„Prašiau paleisti Aung San Suu Kyi ir Romoje susitikau su jos sūnumi. Pasiūliau Vatikanui suteikti jai prieglobstį mūsų teritorijoje“, – nurodė pontifikas. 

Dienraštyje „Corriere della Sera“ išspausdintame italų kunigo Antonio Spadaro (Antonijaus Spadaro) straipsnyje pateikiamos ištraukos iš privačių popiežiaus susitikimų, vykusių rugsėjo 2–13 dienomis jam lankantis Indonezijoje, Rytų Timore ir Singapūre.

„Šiandien negalime tylėti dėl padėties Mianmare. Privalome kažką daryti“, – cituojamas popiežius. 

„Jūsų šalies ateitis turėtų būti taika, pagrįsta pagarba kiekvieno žmogaus orumui ir teisėms bei pagarba demokratinei sistemai, leidžiančiai kiekvienam prisidėti prie bendros gerovės kūrimo“, – sakė jis Azijos jėzuitams. 

78-erių Aung San Suu Kyi atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą nuteisus ją dėl virtinės kaltinimų – nuo korupcijos iki COVID-19 pandemijos metu galiojusių taisyklių pažeidimo.

2015 metais jos vadovaujama Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) laimėjo pirmuosius Mianmaro demokratinius rinkimus per daugiau nei du dešimtmečius.

2021-ųjų vasario mėnesį per žaibišką perversmą Mianmaro kariuomenė nuvertė Aung San Suu Kyi vyriausybę ir perėmė valdžią ir sulaikė ją. Vietos žiniasklaida pranešė, kad sulaikymo metu ji skundėsi sveikatos sutrikimais. 

1991-ųjų Nobelio taikos premijos laureatė kadaise buvo laikoma pavyzdžiu žmogaus teisių gynybos srityje. 

Tačiau 2017-asiais ji prarado tarptautinių rėmėjų palankumą po to, kai buvo apkaltinta nesiėmusi veiksmų, kad sustabdytų kariuomenę, persekiojančią šalies musulmonų rohinjų mažumą.

Į kaimyninį Bangladešą pasitraukę rohinjų pabėgėliai teigė, kad dėl šių veiksmų atliekamas Jungtinių Tautų genocido tyrimas, tačiau persekiojimas tęsiasi. 

Be to, nuo perversmo 2021-aisiais daugiausia budistinį Mianmarą krečia neramumai: chunta kovoja tiek su etninėmis sukilėlių grupėmis, tiek su naujomis prodemokratinėmis jėgomis.

The post Popiežius nušalintai Mianmaro demokratinei lyderei pasiūlė prieglobstį Vatikane - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

„Suprantama, kad ES Teisingumo Teismo jurisprudencija yra privaloma, o Lietuva yra teisinė valstybė, todėl, be abejo, analizuosime ir vertinsime, ar, ką ir kaip reikėtų pakeisti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas balansas tarp asmenų teisės į prieglobstį ir nacionalinio bei visos ES saugumo“, – rašoma BNS Vidaus reikalų ministerijos atsiųstame komentare.

„Tačiau Lietuva nuo pat migracijos krizės pradžios nepaliauja tvirtinti, kad būtina keisti ES teisę ir migracijos politiką, nes ji neatitinka šio laikmečio iššūkių ir grėsmių. Kartu su kitomis ES šalimis parengti ir Europos Komisijai pateikti konkretūs pasiūlymai“, – teigiama jame.

ESTT paskelbė, jog tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

VRM, tuo tarpu, teigia, jog Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės“. Ji teigia, kad Lietuva migrantais buvo atakuojama.

Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės

„Girdime tarptautinių organizacijų pastabas ir rekomendacijas ir tikrai į daugelį jų atsižvelgiame. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad neteisėtos migracijos krizę sukėlė Baltarusijos režimas. Tarptautinės bendruomenės dėmesys būtinas būtent ten – žmones įrankiais pavertusioje Baltarusijoje“, – pabrėžia VRM.

Ji teigia, kad tol, kol Baltarusija „nenustos naudoti žmonių kaip puolimo instrumentų“, Lietuva tęs neteisėtų sienos kirtimų prevencijos priemones.

„Toliau sieksime, kad ES teisėje būtų numatyti saugikliai, kurie leistų ES valstybėms narėms greitai reaguoti ir veikti ginant savo nacionalinį saugumą, o kartu visos ES saugumą“, – teigia VRM.

Ministerija akcentuoja, jog visi užsieniečiai Lietuvoje gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, „todėl nereikia nelegaliais būdais brautis per valstybės sieną“.

VRM taip pat teigia, kad migrantais šalyje rūpinamasi tiek, kiek tai leidžia galimybės. Jos duomenimis, migranto išlaikymas kas mėnesį kainuoja 11 tūkst. eurų. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Komisija.

Ministerija taip pat akcentuoja Seime priimtas pataisas, kurios leido migrantams, įskaitant ir nelegaliai į Lietuvą patekusius ir prieglobsčio prašančius žmones, įsidarbinti iš karto, kai teismo sprendimu bus atšaukti jų laisvo judėjimo ribojimai.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuvai leidus taikyti apgręžimą, dar daugiau nei 10,3 tūkstančio į šalį neįleista.

The post Lietuva sieks pakeisti ES teisę dėl migrantų, po Teisingumo Teismo sprendimo sako VRM appeared first on LAIKMETIS.

Ši šeima buvo atgabenta į Romą popiežiaus ir Sant'Egidio bendruomenės darbo dėka. Jauniausiam vaikui bus atlikta operacija Vatikano Bambino Gesu ligoninėje. Popiežius atidžiai stebi situaciją.

Jis pasiteiravo, kada bus operacija ir teigė: „Meldžiuosi už jus“. Su plačia šypsena veide popiežius pasisveikino su kiekvienu šeimos nariu paeiliui. Kelionės į Kiprą ir Graikiją metu jis nusprendė asmeniškai prisiimti atsakomybę už maždaug 50 pabėgėlių. Mažiausiai 12 iš jų jau yra Romoje, juos popiežius remia, kol jie taps savarankiški.

Su plačia šypsena veide popiežius pasisveikino su kiekvienu šeimos nariu paeiliui.

Per bendrąją audienciją Šventasis Tėvas kalbėjo apie šį vizitą su pabėgėliais ir migrantais Kipre ir Graikijoje. „Taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad tik kai kurios Europos šalys prisiima didžiąją dalį šio migracijos reiškinio Viduržemio jūros regione pasekmių, nors iš tikrųjų būtina bendra atsakomybė, nuo kurios negali būti atleista nė viena šalis, nes tai žmonijos reikalas.“

Popiežius Pranciškus nusifotografavo su visa šeima. Jie yra vieni iš daugelio, kurie pasinaudos šia bendra priemone suteikti naują pradžią, skirtą žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo namus.

The post Popiežius pasveikino iš Lesbo pabėgėlių stovyklos išgelbėtą šeimą appeared first on LAIKMETIS.

Pataisomis taip pat teisiškai atskiriami prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai, spartinamos skundų nagrinėjimo procedūros.

Tolesnis laisvės ribojimas

Vidaus reikalų ministerijos teikiamose pataisose numatyta, kad pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.

Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas galutinis sprendimas.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato migranto pasislėpimo ar pabėgimo riziką, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

Greitesnės procedūros

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

VRM naujomis įstatymo pataisomis teigia siūlanti ir greitesnę skundų nagrinėjimo procedūrą.

prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas

Anot jos, šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (Migracijos departamentui kolegialiam organui, o vėliau – apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas.

Siūloma, kad ekstremaliosios situacijos metu ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų Migracijos departamentas arba VSAT kolegialūs organai bei apygardos administracinis teismas.

Ministerijos teigimu, taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

The post Vyriausybėje – pataisos, susijusios su migrantų laisvių apribojimų pasibaigus sulaikymui appeared first on LAIKMETIS.

„Dabar jau visiškai koncentruojamės ties nagrinėjimu, tai planas yra iki lapkričio mėnesio – jeigu ne visus, tai maksimaliai didžiausią dalį prieglobsčio prašymų išnagrinėti“, – BNS pirmadienį sakė įstaigos vadovė.

Jos teigimu, per savaitę departamento specialistai išnagrinėja kelias dešimtis prieglobsčio prašymų.

„Įvairiai – kartais būna tik 20, kartais būna daugiau. Priklauso nuo savaitės. Kartais būna apklausų savaitė, kai pagrinde tik apklausos atliekamos, paskui būna sprendimų savaitė, kai sprendimai rašomi. Tai po kelias dešimtis per savaitę“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Iki šiol prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam tokiam migrantui

Anot įstaigos vadovės, su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu dirba apie 60 darbuotojų – tokių pajėgumų pakanka, tačiau stengiamasi, kad darbas vyktų kuo efektyviau.

„Pajėgumu dabar turime pakankamai, tačiau iššūkis – kaip juos kuo greičiau įveiklinti, kadangi daug naujų darbuotojų, reikėjo daug laiko investuoti į jų apmokymus ir dabar didžioji iššūkio dalis – kaip juos maksimaliai įveiklinti“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė.

Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną šiemet yra kirtę per 4,1 tūkst. migrantų, iš kurių 2,8 tūkst. pateikė prieglobsčio prašymus, kurių iki šiol nagrinėta per 600.

Iki šiol prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam tokiam migrantui, 320 asmenų prieglobstis nesuteiktas, 325 asmenų atžvilgiu prieglobsčio procedūros nutrauktos.

Pasak E. Gudzinskaitės, prieglobsčio procedūros gali būti nutrauktos migrantams pasišalinus iš šalies arba išvykus į savo kilmės šalį.

The post Migrantų prieglobsčio prašymus planuojama išnagrinėti iki lapkričio appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, šiuo metu sportininkė yra „saugioje vietoje ir ilsisi – tam ji turi visas teises po visų tų problemų ir kelių įtemtų dienų“. 

„Ji taip pat laukia sutuoktinio, kuris, kaip mes tikimės, greitai pas ją atvyks. Vėliau ji spręs, ką daryti toliau“, – sakė lenkų viceministras.   

Trečiadienį Varšuva išdavė humanitarinę vizą K. Cimanouskajos vyrui Arsenijui Zdanevičiui, kuris iškart po žmonos sprendimo negrįžti į Baltarusiją iš Tokijo olimpiados išvyko į Ukrainą. 

Tikimasi, kad vėliau ketvirtadienį K. Cimanouskaja surengs spaudos konferenciją. Šiuo metu britų visuomeninis transliuotojas BBC taip pat ruošia eteriui interviu su šia sportininke. 

Iki praeito savaitgalio buvusi beveik visiškai nežinoma 24 metų sprinterė sekmadienį atsidūrė Tokijo olimpines žaidynes supurčiusio didelio skandalo centre, kai paaiškėjo, kad baltarusių olimpinė komanda bandė prievarta ją išsiųsti namo, kai ji viešai sukritikavo savo trenerius, esą užregistravusius sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant.

The post Varšuva: baltarusių olimpietė K. Cimanouskaja saugoma lenkų diplomatinių tarnybų appeared first on LAIKMETIS.