Baudžiamosios bylos duomenimis, J. Bucevičė kaltinama tuo, kad eidama Telšių miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, nuo 2019 metų balandžio 18 dienos iki 2023 metų balandžio 19 dienos, suklastojo 16 suvestinių, melagingai pagrindžiančių Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimą.

Įtariama, kad tarybos narė į suvestines įrašė melagingus duomenis apie 134 kartus piltą kurą.

Tyrimo duomenimis, tarybos narė į suvestines, manoma, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įsigytą kurą, kuris buvo pirktas jai esant nedarbingume, karantino metu ar apie kitiems asmenims išduotus pirminius apskaitos dokumentus už įsigytą kurą, kuris nesusijęs su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tarybos narė, klastodama suvestines ir jas pateikdama savivaldybei, apgaule savo naudai įgijo 4 612 eurų, priklausiusių Telšių rajono savivaldybės administracijai.

Pasak prokuratūros, J. Bucevičė taip pat kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos – veikdama priešingai savivaldybės interesams, tyčia pažeisdama tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jai, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Telšių rajono savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.

Prokuroras teismo prašo kaltinamajai skirti 5 tūkst. eurų baudą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą trejiems metams.

Janina Bucevičė yra išrinkta praėjusių metų Tolerancijos žmogumi, Telšių muziejaus „Alka“ muziejininkė, istorikė, aktyvi Telšių katalikų bendruomenės narė.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

The post Teisiamųjų suole - žinoma katalikų veikėja appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

The post R. Žemaitaitis niekino žydų tautybės asmenis - prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, iš Stepono Baltuonio prašoma priteisti 10,5 tūkst. eurų, iš Juozo Mažeikos – 6,4 tūkst. eurų, iš Romualdo Jablonskio – daugiau nei 13,7 tūkst. eurų.

Apie S. Baltuoniui ir J. Mažeikai pateiktus ieškinius trečiadienį jau skelbė Regionų administracinis teismas.

Anot prokuratūros, aiškinantis tarybos narių veiklai skirtų išlaidų pagrįstumą, buvo gauta duomenų, kad visi trys politikai praėjusią kadenciją prašė kompensuoti degalų išlaidas už didesnį kilometražą, nei jis galėjo būti nuvažiuotas iš tiesų.

Iš viso už patirtas transporto išlaidas Kretingos rajono savivaldybė jiems išmokėjo per 38 tūkst. eurų.

Viešojo intereso gynimo prokurorai pateikė civilinius ieškinius, kuriais išieškotina suma nustatyta iš kompensuotos už degalus sumos atėmus tiek, kiek buvę tarybos nariai negalėjo pravažiuoti pagal automobilių ridos duomenis.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 21 civilinį ieškinį per 250 tūkst. eurų sumai.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Savivaldybėms tarybos nariai yra savanoriškai atlyginę iš viso daugiau nei 423 tūkst. eurų. Dar per 12 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Tuo metu STT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 25 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

The post Iš trijų Kretingos politikų prokuratūra prašo priteisti per 30 tūkst. eurų išmokų appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto prokurorai perdavė tyrimo medžiagą policijai, kuri toliau aiškinsis šį incidentą.

Kelios dešimtys LBGTIQ bendruomenės atstovų pernai rugsėjį protestavo prieš diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatą, kuria remiantis ne kartą buvo apribota su LGBTIQ bendruomene susijusi informacija. 

Į protestą taip pat atėjo kelios dešimtys žmonių su Lietuvos vėliavomis, prieštaraujančių protestui. Vienas iš jų – riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Prie protesto prisijungė ir pasisakymais prieš LGBTIQ garsėjantis buvęs Seimo narys Petras Gražulis.

A. Kandrotas vėliau perėjo per ant žolės ištiestą LGBTIQ vaivorykštės spalvos vėliavą, mitingo dalyviai buvo baksnojami mediniais kuolais, galiausiai mitingą teko nutraukti.

„Prokuroro vertinimu, šioje situacijoje represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės (ultima ratio), taikymas aiškiai būtų nepagrįstas ir perteklinis“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų visumą.

Pasak E. Martinonienės, prokuratūra pripažįsta, kad mitingą sutrikdžiusių asmenų elgesys nėra priimtinas visuomenėje, prieštarauja moralės principams ir bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus.

Visgi, prokuratūros nuomone, tyrimo metu nustatyti veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad galėtų būti vertinami kaip įžūlus elgesys pagal Baudžiamąjį kodeksą ir dėl to galėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia, jog nepriimtinas visuomenėje elgesys lieka neįvertintas ar nebaudžiamas“, – pažymėjo prokuratūros atstovė.

Jos teigimu, tyrimo medžiaga perduota policijai pradėti administracinę teiseną ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Pirmasis apie prokuratūros sprendimą paskelbė portalas jarmo.lt. Jam komentavusi Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė teigė, kad prokuratūros sprendimas yra netikėtas.

„Akivaizdu, kad kontrmitinguotojų, tarp kurių be kita ko, buvo ir teisėsaugai gerai žinomų asmenų, veiksmai nebuvo vertinami kaip pavojingi, policija nereagavo į LGBTI protestuotojų pagalbos prašymus, protestą dėl pačių protestuotojų saugumo teko nutraukti, nes jo tokiomis pavojingomis sąlygomis tiesiog tapo neįmanoma tęsti“, – sakė ji.

Anot M. Antanaitytės, į teisėsaugą buvo kreiptasi dėl neapykantos kurstymo, grasinimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų pažeidimų. Pasak jos, tai, jog prokuratūra nustatė, kad byloje yra duomenų dėl padarytų administracinių nusižengimų ir šie nusižengę asmenys veikiausiai atsipirks tik baudomis, reiškia, jog pats įvykis neatsispindės kaip neapykantos nusikaltimas.

The post Prokuratūra nekels bylos P. Gražuliui ir A. Kandrotui dėl trukdymo LGBT appeared first on LAIKMETIS.

Atsižvelgdami į didžiulį visuomenės dėmesį pastarųjų dienų įvykiams, kai Kaune buvo sėkmingai rasta pagrobta mažametė, informuojame, kad šiuo metu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymu, siekiant nepakenti ikiteisminio tyrimo sėkmei renkant reikšmingus duomenis apie jau žinomos nusikalstamos veikos aplinkybes bei siekiant nustatyti, ar buvo įvykdytos ir kitos nusikalstamos veikos bei jas išaiškinti, taip pat siekiant užtikrinti teisėtus nukentėjusios mažametės interesus, viešai skelbtina informacija apie įvykį, ikiteisminį tyrimą ir proceso dalyvius yra tokia:

• 2024 m. sausio 7 d. Kaune dingus mažametei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 156 str. 1 d., kuris šiuo metu tęsiamas;
• ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atlieka Kauno AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
• 2024 m. sausio 9 d. mažametė buvo rasta, kartu su ja rastas asmuo buvo sulaikytas, jam pareikštas įtarimas dėl mažamečio asmens pagrobimo, įtariamasis buvo apklaustas; jo tapatybė šiuo metu nėra viešintina;
• 2024 m. sausio 9 d. teismas patenkino ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymą ir leido mažametės pagrobimu įtariamam asmeniui taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą;
• pagrobtos mažametės radimo vieta – įtariamajam nuosavybės teise priklausantis metalinis garažas Kaune;
• kratų metu nurodytame garaže buvo rastas reikšmingas kiekis daiktų, kurie nėra skirti, pritaikomi ar kitaip susiję su transporto priemonės saugojimu ar techniniu jos aptarnavimu; patalpų įrengimas galimas vertinti kaip pritaikytas būti jame ilgesnį laiką, galimai – gyventi;
• sausio 10 d. teismas patenkino ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymą ir leido sausio 9 d. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam taikyti 3 mėnesius;
• šiuo metu intensyviai dirbama, atliekami įvairūs tyrimo veiksmai renkant visus reikšmingus duomenis apie tikslias faktines įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jį įvykdžiusio asmens motyvus, tikslus, įtariamojo asmenybę, taip pat siekiama išaiškinti, ar su nusikalstamais veiksmais buvo susiję kiti asmenys, ar buvo įvykdytos kitos nusikalstamos veikos;
• duomenys apie nukentėjusią mažametę ir jai nusikalstamais veiksmais tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą bet kokią žalą yra neskelbtini;
• užtikrinant visuomenės teisę žinoti apie esmines nustatytas įvykių aplinkybes ir galutinius tyrimo rezultatus bus pranešta kai šių duomenų paviešinimas nebegalės pakenkti tyrimo sėkmei ir tokia apimtimi, kuri nepažeis nukentėjusios mažametės teisių.

Primename, kad siekiant apsaugoti nukentėjusią mažametę nuo papildomo traumavimo, prašoma išimti ar nuasmeninti visą jos paieškos metu paskelbtą informaciją: išimti skelbtas nuotraukas arba pakeisti jas asociatyviomis, išimti arba pakoreguoti nuasmeninant susijusias žinutes, neskelbti vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, gimimo datos ir visų kitų asmens bei kitų galinčių ją identifikuoti duomenų.

The post Lietuvos prokuratūra: siekiame apsaugoti nukentėjusią mažametę nuo papildomo traumavimo appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien kreipiausi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas ištirti ESO 160 milijonų eurų istoriją ir pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams.

Primenu, kad ESO 2018–2021 m. laikotarpiu iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų investicijoms skirtų lėšų, kurių galimai nepagrįstai ir neteisėtai neinvestavo ir vėliau išmokėjo jas (ar jų dalį) dividendais akcininkams. Aptariamu laikotarpiu tai buvo iš dalies privati įmonė, kurios privatūs akcininkai turėjo iki 7 proc. akcijų. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nustatyta, kad kiekvienas elektros energijos vartotojas 2018–2021 m. dėl to ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo sumokėti.

2023 m. lapkričio 14 dieną kreipiausi į Lietuvos gyventojus aprašydamas šią istoriją ir kviesdamas išsireikalauti savo pinigus iš ESO nedelsiant. Siūliau kreiptis į ESO, kad ši kiekvienam konkrečiam vartotojui praneštų, kiek vartotojas sumokėjo daugiau nei turėjo sumokėti ESO, o tuomet aprašiau galimybę, kaip, vadovaujantis teisės aktais, būtų galima nedelsiant šias sumas atgauti iš ESO. Vis dėlto, ESO vartotojams atsakymų dėl konkrečių įsiskolinimų nepateikė: buvo gauti standartiniai bendrojo turinio laiškai, nepateikiantys konkrečių ESO įsiskolinimo sumų. Vartotojams nežinant ESO įsiskolinimo, nėra galimas užskaitymas, kurį siūliau daliai vartotojų, nes užskaičius per daug ESO galėtų pradėti vartotojui brangiai kainuosiantį išieškojimą.

Vis dėlto, mano vieša kritika jau pasiekė pergalių. Praeitų metų pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) planavo tvirtinti ESO siūlomą sprendimą, kuriuo lėšos buitiniams vartotojams būtų grąžintos per 15 metų. Po mano viešų pasisakymų, Taryba nusprendė, kad ESO privalės grąžinti lėšas buitiniams vartotojams per kiek daugiau nei 2 metus, pradedant nuo 2024-ųjų balandžio, o verslui – per mažiau nei aštuonerius. Nesitaikstydami su savivale, jau nemažai laimėjome. Visgi, šią pinigų iš vartotojų susirinkimo epopėją palikti istorijai negalime, nes, pirma, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet vis daugėja neatsakytų klausimų, kurie lemia aukštas energijos kainas vartotojams bei Lietuvos verslo konkurencingumo mažėjimą, antra, manau, VERT negina vartotojų interesų iš dalies privataus verslo atžvilgiu taip, kaip turėtų ginti pagal įstatymus, ir, trečia, keliu klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju, ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimų požymių.

Be to, šioje istorijoje keista yra ir tai, kad iš dalies privati ESO surinko lėšas iš konkretaus vartotojo, tačiau grąžins lėšas bendrai į „vartotojų rinką“. Tai reiškia, kad konkretus vartotojas yra sumokėjęs konkrečias sumas ESO, tačiau pagal nustatytą Tarybos reguliavimą šis konkretus vartotojas tos konkrečios sumos neatgaus. Imkime pavyzdį, kad jūs per nustatytą laikotarpį ESO sumokėjote 88 eurais daugiau nei turėjote, kas mėnesį vartodami po 100KW elektros. ESO mokėjimai yra „pririšti“ prie suvartotos elektros energijos kiekio: būtumėte vartoję mažiau, būtumėte ir ESO mokėję mažiau. Ir atvirkščiai: vartotumėte daugiau ir būtumėte mokėję daugiau. Kai ESO 2024-aisiais ims grąžinti jums pinigus, jūs, ko gero, nebevartosite tokio paties kiekio elektros energijos: jei vartosite daugiau, nei vartojote 2018-2021-ųjų laikotarpiu – atgausite daugiau, jei mažiau – atgausite mažiau, o jūsų pinigus atgaus kiti, kurie vartos daugiau. O jei jūs apskritai nebevartosite (pvz., pasistatysite saulės jėgainę, parduosite tą objektą ar išvyksite laikinai gyventi svetur), iš ESO pinigų nebeatgausite apskritai. Už jus jūsų anksčiau ESO sumokėtus pinigus atgaus kiti. Kyla klausimas, ar bent vienam privačiam (ar iš dalies privačiam) subjektui, vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos reikalavimais, leidžiama pinigus paimti iš konkretaus asmens, o grąžinti juos ne tam konkrečiam, o bendrai į rinką?

Šioje istorijoje keista yra ir tai, kad iš dalies privati ESO surinko lėšas iš konkretaus vartotojo, tačiau grąžins lėšas bendrai į „vartotojų rinką“

Dar praeitais metais iš dalies privati ESO (šiuo metu dukterinė „Ignitis grupė įmonė, kurios beveik trečdalį akcinio kapitalo valdo privatūs asmenys) už mano viešus šios istorijos vertinimus man atsiuntė įspėjamojo pobūdžio laišką, nurodydama, kad kenkiu Bendrovės dalykinei reputacijai. Viešai atsakau ESO, kad jūsų veiksmus vertinu atsižvelgdamas į viešai prieinamą informaciją. Jūsų dalykinei reputacijai galėjo pakenkti jūsų kelerius metus iš eilės trukę veiksmai, surenkant iš vartotojų daugiau lėšų, nei buvo suderinta investuoti su VERT, o tai konstatavo Valstybės kontrolė. Pabrėžiu ir tai, kad šių veiksmų teisinį vertinimą tegali pateikti prokuratūra ir teismas.

Ir pabaigai. Nuo 2023 metų birželio 1 dienos iš baudžiamojo kodekso buvo išbraukta BK 184 str. 4 d., kuri baudė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą dėl neatsargumo. Seimui išbraukus šią nuostatą, o Prezidentui ją pasirašius – iššvaistantiems valstybinį turtą neatsargiai atsakomybės nebeliko. Prokurorams nuo šiol bus būtina įrodyti tyčią (t.y., kad veiksmai atlikti tyčia, o ne neatsargiai), o tai ženkliai apsunkina šios normos taikymą. Greičiausiai šita nuostata „galios ir atgal“, nes dekriminalizuoja elgesio formą. Vietoje būtinumo griežtinti atsakomybę, politikai švelnina. Grynas sutapimas", - dėstė kandidatas.

Skelbiama kandidato nuomonė yra neatlygintina politinė reklama

The post Ignas Vėgėlė kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai neteisėtos ESO veiklos appeared first on LAIKMETIS.

„Vyriausybė pritartų tokiam kompromisui. Toks pasiūlymas tikrai gali būti įgyvendintas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas trečiadienį pritarė siūlymui, kad prokurorų atlyginimams didinti kitąmet papildomai būtų skiriama ne 8,6 mln. eurų daugiau nei šiemet, kaip siūlo Vyriausybė, o per 10 mln. eurų.

Pasak I. Šimonytės, tokiu būdu prokurorų darbo užmokestis kitąmet vidutiniškai siektų 75 proc. teisėjų atlyginimo. 

Prokuratūra siekia, kad jos pareigūnai uždirbtų 90 proc. vidutinio teisėjų atlyginimo.

Komiteto skaičiavimu, pagal jų projektą generalinės prokurorės alga, neatskaičius mokesčių, didėtų 2549 eurais ir sudarytų per 7873 eurų, žemiausios grandies prokuroro augtų 1463 eurais ir siektų daugiau kaip 4695 eurus.

Taip pat siūloma, kad nuo 2025 metų prokurorų atlyginimai kiltų dar labiau ir tuomet jau pasiektų 90 proc. teisėjų algų.

Vyriausybė siūlė prokurorų darbo užmokestį didinti lėčiau ir minėtą rodiklį pasiekti tik 2026 metų sausį.

siūloma, kad nuo 2025 metų prokurorų atlyginimai kiltų dar labiau ir tuomet jau pasiektų 90 proc. teisėjų algų

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad nuo liepos teisėjams gerokai padidinus atlyginimus, susidarė didelis atotrūkis tarp jų ir teisėjų darbo užmokesčio. Jos teigimu, tai diskriminuoja ir demotyvuoja prokurorus, sunku pritraukti jaunų specialistų.

Generalinė prokuratūra siekia, kad kitąmet prokurorų algoms didinti būtų skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte.

„Negaliu pasakyti, kad valstybės biudžete nėra 16 mln. eurų, bet tie milijonai turi ateiti kieno nors kito sąskaita“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Toks argumentavimas, kad mes tiesiog taip norime, nes kitaip manome, kad yra nepagarba prokuroro darbui – su visa pagarba prokurorų darbui, turiu pasakyti, kad Vyriausybės pasiūlymas, kuris buvo pateiktas, kuris numato išdėliojimą ir to 90 proc. teisėjų atlyginimo pasiekimą per trejus metus, iš esmės jau pirmame žingsnyje numatė darbo užmokesčio fondo padidinimą prokuratūrai kitais metais daugiau nei 20 procentų. Šitiek darbo užmokesčio fondas neauga jokioms institucijoms, išskyrus Kalėjimų tarnybai ir Probacijos tarnybai“, – aiškino I. Šimonytė.

Ji sakė suprantanti prokurorų norą pasiekti maksimumą, tačiau, anot Vyriausybės vadovės, tai neįmanoma atsižvelgiant į ribotas galimybes.

„Suprantu, kad visą laiką galima siekti maksimumo, bet jeigu maksimumo sieks visi, tada nelabai įsivaizduoju, kaip valstybė galės funkcionuoti ir patvirtinti kokį nors biudžetą. Nes čia yra ne tik apie tai, kas ko nori, bet apie tai, ką valstybė gali“, – tvirtino ji.

Pirminiame 2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai iš viso numatyta 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln. eurų daugiau). Šiemet institucijai skirta atitinkamai 42 mln. ir 36,3 mln. eurų.

The post Premjerė: Vyriausybė palaikytų siūlymą algas prokuroras didinti labiau ir dviem etapais appeared first on LAIKMETIS.

Ar jums neatrodo keista, kad štai jau pusantrų metų policijos tyrėjai, prokurorai ir net trijų sričių ekspertai (!), kaip teigė pati generalinė prokurorė, pluša, tirdami bylą, kurios pagrindą sudaro… nepagarbi nuomonė vienos socialinės grupės asmenų atžvilgiu?!

Ar jums neatrodo keista, jog baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje taikomas už nuomonę, ypač jei tą nelabai gražią nuomonę paskleidė ne kas nors kitas, o skandalingasis P. Gražulis ir – kas ne mažiau svarbu – jei ta nepagarbi nuomonė taikyta vienos specifinės grupės, apie kurią – arba gerai, arba nieko – atžvilgiu?

Man, prisipažinsiu, visa tai atrodo net labai keista. Juk atliekamas ikiteisminis tyrimas ne dėl vagystės, ne dėl kūno sužalojimo ar, neduok Dieve, ne dėl žmogžudystės, o dėl kelių nepagarbių frazių, nuo kurių labai nukentėję jaučiasi vienos grupės asmenys ir šios grupės interesams atstovaujantis juridinis asmuo.

Tad man kyla logiškas klausimas, kodėl jie, tie nukentėjusieji, gindami savo garbę ir orumą, negalėjo į teismą kreiptis patys civiline tvarka, neįtraukdami į procesą brangiai kainuojančių, iš biudžeto pinigų išlaikomų valdiškų institucijų atstovų? Kaip, pavyzdžiui, kad padarė Andrius Tapinas byloje prieš tą patį P. Gražulį?

Kodėl šiuo konkrečiu atveju prokuratūra, gindama nukentėjusiųjų interesus, tarsi anie būtų kokie nors neįgalūs, pradėjo baudžiamąjį persekiojimą, reikalaujantį Seimo nario neliečiamybės, kai civilinis procesas to nereikalauja?

Man taip pat atrodo labai keista, jog nė vienam situaciją komentavusiam Seimo nariui net nekilo minties iškelti tokį elemetarų klausimą, nors Seime dirba ne vienas save teisininku vadinantis (ir pagal išsilavinimą toks esantis) narys.

Vienas iš tokių yra Julius Sabatauskas, prieš TV kameras rūsčiu veidus konstatavęs, jog prieš įstatymą visi, tarp jų ir Seimo nariai, yra lygūs. Ir jis, po šimts pypkių, yra teisus!

Tad kodėl, gerbiamasis Seimo nary, klausiu jūsų, baudžiamasis persekiojimas nebuvo taikytas, pavyzdžiui, Arūno Valinsko atžvilgiu, kuris, beje, irgi lyties pagrindu (!) viešai išsityčiojo iš šalies prezidentės, arba Olego Šurajevo atžvilgiu, viešas patyčias online surengusio pačiame Seime?

Ar tai – ne dvigubi standartai, kai vienu (P. Gražulio) atveju dėl esą patyčių griebiamasi Baudžiamojo kodekso, o kitais panašiais atvejais tik pagrūmojama pirštu?

Jei manęs kas nors paklaustų, atsakyčiau, jog visais panašiais atvejais asmenų, išsakiusių kad ir nepagarbias nuomones, traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra ne demokratinės, o diktatūrinės valstybės požymis.

Nes, kaip minėta, panašiems procesams reguliuoti bei užkardyti egzistuoja Civilinis kodeksas ir civilinė atsakomybė.

O iš Baudžiamojo kodekso, jei tik kas nors man leistų, be jokio gailesčio išmečiau 169 ir ir 170 straipsnius, sudarančius pagrindą juos taikyti selektyviai, pagal kažkieno norus, subjektyvius vertinimus bei, neatmestina, ir užsakymus.

P. S. Man vis neduoda ramybės generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasakymas, jog byloje buvo į pagalbą pasitelkti net trys (!) specialistai-ekspertai. Vis mintiju, ką konkrečiai anie tyrė: P. Gražulio pasakytų žodžių fonetinę, gramatinę, loginę ar kokią kitą reikšmę? Jų išsidėstymą sakinyje? Jų prasminius tarpusavio ryšius? O gal Seimo nario intonacijos niuansus sąveikoje su žvilgsnių kryptimis?

The post Palmira Martinkienė. Ar tikrai prieš įstatymą visi lygūs? appeared first on LAIKMETIS.

„Buvo sprendžiami tik organizaciniai klausimai. Byla nebus perduota į Vilniaus apygardos teismą, byla bus nagrinėjama  Panevėžio apygardos teisme“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Olegas Šibkovas.

Nei advokatas, nei K. Bartoševičius kaltinimų nekomentavo tiek prieš posėdį, tiek po jo.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas žurnalistams sakė, kad byla toliau bus nagrinėjama Panevėžyje, nes į Vilnių jos perkelti nėra teisinio pagrindo.

„Tie argumentai, kurie buvo išdėstyti prašyme, teisėjų kolegija nusprendė, kad jų nepakanka, – kalbėjo teisėjas. – Byla gali būti perduota kitam teismui, jei tai užtikrina valstybės interesus, viešąją tvarką. (...) Šiuo atveju argumentas buvo pateiktas dėl proceso dalyvių patogumo, kas išeina už įstatymo ribų.“

V. Ciesiūnas taip pat teigė, kad byloje pateikti du civiliniai ieškiniai, tačiau jie dar nėra priimti. Jis pabrėžė, kad civilinių ieškinių gali būti ir daugiau.

Artimiausias bylos nagrinėjimo posėdis numatytas lapkričio 30 dieną.

Teisėjo teigimu, byloje dalyvauja nukentėjusiųjų atstovai.

„Nepilnamečiai nekviečiami, nes jie yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Jų parodymus, kai ateis laikas, skaitysim, susipažinsim ir vertinsim“, – sakė V. Ciesiūnas.

Prokuratūra K. Bartoševičiaus bylą teismui perdavė liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę iki šiol neigė.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio pabaigoje teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo banke laikomas pinigines lėšas ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis

Bylose civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paprastai pareiškia nukentėjusieji.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki 5 metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

The post Teismas netenkino K. Bartoševičiaus advokato prašymo perkelti bylos nagrinėjimą appeared first on LAIKMETIS.

Nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuratūra nusprendė rugpjūčio viduryje, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nupjovus ąžuolą nebuvo padaryta didelė žala.

Nutarime atmesti mero skundą nurodoma, jog prokuroras teisingai konstatavo, kad nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos ir padarė neteisėtą veiksmą, tačiau nesant didelės žalos, padarytos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, dėl kurio realizavimo asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė pagrįstą išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamo turto bendrovė šį ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi savo metodika, paskaičiavo, jog aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, remdamasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika, nurodė, jog neteisėtai nukirtus ąžuolą aplinkai buvo padaryta 2889 eurų žala.

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras vadovavosi būtent departamento apskaičiuota aplinkai padaryta žala.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, prokuroras konstatavo, kad minima beveik 3 tūkst. eurų žala pagal Baudžiamąjį kodeksą nėra vertinama kaip didelė, o tai būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atliktus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.

Vilniaus miesto savivaldybės mero skundo nagrinėjimo metu konstatuota, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo vertinamas ir moralinis neteisėto veiksmo aspektas.

„Sutiktina su prokuroro padaryta išvada, jog nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir toks neteisėtas veiksmas moraliniu aspektu vertinamas itin neigiamai bei nepateisinamai, nes turėjo neigiamos įtakos tam tikrai visuomenės daliai, tačiau šis aspektas negali būti lemiamas ir vienintelis, apsprendžiantis didelės žalos požymį“, – nurodo prokuratūra.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet pranešė skyrusi 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

The post Paliktas galioti nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nupjauto ąžuolo appeared first on LAIKMETIS.