Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį Argentina pasiekė biudžeto perteklių. Infliacija nuo kovo iki birželio mėnesio sumažėjo daugiau nei 20 procentų – nors tai mažiau įspsūdinga: balandį ji siekė 291 procentą ir buvo aukščiausia pasaulyje. Kai J. Milei pradėjo eiti pareigas gruodžio 10 d., Argentina buvo skolinga 263 milijardus JAV dolerių užsienio kreditoriams, tačiau visiškai neturėjo biudžete dolerių atsargų. Nuo to laiko užsienio atsargos išaugo iki 7 mlrd.

Drastiška šoko terapija

Jis nedelsdamas ėmė mažinti vyriausybės išlaidas. Per pusę, iki devynių, sumažino ministerijų skaičių, panaikino 50 000 viešojo sektoriaus darbo vietų, sustabdė visas naujas viešųjų darbų sutartis ir panaikino degalų ir transporto subsidijas. Jis uždarė oficialią vyriausybinę naujienų agentūrą ir kovos su diskriminacija tarybą. Sumažino finansavimą moksliniams tyrimams bei kino pramonei.

Milei įgyvendinta šoko trapija buvo skausminga. Išlaidos socialinėms programoms sumažėjo beveik 60 procentų palyginus su 2023 m. sausio mėn. Nors tai gali atrodyti žiauriai, jo reformos atskleidė ligtolinį piktnaudžiavimą. Panašu, kad 2020–2023 metais į valstybės socialinės išmokos buvo mokamos daugmaž 120 000 į užsienį emigravusių  žmonių.

Kita reforma, kuri palietė nepasiturinčius, buvo 32 procentais sumažintos pensijos. Prieš tokią politiką pirmoji aršiai pasisakė buvusi prezidentė Cristina Fernandez Kirchner. Atsikirsdamas į jos kritiką J. Milei socialinėje žiniasklaidoje pagrasino sumažinti pačios buvusios prezidentės pensiją: „Ką tik sustabdžiau atlyginimų ir pensijų kėlimą valstybės biurokratams.  Kadangi taip nerimaujate dėl pensininkų, gal neprieštarautumėte, jei atšaukčiau jūsų 14 milijonų pesų (apie 16 tūkstančių JAV dolerių) privilegijuotą pensiją ir paskirčiau ją mažiau pasiturintiems?“.

Tolesnis J. Milei kelias nebus rožėmis klotas. Nors prezidentą palaiko daug rinkėjų ir smulkių bei vidudinių verslų, jis nekontroliuoja Kongreso. Norint, kad jo reformos tęstųsi, jam reikia Kongreso paramos. Jei ekonominė padėtis nepagerės, rinkėjai atsisuks prieš jį ir jo politiniai priešai gali tuo pasinaudoti bei jį sunaikinti. Tačiau kol kas jo reitingai yra gana aukšti – nuo ​​45 iki 50 procentų. (Pritarimas JAV prezidento Joe Bideno valdymui, pavyzdžiui, yra žemiau 40 proc. ribos).

Sudėtingi santykiai su katalikybe

Dar viena pikantiška detalė: buvusios prezidentės C. Kirchner partija bandė prieš J. Milei nuteikti jo kraštietį, popiežių Pranciškų. Tačiau popiežius buvo vienas pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių populistinį Argentinos prezidentą. Nors praeityje J. Milei sakydavo griežtus žodžius popiežiui, savo kampanijoje jis viešai atsiprašė Šventojo Tėvo.

Vasario mėnesį Milei net išvyko į Romą švęsti pirmosios Argentinos moters šventosios Motinos Antulos kanonizacijos. Jis keliavo su Kongreso nariais katalikais ir religinių reikalų ministru. Popiežius apkabino Milei, jie draugiškai bendravo ir apsikeitė dovanomis.

Argentinos santykiai su katalikybe yra sudėtingi. Jos konstitucija skelbia, kad tai katalikiška šalis, tačiau valdant C. Kirschner Argentina taip pat įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir abortus.

J. Milei santykiai su realigija ne mažiau sudėtingi nei valstybės. Kadangi pastarosios kelionės metu jis taip pat lankėsi Izraelyje, žurnalistas paklausė prezidento apie jo tikėjimą: „Esu katalikas ir taip pat šiek tiek praktikuoju judaizmą“. Sunku suprasti, kuo Milei tiki, bet jis griežtai nusiteikęs prieš abortus.

Šių metų pradžioje Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume jis sužavėjo Vakarų konservatorius. Kritikavo abortus, socializmą, kolektyvizmą, globalizmą, radikalųjį feminizmą, išpūstą biurokratiją ir woke kultūros idėjas.

"Neomarksistai sugebėjo perimti Vakarų pasaulio sveiką protą ir tai pasiekė pasisavindami žiniasklaidą, kultūrą, universitetus ir tarptautines organizacijas“, – pareiškė jis.

Deja, gražios kalbos nepadeda, jei tavo valstybėje netrūksta skurdo ir net bado. J. Milei turi ketverius metus savo griežtais pokyčiais realizuoti didžiules Argentinos galimybes ir taip išlikti valdžioje. Laikas parodys kaip jam pavyks

The post Javieras Milei - Argentinos populistas, paneigęs kritikų baimes appeared first on LAIKMETIS.

Šiemetinio susitikimo tema: „Jei neieškome to, kas esminga, tai ko ieškome?“ Pasak kardinolo popiežiaus valstybės sekretoriaus, tai labai aiški nuoroda į žmogaus asmeninės atsakomybės svarbą visose privataus ir viešojo gyvenimo situacijose. Dabar, kai gyvename nepaprastai sudėtingais laikais, labai svarbu ieškoti to, kas sudaro gyvenimo ir tikrovės slėpinio centrą, rašo kardinolas. Iš tiesų mūsų amžius pasižymi įvairiomis problemomis ir dideliais iššūkiais, kurių akivaizdoje kartais jaučiame bejėgiškumą, pasidavimą ir pasyvumą, galinčius paskatinti sulėtinti žingsnį, leistis užvaldomiems to, kas svaigina, bet iš tiesų yra labai paviršutiniška, netgi prarasti egzistencijos prasmę. Būtent dėl to labai svarbus pasitikrinti, ar gyvenime siekiame esminių dalykų.

Kardinolas primena, kad popiežius Pranciškus jaunimą ne kartą prašė neprarasti entuziazmo, neleisti, kad jaunystėje žmogų užvaldytų senatvei būdingos nuotaikos. Tuo pačiu susirūpinimu vienoje savo knygų pasidalijo ir judėjimo „Comunione e Liberazione“ įkūrėjas kunigas Luigi Giussani. „Širdis kausto sklerozė, aistros ir gyvenimo skonio praradimas, – rašė jis. – Senatvė dvidešimties metų ir dar anksčiau, senatvė penkiolikos metų. Štai, ką matome šiandienos pasaulyje.“ Esminių dalykų siekimą daro dar sunkesnį mūsų dienų išoriniai veiksniai, pučiantys lediniai karo vėjai, neteisybė, smurtas ir nelygybė, taip pat rimta klimato krizė ir neregėtos antropologinės permainos. Viso to akivaizdoje būtina sustoti ir paklausti savęs: ar yra kažkas, dėl ko verta gyventi ir tikėti?

Kardinolas valstybės sekretorius rašo, kad popiežius Pranciškus nuo pat savo pontifikato pradžios ragina pasyviai nesusitaikyti su mūsų laikų žmonių nuovargiu ir nuopuoliais, bet juos suprasti kaip kvietimą susimąstyti, kad širdis atsivertų susitikimui su Dievu ir kiekvienas žmogus norėtų pažinti save, savo artimą ir tikrovę. Žmogaus egzistencijos vertę sudaro ne daiktai, ne pasiekimai, ne lenktynės, bet pirmiausia meilė – tai yra draugystė su Dievu, kuri atsispindi visuose kituose žmogiškuosiuose santykiuose ir yra niekada nepraeinančio džiaugsmo pagrindas. Popiežius Pranciškus primena, kad tai, kas mums yra esminis, gražiausias, patraukliausias ir kartu būtiniausias dalykas, yra tikėjimas į Jėzų Kristų. Iš tiesų tik Viešpats gelbsti mūsų trapią žmogystę ir nelaimių akivaizdoje leidžia patirti džiaugsmą, kuris kitu atveju būtų neįmanomas. Grįžti prie to, kas esminga, t. y. Jėzaus, nereiškia bėgti nuo tikrovės, bet, priešingai, tai yra sąlyga, kad galėtume rimtai stoti savo istorijos akistaton, taip pat nebėgtume nuo dabarties iššūkių, turėtume drąsos rizikuoti ir mylėti net tada, kai atrodo, kad neverta, kad mokėtume gyventi pasaulyje be baimės.

Būtent šia prasme, rašo kardinolas, popiežius labai vertina Riminio susitikimo užsibrėžtus tikslus ir jiems pritaria. Susitelkimas į esminius dalykus padeda mums paimti savo gyvenimą į savo rankas ir paversti jį meilės, gailestingumo ir atjautos įrankiu, tapti palaimos ženklu artimui. Popiežius Pranciškus linki, kad susitikimas daugeliui sužadintų troškimą ieškoti to, kas esminga, ir skatintų širdyse aistrą skelbti Evangeliją – išlaisvinimo iš bet kokios vergijos šaltinį ir jėgą, kuri gydo bei perkeičia žmoniją.

The post Popiežius jaunimą prašo neleisti, kad jaunystėje juos užvaldytų senatvei būdingos nuotaikos appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius atsiprašė, kad dėl nelabai geros savijautos negali ilgai su jais bendrauti ir dėl to, neturėdamas iš anksto parengto teksto, tarė tik trumpą sveikinimo žodį.

Pranciškus sakė, kad, kai kalbama apie mediciną, paprastai galvojama apie gydymą, apie jau pažeistos sveikatos atstatymą. Tuo tarpu labai svarbi yra ir prevencinė medicina, kuri užkerta kelią ligoms, dar prieš joms prasidedant.

„Dėkoju jums už tai, ką darote. Už tai, kad rūpinatės ne tik medicininiais, farmakologiniais sprendimais, bet ir prevencine sveikatos apsauga, suprasdami, kad sveikata yra gėris, kurį būtina saugoti“, – sakė popiežius.

The post Sveikata yra gėris, kurį būtina saugoti - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

„Popiežiaus žodis stabdant karą ir nutraukiant agresiją yra labai svarbus. Audiencijos metu taip pat sakiau, kad Lietuva vertina Šventojo Sosto dėmesį, maldas už kenčiančią ukrainiečių tautą ir pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Štai neseniai popiežius Pranciškus pervedė Lietuvos „Caritui“ 100 tūkst. eurų pabėgėlių reikmėms“, – pranešime cituojama Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė pažymi, kad Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę paremti prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planą.

„Jei Ukraina nelaimės, vieną dieną karas gali atsiristi ir į Lietuvą“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Susitikime Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai – ypatingi, o vienas iš svarbiausių Šventojo Sosto paramą Lietuvai iliustruojančių momentų yra tai, jog jis niekada nepripažino sovietinės okupacijos bei pasitarnavo, kad šis režimas žlugtų.

„Mūsų žmonės popiežiaus vizitą 2018 metais priėmė kaip išskirtinį Lietuvos, šventusios valstybės atkūrimo 100-metį, palaikymo ženklą. Praėjusiais metais minėjome Šventojo Sosto Lietuvos pripažinimo de jure šimtmetį – svarbią progą, sustiprinusią mūsų tautos ir Katalikų bažnyčios ryšius“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Mūsų žmonės popiežiaus vizitą 2018 metais priėmė kaip išskirtinį Lietuvos, šventusios valstybės atkūrimo 100-metį, palaikymo ženklą

Parlamento vadovė teigė, kad Katalikų bažnyčia nuo seno buvo Lietuvos žmonių vidinės stiprybės ramstis, padėjęs išsaugoti lietuviškąją tapatybę, viltį ir tikėjimą, artimą ryšį su katalikybe išryškino ir šiemet minimas sostinės Vilniaus 700 metų jubiliejus.

„Vilniaus, labiausiai į Europos Rytus nutolusio lotyniškos krikščionybės bastiono, ir Lietuvos geografinė padėtis suponuoja artimą kontaktą su stačiatikybe ir iš to kylančius tam tikrus reiškinius. Vienas iš jų susijęs su Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių unija, kurią uoliai propagavo Lietuvos arkivyskupas ir pirmasis unitų šventasis Juozapatas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Sekmadienį Seimo pirmininkė dalyvavo Šv. Juozapato dienos proga surengtame priėmime.

Seimo pirmininkė taip pat susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu, vėliau susitiks su Maltos ordino Didžiuoju kancleriu Riccardu Paternu di Montecupu (Rikardu Paterno di Montekupu), vyks į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą. Vizito metu ji taip pat aplankys Didžiąją Švč. Mergelės Marijos baziliką ir Verano kapinių lietuvių koplyčią.

The post Seimo pirmininkė su popiežiumi Pranciškumi aptarė pagalbą Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Pranciškus po trečiadienio, spalio 11 d., bendrosios audiencijos katechezės sakė, kad su skausmu ir susirūpinimu toliau stebi tai, kas vysta Izraelyje ir Palestinoje. Nužudyta daug žmonių, daug sužeistų, sakė Pranciškus ir tęsė:

„Meldžiuosi už šeimas, kurioms šventės diena pavirto gedulo diena. Prašau nedelsiant paleisti visus įkaitus. Užpultieji turi teisę gintis“, – pažymėjo popiežius pridurdamas, kad jis taip pat labai nerimauja dėl Gazos ruožo, kuriame taip pat buvo daug aukų, palestiniečių, gyvenančių visiškoje apgultyje.

Anot popiežiaus, terorizmas ir ekstremizmas nepadeda rasti izraeliečių ir palestiniečių konflikto sprendimo, o kursto neapykantą, smurtą ir kerštą – tik verčia kentėti vienus ir kitus. 

„Artimiesiems Rytams nereikia karo, o taikos – teisingumu, dialogu ir broliška drąsa paremtos taikos“, – pažymėjo popiežius. 

The post Prašau nedelsiant paleisti visus įkaitus - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

„Valstybės vadovas pabrėžė, kad ugnies nutraukimas ir konflikto įšaldymas nenuves prie taikos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pareiškime.

V. Zelenskis Vatikano pasiuntiniui, italų kardinolui Matteo Zuppi (Matėjui Dzupiui), taip pat sakė, kad Kachovkos užtvankos sugriovimas turės baisių pasekmių žmonėms ir gamtai.

„Šis nusikaltimas kelia didžiules grėsmes ir turės baisių pasekmių žmonių gyvenimui ir aplinkai“, – Kyjive susitikęs su M. Zuppi sakė ukrainiečių prezidentas.

The post V. Zelenskis Vatikano pasiuntiniui: ugnies nutraukimas nenuves prie taikos appeared first on LAIKMETIS.

„Kankinimai. Mano Dieve, kankinimai! Kankinimai nėra vakarykštė istorija. Deja, ir šiandien jie yra mūsų istorijos dalis. Kaipgi įmanoma, kad žmogus gali taip žiauriai elgtis? Yra labai žiaurių kankinimo formų, tačiau yra ir netiesioginių kankinimo būdų, tokių kaip žeminantis elgesys, laiko ir vietos suvokimo atėmimas, kalinimas nežmoniškomis sąlygomis, kurie atima iš žmogaus orumą", - sako popiežius.

Jis taip pat priduria: „Visa tai nėra nauja. Pagalvokite, kaip buvo kankinamas ir nukryžiuotas Jėzus. Sustabdykime kankinimų siaubą. Asmens orumą būtina iškelti aukščiau už viską. Nes kitaip žmonės bus laikomi ne asmenimis, o daiktais ir su jais bus nepaprastai žiauriai elgiamasi, sukeliant mirtį, psichologinę ar fizinę žalą visam gyvenimui".

The post Popiežius birželį kviečia melstis už kankinimų panaikinimą appeared first on LAIKMETIS.

Lankysis Fatimoje

Kartu pranešama apie rugpjūčio mėnesį vyksiančios apaštališkosios kelionės metu planuojamą Pranciškaus vizitą Fatimos Marijos šventovėje.

Šventojo Sosto spaudos salės direktorius pirmadienį, gegužės 22 d., pareiškime informavo, kad popiežius Pranciškus būsimų PJD proga Portugalijos sostinėje Lisabonoje, priimdamas Portugalijos civilinių ir bažnytinių vadovų kvietimą, rugpjūčio 2–6 d. lankysis Lisabonoje ir kad kelionės metu – rugpjūčio 5 d. – apsilankys 1917 m. Marijos apsireiškimų šventovėje Fatimoje. Spaudos salės direktoriaus M. Bruni pareiškimas paskelbtas dvejomis kalbomis, itališkai ir portugališkai.

PJD Lisabona 2023

Gegužės pirmąją pusę pranešta, kad į PJD, įvyksiančią rugpjūčio 1–6 d. Lisabonoje jau įsiregistravo per pusė milijono jaunuolių iš 196 kraštų, įskaitant 16 300 savanorių ir 660 vyskupų.

„Lauksiu jūsų Lisabonoje“, – pareiškė vaizdo žinioje jaunimui popiežius Pranciškus. Jis paragino jaunimą pasirengti PJD džiaugsmui ir pripildyti jį viltimi.
„Vertybės, kurias atradome savyje, ryšiai su kitais jaunais žmonėmis iš kitų šalių, susitikimai, viskas lieka viduje. Ypač jaunų žmonių stiprybė. Bažnyčia turi jaunuolio stiprybę. Tad pirmyn!“ – paragino Pranciškus.
Popiežius įsakmiai prašė įsidėmėti vieną pasirengimo PJD paslaptį: – „norėdami gerai pasirengti, turite pažvelgti į šaknis, pamėginti susitikti su vyresniaisiais, pasisemti senolių išminties“.
„Visada pirmyn. Lauksiu jūsų Lisabonoje. Iki pasimatymo!“ – kalbėjo gegužės pradžioje paviešintame vaizdo sveikinime popiežius Pranciškus.

Pasaulio jaunimo ir Pasaulinė senelių ir senolių dienos

Savaitę prieš PJD Lisabonoje pradžią visuotinėje Bažnyčioje trečiąjį kartą bus minima popiežiaus Pranciškaus įsteigta Pasaulinė senelių ir senolių diena. Jos tema – „Jis maloningas per amžius iš kartos į kartą tiems, kurie jo klausosi“ (Lk 1,50). Pasaulinę dieną rengianti Romos kurijos dikasterija patikino, kad tema turi tiesioginį sąryšį su PJD, kurios tema „Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39).

Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija priminė, kad Marija Viešpaties šlovinimo giesme Magnificat sveikino savo senolę giminaitę Elžbietą, kurios aplankyti „susiruošusi skubiai iškeliavo“. Magnificat giesmė iškalbiai liudija jaunimo ir senolių sąjungos jėgą, pažymėjo komunikate dikasterija, atsakinga tiek už PJD, tiek už Pasaulinės senelių ir senolių dienos rengimą.

Fatima, taika Ukrainoje ir Paaukojimo aktas

Kaip žinia, vienas iš didžiausių popiežiaus rūpesčių nuo plataus masto Ukrainos užpuolimo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. yra taika Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje. 2022 m. kovo 25 d. popiežius Pranciškus, vienybėje su katalikais visame pasaulyje, paaukojo Rusiją ir Ukrainą Nekalčiausiajai Marijos širdžiai. Visi Bažnyčios vyskupai, taip pat Lietuvoje, kovo 25 d., Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai iškilmės dieną, maldas už taiką paaukojo Nekalčiausiai Marijos Širdžiai. Priminsime, kad Paaukojimo aktui, tą pačią dieną įvykusiam Fatimos Marijos šventovėje, vadovavo ypatingas popiežiaus pasiuntinys kardinolas K. Krajewskis.

Paaukojimo aktas tiesiogiai susijęs su 1917 m. Fatimoje, Portugalijoje, įvykusių Marijos apsireiškimų žinia trims portugalams piemenėliams. Po pirmojo Marijos apsireiškimo 1917 m. gegužės 13 d., vaikai liepos 13 dienos regėjimo metu išgirdo Dievo Motinos prašymą, „kad Rusija būtų paaukota jos Nekalčiausiajai Širdžiai, priešingu atveju Rusija paskleis savo klaidas pasaulyje, pradės karus ir Bažnyčios persekiojimą. Nuolankieji bus kankinami, Šventasis Tėvas labai kentės, tautos žus“.

Pagal Fatimos apsireiškimų žinią, popiežius šv. Jonas Paulius II net kelis kartus vienybėje su visa Bažnyčia pakartotinai pavedė ir paaukojo žmoniją Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Po pirmojo akto 1981 m. birželio 7 d. per Sekmines Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje, kuriame popiežius negalėjo asmeniškai dalyvauti, tik kalbėti per radijo transliaciją, nes dar gydėsi po 1981 m. gegužės 13 d. nepasisekusio pasikėsinimo į jo gyvybę. Jonas Paulius II pakartojo šį aktą 1982 m. gegužės 13 d., lankydamasis Fatimoje, ir 1984 m. kovo 24 d. Romoje, Šv. Petro aikštėje, dvasinėje vienybėje su viso pasaulio vyskupais.

Taip pat popiežius Pranciškus, savo pirmtako Jono Pauliaus II pavyzdžiu, pakvietė Bažnyčią su juo ir bendrystėje su visais vyskupais pavesti ir paaukoti visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai. Paaukojimo maldoje popiežius Pranciškus, be kita ko, meldė:

„Motina, mes norime priimti tave į savo gyvenimą ir istoriją. Šią valandą pavargusi ir nusiminusi žmonija kartu su tavimi stovi prie kryžiaus. Žmonija nori paaukoti save tau, o per tave – Kristui. Tave su meile gerbiančios ukrainiečių ir rusų tautos kreipiasi į tave, nes tavo Širdis plaka joms ir visoms karo, bado, neteisybės bei vargo draskomoms tautoms. Todėl, Dievo Motina ir mūsų Motina, iškilmingai pavedame ir paaukojame save, Bažnyčią ir visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą, tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Priimk šį mūsų pasiaukojimą, kurio žodžius tariame su pasitikėjimu ir meile; suteik, kad liautųsi karas ir pasaulyje įsiviešpatautų taika. Iš tavo Širdies išsiveržęs „Taip“ atvėrė istorijos duris Taikos Kunigaikščiui; tikime, kad per tavo Širdį vėl ateis taika. Tau mes paaukojame visos žmonių šeimos ateitį, tautų poreikius ir lūkesčius, pasaulio nerimą ir viltis. Tegul per tave žemėje išsilieja Dievo gailestingumas ir mūsų dienos vėl tegul slenka pagal švelnų taikos ritmą. Moterie, ištarusi „Taip“, ant kurios nužengė Šventoji Dvasia, sugrąžink į mūsų tarpą Dievo darną. Tu, kuri esi „gyvasis vilties šaltinis“, sudrėkink išdžiūvusias mūsų širdis. Tu, kuri savo įsčiose nuaudei Jėzaus žmogystę, padaryk mus bendrystės kūrėjais. Tu, kuri vaikščiojai mūsų keliais, vesk mus taikos takais. Amen“

The post Popiežius vyks į Portugaliją, lankysis Marijos apsireiškimų šventovėje Fatimoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak popiežiaus, labai gaila, kad prieš mėnesį Sudane sprogusi prievarta vis dar tęsiasi. Pranciškus paragino sudaniečius derėtis be ginklų, o tarptautinę bendruomenę visais turimais būdais remti dialogą.  

„Labai prašau: nepripraskime prie konfliktų ir smurto. Nepripraskime prie karo! Toliau palaikykime kankinamą Ukrainos tautą“, – kvietė popiežius.

Jis priminė gegužės 21 dieną minėtą Pasaulinę socialinių komunikacijų dieną, kurios tema – „Kalbėti širdimi“. Nes juk atvira komunikacija prasideda širdyje. Popiežius padėkojo žurnalistams už darbą, tarnaujantį tiesai ir bendrajam gėriui, ir pakvietė visus susitikimo Šv. Petro aikštėje dalyvius jiems paploti.

Popiežius priminė, kad sekmadienį prasidėjo „Laudato Si’” savaitė, kurios tikslas yra skatinti rūpestį, panaudojant kiekvieno kompetenciją ir kūrybingumą, mūsų bendrais namais – aplinka. Ta proga Pranciškus dar kartą išreiškė artumą nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems žmonėms šiaurės Italijoje. Šv. Petro aikštėje buvusiems žmonėms išdalytos specialios brošiūrėlės, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos parengtos su Stokholmo aplinkos institutu.

The post Popiežius pakvietė paploti žurnalistams appeared first on LAIKMETIS.

Dėmesys pedofilijai Bažnyčioje buvo tik pasiruošimas. Buvo planuojama pirmiausia apšmeižti kardinolą Sapiehą degeneravusio kunigo liudijimu, o paskui pasiekti ir Karolį Wojtyłą, kuris Krokuvoje pakeitė Sapiehą ir vėliau tapo Jonu Pauliumi II.

Tačiau kažkas nutiko ne taip. Buvome įspėję, kad smūgis prieš popiežių yra daugiau nei tikėtinas. Todėl buvome pasiruošę.

Liberalų planas paimti valdžią byra per siūles. Berlynas per savo ambasadorių išreiškė nepasitenkinimą, sakydamas, kad Lenkijos penkios minutės saulėje praeis. Tačiau lenkai į tai nekreipia dėmesio. Niekas nebetiki Vokietija. Jie išdavė Ukrainą ir laukė, kol ji žlugs. Be abejo, tą patį jie būtų padarę ir su Lenkija.

Tačiau Berlyno riksmai ir nepasitenkinimas turės pasekmių. Akivaizdu, kad Vokietijai priklausanti spauda Lenkijoje neatliko savo darbo. Bus padaryta išvada, kad jie buvo pernelyg švelnūs, nors reikia paleisti skalikus ir pribaigti lenkus.

Šunys paleidžiami, kad mus išgąsdintų. Jie tikisi, kad mes atsisakysime savo popiežiaus ir leisime jiems paimti Lenkiją

Šunys paleidžiami, kad mus išgąsdintų. Jie tikisi, kad mes atsisakysime savo popiežiaus ir leisime jiems paimti Lenkiją, už kurią atidavėme tiek kraujo, ir paversti ją dar vienu Reicho kraštu. Ir kad mes priimsime jų ideologinę beprotybę.

Jie klysta. Mes perpratome jų planus. Mes nebijome. Mes matome šiuos skandalingus vokiečiams priklausančių žurnalų viršelius (šios savaitės "Newsweek" rodo Jarosławą Kaczyńskį su piktais šunimis ant pavadėlių ir paženklintus Lenkijos konservatyvios žiniasklaidos pavadinimais) tokius, kokie jie yra. Tai ženklas, kad Berlynas pyksta ir riaumoja. Bet mes į juos nekreipsime dėmesio ir leisime nugalėti tiesai.

Laikysimės krypties. Ginkime šventąjį Joną Paulių II nuo šių piktų išpuolių.

The post Michał Karnowski. Apginkime Joną Paulių II-ąjį appeared first on LAIKMETIS.