The post Br. Paulius Vaineikis OFM. Apie lyderystę appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmas pokalbis įvyko, vertinu pozityviai. Kol kas dar pranešti kokių nors žinių anksti, matyt, bus daugiau tokio pobūdžio pokalbių“, – žurnalistams po susitikimo trečiadienį sakė G. Landsbergis.

„Konstruktyvus, normalus pokalbis“, – teigė jis.

Institucijoms nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Institucijų nuomonės taip pat išsiskyrė dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus dar vienerius metus.

Pernai spalio viduryje užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir per tyrimą nustatytų pažeidimų.

Klausinėjamas apie nesutarimus dėl konkrečių ambasadorių, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė: „Kaip ir kalbėjau, ieškome visa apimančio sprendimo, kad būtų išspręstas visas klausimas“.

Pasikalbės su E. Bajarūnu

Diskusijas dėl E. Bajarūno galimybių likti pareigose kursto ir praėjusią savaitę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis. Tiek prezidentas, tiek ambasadorius nesutinka pažeidę įstatymą.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Po šio VTEK sprendimo Užsienio reikalų ministerija pranešė atliksianti tarnybinį tyrimą ir pridūrė nemananti, kad E. Bajarūnas galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone.

E. Bajarūnas su VTEK sprendimu nesutinka ir žada jį skųsti.

G. Landsbergis sakė dar neturėjęs progos pasikalbėti su E. Bajarūnu po VTEK sprendimo, tačiau teigė sutaręs su prezidentu, jog tai padarys.

„Su prezidentu sutarėme, kad pasikalbėsime su ambasadoriumi, kokie jo paties planai, (...) kaip jis vertina situaciją“, – teigė ministras.

Pasak G. Landsbergio, jo pozicija dėl E. Bajarūno galimybių dirbti ambasadoje nesusijusi su VTEK sprendimu.

Kandidatūrų nekomentuoja

Konkrečių ambasadorių kandidatūrų G. Landsbergis nekomentavo.

„Į specifinius klausimus aš kol kas neinu. Derybos, kol įstatymas nepakeistas, yra neviešinamos“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Principingai laikiausi, kad nei viešais, nei kitokiais būdais apie pavardes nepasakojau. Tai to ir toliau nedarysiu“, – pridūrė jis.

Konstitucija numato, kad ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Konstitucija numato, kad ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu

Būsimų ambasadorių pavardės paprastai viešos tampa Užsienio reikalų ministerijai įregistravus su Vyriausybės teikimu susijusius teisės aktų projektus. Iki tol jos būna įslaptinamos, siekiant išvengti viešo diplomatų kandidatūrų komentavimo, kol institucijos dėl jų galutinai nesusitarė ir kol ambasadorių priimanti valstybė nepateikė sutikimo, vadinamojo agremano.

Paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į ambasadorius, G. Landsbergis atsakė: „Aš noriu priminti, kad kandidatus gali siūlyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.

Įstrigus ambasadorių skyrimui, Seimo Užsienio reikalų komitetas sausio pabaigoje pranešė rengsiantis įstatymo pataisas, kad diplomatinių atstovų skyrimo tvarka būtų aiškiai apibrėžta.

Prezidentūra anksčiau teigė irgi siūlysianti keisti ambasadorių skyrimo tvarką, kad šalies vadovui būtų pateikti visi konkrečioje atrankoje dalyvavę diplomatai, o ne tik tas, kurį pasirinko Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.

G. Landsbergis sakė, kad prezidentas turi teisę siūlyti įstatymų pataisas.

„Seimas sprendžia, ką su tuo daryti“, – teigė jis.

The post Su prezidentu susitikęs G. Landsbergis: buvo konstruktyvu, sprendimų nėra  appeared first on LAIKMETIS.

Kampanijos tikslas – parodyti, kad visi žmonės, ar su negalia, ar be jos, nori įdomiai gyventi, kurti, dirbti, studijuoti, keliauti, auginti vaikus ir bendrauti įvairiausiomis temomis.

„Jokio skirtumo“ kampanijos pristatymą moderuos žurnalistė Daiva Žeimytė ir verslininkė, komikė, visuomenininkė Aistė Krušinskaitė.

Renginio metu bus pristatytas unikalus bendravimo suolelis, visos kampanijos metu keliausiantis per 10 skirtingų vietų visoje Lietuvoje ir kviesiantis kalbėtis apie kiekvienam žmogui įdomias ir unikalias temas. 

Jokia negalia, kokia ji bebūtų – klausos, regos, fizinė, intelekto ar nematoma – neatima iš žmogaus noro ir galimybės bendrauti

„Jokia negalia, kokia ji bebūtų – klausos, regos, fizinė, intelekto ar nematoma – neatima iš žmogaus noro ir galimybės bendrauti. O surasti būdų, kaip tai padaryti – visada galima. Pavyzdžiui, jeigu norėsite pasikalbėti su klausos negalią turinčiu žmogumi, padės gestų vertėjas“, – sako Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė.

Kampaniją inicijavo Neįgaliųjų reikalų departamentas, o startą jai duos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Kampanija vyks iki gruodžio 3-iosios.

The post Startuoja kampanija, kviesianti atviriau priimti žmones su negalia appeared first on LAIKMETIS.

Nuo 1992 metų kariuomenėje tarnaujantis buvęs ginkluotės instruktorius, dabar diakonas Audrius su džiaugsmu kalbėjo, jog jam labai patinka dabar, tapus diakonu, būti „tarp mažutėlių“ – tarnauti kariams apkasuose. Tapti „mažutėliu“ jam „apsimokėjo“: dabar jis gali prakalbinti kitus „mažutėlius“.

„Aš kariuomenėje skelbiu Kristų. Kariui reikia Kristaus!“ – sakė Audrius. Šis pokalbis tema „Keliauti saugiai“ kreipė žvilgsnius į Šventąją Šeimą, jos bėgimą į Egiptą (plg. Mt 2, 3) ir į savo šeimas. Kas padėtų šeimoms išgyventi jų „egiptuose“, Audrius (rengiantis ir sužadėtinius Santuokai) kartu žmona Asta, kuri yra mokytoja, dalijosi, kaip svarbu sutuoktiniams „neužsišokti ant veiklos“: šeima, vienas kito išklausymas, pasitikėjimas turi likti svarbiausia, ir jie patys jaučiasi nuolat esantys šioje kelionėje.

The post Paskutinis gegužės pokalbis iš Šiluvos apie Marijos ir žmonių gyvenimo piligrimystę appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, Šiluva – tai tikėjimo atgimimo ir stiprinimo šventovė, turinti vidinį ryšį su Sekminėmis, kai jų – pačių pirmųjų – laukė Švč. Mergelė Marija su apaštalais. Tad arkivyskupijos kurijos sielovados bei Šiluvos šventovės bendradarbiai surengė čia Sekminių vigiliją meldžiant Šventosios Dvasios išliejimo.

Vigilijos įvadas buvo nuotolinis gegužės šeštadienio pokalbis iš ciklo apie Marijos piligrimystę su Lina ir Arūnu Raudoniais.

Svarbu paleisti, atiduoti Dievui viską – nebūti patiems viso ko „režisieriais“.

Marija laukė Sekminių 33 metus. Ji išgyveno ir nusivylimą, ir pasimetimą. Dievas visada yra šalia, negalime tikėtis, kad Jis mums pasirodys taip, kaip mes tikimės ir laukiame. Vieni įtikime vienaip, kiti kitaip. Svarbu paleisti, atiduoti Dievui viską – nebūti patiems viso ko „režisieriais“ – šiomis ir kitomis mintimis liudijo apie atvirumą Šventajai Dvasiai Lina ir Arūnas Raudoniai, kalbinami Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės Šiluvos bazilikoje, prie Šventosios Šeimos altoriaus.

„Kai meilė ateina, ji „sprogdina“. Visi tampa gražūs, matai tik meilės ženklus“,  – sakė apie atsivertimą jau trisdešimt metų santuokoje gyvenantys Lina ir Arūnas ir joje uždraudę sau tarti žodį „skyrybos“, o šiandien kalbantys, kaip svarbu prisiminti šią „pirmąją meilę“ ir liudyti tuos prisiminimus, gyventi tikrumoje ir tiesoje, ir daugiau nuolankumo priimant tuos, kurie „užsikrėtę“ Dievo meile“ dabar!

Ypatingas liudijimas tą vakarą buvo ir Linos bei Arūno šlovinimo giesmės po pokalbio Švč. Sakramento išstatymu prasidėjusioje Sekminių vigilijoje.

„Šį vakarą visas pasaulis yra tapęs Aukštutiniu kambariu, laukiančiu Šventosios Dvasios nužengimo. Čia, Šiluvoje, galime būti vilties balsu pandemijos apimtame pasaulyje“, – sakė katechezėjė teol. magistrė Aušra Mizgirienė. Ji minėjo apie skaudžiausią, ypač jaunimui, pandemijos žaizdą – žmonių atskyrimą ir apie Šventąją Dvasią, kuri gali sugriauti visus atskyrimus.

Katechezėje pabrėžta, jog Sekminės – ne prieš du tūkstančius metų vykusio įvykio paminėjimas. Dievas yra nuolat veikiantis. Savo pažadu Jis nepaliaujamai dovanoja Šventąją Dvasią – dovanoja savo meilę. Sekminėse gauname  įsakymą mylėti, dalytis džiaugsmu, kuris yra Sekminių vaisius ir, pasak katechetės, Šventosios Dvasios vėliava.

Dievas yra nuolat veikiantis.

Vis augant maldos karščiui katechezę keitė šlovinimas, kuriam vadovavo tėvas redemptoristas Rastislavas Dluhý, o jo metu buvo skaitomi Apaštalų darbai. Šlovinimą paskui perėmė Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės jaunųjų šlovintojų grupė.

„Brangūs broliai ir seserys, sveiki sulaukę Sekminių – didžiulės šventės, kuri prilyginama Bažnyčios gimtadieniui. Tai atsivėręs dangus ir Viešpaties Dvasia, nužengusi į širdis mokinių, kurie buvo vienoje vietoje drauge su Mergele Marija ir patyrė neįtikėtiną jų širdžių perkeitimą, drąsą, įkvėpimą ir Viešpaties artumą! Šiandien prašome Šventosios Dvasios išsiliejimo mūsų širdims, mūsų gyvenimui, mūsų Tėvynei Lietuvai, už kurią meldžiamės ir kurios vedimą Dievo Dvasioje matome per laisvės dovaną, per mūsų gyvenimą, pažymėtą tikėjimo dovana, vilties ir meilės pasireiškimu.

Teištinka Šventosios Dvasios dovanos, kurias Viešpats lieja be saiko atsiveriančiai širdžiai“, – prieš vidurnaktį vigilijos dalyvius sveikino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris vadovavo Sekminių iškilmės Eucharistijai, o ją koncelebravo tėvai redemptoristai bei kun. Gintaras Blužas OFS. 

„Po Sekminių apaštalus matome naujais žmonėmis“, – sakė vėliau homilijoje arkivyskupas Kęstutis apie apaštalų užsidegimą ir drąsą, kai ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Arkivyskupas prisiminė pirmųjų Nepriklausomybės metų įkvėpimą, ypač „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės, kai evangelizuotojai ir šlovintojai užsidegę ėjo į gatves, aikštes liudyti Kristaus.

Ganytojo žodžiais, kai Dvasia žengia į žmogaus širdį, jį įgalina, pripildo ir atskleidžia, dovanoja vienybės patirtį, kai visi yra broliai ir seserys, ir nebelieka svetimų. Šventoji Dvasia stiprina tikėjimą ir entuziastingą liudijimą.

„Mokiniai laukė, tikėjosi ir buvo pagauti. Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk mūsų širdis savų dovanų. Ateik, Šventoji Dvasia, į mūsų Tėvynę Lietuvą, į mūsų kraštą, į mūsų šeimas, į mūsų kartais pavargusiais širdis, praradusias entuziazmą ir karštį. Ateik ir uždek mūsų troškimą Tavimi pasitikėti ir Tau gyvenimą dovanoti. Uždek mūsų gyvenimą Tave garbinti kaip Mergelė Marija tai daryti kvietė Šiluvoje. Būk pagarbintas, Viešpatie, ir tavo Dvasia tetriumfuoja mūsų širdyse“, – šia invokacija užbaigė  homiliją arkivyskupas Kęstutis.

Eucharistijos liturgijos pabaigoje ypatingai Sekminėms apšviestoje Šiluvos bazilikoje visiems šventusiems Šventosios Dvasios Atsiuntimą (Sekmines) buvo suteiktas Bažnyčios palaiminimas.

The post Sekminės ypatingai apšviestoje Šiluvos bazilikoje ir pokalbis su Lina ir Arūnu Raudoniais appeared first on LAIKMETIS.

Pokalbio temos:

0:10 Vilhelmas Čepinskis šiandien gyvena atsitraukęs iš viešumos. Kodėl taip yra ir kokiais rūpesčiais šiandien užimtas maestro?

04:30 Ar virtualioje erdvėje vykstantys koncertai taps nauja realybe? Kieno interesus aptarnauja Lietuvos politikai? Kultūra eliminuojama?

11:00 Ar Lietuva turi savo kultūros politiką? Bėgdami nuo Lenino vėl sugrįžome į jo glėbį?

13:20 „Lietuvoje vyksta Tėvynės išdavimas“.

17:08 Prezidento Nausėdos apklausos atskleidė, jog partnerysčių ir Stambulo konvencijos Lietuvos visuomenė nepalaiko. Kas šiuo atveju yra tikrasis marginalas? Kovoti reikia ne su homoseksualais, o su genderistine ideologija.

24:05 Ar meno pasaulyje egzistuoja LGBT ideologijos spaudimas? Kodėl daugelis atlikėjų bijo kalbėti, ką iš tiesų galvoja?

28:36 Oksfordo profesoriai teigia, kad Mocarto muzika yra baltosios rasės viršenybės demonstravimas, o klasikinė muzika spalvotiesiems gali sukelti nepakeliamas kančias. Ką apie tai galvoja garsus Lietuvos atlikėjas?

39:00 Šeimos gynimo maršas. Kodėl renginio organizatorių leksika yra nepriimtina, tačiau renginio tikslai svarbūs Lietuvai?

45:13 Kur galėsime išgirsti grojant Vilhelmą Čepinskį?

The post Dovilas Petkus kalbina Vilhelmą Čepinskį: tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje yra Tėvynės išdavimas appeared first on LAIKMETIS.

„Kviečiame jungtis į vilties kelią, kuriame tarsi dvasinėje piligrimystėje prabylama temomis, kurias ne visada lengva išklausyti arba pradėti jomis kalbėtis, apžvelgiami svarbūs sielai ir kūnui klausimai, skatiname sustoti ir kontempliatyviai pabūti, tam, jog pajustume grįžtančią viltį, jei ją kartais būtume primiršę. Todėl raginame bent virtualiai stebėti, o ateityje ir gyvai prisijungti į šventovėje vyksiančius pokalbius – su viltim iš Šiluvos", - kviečiama pranešime.

Jau ne vienerius metus paskutiniai mėnesio penktadieniai Šiluvoje yra dedikuojami Ligonių dienoms. Vyksta išgydymo pamaldos, meldžiama už tuos, kuriems tuo metu labiausiai reikia pagalbos, meldžiama stiprybės, meldžiama stebuklų. Ne vienas toks yra išmelstas, ne vienas žmogus buvo paliestas, o Švč. Mergelė Marija šventovėje tituluojama „Ligonių sveikata“ bei Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje esanti Ligonių koplytėlė nusagstyta votais, kaip padėkos ženklais už išgijimą.

Visgi, žmogus nėra tik fiziologinė būtybė, žmogus nėra liga, tačiau jos vienaip ar kitaip paliečiamas. Išgijimas, buvimas su liga, greta ligos ar sutrikimų nėra tik kūne pėdsakus paliekantis reiškinys. Dažnai, vienaip ar kitaip, liga, įvairūs sutrikimai, palieka žymą žmogaus vidų, išgyvenama dvasiškai, o vaistų piliulės toli gražu ne viską gali išgydyti. Todėl vėlyvojo baroko stiliaus Mergelės Marijos Gimimo bazilika, joje esantys meno kūriniai, Tomo Podgaiskio skulptūros ir, kitoje aikštės pusėje iškilusi balta modernizmo stiliaus Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, Nukryžiuotojo kontūrinis paveikslas buvo inspiratoriai, kurie įkvėpė menotyrininkę Rūtą Giniūnaitę, Šiluvos šventovės muziejininkę, pradėti mokymų ciklą „Šiluvos menas gydo“.

Ne paslaptis, jog potyris per meną ir kūrybą dažnai atliepia žmogaus širdyje, gali prisidėti prie mūsų jutimų sužadinimo, kurie jautrintų mūsų buvimą santykyje su kitu žmogumi ir Dievu. Meno kūrinių pagalba galime gydyti savo žvilgsnį į pasaulį, pamatyti jį Dievo akimis ir jį labiau pamilti. O Šiluva išties yra vieta, kurioje gija širdys.

Meno kūrinių pagalba galime gydyti savo žvilgsnį į pasaulį, pamatyti jį Dievo akimis ir jį labiau pamilti.

Neabejojama, jog Švč. Mergelė Marija yra vilties nešėja ir skleidėja, kuri priglaudžia kiekvieną pailsusį gyvenimo kelionėje, kiekvieną palaužtą ligos ar esantį greta sergančiojo, sužeisto fiziškai, emociškai, dvasiškai. Todėl Ligonių diena apglėbia ne tik sergančiuosius ar ligos paliestus, tačiau visus, kurie yra išsiilgę, trokštantys vilties. Šios vilties galime semtis Šiluvoje arba būti vedini iš Šiluvos kylančios šviesos.

Ar tai būtų Šviesos koplytėlėje žvakių pavidalu blyksinčios intencijos, ar Ligonių koplyčioje votų pavidalų stebuklų liudijimai, ar akmuo, ant kurio apsireiškė pati Švč. Mergelė Marija – visa tai reiškiniai ir ženklai, kurie nenumaldomai kartoja bei įrodo, jog Šiluvoje gausu vilties. Todėl kiekvieną paskutinio mėnesio ketvirtadienį arba šeštadienį šventovė kviečia prisijungti į pokalbį – vilties žinią iš Šiluvos, kaskart atliepiant ir siekiant paliesti, prisidėti prie žaizdų gijimo. Pirmasis toks įvyko balandžio 29 d., kuomet buvo transliuojamas VšĮ „Šiluvos piligrimų centro" vadovės Agnės Ivaškevičiūtės ir DIR modelio ekspertės, specialiosios pedagogės, VšĮ „Augu kartu“ vadovės Paulinos Kuraitienės pokalbis tema „Autizmas: kaip praplėsti širdį ir priimti?".

Laiške Romiečiams parašyta: „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties.“ (Rom15:13). „Kviečiame jungtis ir keliauti drauge su viltimi. Su viltim iš Šiluvos", - ragina Šiluvos piligrimų centras.

The post Pirmoji pokalbių ciklo „Su viltim iš Šiluvos" laida „Autizmo spektro sutrikimai: kaip praplėsti širdį ir priimti" appeared first on LAIKMETIS.

„Buvo pasirinktas šis himnas, nes jame be žodžių kalbama apie brolybę. Jėzus pirmasis prabilo apie brolybę, pats tapdamas broliu“, – atkreipė dėmesį kalbinamas kunigas Artūras Kazlauskas, šia proga, be kita, pabrėždamas, jog Jėzų, sukūrusį visiškai naują – krikščioniškąją civilizaciją, mums dovanojo Marija.

„Kaip tapti džiaugsmingais krikščionimis – prie šio klausimo buvo sugrįžta ir antrame pokalbyje iš gegužės vakarų ciklo „ Marija – didžioji piligrimė“. Pasak kunigo Artūro Kazlausko, džiaugsmo klausimas – ne emocijų, ne fiziologijos. Džiaugsmas išgyvenamas viduje ir dažniausiai tada, kai kuo mažiau galvojame apie save, bet daugiau apie kitus. Didžioji mūsų nelaimė dažniausiai būname mes patys. Dievas nežiūri į save, Jame nėra be jokių egoizmo priemaišų. Marijos džiaugsmas kyla iš klusnumo ir apsisprendimo".

Džiaugsmas išgyvenamas viduje ir dažniausiai tada, kai kuo mažiau galvojame apie save.

Jaukus pokalbis užbaigtas „Magnificat“ – Marijos džiaugsmo himnu, prasiveržusiu iš jos lūpų pašlovinant Dievą už malonę, kurios tapo pilna: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1, 47).

Kitas šio ciklo pokalbis vyks ateinantį šeštadienį, gegužės 15-ąją, Tarptautinę šeimų dieną, tema „Vanduo ir vynas“. Dalyvauja Vijoleta Vitkauskienė, Lietuvos šeimos centro vadovė.

The post Pokalbių ciklas „Marija – didžioji piligrimė“. Kunigas A. Kazlauskas kalbėjo tema „Odė džiaugsmui. Marija paklūsta įstatymui“ appeared first on LAIKMETIS.

Šį kartą į pokalbį pakviestas kunigas Artūras Kazlauskas. Susitikimo tema – „Odė džiaugsmui. Marija paklūsta įstatymui“.

Žiūrovai kviečiami nuotolinės transliacijos metu aktyviai dalyvauti ir užduoti klausimų. Tiesioginės transliacijos nuoroda yra apačioje.

Paskutinio pokalbio su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu metu „Švč. Mergelės Marijos garbei dangus nusidažė mėlyna spalva“. Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė kalbino arkivyskupą apie „Marijos pirmąją piligrimystę 100 kilometrų keliaujant pas Elžbietą pranešti apie Dievo malonę, kurios tapo pilna, apie šių dviejų moterų džiaugsmingą susitikimą (plg. Lk 1, 39–56) bei mūsų susitikimus su kitais žmonėmis ir Dievu“.

Gegužės mėnesio pokalbių ciklo „Marija – didžioji piligrimė“ programa ir dalyviai:

8 d. Odė džiaugsmui. Pokalbio dalyvis – kunigas Artūras Kazlauskas.

15 d. Vanduo ir vynas. Pokalbio dalyviai – Vijoleta ir Mindaugas Vitkauskai.

22 d. Dvasios pandemija. Pokalbio dalyviai – Arūnas ir Lina Raudoniai.

29 d. Saugiai keliauti. Pokalbio dalyviai – diakonas Audrius ir Asta Jesinskai.

The post Antrasis nuotolinis ciklo „Marija – didžioji piligrimė“ pokalbis su kunigu Artūru Kazlausku appeared first on LAIKMETIS.

Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė kalbino arkivyskupą Kęstutį Kėvalą apie „Marijos pirmąją piligrimystę 100 kilometrų keliaujant pas Elžbietą pranešti apie Dievo malonę, kurios tapo pilna, apie šių dviejų moterų džiaugsmingą susitikimą (plg. Lk 1, 39–56) bei mūsų susitikimus su kitais žmonėmis ir Dievu".

Džiaugsmingai pranešama, kad pokalbis pritraukė daug klausytojų internetu: „nuotolinį, bet labai gyvą pokalbį arkivyskupijos kanalais bei Delfi.lt (tiesiogiai ar su peržiūromis vėliau) stebėjo apie 15 tūkst. žmonių; buvo gauta klausimų, įspūdžių ir padėkų už pokalbį po Šiluvos dangumi, kitados prasivėrusiu Marijos pasirodymui".

„Abu jie jaukinosi tą slėpinį“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, ne kartą drauge su Marija minėdamas ir šv. Juozapą, kurio šventės (Šv. Juozapo Darbininko) dieną ir vyko šis pokalbis. Juozapas pagarbiai leidžia Marijai keliauti pas vyresnę giminaitę tarsi atlikti rekolekcijų. Pasak arkivyskupo, jiems abiem labai žmogiška aplinkybė – sužadėtuvės – tapo svarstymų ir Dievo prakalbinimo laiku. Jiems abiem galbūt tai buvo vaizduotę sprogdinantis prakalbinimas: kas gi čia vyksta?

„Pabrėždamas Dievo kalbinimą per žmogiškąsias patirtis, ganytojas pasidalijo, jog daugeliui žmonių tokia prakalbinimo vieta būna ir Šiluva, kaip Dievo išsirinkta vieta dangaus malonei – Marijos apsireiškimui. Kas čia atvyksta, pabūna, meldžiasi, neretai sakosi išgyvenantys tėviškės jausmą, artumą, šilumą", - pasakojama arkivyskupijos puslapyje apie Šiluvos stebuklą.

Šiluva - Dievo išsirinkta vieta dangaus malonei - Marijos apsireiškimui.

„Prieš tai, kol vyksta susitikimas su Dievu, turi įvykti susitikimas su žmogumi. Manau, jog Dievas tarsi džentelmenas nesiveržia pirmas su mistinėmis patirtimis. Šis susitikimas įvyksta ne kažkokiais dangiškais ar žemiškais įvykiais, bet dažniau per įprastas žmonių patirtis, kai suspindi parengtos širdies atvirumas malonei“, – sakė arkivyskupas apie Marijos bei Elzbietos susitikimą, kurio džiaugsmas abiem kilo iš pasidalijimo Dievo artumu.

„Čia vyksta tarsi žaismas – dalijimosi, liudijimo“, – atkreipė dėmesį, kalbėdamas apie tą sinergiją, kuri atsiranda ir bendruomenei meldžiantis, dalijantis tikėjimo patirtimi, kai kyla grandininė džiaugsmo reakcija.

„Mums kaip oro reikia pasidalijimo – širdies lygmeniu. Tada malonė ateina – pradžiunga širdis. Susitikimas įvyksta, kai širdį aplanko ramybė, paguoda, nuotaika, jog viskas bus gerai!“ – dalijosi mintimis arkivyskupas Kęstutis, keldamas pandemijos atskirties bėdą – „dvasinį virusą“, kai pritrūkstame entuziazmo, džiaugsmo, tiesiog, ganytojo žodžiais tariant, „pasidalijimo gyvenimu“.

Ir vis dėlto – kodėl džiaugsmo kartais pritrūkstame ir Bažnyčioje? Ką daryti, kad jo būtų daugiau? Atsakant į šį klausimą, kalbėta apie vidinę džiaugsmo būseną, kylančią iš šlovinimo. Jei nėra Dievo šlovinimo, nėra ir džiaugsmo. Paradoksalu, tačiau dažniausiai neturime laiko padovanoti Dievui laiką. Pasak ganytojo, ir džiaugsmą, ir viltį galima lavinti. Dėl Dievo karalystės tenka ir „paprakaituoti“, tuomet įmanu patirti malonę ne iš šio pasaulio.

Mėlyno dangaus apšviestame pokalbyje užduotas ir kitas aktualiai nuskambėjęs klausimas: o kaip šiais Šeimos – Amoris Laetitia – Meilės džiaugsmo – metais nelikti ar nepalikti šio džiaugsmo „paribiuose“ tų, kurie neturi šeimos ar vaikų, yra sužeisti santykių šeimoje ar pan.? Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog nėra žmogaus be šeimos. Taip, yra kenčiančių šeimų. Tačiau Jėzus išplėtė šeimos sampratą plačiau nei kraujo ryšiai; pavyzdžiui, visą Bažnyčią vadiname šeima. Kiekvienas žmogus yra pašauktas dovanoti save, savitu būdu kurti ir išgyventi šeimos patirties džiaugsmą.

nėra žmogaus be šeimos.

Jaukus vakaro pokalbis užbaigtas Motinos dienos sveikinimu mamoms bei malda už šeimas. Į ją Lietuvos vyskupai kviečia gegužinėse ir birželinėse pamaldose, ypač laiku tarp Motinos ir Tėvo dienų. „Dėkojame dangiškajai Mamai už jos užtarimą ir motinišką šilumą, kuri čia, Šiluvoje, taip gražiai reiškiasi per jos artumą, daugelį stebuklų ir paguodą, vykstančius šioje vietoje“, – Kauno arkivyskupijos puslapyje pasakojama apie Motinos dienos išvakarėse, gegužės 1-ąją, vykusį susitikimą su Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo sveikinimu ir palaiminimu iš „besiskleidžiančios gegužės žaluma Šiluvos piligriminės šventovės".

Informuojama, kad gegužės 8 d., šeštadienį, 20 val. vyks antrasis ciklo „Marija – didžioji piligrimė“ pokalbis. Jo metu bus kalbinamas kunigas Artūras Kazlauskas, o susitikimo tema – „Odė džiaugsmui“. Kauno arkivyskupija kviečia užsukti į YouTube, feisbuko ar delfi.lt transliacijas bei aktyviai dalyvauti pasinaudojant galimybe užduoti klausimų.

The post Pokalbis su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu po Šiluvos dangumi: artumas, stebuklai ir paguoda appeared first on LAIKMETIS.