Kalbėdama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose ji sakė, kad daugiau kaip 19 tūkst. Ukrainos vaikų buvo prievarta perkelti arba deportuoti į Rusiją ar jos okupuotas teritorijas.

Iki šiol sugrąžinti tik 386, nurodė O. Zelenska.

„[Rusijoje] jiems buvo pasakyta, kad jie nereikalingi tėvams, kad jie nereikalingi šaliai, kad niekas jų nelaukia, – kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona. – Pagrobtiems vaikams buvo pasakyta, kad jie nebėra ukrainiečių vaikai, kad jie yra rusų vaikai.“

Anksčiau tą pačią dieną kreipdamasis į Generalinę Asamblėją V. Zelenskis žengė dar toliau ir pavadino Rusijos veiksmus genocidu.

„Stengiamės, kad vaikai grįžtų namo, bet laikas bėga. Kas jiems nutiks?“ – klausė jis.

„Šie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos, o jų ryšiai su šeimomis yra nutraukti, – pridūrė prezidentas. – Tai akivaizdus genocidas.“

Rusija neigia šiuos kaltinimus ir teigia, kad išgelbėjo vaikus nuo karo siaubo.

Rusija neigia šiuos kaltinimus ir teigia, kad išgelbėjo vaikus nuo karo siaubo

Dėl karo nusikaltimo neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. Kitas orderis dėl panašių kaltinimų išduotas Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.

Grūdų iniciatyvos analogija

Pasak O. Zelenskos, nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš pusantrų metų įsiveržė į kaimyninę šalį, žuvo daugiau nei 500 vaikų, šimtai kitų buvo suluošinti arba sužeisti.

Pirmoji Ukrainos ponia teigė, kad šalies valdžios institucijos taip pat tiria daugiau kaip 230 rusų karių seksualinio smurto prieš civilius gyventojus, įskaitant 13 vaikų, atvejų. Ji sakė, kad tarp nukentėjusių vaikų yra 12 mergaičių ir vienas berniukas, o jauniausiai aukai nusikaltimo metu buvo tik ketveri metai.

„Kreipiuosi į JT generalinį sekretorių ir visą organizaciją, kad padėtų mums išgelbėti Ukrainos vaikus, – prašė O. Zelenska. – Padėkite mums gauti informacijos apie į Rusiją išvežtus vaikus (...) Padėkite mums specialiais saugiais koridoriais išvežti vaikus iš okupuotų teritorijų. Mūsų vaikams reikia teisingumo.“

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas prisiminė, kaip tarptautinė bendruomenė, siekdama išvengti pasaulinio maisto trūkumo, sėkmingai susitarė su Rusija nepaisant karo tęsti ukrainietiškų grūdų eksportą.

Jis paragino sukurti panašų teisinį mechanizmą, kuris palengvintų Ukrainos vaikų grąžinimą.

„Pasaulis buvo labai aktyvus, – sakė A. Kostinas, turėdamas omenyje dabar jau žlugusios – pasitraukus Rusijai – Juodosios jūros grūdų iniciatyvos priėmimą. – Manau, kad dabar atėjo metas Jungtinėms Tautoms susivienyti ir grąžinti namo Ukrainos vaikus.“

Jis pridūrė: „Bet koks balsas, bet koks spaudimas, bet koks bendravimas (...) padėtų.“

The post Ukrainos pirmoji ponia JT: padėkite sugrąžinti namo pagrobtus vaikus appeared first on LAIKMETIS.

Kreipdamasi į susirinkusius pirmoji ponia pabrėžė, jog šiandien, minint Motinos dieną, labai svarbu prisiminti ir palaikyti ne tik mylinčias, bet ir kenčiančias mamas. „Žiaurumai, kuriuos patiria Ukrainos motinos, yra sunkiai suvokiami. Jų sūnūs ir dukros didvyriškai gina savo Tėvynę. Daugybė Ukrainos civilių, moterų ir vaikų, tapo šio žiauraus, beprasmio karo aukomis. Daugybei teko ieškotis pastogės svetur, kai jų namus sugriovė rusiškos raketos“, - sakė D. Nausėdienė.

Jos žodžiais, nuo pirmųjų karo dienų Lietuva stengiasi padėti Ukrainai. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva praėjusių metų birželį Vilniuje duris atvėrė Ukrainos centras, tapęs saugia užuovėja karo pabėgėliams.

„Tai vieta, kur nuo karo baisumų pabėgę žmonės gali tiesiog pabūti kartu. Rasti patarimų, pagalbos, įsitraukti į kultūrinę veiklą, saugoti savo tautinį identitetą, kuris yra vienas svarbiausių Rusijos agresijos taikinių. Centras tapo ramybės uostu vaikams, jaunuoliams, moterims, kuriame jie visada laukiami ir šiltai priimami. Per visą Ukrainos centro veiklos laikotarpį čia apsilankė daugiau nei 19 tūkstančių karo pabėgėlių“, - kalbėjo pirmoji ponia.

Jos teigimu, karas paliko gilių randų Ukrainos žmonių gyvenime. Emocinės žaizdos, kurias jie atsineša į Ukrainos centrą, yra tokios pat gilios, kaip ir paliktos Ukrainos karių, gydomų Lietuvos ligoninėse, kūnuose. Ukrainos centre be viso kito padedama įveikti psichologines ir emocines traumas – tokia pagalba čia suteikta jau daugiau nei 2000 Ukrainos žmonių, o poreikis tik auga.

Ukrainos centras Vilniuje plečia savo veiklas. Tikime, kad mūsų bendros pastangos palengvinti ukrainiečių gyvenimą<..> pasitarnaus mūsų sesės Ukrainos labui

„Ukrainos centras Vilniuje plečia savo veiklas. Tikime, kad mūsų bendros pastangos palengvinti ukrainiečių gyvenimą laikino prieglobsčio šalyje, jų neformalusis švietimas, pagalba išsaugoti ir turtinti Ukrainos kultūros paveldą pasitarnaus mūsų sesės Ukrainos labui. Kai Ukraina laimės šį baisų karą, kai jos žmonės galės grįžti į savo šalį, jie ne tik ją atstatys, bet ir sukurs europietišką, modernią, laisvės ir demokratijos principais, teisės viršenybe besivadovaujančią visuomenę ir sėkmingą, veržlią valstybę“, - teigė D. Nausėdienė.

Jaunieji ukrainiečiai Ukrainos centre turi galimybę ne tik gauti psichologinę ir socialinę pagalbą, neformaliojo švietimo paslaugas, bet ir diskutuoti su politikais, diplomatais apie europines vertybes, demokratiją. Jau keletas tūkstančių ukrainiečių mokosi lietuvių kalbos. Centras prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu tiria ukrainiečių poreikius Lietuvoje, telkia į bendras veiklas karo pabėgėlius, apsigyvenusius ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose. Centras prisideda prie Ukrainos kultūros sklaidos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, tampa geruoju kultūrinės diplomatijos pavyzdžiu. Centre jau lankėsi ne tik Ukrainos Rados Pirmininkas, bet ir Sakartvelo Prezidentė, Belgijos Karalienė ir kiti aukšti Europos politikai, ministrai, diplomatai.

Pirmoji ponia taip pat priminė, jog gegužės 5-ąją buvo paminėta Europos savarankiško gyvenimo dieną, atkreipianti dėmesį į kliūtis, kurios trukdo žmonėms gyventi savarankiškai.

„Kai augini vaiką su negalia, savarankiškumas, deja, nėra savaime suprantamas. Tai, kas daugeliui mūsų yra kasdienybės smulkmena, šioms mamoms, o ir visai šeimai, tampa iššūkiu, reikalaujančiu ne tik asmeninių pastangų, bet neretai ir nemenkų finansinių išteklių. Padėkime šioms šeimoms. Bendruomenės stiprybė yra dėmesys kiekvienam jos nariui“, - sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia akcentavo, jog bendraujant su mamomis, auginančiomis vaikus su negalia, su nuo karo bėgančiomis ukrainietėmis mamomis, tampa akivaizdu, kiek negandų, sunkumų ir iššūkių gali įveikti mamų meilė. Pasak jos, su šalia esančių žmonių ir bendruomenės pagalba joms būtų lengviau, jos galėtų dar daugiau. Tokia parama yra galimybė kiekvienam mūsų paliudyti meilę savo artimui, suteikti pagalbą žmogui, kuris jos stokoja.

The post D. Nausėdienė Londone: mūsų visų pastangos ir pagalba kuria Ukrainos ateitį appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien, Didįjį penktadienį ir Pasaulinę sveikatos dieną, norime išreikšti pagarbą ir padėką visiems medikams, visiems darbuotojams ir visiems savanoriams, kurie pasišvenčia ir atiduoda savo širdis tiems, kam labiausiai reikia žmogiškos šilumos, meilės, buvimo kartu“, – penktadienį išplatintame pranešime spaudai sakė prezidentas.

Šalies vadovas su pirmąja ponia aplankė pacientus, susitiko su hospiso medikais, darbuotojais ir savanoriais, pažymėjo, kad jie „prisiėmė be galo prasmingą misiją“ atiduoti save žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir buvimo šalia ypatingu išėjimo iš žemiškojo gyvenimo metu.

Šalies vadovas su pirmąja ponia aplankė pacientus, susitiko su hospiso medikais, darbuotojais ir savanoriais, pažymėjo, kad jie „prisiėmė be galo prasmingą misiją“

G. Nausėda pažymi, kad Lietuva stiprėja paliatyviosios slaugos srityje, bet vis dar turi stiprinti tiek stacionarias, tiek ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas.

Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas Vilniuje yra pirmasis Lietuvoje pradėjęs veikti hospisas.

M. Sopočkos vardo hospise sunkiomis ir nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims teikiama profesionali medicininė, psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba, priežiūra, slauga.

Paslaugos įstaigoje neatlygintinai teikiamos žmonėms, esantiems terminalinėje ligos stadijoje.

The post Prezidentas su pirmąja ponia padėkojo nepagydomus žmones slaugantiems hospiso darbuotojams appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Prezidentūra, trečiadienį per nuotolinį susitikimą šalių vadovų sutuoktinės apsikeitė informacija apie savo iniciatyvas, jų koordinavimą, Lietuvos ir Lenkijos teikiamą pagalbą, medicinos, švietimo ir kultūros prieinamumą karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė padėkojo A. Kornhauser-Dudai už jos ir visos Lenkijos „nepailstamą darbą“, priimant didžiausią Ukrainos karo pabėgėlių srautą, teikiant šiai šaliai humanitarinę paramą.

D. Nausėdienė pasidžiaugė Lietuvos žmonių vieningumu ir ryžtingu susitelkimu Ukrainos karo akivaizdoje

D. Nausėdienė pasidžiaugė Lietuvos žmonių vieningumu ir ryžtingu susitelkimu Ukrainos karo akivaizdoje, pilietinių ir asmeninių iniciatyvų gausa, paramos įvairove bei įvairių humanitarinę pagalbą teikiančių organizacijų, fondų, kurie padeda skirtingoms tikslinėms grupėms Ukrainoje ir Lietuvoje, veiklos efektyvumu.

Per susitikimą D. Nausėdienė informavo Lenkijos pirmąją ponią, kaip Lietuvos valstybinis, nevyriausybinis ir privatus sektoriai intensyviai dirba išvien, siekdami, kad būtų suteikta visa būtina pagalba karo pabėgėliams.

Pasak jos, ukrainiečių vaikai priimami į visas Lietuvos mokyklas, skiriamos papildomos lėšos pabėgėlių švietimo reikmėms, rūpinamasi, kad visų amžiaus grupių vaikų ugdymas nenutrūktų, o jaunimas galėtų tęsti studijas Lietuvoje.

Pirmosios ponios taip pat aptarė kylančius sunkumus priimant didesnius, nei tikėtasi, karo pabėgėlių srautus į ligonines, vaikų globos namus, sprendžiant žmonių su negalėmis problemas, taip pat logistinius iššūkius, teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Jos sutarė, kad itin svarbu teikti tikslingą pagalbą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, padedant nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Jungtinės Tautos skelbia, jog dėl Rusijos sukelto karo Ukrainą jau paliko 4 mln. žmonių, didžioji dalis jų pasitraukė į Lenkiją. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota per 37 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, kiek mažiau nei pusė jų – nepilnamečiai.

The post Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios aptarė kaip gali padėti Ukrainos pabėgėliams appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien širdingai dėkoju Jums visiems, kurie vieningai stojate į pagalbos Ukrainos žmonėms sąjūdį. Kad ir kurioje Lietuvos bendruomenėje, gyvenvietėje, regione ar pasaulio kampelyje būtumėte, Jūsų parama labai svarbi. Dėkoju visiems, kurie aktyviai plėtojate pilietines iniciatyvas“, – sakė pirmoji ponia.

Pasak D. Nausėdienės, Lietuvos valstybė visada rėmėsi įvairių kultūrų glaudaus sugyvenimo tradicija, o savalaikės ir konkrečios humanitarinės pagalbos Ukrainai dabar labai reikia.

Pirmoji ponia pakvietė kartu stiprinti pilietines organizacijas visokeriopu palaikymu bei palinkėjo ramios išminties šiuo sudėtingu laikotarpiu.

The post Diana Nausėdienė kreipėsi į lietuvius: dėkoju, kad stojate į pagalbą ukrainiečiams appeared first on LAIKMETIS.

Pagrindinės susitikimo temos, kuriomis pranešimus skaitė pirmosios ponios ir ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, buvo sveikatos apsauga, švietimas ir lygių galimybių užtikrinimas. Taip pat buvo dalijamasi patirtimi, kaip įvairias šalis paveikė pandemija ir karantinas.

Diana Nausėdienė dalyvavo diskusijoje apie švietimo situaciją ir pandemijos nulemtus pokyčius.

Nepamirškime – nuo vaikų sveikatos priklauso ir jų akademiniai pasiekimai, ir visas tolesnis gyvenimas

„Skirdami daug pastangų mokymosi turinio ir paties mokymosi perkėlimui į internetines platformas, panašių sprendimų turime ieškoti ir teikdami vaikams emocinę ir psichologinę pagalbą. Nepamirškime – nuo vaikų sveikatos priklauso ir jų akademiniai pasiekimai, ir visas tolesnis gyvenimas“, – sakė Diana Nausėdienė.

Pasak pirmosios ponios, labai svarbu ne tik užtikrinti akademinius vaikų pasiekimus, bet ir emocinę bei psichologinę gerovę, kuri ženkliai suprastėjo karantino metu. Diana Nausėdienė taip pat atkreipė dėmesį į fizinės kultūros bei fizinio raštingumo populiarinimo bei prieinamumo didinimo svarbą.

Konferencijoje, kurią inicijavo Ukrainos Prezidento sutuoktinė Olena Zelenska, gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo pirmosios ponios iš Brazilijos, Izraelio, Kroatijos, Latvijos, Libano, Lietuvos, Serbijos, Vokietijos, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininko partnerė, vaizdo sveikinimą atsiuntė buvusi JAV pirmoji ponia Hillary Clinton.

The post Diana Nausėdienė Kijeve dalyvavo pirmųjų ponių susitikime appeared first on LAIKMETIS.