Pagal šį atnaujinimą, iki 2034 m. gamyklos ir įmonės neteks šiuo metu nemokamai gaunamų CO2 leidimų, o nuo 2024 m. į CO2 rinką bus įtrauktas net ir laivybos išmetamųjų teršalų kiekio mokestis.

Be to, nuo 2026 m. iki 2034 m. Europos bendrovėms būtų palaipsniui visiškai panaikinami nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir sukuriama atskira nauja II ATLPS sistema, skirta net kelių transporto ir pastatų kurui. Pagal ją, 2027 m. arba vėliausiai, 2028 m., šių sektorių į aplinką išleidžiamos taršios atliekos taip pat bus apmokestintos nustatyta kaina.

Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva

Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva. Jau anksčiau Aplinkos apsaugos ministerija skelbė, kad iki 2027-ųjų Lietuvai nesumažinus klimato taršos, mūsų valstybei teks mokėti šimtus milijonus eurų siekiančias baudas

Iš tiesų, ES jau prieš keletą metų pristatė Europos klimato įstatymą, kuris nurodė, kiek kiekviena valstybė turi sumažinti savo išmetamų dujų kiekį iki 2030-ųjų. Lietuvos tikslas savo taršą sumažinti yra iki 21 proc.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad priartinti prie išmetamų dujų kiekio tikslo ir padėti išvengti baudų Lietuvai gali Akcizų įstatymo pataisos. Jomis raginama mažinti transporto taršą, siekiama skatinti viešojo transporto naudojimą, tačiau įstatymas Seime yra jau kurį laiką įstrigęs.

The post Piniginės plonės: ES tvirtina programą „Fit for 55" appeared first on LAIKMETIS.

Europinės skaitmeninės tapatybės piniginėse bus galima saugoti skaitmenines pasų, vairuotojų pažymėjimų, banko sąskaitos išrašų, universitetų diplomų ir kitų svarbių dokumentų kopijas. Jomis bus galima pasinaudoti, norint įrodyti savo tapatybę.

Naudotojai galės kontroliuoti savo duomenis – ES piliečiai galės pasirinkti, kiek informacijos apie save nori pateikti kiekvienu konkrečiu atveju.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager (Margretė Vestager) spaudos konferencijoje sakė, jog svarbu yra tai, kad skaitmeninės tapatybės piniginės bus saugesnė, bereklamė alternatyva, jungiantis prie paslaugų svetainių.

„Taigi, jūs nenaudosite savo konkrečios platformos paskyros – tokios kaip „Google“ paskyra arba „Facebook“ paskyra – bet galėsite pasinaudoti savo tapatybės [duomenimis]. Todėl patys galėsite spręsti, kiek informacijos apie save norite pateikti, su kuo ir kokiu tikslu ja norite pasidalyti“, – sakė ji.

M. Vestager pabrėžė, kad ES piliečiams nebus privaloma naudotis šiuo projektu, kurį oficialiai dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės, tačiau juo siekiama palengvinti ES piliečių naudojimąsi viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis visoje Bendrijoje.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) pridūrė, kad asmeniniai duomenys bus saugomi naudojant sudėtingą šifravimą.

„Todėl raginu visas valstybes nares atkreipti dėmesį į postkvantinę kriptografiją, kad užtikrintų maksimalų saugumą“, – sakė jis.

Pasak M. Vestager, planuojama, jog skaitmeninės tapatybės piniginės bus prieinamos praėjus metams po to, kai bus priimti jos naudojimą reguliuojantys ES teisės aktai, o tai reikštų – anksčiausiai kitų metų pabaigoje.

Ji pridūrė, kad ši procedūra galėtų būti paspartinta, panaudojus atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondą, iš kurio ES valstybėms turėtų būti paskirstyta šimtai milijardų eurų.

Pasak M. Vestager, vyksta techninis parengiamasis darbas, kad ES piliečiai pamatytų, jog į skaitmenines tapatybės pinigines „negalima įsilaužti, jie patys kontroliuoja savo duomenis“.

Skaitmeninės tapatybės sistema įgyvendinama pagal Skaitmeninės Europos programą. ES užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 metų visos ES viešosios paslaugos būtų prieinamos internete, ir nori užtikrinti, kad iki šio termino visi ES piliečiai turėtų skaitmeninę medicininę kortelę.

The post EK pristatė europinės skaitmeninės tapatybės piniginės pasiūlymą appeared first on LAIKMETIS.