Po mokyklos siekė įgyti amatą

Pokalbiui prasidėjus, neužtrunka suprasti, kad Agnius – spalvinga asmenybė, turinti gausybę pomėgių ir siekių. Baigęs mokyklą, šiaulietis nusprendė įgyti amatą, kuris gyvenime praverstų, o svajones, kurios galvoje sukasi dar nuo paauglystės, trumpam atidėjo ateičiai.

„Įstojau į apdailininko specialybės mokslus. Iš pradžių norėjau rinktis staliaus profesiją, bet aplinkybės susiklostė kitaip. Nesigailiu. Nors apdailininko darbas fiziškai yra sunkus, išmokau tikrai daug. Šie įgūdžiai gyvenime man tikrai pravers“, – sako antrus metus Šiaulių technologijų mokymo centre besimokantis jaunuolis.

Agnius pastebi, kad apdailininko darbą gebančių dirbti žmonių trūksta, mat jų poreikis šiuo metu kaip niekad išaugęs: „Statybos Šiauliuose vyksta intensyviai, o ten, kur statybos, neapsieinama ir be gražaus interjero. Sienų glaistymas, dažymas, tapetų ar plytelių klijavimas – tai pagrindinės funkcijos, kurias atlieka mano amatą turintys žmonės. Šis darbas puikiai tinka tiems, kurie geba sparčiai dirbti fizinį darbą. Praverstų ir turintiems meninių gebėjimų, pavyzdžiui, užsiimti dekoratyviniu sienų dažymu.“

Planuoja ir dirbti, ir mokytis

Šie mokslo metai Agniui yra paskutiniai. Nors ilgalaikio darbo, kuriame galėtų atlikti įvairias apdailos operacijas, šiuo metu neieško, šiaulietis sako, jog patirties bagažą turi: „Visas galimybes įtvirtinti įgytas žinias galėjau per Šiaulių technologijų mokymo centrą. Mes su kursiokais vykdavome į realius objektus ir dirbdavome. Jaučiuosi turintis patirties.“

Netrukus diplomą atsiimsiantis jaunas vyras žvalgosi į kitas mokymo įstaigas, tokiu būdu siekdamas nors šiek tiek priartėti prie savo didžiausio troškimo. „Baigęs mokslus, ketinu pradėti mokslus aukštojoje mokykloje. Svarstau rinktis pramogų verslo nišą, nes turiu tikslą įgyti tam tikrų žinių šioje sferoje. Man aktualu viskas, kas susiję su renginių organizavimu, nes groju gitara. Kaip žinia, gitaristui yra aktualu gebėti išlaikyti publikos dėmesį koncertų metu“, – sako pašnekovas.

Agnius nė kiek nesibodi trumpalaikių studentiškų darbų. Mokslus kremtantis jaunuolis laisvu nuo pamokų metu dirba maisto išvežiojimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Tai, kaip pats sako, pernelyg neįpareigojantis darbas, galintis suteikti lanksčias darbo valandas ir galimybę užsidirbti. Šiaulietis ir ateityje tikisi gebėti derinti mokslus su darbu.

Eksponavo savo dailės darbų parodą

Šiais mokslo metais pirmą kartą eksponuota Agniaus tapytų paveikslų ir fotografijų paroda. Nors menai jį lydėjo nuo mažens, tradiciniai mokymai ir natiurmortų tapymas dailės mokykloje jo nesužavėjo, todėl savo kelią atrado šiais laikais labai tradiciniu būdu – „YouTube“ platformoje.

„Internete atradau amerikiečių dailininko ir meno instruktoriaus Roberto Normano Rosso darbus, kurie mane įkvėpė imtis kitokio tapymo. Mane „užkabino“ tai, kad jo tapymo metodas – išskirtinis. Nereikia pastangų, kad gautum puikų rezultatą. Jis tapydavo peizažus ir laikydavosi minties, jog gamta yra nevienoda, todėl bet koks netobulas teptuko brūkštelėjimas yra ne defektas, o gamtos išdaiga“, – dalijasi Agnius.

Šiaulietis juokauja, kad, prieš tapant paveikslą, eskizas gimsta ne ant popieriaus lapo, kaip mokoma dailės mokyklose, o jo galvoje. Dėl to kiekvienas darbas tampa dar unikalesnis.

Pasak pašnekovo, parodoje eksponuojami sėkmingiausi jo darbai, kuriuos šiuo metu gali apžiūrėti kiekvienas norintysis: „Ši paroda kurį laiką buvo eksponuojama Šiaulių technologijų mokymo centre, o dabar iškeliavo į Šiaulių valstybinę kolegiją. Parodoje – svarbiausi ir geriausi mano darbai. Nors iš pradžių tapydavau tik peizažus, šiek tiek vėliau pradėjau piešti ir tikslesnius objektus – mane supančią aplinką, visuomenėje puikiai atpažįstamus veikėjus.“

Roko žvaigždės karjeros link

Bene didžiausia jaunuolio svajonė – vieną dieną tapti roko žvaigžde. Atsitiktinai į rankas pakliuvusi gitara pasėjo šį norą, todėl Agnius savo gyvenime kryptingai dėliojasi ateities planus tam, kad šis tikslas būtų pasiektas.

„Kai atėjau į gimnaziją, neturėjau daug draugų ir nebuvau labai mėgstamas. Pradėjau lankyti gitaros būrelį mokykloje ir mane tai labai įtraukė. Įsigijau savo ekipuotę – stiprintuvą, gitarą – ir pradėjau intensyviai groti. Turėjau ne vieną koncertą, tačiau kol kas nesu subūręs savo grupės, groju individualiai. Mano siekis yra suburti bendraminčius į grupę ir kurti originalią muziką, aš to labai norėčiau“, – atvirauja šiaulietis.

The post Būsimas apdailininkas iš rankų nepaleidžia teptuko ir elektrinės gitaros appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ekspertų, dažnas tik vienos lyties žodžių profesijoms apibūdinti vartojimas skatina stereotipus apie profesijų vyriškumą ar moteriškumą, nuo ko nukenčia tiek atlyginimai, tiek paslaugų kokybė.

Atlikdami šį tyrimą „Mediaskopas“ išnagrinėjo 750 įvairių šaltinių nuo pernai sausio 1 iki šių metų kovo 22 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su profesine atskirtimi pagal lytį.

„Inžinieriai“ ir „kosmetologės“

Analizė parodė, kad iš 412,4 tūkst. kartų, kai buvo kalbama apie vadovus, daugiau kaip du trečdalius paminėjimų sudarė vyriškoji giminė, o moteriška – trečdalį.

Kalbant apie prezidentus vyriška forma dominavo apie 93 proc. iš 236 tūkstančių kartų, kai buvo įvardyta. Direktoriaus pareigybė du trečdalius paminėjimų iš 192,4 tūkst. taip pat buvo vyriškoje formoje. Mero pareigos moteriška forma buvo įvardintos tik 5 proc. iš 92 tūkst. paminėjimų.

„Tokios specialybės kaip mechanikai, technikai, elektrikai, santechnikai žiniasklaidoje randamos praktiškai vien vyriškąja gimine. Tai rodo, kad šiose profesijose absoliučiai dominuoja vyrai“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.

Tarp profesijų dažniausiai minimi mokytojai – 57,2 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalį sudarė vyriška forma.  Tuo tarpu minint inžinierių profesiją tik 6 proc. iš beveik 12 tūkst. paminėjimų atspindėjo moterišką lytį.

Vadybininkai minėti 8,5 tūkst. kartų, iš kurių apie trečdalis moteriška forma. Kalbant apie chirurgus iš 5,2 tūkst. paminėjimų moteriškos lyties sudaro 8 procentus.

Pasak jos, pavieniai atvejai, kai minima, pavyzdžiui, elektrikė, straipsnio herojės buvo pasakojami kaip juokas, jog taip save vadino pasirinkusi energetikos studijas.

Tarp moteriškų profesijų žiniasklaidoje dominuoja kambarių tvarkytoja/kambarinė, manikiūrininkė, auklė, valytoja, mokytoja, slaugė/slaugytoja, kosmetologė. 

„Jeigu vadinamą moterišką specialybę pasirenka vyrai, pavyzdžiui – kosmetologai, manikiūrininkai, kirpėjai – jie žiniasklaidoje pristatomi kaip išskirtiniai, ypatingesni, dažnai ir kaip dirbantys su garsenybėmis“, – teigė duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Pasak „Mediaskopo“, žiniasklaidoje atsispindi ir viešojoje erdvėje matomos tendencijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitęs kvietimas moterims mokytis programavimo išaugino ir tokių paminėjimų Lietuvos žiniasklaidoje kiekį: iš 2,3 tūkst. kartų, kai minėti programuotojai 61 proc. paminėjimų buvo vyriška gimine ir 39 proc. – moteriška gimine.

Didina skurdo lygį, neužtikrina dėmesio sąlygoms

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertės Vilmos Gabrieliūtės, ryškus profesinis atskyrimas pagal lytis neleidžia lygiaverčiai pasiskirstyti ištekliams, didina moterų skurdo lygį, nes moterų dominuojamuose sektoriuose atlyginimai – mažesni. 

„Kiek vaikinų patiria pajuokas, kai pasirenka baleto šokėjo ar slaugytojo profesiją, kiek merginų, pasirinkusių chirurgės kelią, susiduria su komentarais „čia ne tavo vieta“, – teigė V. Gabrieliūtė. – Tuo tarpu vyrų dominuojamose veiklos srityse nepakankamai dėmesio skiriama jų sveikatai ir geroms darbo sąlygoms“.

V. Gabrieliūtė pastebi, kad, kaip rodo žiniasklaidos analizė, net kalboje yra įtvirtintos labai aiškiai vyriškos ir moteriškos profesijų sritys. Vaikai retai turi galimybę profesijų pažinimui skirtuose plakatuose pamatyti inžinierę, pilotę, slaugą, baleto šokėją.

Kalba atspindi visuomenėje nusistovėjusias normas ir formuoja žmonių požiūrį į tai, kas yra priimtina, todėl, pasak V. Gabrieliūtės, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios lyties daiktavardžiai naudojami, kai kalbama apie profesijas ir pareigas. 

„Štai ką tik įvykusių rinkimų metu retai girdėjome, kad vyksta ne tik merų, bet ir merių rinkimai. Tokia praktika nėra įtrauki, nes pateikia visuomenę kaip vienalytę, paslepia moterų istorijas ir patirtis“, – pastebi V. Gabrieliūtė.

Kadangi tekstai, garso ir vaizdo pranešimai turi didžiulę įtaką, lygių galimybių integravimo ekspertė pataria juos rengiant vadovautis lyčiai įtraukia strategija, kai tekste naudojamos abiejų lyčių galūnės arba rašomi tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės žodžiai. Tai leidžia tekstą suvokti atskleidžiant abiejų lyčių patirtis.

The post Anot tyrimo, kai kurios profesijos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos kažkuriai lyčiai appeared first on LAIKMETIS.