„Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

„Dabar reikia tęsti sunkų darbą, kad Bosnija ir Hercegovina nuosekliai žengtų į priekį, kaip to nori jūsų žmonės“, – pridūrė jis.

Oficialia kandidate į nares Bosnija yra nuo 2022 metų, tačiau prieš kitą etapą turėjo įgyvendinti virtinę reformų.

Praėjusią savaitę Briuselis pareiškė, kad šalis įvykdė kai kuriuos būtinus žingsnius, tačiau dar neįvykdytos teismų ir rinkimų sistemos reformos.

Rusijos karas prieš Ukrainą atgaivino ES siekį plėstis Rytų ir Vidurio Europoje, o dabartinės valstybės narės gruodį susitarė pradėti derybas dėl prisijungimo su Ukraina ir Moldova.

Palankus požiūris į naujų narių priėmimą yra dalis pastangų kovoti su Rusijos ir Kinijos įtaka bloko pašonėje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tinkle „X“ pasveikino Bosniją, teigdamas, kad tai „aiškus ženklas stiprios Europos naudai“.

Italijos vyriausybė taip pat pasveikino šį, jos teigimu, istorinį sprendimą ir nurodė, kad jis siunčia aiškų signalą Balkanų šalims, norinčioms prisijungti prie bloko.

Visgi Bosnija tik pradeda ilgą kruopščių reformų procesą, paprastai trunkantį daug metų, kol šalis galiausiai prisijungia prie ES.

Bosnijos kaimynės Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Albanija jau yra toliau pažengusios dėl prisijungimo prie bloko, tačiau iki narystės joms dar likęs netrumpas kelias.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Bosnija dabar visiškai atitinka ES užsienio ir saugumo politikos direktyvas, gerina migracijos srautų valdymą ir priima įstatymus, kuriais kovojama su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Ji palankiai įvertino šalies sutikimą į nacionalinius baudžiamųjų bylų registrus įtraukti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžius.

EK vadovė taip pat pažymėjo, kad po 1992–1995 metais šalyje vykusio karo buvo imtasi tolesnių žingsnių dialogo ir susitaikymo link įsteigus naują taikos stiprinimo komitetą.

Pritardami Bosnijos siekiui ES vadovai taip pat paragino Briuselį skubiai žengti kitą žingsnį pradedant derybas su Ukraina ir Moldova.

The post ES lyderiai susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko appeared first on LAIKMETIS.

Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo šį žemės ruoželį de facto kontroliuoja prorusiškos pajėgos, tačiau tarptautiniu mastu jis pripažįstamas kaip Moldovos dalis.

Trečiadienį Padniestrėje vyks specialus suvažiavimas, tik septintasis jos istorijoje, gilėjant ginčui su Moldovos vyriausybe dėl muitų.

Praėjusį kartą toks susitikimas vyko 2006 metais, kai deputatai paskelbė referendumą dėl integracijos su Rusija. Balsavimas baigėsi didele balsų „už“ dauguma.

Proeuropietiška Moldovos vyriausybė ir Vakarų šalys nerimauja, kad separatistinio regiono įstatymų leidėjai, pasinaudodami Rusijos puolimu Ukrainoje, gali pakartoti šį gestą.

Patys Padniestrės pareigūnai santūriai komentavo susitikimo tikslą.

Separatistų Aukščiausioji taryba pranešė, kad deputatai aptars Padniestrės politinę ir socioekonominę padėtį, Moldovai, anot jų, darant spaudimą.

Vietos opozicijos politikas Genadijus Čorba sakė, kad labai tikėtina, jog deputatai paprašys prisijungti prie Rusijos

Vietos opozicijos politikas Genadijus Čorba sakė, kad labai tikėtina, jog deputatai paprašys prisijungti prie Rusijos, likus dienai iki jos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo Rusijos įstatymų leidėjams.

Naujas frontas

Nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Moldova nerimauja, kad Kremlius gali pasinaudoti Padniestre ir atverti naują frontą pietvakariuose, Odesos kryptimi.

2022 metais šį mažą regioną sukrėtė neišaiškinti sprogimai. Kariniai analitikai mano, kad tai galėjo būti prorusiškų elementų bandymas įtraukti regioną į karą.

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina planuoja ginkluotą įsiveržimą į šią separatistinę teritoriją, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

2023-ųjų kovą Padniestrės prorusiška vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu nužudyti jos lyderį. Ukraina šį kaltinimą atmetė.

Kremlius regione yra dislokavęs apie 1,5 tūkst. karių, esą su taikos palaikymo misija.

Tarp Dniestro upės ir Ukrainos sienos esanti daugiausia rusakalbių teritorija vienašališkai atsiskyrė nuo Moldovos žlugus Sovietų Sąjungai.

1992 metais separatistai pradėjo karą su provakarietiška Moldovos vyriausybe. Per jį žuvo šimtai žmonių, o sukilėliams į pagalbą atėjo Rusijos kariuomenė.

Maskva vis dar remia Padniestrės ekonomiką tiekdama nemokamas dujas, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje regionas vis labiau izoliuojamas nuo Rusijos.

Padniestrėje tebenaudojama kirilica, ji turi savo valiutą, Padniestrės rublį, saugumo pajėgas ir pasus. Dauguma iš maždaug 465 tūkst. gyventojų turi dvigubą arba trigubą Moldovos, Rusijos ir/arba Ukrainos pilietybę.

The post Padniestrės separatistai rengia suvažiavimą, prašys prisijungti prie Rusijos appeared first on LAIKMETIS.

„Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją.

Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija. Tai įvyko po to, kai Turkijos prezidentas pasmerkė Stokholmą už tai, kad šis praėjusį savaitgalį leido rengti protestus, per kuriuos prie Turkijos ambasados Švedijoje buvo sudegintas Koranas.

Suomijos ir Švedijos narystės paraiškas turi ratifikuoti visos 30 NATO narių, o tai jau padarė visos, išskyrus Vengriją ir Turkiją. Vengrija pareiškė, kad planuoja tai padaryti vasario mėnesį.

Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Birželio pabaigoje Ankara pasirašė memorandumą su Suomija ir Švedija. Tačiau Turkija teigia, kad jos reikalavimai dėl Turkijos piliečių, kuriuos ji nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo lieka neįvykdyti.

Jei būtinai norite prisijungti prie NATO, grąžinsite mums šiuos teroristus

R. T. Erdogano komentarai per televizijos transliuotą susitikimą su jaunesniais rinkėjais nuskambėjo artėjant gegužę numatytiems svarbiems rinkimams.

Jis pakartojo savo reikalavimą, kad Švedija perduotų Ankaros ieškomus įtariamuosius.

„Jei būtinai norite prisijungti prie NATO, grąžinsite mums šiuos teroristus“, – sakė R. T. Erdoganas.

„Jūs atsiųsite šiuos teroristus mums, kad galėtumėte įstoti į NATO“, – kalbėjo jis.

Skirtingai nei Švedijos atveju, Turkija nurodė, kad iš esmės neprieštarauja Suomijos stojimui į NATO.

Nors Suomija anksčiau atsisakė spekuliuoti, ar prisijungtų prie Aljanso be Švedijos, antradienį ji užsiminė, kad galėtų eiti link šio tikslo viena, jei „įvyktų kas nors, kas ilgainiui neleistų Švedijai prisijungti“.

The post R. T. Erdogano sąlygos Švedijai: jei tikrai norit į NATO, mums teroristus grąžinsite appeared first on LAIKMETIS.

Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gyrė šį istorinį žingsnį, abiejų Skandinavijos šalių, kurios dešimtmečius laikėsi nesijungimo prie karinių blokų politikos, apsisprendimą paveikus pastarajai Rusijos agresijai.

„Tai gera diena Suomijai ir Švedija, taip pat gera diena NATO“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas, skaitydamas bendrą pranešimą spaudai su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde (An Linde) ir Suomijos diplomatijos vadovu Pekka Haavisto (Peka Havistu).

„Prie stalo esant 32 šalims būsime dar stipresni, o mūsų žmonės – dar saugesni, mums patiriant didžiausią per dešimtmečius saugumo krizę“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

Aljanso 30 ambasadorių ir nuolatinių atstovų oficialiai patvirtino praeitą savaitę Madride įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kai bloko lyderiai priėmė istorinį sprendimą pakviesti Rusijos kaimynę Suomiją ir jos partnerę Skandinavijoje Švediją prisijungti prie transatlantinės gynybos organizacijos.

Nors Aljansas pasiekė šį susitarimą, vis dar gali iškilti problemų jį tvirtinant Turkijos parlamente.

Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) perspėjo, kad Ankara dar gali nuspręsti blokuoti šį procesą, jeigu abi Šiaurės šalys ne visiškai įvykdys Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius, kaltinamus terorizmu ir siejamus su uždraustomis kurdų grupuotėmis

Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) perspėjo, kad Ankara dar gali nuspręsti blokuoti šį procesą, jeigu abi Šiaurės šalys ne visiškai įvykdys Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius, kaltinamus terorizmu ir siejamus su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėgintu įvykdyti perversmu.

Turkijos lyderis sakė, kad jo šalies parlamentas gali atsisakyti ratifikuoti susitarimą. Tokia grėsmė yra reikšminga, nes naujų narių priėmimui privalo pritarti visos 30 dabartinių bloko narių, iš kurių kiekvieną turi veto teisę.

Visgi antradienį įvykusi protokolų pasirašymo ceremonija Suomijos ir Švedijos ryšius su NATO padarė dar glaudesnius. Abi šalys ir anksčiau glaudžiai bendradarbiavo su bloku bei dalyvavo kai kuriuose susitikimuose, kai buvo svarstomi betarpiškai su jomis susiję klausimai. Kaip oficialiai pakviestos valstybės Suomija ir Švedija dabar galės dalyvauti visuose NATO ambasadorių susitikimuose, nors balso teisės juose neįgis.

The post NATO pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į bloką protokolus, Turkija reikalauja laikytis susitarimų appeared first on LAIKMETIS.