Tai numatyta komisijos parengtoje ir patvirtintoje Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programoje 2025–2030 metams.

„Lietuvių kalbos funkcionavimui didelę reikšmę turi du dalykai: teisinė jos padėtis (statusas valstybėje) ir jos prestižas. Tačiau iki šiol vienai svarbiausių valstybinės kalbos politikos planavimo sričių – kalbos prestižui – skirta nepakankamai dėmesio“, – teigiama dokumente.

VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė BNS sakė, kad beveik prieš 36 metus paskelbus lietuvių kalbą valstybine, dėta daug pastangų ją įtvirtinti visose gyvenimo srityje – dėl to didžiausias dėmesys skirtas kalbai norminti, lietuviškiems vadovėliams, mokslo darbams rengti.

„Bet dabar padėtis yra pasikeitusi, vis dėlto lietuvių kalbą turime beveik visose srityse, ir mums reikia, kad ji čia liktų. O tam, kad ji liktų, be abejo, reikia teigiamo žmonių santykio, kaip tik todėl atsirado lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programa“, – teigė komisijos vadovė.

Prestižo matas – „Eurovizija“

Jos teigimu, lietuvių kalbos prestižas yra žmonių noras kalbėti lietuviškai ir pasididžiavimas kalbant lietuviškai.

„Tai yra teigiamas žmogaus vidinis santykis su savo kalba, šiuo atveju su lietuvių kalba, ir noras tą kalbą rodyti, vartoti visose srityse. Juk dažnai susiduriame su tuo, kad pasako: ai, kalbą kuria kalbininkai, aš niekuo dėtas arba muzika lietuviškai neskamba“, – sakė V. Meiliūnaitė.

Kita vertus, ji tvirtino matanti, kad lietuvių kalbos prestižas pastaraisiais metais šiek tiek auga.

Žinote, turiu tokį lietuvių kalbos prestižo matą – „Euroviziją".

„Žinote, turiu tokį lietuvių kalbos prestižo matą – „Euroviziją“, – BNS sakė V. Meiliūnaitė.

„Kai pirmą kartą Aistė Smilgevičiūtė „Strazdą“ dainavo, visiems buvo labai juokinga. Bet dabar, kai Monika Linkytė niūniuoja čiūto tūto ir visa Europa iš paskos, kai Monika Liu sudainavo „Sentimentus“ lietuviškai arba kai dabar „Luktelk“, vėl lietuvišką dainą išrinko į Euroviziją, čia juk renka ne kalbininkai, renka pati visuomenė ir, vadinasi, visuomenė jau turi jausmą, kad gražiau, jaukiau, išskirtiniau, jeigu dainuojama lietuviškai“, – sakė VLKK pirmininkė.

Padidėjo konkurencijos laukas

Programoje atkreiptas dėmesys, kad iš viešojoje erdvėje besiklostančių kalbinių nuostatų ir atliktų tyrimų matyti, kad lietuvių kalbos prestižas kai kuriose visuomenės grupėse, pavyzdžiui, jaunimo, kelia klausimų.

Anot jos, anglų kalba skverbiasi į visas lietuvių kalbos vartojimo sritis, lietuvių kalba stumiama iš mokslo ir studijų, darbo santykių, viešosios informacijos ir kitų sričių, menksta jos prestižas, mažėja visuomenės pasitikėjimas savo kalbos galiomis.

„Tokiomis aplinkybėmis lietuvių kalbai darosi vis sunkiau išlaikyti savo pozicijas valstybės ir visuomenės gyvenime. Visuomenė savo kalbą gali išlaikyti tik sąmoningai suvokdama jos vertę ir raiškos galimybes, teikdama jai pirmenybę, norėdama ją vartoti ir kurti, palaikydama ir puoselėdama jos įvairovę“, – teigiama programoje.

VLKK teigimu, pastaruoju metu susiduriama su dar vienu iššūkiu – išaugusia lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo paklausa tarp imigrantų ir pabėgėlių.

Pasak V. Meiliūnaitės, dėl šių dviejų – anglų ir rusų – kalbų suvešėjimo padidėjo konkurencija lietuvių kalbai.

„Tas kalbų konkurencijos laukas išsiplėtė ir kitą sykį lietuviui reikia papildomų pastangų, kad jis prisimintų, jog tarp jų visų didesnių kalbų, galbūt net ekonomiškai stipresnių ir labiau apsimokančių mokėti kalbų, yra ta, kuri yra mūsų prekės ženklas. Labai norėčiau, kad prestižas pakeistų santykį su lietuvių kalba, kad tai būtų ne tik prekės, bet ir mūsų kokybės ženklas“, – sakė VLKK vadovė.

Prestižą stiprina teigiama patirtis

Jos teigimu, kelti lietuvių kalbos prestižą galima per kuo daugiau teigiamų kalbinių patirčių, parodant, kad lietuviškai galima kurti, plėsti lietuvių kalbos vartoseną prekių ženkluose, įmonių pavadinimuose, reklamos tekstuose, dainose, populiariuosiuose kūriniuose, laidose ir pastebėti žmones, kurie tai daro.

„Nepamirškime, kad daug lietuvių kalbos yra išvažiavusios į užsienį. To prestižo ypač reikia žmonėms, kurie dėl gyvenimo aplinkybių atsidūrė kitakalbėse aplinkose, kad jie norėtų išsaugoti gimtąją kalbą, kad jiems tai būtų savivertės, savigarbos, jų pačių prestižo dalykas turėti šaknis. Į visa tai reikia investuoti, tą reikia matyti, nes praradus labai sunku būtų atkurti“, – pabrėžė V. Meiliūnaitė.

Programoje numatyta lietuvių kalbos prestižą kelti atliekant kalbos, kultūros ir tapatybės tyrimus, rengiant konferencija, seminarus, diskusijas, leidžiant leidinius, remiant lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančius literatūros kūrinius, organizuojant edukacines priemones, viktorinas, Lietuvių kalbos dienas.

Tarp programoje numatytų priemonių – ir radijo, TV laidų, tinklalaidžių kūrimas apie kalbą.

VLKK tikisi minėtas priemones finansuoti iš jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

The post Lietuvių kalbos „prestižui didinti" per penkerius metus ketinama išleisti 1,3 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Diskutuoti visais klausimais galima, bet turime turėt minty, kad Lietuva 2010 metais įstojo į šitą konvenciją ir pasitraukimas iš tarptautinių sutarčių turi poveikį tarptautiniam prestižui, visada. Tai šiaip sau pasitraukti ir niekas nuo to neįvyks – šitaip nebus. Reikia labai gerai išanalizuot tas pasekmes, kurias tas pasitraukimas galėtų Lietuvai atnešti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad yra parengtas siūlymas pasitraukti iš šios konvencijos, jis bus derinamas su institucijomis. 

A. Anušauskas skelbė, kad tai reikalinga „norint įsigyti ir naudoti“ šią ginkluotę. 

Ministro teigimu, Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri ribojasi su Rusija, kuri pasirašė šią konvenciją. Rusijai naudojant kasetinius šaudmenis, šalis negali rengti specialistų jų išminavimui, nes pagal konvencijos nuostatas negali atsivežti, turėti ir disponuoti šiais šaudmenimis. 

Anot A. Skaisgirytės, Lietuva įstojo į šią konvenciją, nes kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams, kadangi būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos. Dėl rastų sprogmenų dažnai nukenčia vaikai, kurie žūva arba lieka neįgaliais.

Anot A. Skaisgirytės, Lietuva įstojo į šią konvenciją, nes kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams, kadangi būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos

„Todėl ir kilo poreikis sudaryti tą konvenciją prieš daugelį metų. Lietuva įstojo, nes suprato, kad tai yra teisingas dalykas. Dabar tam, kad galėtume išstoti, turime labai gerai apgalvoti. Žinoma, jei situacija būtų tokia, kad Lietuvos saugumui tai būtų būtinas dalykas, tada svarstome tas naujas aplinkybes, šiuo metu turime ir kitų gynybos būdų, kurie būtų efektyvesni ir mažiau pavojingi civiliams“, – sakė patarėja.

Konvenciją Lietuva ratifikavo 2011 metais, ja draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.

The post A. Skaisgirytė: pasitraukimas iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų kenktų Lietuvos prestižui appeared first on LAIKMETIS.