Už tai balsavo 64  parlamentarai, prieš buvo aštuoni politikai, dešimt susilaikė.

„Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė, su kuo užaugo. Kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad ši bendrija seniai registruota ir gali veikti, o valstybės pripažinimas suteiks jai tam tikrų privilegijų.

Anot jo, valstybės pripažinimas suteikiamas, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje, tai reiškia, kad ji turi būti pakankamai gausi, o jos veikla apimti kelias žmonių kartas.

„Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes tai yra keli tūkstančiai žmonių, niekaip negaliu jų laikyti gausia grupe, ir veiklos laikotarpis vis dėlto yra ne toks jau ilgas – keliasdešimt metų geriausiu atveju“, – sakė J. Razma.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgis teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai bus privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos prilyginamos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.

XX amžiuje įkurta „Romuva“ yra daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. Savo skelbiamą tikėjimą ji grindžia baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas.

Organizacijos nuostatuose skelbiama, kad pasaulis yra visuotinai gyvas, o gyvybę reikia gerbti bei mylėti. Anot „Romuvos“, gyva yra ir saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir panašiai.

Šventybę įkūnija dieviškosios galios: Dievas (Praamžius, Sotvaras ...), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona, Vėlinas ir visi kiti dievai bei deivės. Bendrijos teigimu, šventumas reiškiasi per gamtą, taip pat gerbiama šventoji ugnis ir duona, šventieji medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai, gyvūnai ir kita, „nes jie yra dievų tarpininkai, pasireiškiantys šventame laike ir šventoje erdvėje“.

Nuo 2014 metų „Romuvos“ krivės pareigas eina Inija Trinkūnienė.

Pernai rugsėjį Seimas buvo atmetęs siūlymą valstybei pripažinti „Romuvą“, jis taip pat nesutiko imtis alternatyvaus projekto, kuriuo pripažinimas oficialiai būtų nesuteiktas.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius Strasbūro teismo išaiškinimus ir pripažinimo bendrijai nesuteikimo.

2021-aisiais EŽTT nusprendė, jog parlamentas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Teismas tuomet pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Po šio EŽTT sprendimo pernai Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, jos vadovė I. Trinkūnienė teigė, kad bendrija toliau neturi galimybės sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė bendrijos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad ji vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.

Senovės baltų religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo pirmą kartą į parlamentą kreipėsi 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

The post „Romuva“ gavo valstybės pripažinimą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teikime nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), COVID-19 profesine liga bus laikoma, kai asmenys dirba gydymo, slaugos, visuomenės sveikatos įstaigose, taip pat teikia slaugos paslaugas namuose „arba pandemijos aplinkybėmis sektoriuose, kuriuose įvyko protrūkis, veiklos srityse, kuriose įrodyta SARS-CoV-2 infekcijos rizika“.

Ši liga jau įrašyta į Europos profesinių ligų sąrašą.

Anot SAM, nors į Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 iki šiol dar nėra įtraukta, ji gali būti pripažinta profesine liga vadovaujantis šio sąrašo punktu „Kitos infekcinės ligos, sukeltos darbų, kuriuos dirbant patvirtinta infekcijos rizika“.

SAM duomenimis, iki šiol profesinių ligų valstybės registre užfiksuotas vienas atvejis, kai COVID-19 buvo pripažinta profesine liga.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje iš viso registruotas beveik 1,4 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejis.

The post Ministrų kabinetas į profesinių ligų sąrašą įtraukė COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų. 

Rezoliucijoje taip pat skelbiama, kad Kremlius puola kitų šalių teritorijas, vykdo karo nusikaltimus ir genocidą bei užsiima priešiška ekonomine veikla, ypač energetikos sektoriuje. 

Be to, pažymima, kad Rusija yra tiesiogiai atsakinga dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofos Rytų Ukrainoje.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per tą katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius. 

Lenkijos parlamento priimtoje rezoliucijoje Maskva taip pat vadinama tiesiogiai atsakinga už Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofą Smolenske 2010-ųjų balandį, per kurią žuvo 96 lėktuve buvę asmenys, įskaitant tuometinį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį), Lenkijos vyriausybės pareigūnus, aukšto rango Lenkijos ir NATO kariuomenės vadus bei Lenkijos parlamento narius.

Lenkijos parlamento priimtoje rezoliucijoje Maskva taip pat vadinama tiesiogiai atsakinga už Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofą Smolenske 2010-ųjų balandį

Parlamentas pažymėjo, kad Rusija ir toliau tęsią „brutalią ir neteisėtą agresiją prieš Ukrainą“.

Jis taip pat pasmerkė Kremliaus įvykdytą „piratavimo aktą“, kai Rusija blokavo Ukrainos uostus ir paralyžiavo į juos vedantį jūros eismą be karo paskelbimo. 

„Rusijos kariai vykdo teroristinius išpuolius visoje užgrobtoje teritorijoje, dėl to žuvo tūkstančiai žmonių, įskaitant daugybę vaikų. Rusijos Federacija ir jos ginkluotosios struktūros bei formuotės vykdo teroro aktus prieš civilinę infrastruktūrą, masinius šaudymus ir grobimus, seksualinį smurtą ir kankinimus, atiminėja vaikus iš šeimų, siekdamos juos rusinti, vykdo masinius gyventojų trėmimus, priverstinai šaukia Ukrainos piliečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir vagia turtą. Rusija nuolat pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais“, – teigė lenkų parlamento nariai. 

Parlamentas taip pat paragino tarptautinę bendruomenę sukurti karo žalos atlyginimo mechanizmą Ukrainai ir suteikti kompensacijų valstybėms, organizacijoms ir asmenims, patyrusiems nuostolių per karą. 

Naujienų agentūra „Unian“ primena, kad rudenį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Rusijos režimą paskelbė teroristiniu. 

Panašų sprendimą priėmė ir NATO Parlamentinė Asamblėja, kuri taip pat paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos įvykdytiems nusikaltimams tirti.  

Tuo tarpu lapkričio 23 dieną Europos Parlamentas pripažino Rusiją terorizmo rėmėja. 

Anksčiau šį mėnesį Lenkijos parlamentas nepriėmė rezoliucijos dėl pakeitimų, susijusių su L. Kaczynskio žūtimi. 

The post Lenkijos parlamentas pripažino Rusiją terorizmo rėmėja appeared first on LAIKMETIS.

„Tautų apsisprendimo principas yra įtvirtintas tarptautiniuose dokumentuose, jis galioja ir mes jį gerbiam. Kalbant apie šį konkretų klausimą, jo Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje nėra“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijos pajėgos nuo 1994 metų musulmoniškoje Čečėnijoje Šiaurės Kaukaze slopina nepriklausomybės judėjimą

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį 287 balsais priėmė rezoliuciją, kuria Čečėnijos respubliką Ičkeriją pripažino esant „laikinai okupuota Rusijos“.

Rusijos pajėgos nuo 1994 metų musulmoniškoje Čečėnijoje Šiaurės Kaukaze slopina nepriklausomybės judėjimą. Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Rusija dukart kariavo prieš Čečėnijos separatistus, siekusius regiono nepriklausomybės.

The post Ukrainos Radai pripažinus Čėčėniją, Lietuva šio klausimo imtis neketina appeared first on LAIKMETIS.

Japonija yra vienintelė iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių, nepripažįstančių tos pačios lyties asmenų sąjungų, o jos konstitucijoje rašoma, kad „santuoka gali būti sudaroma tik abiejų lyčių abipusiu sutarimu“.

Tačiau pastaraisiais metais vietos administracijos visoje šalyje ėmėsi veiksmų pripažinti tos pačios lyties žmonių partnerystes, nors šis pripažinimas nėra susijęs su tokiomis pačiomis kaip santuokos pagal įstatymą teisėmis.

„Pastaruosius du mėnesius rinkome visuomenės nuomones ir girdėjome [tos pačios lyties asmenų porų] nuomones... kad jos nori būti pripažintos kaip partneriai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tokijo vyriausybės atstovas.

Sostinės vyriausybė planuoja kitą mėnesį paprašyti įstatymų leidėjų pritarti vieno vietos potvarkio persvarstymui. Spalį pareigūnai pradės priimti paraiškas dėl liudijimų, o lapkritį – juos išdavinėti.

Miestas galvoja pasiūlyti partnerystės liudijimą turėsiantiems žmonėms įvairių paslaugų, šiuo metu prieinamų tik susituokusiems asmenims, įskaitant galimybę kreiptis dėl miesto administruojamų butų, sakė atstovas.

Tokijo Šibujos rajono merija 2015 metais tapo pirmąja Japonijos vieta, pradėjusia išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus

Tokijo Šibujos rajono merija 2015 metais tapo pirmąja Japonijos vieta, pradėjusia išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus.

Šibujos pavyzdžiu pasekė daug kitų savivaldybių – aktyvistai sako, kad šiuo metu daugiau kaip 200 pripažįsta vienalytes partnerystes ir suteikia tokioms poroms įvairių teisių, įskaitant galimybes lankyti partnerį ligoninėje ir drauge nuomotis nekilnojamąjį turtą.

Pernai šalies šiaurėje esančio Saporo miesto teismas priėmė svarbų sprendimą, kad tos pačios lyties asmenų santuokų nepripažinimas Japonijoje yra nekonstitucinis. Aktyvistai šį verdiktą vadina svarbia pergale.

Tačiau Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) atsargiai vertina galimybę daryti kokius nors įstatymų pakeitimus nacionaliniu lygiu.

Taivanas šiuo metu yra vienintelė vieta Azijoje, kur egzistuoja santuokų lygybė. Beprecedentį žingsnį legalizuoti tos pačios lyties asmenų sąjungas sala žengė 2019-aisiais.

The post Tokijas pripažins tos pačios lyties asmenų partnerystes appeared first on LAIKMETIS.

Talibano nuverstos Afganistano vyriausybės ambasadorius praeitą mėnesį taip pat paprašė suteikti jam žodį Generalinėje Asamblėjoje. Jungtinės Tautos dar nėra nusprendusios, kas atstovaus šiai šaliai.

Dabar devynis narius turintis Įgaliojimų komitetas turės priimti sprendimą dėl šių besikertančių pretenzijų, naujienų agentūrai AFP sakė JT atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas). Vis dėlto neaišku, ar komiteto posėdis įvyks iki Generalinės Asamblėjos pabaigos ateinantį pirmadienį.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) gavo Talibano paskirto Amiro Khano Muttaqi (Amiro Chano Mutagio) laišką, kuriuo „prašoma leisti dalyvauti“ aukšto lygio debatuose, nurodė S. Dujarricas.

Laiškas buvo išsiųstas pirmadienį, rugsėjo 20-ąją, Asamblėjos išvakarėse. A. Kh. Muttaqi jame įvardijimas užsienio reikalų ministru.

Laiške nenurodoma, ar A. Kh. Muttaqi norėtų asmeniškai atvykti į Niujorką, ar Talibanas pateiktų iš anksto įrašytą vaizdo pareiškimą, kaip šiais metais dėl COVID-19 pandemijos padarė daugelis lyderių.

Laiške taip pat sakoma, kad ambasadorius Ghulam Isaczai (Gulam Isakzajus) „neabeatstovauja“ Afganistanui Jungtinėse Tautose.

Jis buvo Afganistano ambasadorius prie JT, kai Afganistano vyriausybė rugpjūtį buvo nuversta islamistų kovotojų, JAV ir jų sąjungininkėms išvedus iš šios šalies paskutines savo pajėgas, užbaigiant 20 metų trukusį karą.

Laiške rašoma, kad Talibanas nuolatiniu atstovu prie JT paskyrė Dohoje dirbantį savo atstovą Suhailą Shaheeną (Suhailą Šahiną).

Afganistano Islamo Emyrato užsienio reikalų ministerijos vardu išsiųstame pranešime sakoma, kad buvęs prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) buvo „nuverstas“ rugpjūčio 15-ąją – kai valstybės vadovas pabėgo iš šalies.

Jokia vyriausybė dar nėra pripažinusi Talibano vyriausybės

„Šalys visame pasaulyje nebepripažįsta jo prezidentu“, – sakoma laiške.

JT atstovas taip pat sakė, kad A. Guterresas gavo rugsėjo 15 dieną išsiųstą atskirą Ghulam Isaczai laišką, kuriame buvo pateiktas Afganistano delegacijos JT Generalinės Asamblėjos sesijai narių sąrašas.

Tame laiške Ghulam Isaczai įvardijamas Afganistano nuolatiniu atstovu prie JT, sakė S. Dujarricas.

„Pasikonsultavus su Generalinės Asamblėjos pirmininko biuru, šiedu pranešimai buvo sekretoriato išsiųsti Generalinės Asamblėjos 76-osios sesijos Įgaliojimų komiteto nariams“, – nurodė atstovas.

Šis komitetas yra sudarytas iš Rusijos, Kinijos, JAV, Švedijos, Pietų Afrikos, Siera Leonės, Čilės, Butano ir Bahamų atstovų.

Komitetas anksčiau yra susilaikęs nuo sprendimo priėmimo ir perdavęs klausimą spręsti balsuojant Generalinėje Asamblėjoje, AFP sakė vienas diplomatinis šaltinis.

Jokia vyriausybė dar nėra pripažinusi Talibano vyriausybės, kuriai buvo iškelta reikalavimų laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, bet pripažinimo galimybė neatmetama.

„Pragmatiškas, politinis požiūris – kad yra nauja tikrovė. Ir jeigu norite ją ignoruoti – tai jūsų pasirinkimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė Pakistano, Talibano istorinio rėmėjo, užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshi (Šahas Mahmudas Kurešis), bet talibų vyriausybės pripažinti neparagino.

The post Talibanas paprašė leisti pasisakyti JT Generalinėje Asamblėjoje appeared first on LAIKMETIS.