2018 m. Nobelio premijos laureatė prisidėjo prie ultraintensyvių lazerių technologijos išplėtojimo praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Ši technologija buvo pritaikyta įvairiose srityse, viena iš jų – regos korekcija.  Nobelio premiją mokslininkė pasidalijo su kitais dviem tos pačios srities fizikais. Šių metų rugpjūčio 2 d. Šventojo Sosto spaudos salė pranešė apie popiežiaus potvarkį, kuriuo ji paskirta Popiežiškosios mokslų akademijos nare. 

Neseniai religinių žinių interneto svetainėje ispanų kalba Alfa Omega paskelbtas interviu su Donna Strickland. Kalbėdama apie moterų vaidmenį moksle, Nobelio premijos laureatė atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais savo akademinės formacijos metais ji neturėjo moterų dėstytojų, šiuo metu moterys sudaro  maždaug penktąją jų dalį, o JAV akademinę sritį pasirinkusių merginų skaičius neseniai viršijo vaikinų skaičių. Moterų skaičiaus didėjimas rodo geresnes ir lygesnes lyčių galimybes, mergaitės turi vis daugiau sektinų pavyzdžių. Kita vertus, mokslininkė teigia nepatyrusi diskriminacijos dėl lyties moksliniame darbe.

mokslas ir religija veikia išvien.

Paklausta apie narystę Popiežiškojoje mokslo akademijoje,  Donna Strickland tvirtino, jog svarbu, kad mokslas ir religija darbuotųsi išvien, vienas greta kito. Anot fizikės, mokslas ir religija vienas kitą papildo. Pavyzdžiui, mokslas yra naudingas sąjungininkas kovojant su pandemija ar klimato kaita, o religiniai lyderiai, dalydamiesi mokslo pasiekimais, gali padėti visuomenei būti sąmoningesnei.

Savo, mokslininkės ir Popiežiškosios akademijos narės, vaidmenį ji nusakė taip: padėti Vatikanui geriau suprasti mokslo pasaulio pasiekimus ir susieti juos su pagrindinėmis visuomenės problemomis. 

Galima priminti, kad šių metų rugpjūtį Popiežiškosios mokslų akademijos narėmis tapo dar dvi Nobelio premijos laureatės: profesorės Jennifer Anne Doudna (Dženifer Anė Doudna) ir Emmanuelle Charpentier (Emanuelė Charpentier). Joms abiem už genomo redagavimo metodo (CRISPR-Cas9) išplėtojimą 2020 m. skirta Nobelio premija chemijos srityje.

The post Nobelio premijos laureatė: mokslas ir religija turi bendradarbiauti appeared first on LAIKMETIS.

„Man didelė garbė tapti Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos akademiku... Tikiu, kad Bažnyčios socialinis mokymas ir didžiosios popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato Si“ bei „Fratelli Tutti“ yra didžiulė dovana žmonijai, kai kovojame su pasauliniais skurdo, atskirties, aplinkosaugos krizės ir geopolitinės įtampos iššūkiais.“

66 m. Sachsas yra Kolumbijos universiteto profesorius ir Darnaus vystymosi centro direktorius, Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi sprendimų tinklo prezidentas. Jis nėra katalikas, nors palaiko glaudžius ryšius su Vatikanu. Sachsas tris dešimtmečius patarinėjo Vatikanui ekonomikos klausimais, įskaitant 1991 m. šventojo Jono Pauliaus II encikliką „Centesimus annus“ ir 2015 m. popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“. Jis dažnai dalyvauja Vatikano renginiuose kaip pranešėjas ir dalyvis, ypač 2019 m. vyksiančiame Panamos regiono vyskupų sinode.

Tačiau jau seniai kyla ginčų dėl glaudžių Sachso ryšių su Bažnyčia dėl sričių, kuriose jis nesutinka su Bažnyčios mokymu. Pavyzdžiui, jo parama kontracepcijai, abortams ir populiacijos kontrolei yra gerai užfiksuota.

PASS priima nekatalikiškų tradicijų mokslininkus nuo pat 1994 m., kai ją įkūrė Jonas Paulius. Tuomet miręs pontifikas sakė, kad akademija įsteigta „siekiant skatinti socialinių, ekonomikos, politikos ir teisės mokslų studijas bei pažangą ir taip pasiūlyti Bažnyčiai elementų, kuriuos ji galėtų panaudoti studijuodama ir plėtodama savo socialinę doktriną“, todėl į ją turi būti įtraukti įvairių įsitikinimų ir pažiūrų žmonės.

„Štai kodėl jūsų Akademija yra atvira įvairių sričių ekspertams, trokštantiems tarnauti tiesai“, - 1994 m. sakė Jonas Paulius. „Mūsų ketinimas - surinkti visus tiesos grūdus, esančius įvairiuose intelektualiniuose ir empiriniuose požiūriuose, pagal šventojo Tomo Akviniečio, kuris išlieka filosofinių ir teologinių apmąstymų pavyzdžiu, paveikslą.“

Sachsas teigė, kad PASS narių įvairovė yra viena iš jos stiprybių.

Susirinkę įvairių sričių ir tikėjimų mokslininkai, taip pat puikūs Bažnyčios vadovai ir teologai yra unikalus indėlis į visuotinę gerovę.

Siekiant paskirti naujus PASS akademikus, pagal akademijos įstatus kandidatus akademijos prezidentui siūlo ne mažiau kaip du jos nariai. Kiekvienai laisvai vietai užimti sudaromas kandidatų sąrašas. Tuomet susirinkimas priima slaptą balsavimą, nurodydamas eiliškumą, „kuriuo kandidatai siūlomi Aukščiausiajam pontifikui“.

Akademiją sudaro ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 40 eilinių akademikų ir garbės akademikų. Akademikai skiriami dešimties metų kadencijai ir gali būti pakartotinai paskirti Aukščiausiojo Pontifiko, pasitarus su akademijos pirmininku ir taryba, sakoma statute ir priduriama, kad ordinariniai akademikai „nustoja eiti savo pareigas“ sulaukę 80 metų. Tuomet Šventasis Tėvas juos gali paskirti Popiežiškaisiais garbės akademikais.

Į Šventojo Sosto pranešimą taip pat įtrauktas popiežiaus Pranciškaus sprendimas paskirti vokiečių profesorę Charlotte Kreuter-Kirchhof (Šarlotę Kreuter-Kirchhof),  kuri yra Ekonomikos tarybos narė, PASS koordinatoriaus pavaduotoja.

The post Ekonomistas Jeffrey Sachsas džiaugiasi paskirtas į popiežiaus akademiją appeared first on LAIKMETIS.

Sachsas, Niujorko Kolumbijos universiteto Tvaraus vystymosi centro direktorius, pastaraisiais metais dažnai lankėsi Vatikane. 2019-2020 m. 66-erių metų vyras buvo pagrindinis pranešėjas mažiausiai šešiose Vatikano konferencijose, kuriose skaitė paskaitas įvairiomis temomis - nuo švietimo iki etikos.

JT tvaraus vystymosi sprendimų tinklo pirmininkas taip pat dalyvavo 2019 m. spalio mėn. vyksiančiame Amazonės sinode ir 2020 m. lapkričio mėn. vyksiančiame tarptautiniame virtualiame renginyje „Francesco ekonomika“. Sachsas, dirbęs trijų Jungtinių Tautų generalinių sekretorių patarėju, pasisakė už gimstamumo mažinimą besivystančiose šalyse platinant kontracepciją, o tai prieštarauja katalikų mokymui.

Sėkmingas didelio gimstamumo mažinimas priklauso nuo to, ar pavyks išlaikyti mergaites mokyklose, užtikrinti, kad vaikai išgyventų, ir suteikti galimybę naudotis šiuolaikinėmis šeimos planavimo ir kontraceptinėmis priemonėmis.

Katalikiškų naujienų agentūra (toliau CNA) apie šį pareiškimą 2020 m. vasarį paklausė vyskupo Marcelo Sánchezo Sorondo, Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kanclerio. Sorondo atsakė, kad Sachsas šį komentarą išsakė 2011 m. „Dabar jis pasikeitė“, - teigė Argentinos vyskupas. Jis paaiškino, kad Sachsas taip dažnai pasirodydavo Vatikano konferencijose, „nes jis Bažnyčios ir popiežiaus Pranciškaus magisteriumą integruoja į ekonomiką, iškeldamas į centrą žmogaus asmenį ir bendrąjį gėrį“.

2020 m. vasarį CNA paklausė Sachso, kaip jo propaguojamas gimstamumo mažinimas ir kontracepcija dera su popiežiaus Pranciškaus „integralios žmogiškosios ekologijos“ samprata ir ar jis mano, kad išsivysčiusio pasaulio žmonės turi teisę propaguoti gyvenimo būdo pasirinkimą besivystančių šalių gyventojams. Sachsas atsakė, kad jis tvirtai pritaria „popiežiaus Pranciškaus paramai atsakingai tėvystei, kurią taip pat paskelbė popiežius Paulius VI. Ši idėja reiškia, kad šeimos, t. y. motinos ir tėvai kartu, turėtų priimti racionalų sprendimą dėl vaikų gimdymo, atsižvelgdamos į aplinkybes ir siekdamos užtikrinti jų klestėjimą.“

Sachsas yra JT generalinio sekretoriaus António Guterreso (Antonijaus Guterišo) specialusis patarėjas 17-os darnaus vystymosi tikslų (toliau DVT), kuriuos JT valstybės narės 2015 m. priėmė rezoliucijoje, pavadintoje Darbotvarkė iki 2030 m., klausimais. DVT 5.6 tikslas – „Užtikrinti visuotinę prieigą prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir reprodukcinių teisių, kaip sutarta pagal Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir Pekino veiksmų platformą bei jų peržiūros konferencijų baigiamuosius dokumentus“.

Sachsas sakė CNA 2020 m: „Galimybė atlikti abortą yra kiekvienos šalies pasirinkimas. Darnaus vystymosi tiksluose ir Darbotvarkėje iki 2030 m. abortai neminimi ir neskatinami.“

Sachsas gimė 1954 m. lapkričio 5 d. Detroite, Mičigano valstijoje. Harvardo universitete baigė ekonomikos studijas. Dėstė Harvarde ir buvo Kolumbijos universiteto Žemės instituto direktorius. Žurnalas „Time“ du kartus įtraukė jį į įtakingiausių pasaulio lyderių šimtuką, o žurnalas „The Economist“ - į įtakingiausių gyvenančių ekonomistų trejetuką.

Pinigų teorijos ir tarptautinių finansų specialistas Sachsas siejamas su terminu „šoko terapija“, kuriuo apibūdino savo planus, kaip pokomunistinėje Lenkijoje ir Rusijoje greitai pereiti nuo valstybės kontroliuojamos prie laisvosios rinkos ekonomikos. Bernie Sandersas, Vermonto senatorius, 2016 ir 2020 m. kandidatavęs į prezidentus, parašė įžangą 2017 m. išleistai Sachso knygai „Naujosios Amerikos ekonomikos kūrimas: sumanus, sąžiningas ir tvarus“.

Sachsas kritikavo Bideno administracijos teiginį, kad Kinija vykdo genocidą prieš uigūrų tautą šalies šiaurės vakariniame Sindziango regione. Balandžio mėn. Sachsas rašė: „Yra patikimų kaltinimų dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš uigūrus, tačiau tai savaime nereiškia genocido.“

Pagal Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos įstatus kandidatus į narius įstaigos pirmininkui siūlo bent du esami nariai. „Akademijos taryba pateikia Akademijai kandidatų į kiekvieną laisvą vietą sąrašą. Susirinkimas slaptu balsavimu nurodo, kokia eilės tvarka kandidatai turi būti siūlomi Aukščiausiajam popiežiui“, - sakoma jame.

„Akademikai skiriami 10 metų kadencijai ir gali būti paskirti tiesiogiai Aukščiausiojo Pontifiko, pasikonsultavus su Akademijos pirmininku ir Akademijos taryba. Akademikai taip pat gali atsistatydinti.“

The post Popiežius Pranciškus paskyrė Jeffrey Sachsą Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos nariu appeared first on LAIKMETIS.

1968 metais gimusios mokslininkės nuopelnai biologijos, mikrobiologijos, biochemijos ir genetikos disciplinų srityje iš tiesų įspūdingi, kaip liudija dešimtys nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, septyni garbės doktoratai ir 2020 metų chemijos Nobelio premijos apdovanojimas už genomo redagavimo metodo (CRISPR-Cas9) išvystymą, pelnytas kartu su Jennifer Anne Doudna, mokslininke iš JAV. Šio metodo pritaikymo potencialas įvairiose srityse – nuo medicinos iki žemės ūkio – milžiniškas.

Popiežiškojoje mokslų akademijoje profesorei E. M. Charpentier draugiją palaikys keliolika kitų Nobelio premijos laureatų ir keliasdešimt žinomų šios srities mokslininkų.

Galima priminti, kad per pastarąsias dvi savaites mokslininkė iš Prancūzijos yra trečioji moteris, kuri tapo Popiežiškosios mokslo akademijos nare.

Liepos 31-ąją į akademikų gretas įsiliejo profesorė iš JAV Susan Solomon, atmosferos chemikė, dirbanti vienoje iš prestižiškiausių pasaulio mokslo institucijų – Masačusetso technologijos institute. Ji vadovauja JAV nacionalinei klimato procesų tyrimo grupei. Rugpjūčio 3-ąją popiežius paskyrė olandę fizikę Ewine Fleur van Dishoeck, Leideno observatorijos molekulinės astrofizikos profesorę, Popiežiškosios mokslo akademijos nare.

Rugpjūčio 4-ąją ir Popiežiškąją socialinių mokslų akademiją papildė nauja narė, antropolgijos profesorė Mpilenhe Pearl Sithole iš Pietų Afrikos respublikos.

Popiežiškosios mokslų akademijos istorija siekia septynioliktojo amžiaus pradžią, tačiau dabartinę formą 1936 m. jai suteikė popiežius Pijus XI. Akademijai priklauso 80 tikrųjų narių, kurių arti trečdalio yra Nobelio premijos laureatai. 

The post Nobelio premijos laureatė tapo Popiežiškosios mokslų akademijos nare appeared first on LAIKMETIS.