Pirmadienį Vatikano biblioteka paskelbė, kad pradės plačiau naudoti „Web3" technologijas ir rankraščių kolekcijų rėmėjams suteiks neperleidžiamus NFT (angl. nonfungible token) žetonus.

Kol kas šis „eksperimentiniu" laikomas projektas taikomas tik Italijos Vatikano apaštališkosios bibliotekos aukotojams.

Pirmą kartą bandomasis projektas pradėtas Japonijoje 2023 m. vasario mėn.

Pasak bibliotekos italai, kurie iki liepos 16 d. savo socialinių tinklų paskyrose pasidalys informacija apie NFT projektą, gaus „sidabrinį NFT", per kurį galės naudotis specialia 15 bibliotekos rankraščių didelės raiškos nuotraukų kolekcija.

Finansiškai projektą remiantys asmenys gaus „Auksinį NFT", suteikiantį prieigą prie visų 21 specialioje kolekcijoje esančių rankraščių didelės raiškos vaizdų.

Vatikãno apãštališkoji bibliotekà (lot. Bibliotheca Apostolica Vaticana) yra viena seniausių ir didžiausių pasaulio mokslinių bibliotekų; tai Apaštalų Sosto valstybinė ir viešoji biblioteka.

Bibliotekos fonduose yra daugiau kaip 1 600 000 knygų, 8300 inkunabulų, daugiau kaip 150 000 rankraščių ir archyvinių dokumentų, 100 000 raižinių ir žemėlapių, 300 000 monetų ir medalių, 20 000 meno kūrinių. Biblioteka saugo ir Vatikano kodeksą.

Dabartinės bibliotekos steigėju laikomas popiežius Mikalojus V.

The post Vatikano biblioteka vykdo eksperimentinį projektą appeared first on LAIKMETIS.

Viena iš tokių iniciatyvų – Jurbarko ir Raseinių jaunųjų karitiečių įgyvendinami projektai, kurie finansuojami iš savivaldybių biudžetų. Jaunimas šiuose regionuose organizavo "Atvirų durų dienas“, kurių metu supažindino bendruomenėje esančius jaunus asmenis su Carito veiklomis bei kvietė įsitraukti.

Dar viena šauni idėja – susitikimas su Klaipėdos jaunaisiais karitiečiais. Jų karitatyvinės veiklos spektras išties platus: nuo globos namų gyventojų ir senelių jų namuose lankymo iki anglų kalbos klubo. Tikimės, kad tam tikras veiklas, užsiėmimus galėsime įgyvendinti ir Jurbarko bei Raseinių parapijose.

Susitikimo su Klaipėdos jaunaisiais karitiečiais metu per 30 jaunuolių keliavome į Priekulę ir kartu nužygiavome daugiau nei 12 kilometrų. Tarp Klaipėdos Carito savanorių yra užsienio studentų iš Japonijos, Vietnamo, Nigerijos, Turkijos, Egipto, Ukrainos. Jaunimui buvo suteikta puiki galimybė ne tik patobulinti anglų kalbos žinias, bet ir sužinoti daugiau apie skirtingas kultūras. Prieš žygį buvo iškeltas tikslas susipažinti su kuo daugiau asmenų, ir tai puikiai pavyko. Viena iš Jurbarko jaunųjų karitiečių įvardijo visų susitikime dalyvavusiųjų vardus!

Žygio pradžioje aidėjusį juoką pabaigoje keitė rimtis ir susikaupimas. Juk tikrai nebuvo lengva, bet kaip jaunimas sakė: ,,Buvo tikrai verta“! Grįžus į stovyklavietę visi dalijosi žygio akimirkomis, vakarieniavo, žaidė žaidimus ir kalbėjo apie įgyvendinamas veiklas savo parapijose. Labiausiai žygeiviai džiaugėsi naujomis pažintimis, kartu praleistu laiku ir pasisemtu įkvėpimu veikti.

Didžiausios padėkos Klaipėdos jauniesiems karitiečiams, kurie taip svetingai mus priėmė. Visi išvykome su tikslu ir vėl susitikti!

The post Susitiko Kauno arkivyskupijos ir Klaipėdos jaunieji karitiečiai appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“  įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais. 

Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu.

Pagal planą šiemet su diaspora susijusioms iniciatyvoms žadama išleisti 8,6 mln. eurų, kitąmet – 8,8 mln., 2026 metais – 8,2 mln. eurų.

Praktiškai visos lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių išlaidos bendrai sudarytų iki 500 tūkst. eurų.

Kaip per Vyriausybės pasitarimą sakė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, planas apima švietimo, kultūros, migracijos, ekonominio bendradarbiavimo ir kitas sritis.

Jo duomenimis, tarp projektų dalyvių yra 33 valstybės institucijos ir 42 savivaldybės.

„Džiugina, kad dalyvių skaičius nuolat auga“, – teigė viceministras.

Anot jo, iš viso trejiems metams suplanuoti 232 veiksmai.

Veiksmų plane numatyta skirti daugiau dėmesio užsienyje gyvenančių lietuvių įtraukimui į formalųjį ir neformalųjį lituanistinį ugdymą, sudaryti sąlygas jiems mokytis nuotoliniu būdu, o esant reikalui – valstybinius brandos egzaminus laikyti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje.

Valstybės institucijos įsipareigoja aprūpinti lituanistinio švietimo įstaigas užsienyje reikalinga medžiaga ir priemonėmis, remti diasporos vaikų ir jaunimo stovyklas Lietuvoje, mokytojams ir dėstytojams skirti premijas už lituanistinio švietimo veiklos nuopelnus, mokinių ir studentų laimėjimus.

Mokytojų dienos proga ketinama apdovanoti nusipelniusius lituanistinio švietimo mokytojus Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.

Veiksmų plane taip pat žadama remti diasporos organizacijų veiklą, organizuoti Rytų kraštų lietuvių jaunimo seminarą, užsienyje dirbančių meno kolektyvų vadovų ir kultūros specialistų konkursus, atrinktiems specialistams mokėti atlyginimą ir padengti kitas išlaidas pagal sudarytas paslaugų sutartis, diasporos atstovams skirti stipendijas už kūrybinę kultūros ir meno veiklą, vykdomą ir pristatomą savivaldybėje.

Bus siekiama išeivijos atstovus labiau įtraukti į Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje.

Žadama rengti Lietuvos valstybės archyvų darbuotojų ekspedicijas į diasporos archyvus, siekiant identifikuoti ir sutvarkyti archyvinius dokumentus, finansuoti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškos, sklaidos, priežiūros, sugrąžinimo projektus, rinkti ir duomenų bazėje U-PAVELDAS registruoti duomenis apie Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo, kilnojamojo ir nematerialiojo kultūros paveldo užsienyje objektus.

Plane numatyta sudaryti ir viešinti užsienyje saugomų lietuvių folkloro garso įrašų bei archyvinių dokumentų fondų sąrašą.

Lieka įsipareigojimas tęsti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją, organizuoti ir vykdyti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

Į valstybės pareigūnų vizitų užsienyje darbotvarkes numatoma įtraukti daugiau susitikimų su diaspora, norima skatinti užsienyje gyvenančius kraštiečius tapti savo savivaldybės garbės ambasadoriais.

Žadama diasporos atstovus informuoti apie nacionalinio saugumo ir gynybos politiką, galimybes prisidėti prie valstybės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo, steigti naujus Lietuvos šaulių sąjungos padalinius užsienyje.

Ketinama organizuoti nuotolines informacines sesijas diasporai, skirtas verslo įkūrimo Lietuvoje galimybėms pristatyti, rengti ekskursijas savivaldybės parengtu turistiniu maršrutu, skirtu supažindinti su infrastruktūra, darbo ir paslaugų galimybėmis savivaldybėje.

Tarp numatomų veiksmų – taikyti pirmenybę iš užsienio grįžusių šeimų vaikams, priimant juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sudaryti sąlygas atostogauti iš užsienio grįžusių šeimų vaikams vasarą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Joniškio savivaldybė įsipareigojo skirti finansinę paskatą savivaldybės įmonėms ir organizacijoms, įdarbinusioms iš užsienio grįžusius kraštiečius sezoniniam darbui, Prienų savivaldybė – paremti grįžusiųjų steigiamus verslus, Vilniaus rajono savivaldybė – taikyti 30 proc. verslo liudijimo įkainio lengvatą gyventojams.

Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra apie trečdalis lietuvių tautos.

2012 metais sukurta užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programa  „Globali Lietuva“, jai baigus galioti 2021 metais patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams.

The post „Globalios Lietuvos“ projektams bus skirta 25 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Projekto laikotarpiu buvo įgyvendinti net 25 mokymai, seminarai, konsultacijos, kurie buvo skirti „Caritas" programų, arkivyskupijos dekanatų ir parapijų darbuotojams, savanoriams. Visuose šiuose susitikimuose dalyvavo 295 dalyviai.

Mokymai buvo organizuojami atsižvelgiant į darbuotojų poreikius.

Dekanatų ir parapijų darbuotojams, savanoriams aktualiausios temos buvo išklausymo tarnystė, naujų savanorių pakvietimo, motyvavimo, palaikymo aspektai, ypač svarbu jaunimo pritraukimas į „Caritas" veiklas.

Savo patirtimi ir žiniomis dalijosi įvairūs lektoriai.

Daugiau.

The post Įgyvendintas Kauno arkivyskupijos Carito institucinių gebėjimų stiprinimo projektas appeared first on LAIKMETIS.

Kūrinių ant popieriaus restauravimas yra itin delikatus, nes tai labiausiai pažeidžiama medžiaga, todėl siekiant atnaujinti Šiluvos piligrimų centro muziejinę ekspoziciją, jos rinkinyje buvo suteikta pirmenybė būtent šiems trapiems kūriniams.

Be abejo, šių kūrinių restauravimas yra ir pirmieji žingsniai ruošiantis Apsireiškimo koplyčios 100 metų jubiliejui, kuris įvyks 2024 m. liepos 2 d.

Šiluvos šventovė įgyvendina restauravimo projektus, kurie būtų susiję su svarbiausiais Šiluvos šventovės istoriniais įvykiais ir su žymiausių autorių kūrybos šedevrais Šiluvos šventovėje. Tuo pačiu, siekiama suaktualinti kultūros paveldo vertybes, kurios kuria bei atskleidžia vietos identitetą. Vienas pirmųjų įgyvendintų restauracijos projektų nūdienos metu – Šiluvos XVIII a. II p. ,,Nukryžiuotojo“ tyrimų ir restauravimo darbai.

Šis kūrinys lydėjo Šiluvos šventovę po Apsireiškimo, paminėjo katalikų ir kalvinų susišaudymą prie Nukryžiuotojo atvaizdo, ir įkūnijo Dievo Motinos krikščionis kreipiantį žvilgsnį į Kristų (daugiau apie projektą).

Kitas projektas, susijęs su vieno talentingiausio XX a. pradžios architekto kūryba ne tik pažymėjo Apsireiškimo unikalumą, bet šį procesą pratęsė siekdamas iškelti Šiluvos šventovės svarbą pasauliniu mastu. Šiluvoje įvykęs vienas pirmųjų Dievo Motinos Apsireiškimų Europoje, turintis krikščionių vienybės bruožų, Lietuvoje ypatingai įvertintas po Dievo Motinos Apsireiškimo Lurde ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės XX a. pradžioje.

Jau 1903 m. Šiluvos klebonas Marcijonas Jurgaitis kreipiasi į Paryžiaus Nacionalinėje dailės akademijoje skulptūros besimokantį architektą Antaną Vivulskį (1877-1919), kuris 1904-1905 m. sukuria pirmo savo architektūros statinio projektą (planas, pjūvis, du fasadai, įvairios detalės). Šio, kaip ir kitų neįgyvendintų statinių projektai, yra saugomi Lietuvos valstybiniame istorijos archyve ir Kultūros paveldo centro archyve.

Vis dėlto, simboliškai, keli Apsireiškimo koplyčios projektai, rasti Šiluvos parapijoje, depozito teisėmis saugomi Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje. Todėl šiais metais Lietuvos kultūros tarybos dėka Šiluvos piligrimų centras inicijavo trijų skirtingų pobūdžių apie 70 cm aukščio ir 60 cm pločio projektų: vienas iš jų Albino Degučio 1979 m. interjero fragmento projektas, kiti du Antano Vivulskio 1906 m. Šiluvos koplyčios brėžinys ir Šiluvos koplyčios projekto konstrukcijų ir interjero dekoravimo brėžinio šviesoraštinė kopija, restauravimo darbus.

Be architekto, sienų tapytojo ir vitražisto Albino Degučio kūrybos neįsivaizduotume nė Šiluvos Apsireiškimo koplyčios nė bazilikos. Būtent jis, iš nedaugelio tuo metu išdrįsusių ir turinčių sąlygas sovietmečio 7 - 8 dešimtmetyje atsiliepė į klebono mons.

Vaclovo Grauslio kvietimą dekoruoti Apsireiškimo koplyčios galerijos ir bokšto interjero sienas bei vitražus ir restauruoti bei sukurti naujus vitražus Šiluvos bazilikoje. Tokių kūrinių projektai sovietmečiu buvo naikinami, slepiami arba kuriama be jų, todėl Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Janitos Petrauskienės atliktas darbas yra itin svarbus išsaugojant to laikmečio kūrybinį procesą.

A. Degučio projekte matome Apsireiškimo koplyčios pirmosios tik įėjus galerijos kompozicijos rėmo fragmentą su angelais, atliktas al secco technika rėmo fragmentas gaubia iš kairės pusės kompoziciją „Skrynios suradimas“. Rėmuose pavaizduoti angelai tarsi neša Šiluvos šventovės istorijos fragmentus.

Kaip teigia pats autorius – tai vienintelis projektas, kuris buvo atliktas pačioje Apsireiškimo koplyčios interjero tapybos darbų pradžioje, vėliau kūrė iš karto al secco technika ant sienos. Restauruojant projektą apatinis kampas nebuvo atkurtas, siekiant išlaikyti estetiką ir istoriškumą.

Kiti projekto restauravimo darbai atlikti įprastai: išvalyti paviršiaus nešvarumai, atliktas restauracinis lakšto plovimas, nurūgštintas popierius, suklijuoti įplyšimai, ištiesinti lūžiai.

Prieš 115 metų 1905-1906 m. Antanas Vivulskis nubraižė Apsireiškimo koplyčios planą, kuris yra neįkainojamas šio autoriaus unikalumo ženklas. Tik turint šiuos vienintelio įgyvendinto statinio projektus galime palyginti projektą su įgyvendintu statiniu ir įvertinti šio autoriaus kūrybos genialumą. Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje jau buvo galima pamatyti vieną restauruotą 1906 m. Antano Vivulskio Apsireiškimo koplyčios projektą, kuriame atsispindėjo koplyčios pjūvis galerijos dalyje ir altorius.

Būtent šio projekto dėka galime įsivaizduoti kokį interjerą įsivaizdavo koplyčios architektas su raudonomis kolonomis, spalvingomis ir ornamentuotomis sienomis su Gediminaičių stulpais bei grakščiu, kylančiu į viršų altoriumi ir besimeldžiančiais tikinčiais viduje.

Taip pat matyti architektūrinės bazės konstrukciją ir medinius prieangius su angelais, kurie buvo pašalinti apie 1960 m. Būtent šio projekto šviesoraštinė kopija šiais metais buvo Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro eksperto meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Rytės Šimaitės ištirta ir restauruota. Restauratorė atliko mikrocheminius ir pH tyrimus, sausą valymą, cheminius dėmių valymus, plovimą, įplyšimų, lūžių suklijavimą bei pažeisto paviršiaus atkūrimą, dubliavimą, tiesinimą, apdailą, retušą.

Taip pat Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro I k.k. meno kūrinių ant popieriaus restauratorė Jurgita Blažytė-Denapienė restauravo Antano Vivulskio „Šiluvos Apsireiškimo koplyčios brėžinį“ atliktą mišria technika ant popieriaus ir kartono.

Restauratorė atliko mikrocheminius ir popieriaus pluošto vandenilio (H+) jonų rodiklio pH tyrimus, sausą ir drėgną popieriaus paviršiaus nešvarumų valymą, įplyšimų, kartono lūžių, sluoksnių suklijavimas bei kūrinio netekčių atstatymą, žalsvų juostelių atkūrimą, tiesinimą, apdailą, retušą.

Projekte galime matyti bokšto pjūvį, bokštų tapybos fragmentus, bokšto bazės ir frontonų konstrukcijas. Būtent šis bokšto ir galerijos koplyčios projektas padeda pilnai suprasti kokį interjerą įsivaizdavo A. Vivulskis bei koks jis buvo realizuotas tarpukariu ir sovietmečiu.

Visi šie trys restauruoti Apsireiškimo koplyčios architektūros ir sienų tapybos projektai piešti pieštuku ant popieriaus XX a. pradžioje ir pabaigoje padeda įsivaizduoti visą koplyčios kūrybinę genezę, kuri yra svarbi analizuojant koplyčios įgyvendinimą bei svarstant koplyčios ateities projektus, kurie galėtų pratęsti Antano Vivulskio idėjų įgyvendinimą.

Neabejotina jog šie projektai sudaro Apsireiškimo koplyčios reprezentacijos Šiluvos šventovėje šerdį, kurią toliau formuojant būtų galima išplėsti iki atskiros ekspozicijos salės ar net muziejaus, skirtos vien Apsireiškimo koplyčiai ir Antano Vivulskio kūrybai.

Šiuo metu muziejinė ekspozicija siekia reprezentuoti visą Šiluvos šventovę, jos pagrindą sudaro Šiluvos bazilikos eksponatai. Ateityje bus siekiama restauruoti knygnešio, dievdirbio šiluviškio Kazimiero Roseno 1925 metais išdrožtus penkiolika  dvisparnių angelų, kurie buvo sukurti pagal Antano Vivulskio projektą ir puošė neišlikusių Apsireiškimo koplyčios medinius prieangius, kuriuos sovietmečiu pakeitė mūriniai.

Tolimesnis tikslas - kiek įmanoma atkurti ir rekonstruoti koplyčios medinius prieangius ir jų rekonstrukciją eksponuoti.

The post Šiluvos šventovė: džiaugiamės įvykdytu dar vienu projektu appeared first on LAIKMETIS.