Kaip pranešė VRK, dokumentus penktadienį priešpiet elektroniniu paštu pateikė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas.

Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovu tapo buvęs jo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis, penktadienį pranešė „Verslo žinios“.

Buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys ir tuometinis prezidento G. Nausėdos patarėjas vidaus politikos klausimais P. Mačiulis pernai gegužę  pasitraukė iš pareigų kilus klausimams dėl šios savivaldybės politikų išlaidų pagrįstumo.

P. Mačiulis Kauno taryboje dirbo dvi kadencijas nuo 2011 iki 2018 metų.

Per dvi kadencijas tuometinis Kauno politikas gavo 31,2 tūkst. eurų kompensacijų. Didžiausią jo išlaidų dalį sudarė transporto paslaugos – 22 563 eurai arba 313 eurų per mėnesį, išlaidos paštui siekė 4419 eurus, internetui – 1566 eurus,  kanceliarinės išlaidos – 1038 eurus, telefono – 1612 eurų,

Pasak P. Mačiulio, bendras jo, kaip tarybos nario veiklos išlaidų vidurkis per mėnesį sudarė 433 eurus.

G. Nausėda yra jau aštuntasis registruotas politinės kampanijos dalyvis, ketinantis dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos, kurios planuoja kelti kandidatus į prezidentus. Taip pat – teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į valstybės vadovo poziciją.

Politinės kampanijos dalyvių registracija baigsis vasario 19 dieną.

Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais rinkimuose dalyvauti negalės.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną.

G. Nausėda, remiantis naujausiais visuomenės apklausų rezultatais, sulauktų didžiausio rinkėjų palaikymo. Populiariausių kandidatų trejetuke taip pat yra apie dalyvavimą rinkimuose pranešę advokatas Ignas Vėgėlė bei valdančiųjų konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose žada kelti buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.

Liberalų sąjūdis apsisprendė kandidato nekelti.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, medikas Eduardas Vaitkus, Zenonas Andrulėnas.

VRK atsisakė politinės kampanijos dalyviu registruoti riaušių prie Seimo byloje teisiamą Antaną Kandrotą.

The post G. Nausėdos rinkimų štabo vadovu tapo jo buvęs patarėjas P. Mačiulis appeared first on LAIKMETIS.

„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje iš jo patarėjo pareigų pasitraukusį Povilą Mačiulį.

„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kokiame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, situacija šiuo metu kelia didelį pavojų valstybės stabilumui, nes atskirų ministrų problemos tampa premjerės Ingridos Šimonytės bei visos Vyriausybės problemomis.

„Abejonės, jeigu jų nebus pajėgta išsklaidyti labai aiškiais įrodymais, liks, nes jau ir šiandien yra pasėta labai daug abejonių“, – sakė G. Nausėda.

Buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis iš pareigų pasitraukė viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl Kauno savivaldybės savivaldybės politikų, tarp kurių – keletas esamų ministrų, išlaidų pagrįstumo.

Apie tai, kad įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, pranešė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Taip ji pasielgė praėjusią savaitę visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kauno taryboje taip pat yra dirbęs kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Visi ministrai teigia pinigus leidę darbo reikmėms, tačiau nevedę išlaidų apskaitos, kad galėtų jas pagrįsti.

Prezidentas sakė, kad ankstesnės kadencijos Sauliaus Skvernelio ir šios Vyriausybės politinės kultūros suvokimai yra „stebėtinai panašūs“.

„Atrodytų, kad šios Vyriausybės koalicijos sutartyje buvo įrašyti labai teisingi ir labai prasmingi žodžiai, kad savo skaidrumo standartais – aukščiausiais skaidrumo standartais – mes sugrąžinsime pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis. Tai, deja, aš priverstas konstatuoti, kad šiandien realybė labai smarkiai skiriasi nuo tų deklaracijų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis ragino politikus neatidėliojant apsispręsti dėl naujo būdo savivaldybių tarybų nariams kompensuoti už darbą. Šalies vadovo teigimu, tam gali būti įvairių formų, tačiau tai turi būti atlyginimas.

„Tai gali būti įvairūs pasiūlymai: tai gali būti fiksuota suma, galbūt diferencijuota pagal savivaldybių dydį, kaip kad šiandien yra merų atlyginimai diferencijuoti, nes klausimų mastas ir gylis yra skirtingas. Ir kad nebekiltų daugiau jokių klausimų, nebereikėtų ten jokių čekių tvarkytis ir taip toliau“, – sakė prezidentas.

Kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį komentuodama švietimo ministrės išlaidų Kauno taryboje situaciją, pareiškė, kad jai esant pareigose „tokių situacijų nebūtų buvę“.

G. Nausėda tvirtino priimantis tai „kaip juoką, bet nelabai vykusį“, priminęs, jog aptarinėjama situacija tarybose vyko būtent D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu.

Perklaustas, jog greičiausiai kalbama apie J. Šiugždinienės delsimą trauktis, G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, „kokie yra, kokie buvo buvusios prezidentės santykiai su konservatorių Vyriausybe, kokie yra mano santykiai“.

„Jie dinamiški, jie įdomūs – pagyvensim, pamatysim“, – kalbėjo prezidentas.

The post G. Nausėda: pažiūrėsime, kokiame lygyje politinę kartelę laiko Vyriausybė appeared first on LAIKMETIS.

Interviu LRT radijui trečiadienį parlamento vadovė taip įvertino kai kurių nominantų sprendimą nepriimti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų iš prezidento Gitano Nausėdos rankų.

„Būtent tas veiksmas, patarėjo (Povilo Mačiulio – BNS) bendravimas su teisiamais asmenimis – taip, tai yra toks veiksmas, dėl kurio nesitikėti reakcijos, atsako, tikriausiai būtų naivu. Jis visgi nedaro garbės labai svarbiai institucijai. Apskritai kalbant, tokie lyderiai, tokios svarbios institucijos turi labai atsargiai vertinti savo pasisakymus, kruopščiai vertinti ir vengti to, kas įskeltų dar didesnes kibirkštis ar gilintų skirtis tarp įvairių visuomenės grupių“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat tvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais Prezidentūros reiškiamos pozicijos daugiau skaldo visuomenę, nei vienija.

„Manau, kad dialogas turėtų būti paremtas vienodu ir teigiamu, konstruktyviu dėmesiu visoms grupėms, neišskiriant vienos, juo labiau, neraginant, neskatinant tų grupių, kuriomis, man rodosi, visgi yra manipuliuojama (...). Vieni veiksmai yra labiau skaldantys, kiti – labiau vienijantys. Tačiau pastaraisiais mėnesiais kai kurie pasisakymai, kai kurios iniciatyvos  nėra vienijančios“, – sakė ji.

Apie tai, jog atsisako priimti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimus iš prezidento rankų, antradienį pranešė Andrius Tapinas, kurio įkurta „Laisvės TV“, pernai surengė Baltarusijos opozicijos palaikymo akciją „Laisvės kelias“, taip pat sintetinės biologijos konkurso „iGEM“ laimėtojai – „Vilnius-Lithuania iGEM“ atstovai. Sprendimą jie motyvuoja siekiu saugoti svarbias vertybes.

Jau anksčiau dalies politologų, apžvalgininkų ir visuomenininkų kritikos sulaukė prezidento patarėjo Povilo Mačiulio susitikimas su prie Prezidentūros atvykusiais protestuotojais dėl valdžios vykdomos šeimos politikos.

Patarėjas tuomet padėkojo „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ tęsėjams už aktyvumą, paragino girdėti vieniems kitų pozicijas ir išreiškė nerimą dėl vėluojančio Referendumo konstitucinio įstatymo. P. Mačiulis sakė, kad nuo liepos 1-osios Lietuvos piliečiai praras pilietinę teisę į referendumą“, nes Seimas laiku nepriėmė konstitucinio įstatymo.

„Pasirinkusi bendrauti su nusikaltėliais ir remdama neteisėtus mitingus, kurių metu siūloma karti Seimo narius, Prezidentūra pamynė mums svarbias vertybes, prarado bet kokį pasitikėjimą ir tapo toksiška vieta, su kuria nenorėtume savęs sieti“, – savo pareiškime feisbuke antradienį teigė A. Tapinas.

The post V.Čmilytė-Nielsen įvertino P. Mačiulio bendravimą su mitinguotojais: Prezidentūrai būtų naivu nesitikėti reakcijos appeared first on LAIKMETIS.

„Ką galėtų padaryti valdančioji dauguma su Seimo pirmininke ir premjere priešakyje, nes šis klausimas būtent dabar yra Seime, (rinktis) būdą, kuriuo nuėjo Airija, Prancūzija ir kitos valstybės, svarstant visuomenei ypatingai jautrius klausimus, yra piliečių asamblėja, atsitiktinai atrenkant gyventojus pagal demokratijos kriterijus, sudaryti žmonių grupę, kuri savo sandara atspindi visuomenę“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė P. Mačiulis.

„Mano minima piliečių asamblėja, grupė, galėtų susėsti bendrai diskusijai, galiausiai galėtų parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams, t. y. Seimo nariams, kurie turės anksčiau ar vėliau priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos“, – teigė patarėjas.

Jis sakė, jog šiuo metu situacija dėl Stambulo konvencijos yra paradoksali, nes „klausimas dar net nepradėtas oficialiai svarstyti, o jau emocija kilusi į labai aukštą lygį“.

„Prezidentas išsakė savo poziciją, kad prieš smurtą nukreipta konvencija neturėtų būti diegiama psichologiniu smurtu ar kurstant neapykantą. Dabar matome didžiulį susiskaldymą, daugybę emocijų, susipriešinimą medijoje, socialiniuose tinkluose. Tokiu visuomenei jautriu klusimu būtinas argumentų išdėstymas, norisi tikėtis, kad bus įtraukta visuomenė į bendrą sutarimą ar jo paiešką, nes jeigu ir toliau viskas bus paliekama tokia eiga, situacija gali būti liūdna ir valstybėje gali būti didžiulis susiskaldymas“, – kalbėjo P. Mačiulis.

Seimui žadant svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimą, pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusija šiuo klausimu.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

 Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.

The post G. Nausėdos patarėjas Stambulo konvencijai svarstyti siūlo sudaryti piliečių asamblėją appeared first on LAIKMETIS.