MAFIJA. Italijos policija antradienį sulaikė beveik 150 žmonių, vykdydami didžiulę operaciją prieš Sicilijos mafiją Palerme – mieste, kurio dalys vis dar valdomos galingų „Cosa Nostra“ klanų.

Arešto orderiai išduoti iš viso 183 žmonėms, iš kurių 36 jau sulaikyti dėl įtariamų sąsajų su mafija, pasikėsinimu nužudyti, reketu, prekyba narkotikais ir nelegaliais lošimais, teigė policija.

Reiduose dalyvavo daugiau nei 1,2 tūkst. pareigūnų, o žiniasklaida praneša, jog tai buvo didžiausia operacija prieš organizuotą nusikalstamumą nuo pat 1984-ųjų.

KANADA. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) antradienį pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems JAV muitams plienui, apie kuriuos paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.

Paryžiuje vykstančioje konferencijoje dėl dirbtinio intelekto (DI) kanadiečių premjeras sakė, kad tokie muitai būtų visiškai nepagrįsti ir kad „kanadiečiai, jei reikės, tvirtai ir ryžtingai priešinsis“. „Mūsų atsakas, žinoma, bus griežtas ir aiškus“, – pareiškė J. Trudeau.

VERGOVĖ. Švedijos teismas antradienį nuteisė 52-ejų moterį 12 metų kalėjimo dėl kaltinimų genocidu – tai pirmoji byla šalyje dėl grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) nusikaltimų prieš jazidų mažumą.

Apkaltinta 2015 metų žiemą ir pavasarį Sirijoje savo namuose laikusi jazidų moteris ir vaikus kaip vergus, ji buvo nuteista už „genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir sunkius karo nusikaltimus“, teigiama teismo pranešime.

INVESTICIJA. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį paskelbė apie siekį nukreipti 200 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų į besikuriančią Europos dirbtinio intelekto (DI) pramonę.

„Siekiame mobilizuoti 200 mlrd. eurų investicijoms į DI Europoje“, – pareiškė ji Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl DI. Ji nurodė, kad ES prisidės 50 mlrd. eurų, o likusią sumą skirs paslaugų teikėjai, investuotojai ir pramonė.

VAISTAI. Teismas atleido Respublikinę Panevėžio ligoninę nuo civilinės atsakomybės už dviem vaikams neteisėtai skirtus brangius vaistus, kurie išsaugojo šių pacientų gyvybę ir sveikatą, pranešė Panevėžio apygardos teismas.

Gydytojai, formaliai pažeidę įstatymų reikalavimus, tačiau išsaugoję vaikų gyvybę ir sveikatą, sąžiningai vykdė pagrindinę savo pareigą – teikti kvalifikuotą medicinos pagalbą, konstatavo teismas.

Šis sprendimas priimtas išnagrinėjus Valstybinės ligonių kasos apeliacinį skundą, kuriuo ji reikalavo, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė atlygintų beveik 5,5 tūkst. eurų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) dėl neteisėtai skirto vaistinio preparato.

PVM. Vyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms. premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog bus ieškoma priemonių skatinti sveiko maisto vartojimą.  

„Vyriausybės programoje iš tikrųjų yra įrašytas lengvatinis PVM daržovėms, vaisiams ir uogoms, tai yra tos kategorijos, kuriomis Lietuva pati neapsirūpina ir jas importuoja, ir antras tikslas yra ne tik paskatinti gamybą, bet ir paskatinti per mažesnę kainą sveikesnį, geresnį vartojimą, nes vaisiai, daržovės ir uogos yra sveikesnis racionas, reiktų atisakyti saldintų gėrimų, kitų įvairių saldėsių“, – antradienį po susitikimo su Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovais žurnalistams sakė G. Paluckas.

KELNĖS. Mergaitės mokyklose turi teisę nešioti kelnes lygiai taip pat, kaip ir berniukai, antradienį paskelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnagrinėjusi pradinukės mamos skundą.

Anot jos, Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pradinukės mama pasipiktino mokykloje nustatyta uniformų dėvėjimo tvarka, pagal kurią mergaitės iki penktos klasės gali dėvėti tik sarafanus.

Jos teigimu, tai yra ne tik nepraktiška ir sukelia papildomų rūpesčių tėvams, besirūpinantiems vaikų sveikata šaltuoju metų laiku, bet ir pažeidžia mergaičių teises.

The post Naujienų telegrafas: smūgis mafijai, kelnės mergaitėms, Kanada šiaušiasi appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos vyriausybė nepratęsė iki praėjusio mėnesio pabaigos galiojusio nulinio PVM tarifo maisto produktams, ankstesnės vyriausybės nuo 2022-ųjų vasario įvesto kaip „antiinfliacinio skydo“ dalies.

Varšuvos ekonomikos mokyklos ekonomistas Arturas Bartoszewiczius (Arturas Bartoševičius) pažymėjo, kad lengvatinio PVM grąžinimas maistui atsilieps skurdžiausioms gyventojų grupėms bei vargiai pateisins vyriausybės lūkesčius dėl didesnių įplaukų į biudžetą.

lengvatinio PVM grąžinimas maistui atsilieps skurdžiausioms gyventojų grupėms bei vargiai pateisins vyriausybės lūkesčius dėl didesnių įplaukų į biudžetą

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praėjusį mėnesį planų grąžinti iki 2022 metų vasario galiojusį 5 proc. PVM tarifą maisto produktams galimybes siejo su smarkiai sumažėjusia infliacija.

Nacionalinės statistikos tarnybos išankstiniais duomenimis, metų infliacija šalyje kovą sulėtėjo iki kukliausios per pastaruosius penkerius metus – iki 1,9 procento.

The post Lenkijoje dėl PVM nuo balandžio pabrango maisto produktai appeared first on LAIKMETIS.

„Aš tikrai neatmesčiau ir galimo PVM (didesnio tarifo – BNS) svarstymo, bet kol kas skiriant paiešką kitiems mokesčiams, kitai kompozicijai, kuri sukurtų tą efektą, kurio mums reikia – papildomai 400–500 mln. eurų per metus“, – žurnalistams Šiauliuose sakė ministras. 

„Pelno (didesnis tarifas – BNS) tai jau tikrai, nuo to, matyt, ir pradėsime. Po to jau matysime ir kitus“, – pridūrė jis. 

Pasak krašto apsaugos ministro, iš Finansų ministerijos parengtų keturių papildomo gynybos finansavimo alternatyvų galima „susikurti kompoziciją“, kur gynybos finansavimo didinimas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) „įmanomas netgi be PVM“. 

„Pelno mokestis neišvengiamai yra integrali to dalis, to tikrai neišvengsime. Klausimas yra, kiek procentų“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pelno mokestis neišvengiamai yra integrali to dalis, to tikrai neišvengsime. Klausimas yra, kiek procentų

„Aš manau, kad viską reikia svarstyti, suprantant ir tai, kad būtų amortizuotas tam tikras efektas socialiai jautriausiems žmonėms“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras teigė palaikantis šalies verslo asociacijų lyderystę, taip pat džiaugėsi verslininkų bei profesinių sąjungų diskusija sprendžiant papildomo gynybos finansavimo klausimą. 

Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“.  Akciją inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė keturis variantus, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų. Tarp jų šių siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

The post L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokesčiai appeared first on LAIKMETIS.

„Labiausiai tikėtina, kad bus einama paprasčiausiu keliu, kaip eita ir Estijoje, – tai yra PVM (didinimas – BNS). Nes tai yra lengviausias, greičiausias būdas surinkti daug mokesčių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Ž. Mauricas.

„Taip pat, aišku, dėl socialinio teisingumo bus padidinti kai kurie kiti mokesčiai, pirmiausia pelno mokestis. Siekiant parodyti, kad ne tik plačioji visuomenė prisideda prie krašto apsaugos finansavimo, bet ir verslas“, – kalbėjo analitikas.

Kaip viena alternatyvų krašto apsaugos finansavimui didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą, taip pat 1-2 punktais iki 16-17 proc. padidinti pelno mokestį. PVM didinimas papildomai generuotų 298 mln. eurų, o pelno mokesčio – 122 mln. eurų.

Kaip viena alternatyvų krašto apsaugos finansavimui didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą

PVM didinimui anksčiau šią savaitę prieštaravo prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak Ž. Maurico, vis tik efektyviausia būtų apskritai reformuoti mokesčių sistemą, peržiūrėti neefektyvias lengvatas, pavyzdžiui, PVM lengvatą centriniam šildymui.

„Geriausias scenarijus būtų, jei būtų pavykę įgyvendinti mokesčių reformą prieš keletą metų, kai tam tikrai buvo tinkamas metas“, – teigė jis.

Tarp Finansų ministerijos parengtų alternatyvų, be to, siūloma iš dalies grįžti prie mokesčių reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. 

The post Ekonomistai: realu, kad Lietuvoje bus didinami PVM ir pelno mokesčiai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

„Siūlymų yra pačių įvairiausių (...), taip, siūlomas ir vienas iš tokių variantų – skolinimosi, tačiau kaštai skolos palūkanoms grąžinti siekia vieną milijardą per dešimtmetį. Tai čia yra tie patys (pinigai – BNS), kaip ir dabar, poreikis einamasis“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas, Vyriausybėje premjerės iniciatyva vykstant susitikimui dėl gynybos finansavimo.

„Diskusija yra produktyvi, nes visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – sakė jis.

Pasak jo, gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

A. Anušausko teigimu, apsisprendus kai kuriuos projektus įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu, finansavimo poreikis keistųsi, tačiau dabartiniais duomenimis, minimiems projektams įgyvendinti jau kitąmet reikėtų papildomų 400 mln. eurų.

Jis pripažino, kad taip gynybos finansavimas viršytų 3 procentus BVP, šiuo metu jis siekia 2,75 procento.

Apie 2,52 proc. BVP gynybai šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, baigsiančio galioti kitąmet.

A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį

Pasak ministro, didžiausias finansavimo krašto apsaugos sistemai iššūkis kils artimiausius trejus – ketverius metus, o „vėliau tas spaudimas sumažėja“.

A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau detaliau to nekomentavo.

„Kalbame apie visus būdus“, – teigė jis, bet atsisakė pasakyti asmeninę nuomonę, kokiu būdu pats siūlytų didinti finansavimą krašto apsaugai.

Politikų, verslo atstovų ir profsąjungų susitikimas vyksta ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai. 

Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.  

Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.

The post A. Anušauskas: skolinantis gynybai teks sumokėti 1 mlrd. eurų palūkanų, galimai bus didinamas PVM appeared first on LAIKMETIS.

Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų. Antroje vietoje šių metų pradžioje buvo technologijų bendrovė „Google“ su 3,6 mln. eurų, toliau rikiuojasi „Amazon“ su 1,7 mln. eurų. 

2023 metų pirmą ketvirtį Lietuva pagal OSS schemą iš kitų ES valstybių gavo 10,5 mln. eurų, arba 74,7 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. 

Lietuva pagal šią schemą kitoms ES valstybėms pervedė 70,2 mln. eurų PVM, ir, palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu, pervesta 26,7 mln. eurų arba 61,3 proc. daugiau.

The post Milijonai PVM į šalies biudžetą atkeliauja iš užsienio prekybos milžinų appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad viskas sėkmingai apgalvota – buvome apsikeitę nuomonėmis tiek su Finansų ministerija, tiek su premjere, džiaugiuosi, kad toks sprendimas gimė. Mano pozicija paprasta: kalbant apie bet kokią lengvatą, išimtį, visada bus kažkas nepatekęs, nepatenkintas, ar žiūrint teoriškai, gal kažkur atrodys neteisingai (...). Bet kokiu atveju, tai yra geras žingsnis į priekį ir kultūros sektorius tikrai galės įkvėpti oro“, – BNS antradienį sakė S. Kairys.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį registravo PVM įstatymo pataisas, nustatančias neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui. Taip pat neribotai šis PVM tarifas siūlomas elektroninėms knygoms, elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvata nebūtų taikoma leidiniams, kurių reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys. 

Taip pat neribotai šis PVM tarifas siūlomas elektroninėms knygoms, elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams

Tačiau lengvatą maitinimo paslaugoms, taip pat atlikėjams (aktoriams, dainininkams, muzikantams, šokėjams) bei sporto renginių ir klubų lankymui premjerė siūlo taikyti laikinai – tik iki 2023 metų liepos. 

Praėjusią savaitę į Vyriausybę prašydamos tokių pat sąlygų kreipėsi keliolika įvairių meno sričių kūrėjus vienijančių asociacijų. Tarp jų – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos architektų, dailininkų, fotomenininkų, kinematografininkų, kompozitorių, literatūros vertėjų, rašytojų ir kitos sąjungos.

S. Kairys sako, kad premjerės siūlymai gimė pasiekus kompromisą Vyriausybėje.

„Natūralu. Kalbėti visos kultūros vardu yra visada pakankamai ambicingas vaidmuo. Bet visas pasaulis yra įvairus ir margas, o tuo labiau kultūros sektorius, specifika skiriasi. Bet šioje vietoje vis tiek yra geras kompromisas, žingsnis į priekį“, – teigė jis.

Ministras taip pat priminė, kad lengvata palies tik tuos juridinius ir fizinius, kurie yra PVM mokėtojai, t.y. kai suma už suteiktas paslaugas viršija 45 tūkst. eurų per metus. Be to, visiškai šio mokesčio nemoka ir nepelno siekiančios organizacijos.

The post S. Kairys: 9 proc. PVM lengvata meno ir kultūros renginiams – sveikintinas kompromisas appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti Petro Gražulio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kuria jis siūlė nustatyti nulinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą patvirtintų Vyriausybė.  

Pataisas Seimas atmetė: prieš balsavo 68 Seimo nariai, o tobulinti siūlė 56. 

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM. 

The post Seimas atmetė P. Gražulio siūlymą dėl nulinio PVM tarifo būtiniausiems produktams appeared first on LAIKMETIS.

„Apsisprendėme nuimti terminą PVM lengvatos viešbučiams, kadangi terminas buvo nustatytas praėjusios Vyriausybės, argumentų šitos lengvatos laikinumui yra gana nedaug, nes viešbučiai ta veikla, kuri negali išskirti savo klientų pagal tai, ar jie užsienio verslo subjektai, ar galutiniai vartotojai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.

Pasak jos, dėl to, neturėdami teisės į nulinį PVM tarifą viešbučiai „turi šiokį tokį konkurencinį nelogiškumą“.

„Mes apsisprendėme, jog pasiūlysime terminą panaikinti ir daugiau prie šito klausimo nebegrįžti“, – teigė premjerė.

Tuo metu maitinimo įmonėms lengvata liks iki metų vidurio, siekiant palengvinti perėjimo laikotarpį, nurodė ministrė pirmininkė.

„Vyriausybė siūlys pratęsti lengvatą pusei metų, kad maitinimo sektorius nepatirtų kažkokio papildomo didesnio pokyčio sausio mėnesį, kai turėsime ir aukštesnes elektros kainas, ir kitas problemas“, – sakė I. Šimonytė,

„Noriu pabrėžti, kad šita lengvata buvo nustatyta kaip laikina, pati ją inicijavau kaip laikiną ir toliau tos nuomonės laikausi“, – pridūrė ji.

Anksčiau Vyriausybė teigė neketinanti pratęsti lengvatos restoranams, nepaisant verslo nuogąstavimų, kad to nepadarius dalis įmonių bus priverstos nutraukti veiklą.

The post I. Šimonytė: apsisprendėme nuimti PVM lengvatos terminą viešbučiams appeared first on LAIKMETIS.

Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto. 

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad PVM lengvatų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms būtų galima nepratęsti, jei būtų rasti sprendimai, kaip įmonėms išgyventi esant itin didelėms energijos išteklių kainoms. 

„Jeigu Vyriausybė pasiūlys kokias nors priemones, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kažkokios paramos vis tiek reikia ir (lengvatą – BNS) reikia išlaikyti“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

„Akivaizdu, kad yra naujas iššūkis, kurį ypač jaučia maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – energijos išteklių kainos. Dėl to negalima izoliuotai analizuoti šio klausimo – ir PVM lengvatų klausimas maitinimo bei apgyvendinimo įstaigoms, ir kompensacijos už šildymą, dujas, elektrą turi būti svarstomos kartu“, – teigė ekonomistas. 

Pasak jo, valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas. 

valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas. 

„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigė N. Mačiulis. 

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat sako, kad po pandemijos dar neatsigavęs maitinimo verslas bus pribaigtas aukštų energijos sąnaudų.

„Tas sektorius buvo nokdaune po pandemijos, o dabar dar pilnai neatsigavus jie gauna dar vieną rimtą įvartį, energetinį. Ar reikėtų juos gelbėti, ar ne, čia jau yra politinis apsisprendimas. Lengvata aiškiai buvo suteikta metams laiko ir baigiasi. Dėl jos išlaikymo Finansų ministerija iš esmės atsižvelgia į teorinį mokesčių modelį, kad lengvatos neturėtų būti sektorizuojamos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo manymu, dabartinė valdžios pozicija aiškiai rodo, kad pagalbos nereikėtų tikėtis ir bandyti išgyventi rinkos sąlygomis, kurios dėl energetinių sąnaudų dalį įmonių gali priversti bankrutuoti.  

„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitikas abejoja, ar tokia lengvata apskritai padėtų maitinimo įstaigoms susitvarkyti su problemomis. 

„Mano manymu, ji nepakenktų, bet ar padėtų kompensuoti milžinišką krūvį dėl elektros ir dujų kainų, tai, ko gero, ne“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad buvo iš anksto žinoma, jog lengvatinis PVM tarifas maitinimo įstaigoms taikomas laikinai, norint padėti susitvarkyti su pandemijos iššūkiais, o jiems pasibaigus neliko ir tokios paramos poreikio.

„Tai buvo laikinas sprendimas siekiant padėti joms išgyventi pandemijos iššūkius ir palengvinti jos sukeltą stresą sektoriui. Dabar tos problematikos nebelikę, tad natūralu, kad neturėtų, matyt, būti pratęsta ši lengvata“, – ketvirtadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė. 

Tu metu pratęsti lengvatą viešbučiams, anot jos, būtų logiškas sprendimas, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto ir jas reikia išlaikyti konkurencingas. 

„Apgyvendinimo įstaigos, žvelgiant į kaimyninių ir apskritai Europos Sąjungos šalių kontekstą, tai nemažai šalių turi lengvatinius tarifus apgyvendinimo paslaugoms, eksportuojantis paslaugas sektorius turi išlaikyti tam tikrą konkurencingumą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

M. Dubnikovas irgi mano, jog PVM lengvata šiam sektoriui turėtų būti pratęsta: „Viešbučiams lengvata paliekama, nes viešbučiai yra tarsi eksportas šalies viduje“.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų. Pasak jos, bus svarstoma, ar palikti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms. 

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę pratęsti PVM lengvatą maitinimo paslaugoms.  

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019-2021 metais.

„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energetikos kainų užsidaro arba žiemai arba visam laikui, skelbė LRT. 

The post Daug įmonių bankrutuos be pagalbos verslui - ekonomistai appeared first on LAIKMETIS.