J. Kaczyńskis sakė žmonėms, dalyvavusiems jo mitinge pietvakarių Lenkijoje esančiame Novasiolo mieste, kad liberalioji opozicija ruošiasi engti tuos, kurie šiuo metu yra valdžioje, jei opozicija laimėtų rinkimus.

„Jie siūlo kažką panašaus į pilietinį karą, ir jei nebus pasipriešinimo - o aš esu įsitikinęs, kad pasipriešinimas bus - tai bus pilietinis karas, oponentų sutramdymas", - teigė jis, leisdamas suprasti, kad be pasipriešinimo šalies konservatoriai nebus „sutramdyti".

Kaczyńskis piešė distopinę šalies viziją opozicijos pergalės atveju. Jis teigė manantis, kad naujoji liberalų vyriausybė susitelktų ties keršto vykdymu dabartiniams valdantiesiems. Jis pridūrė, kad bandydami palaužti konservatyviąją opoziciją jie pažeistų įstatymus ir demokratijos principus.

PiS lyderis mano, kad dabartinės opozicijos retorika, pavyzdžiui, grasinimas oponentams įkalinimu, yra svetima Europos demokratijai. Jis teigia, kad tokia retorika ir tokie planai kelia „grėsmę visoms laisvėms, kurias lenkai išsikovojo per pastaruosius 30 metų nuo komunizmo pabaigos".

tokie opozicijos planai kelia grėsmę visoms laisvėms, kurias lenkai išsikovojo per pastaruosius 30 metų.

Jarosławas Kaczyńskis taip pat atkreipė dėmesį į opozicijos ketinimus pulti Katalikų Bažnyčią, Lenkijos visuomenėje turinčios ypatingų teisių, kurias liberalioji opozicija nori apriboti.

Galiausiai J. Kaczyńskis paneigė, kad jo partija nenori, jog Lenkija pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Jis teigė, kad nepaisant to, jog ES vystosi netinkama linkme, jo partija nepakeitė savo pozicijos remti Lenkijos narystę ES.

Tačiau jis pripažino, kad ES juda federalizuotos supervalstybės, kurioje Lenkija prarastų savo suverenitetą ir būtų pavaldi Vokietijos interesams, kūrimo kryptimi. Jo partija nori tam pasipriešinti, o opozicija, atrodo, tam pritaria.

J. Kaczyńskio perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) siejamiems JAV konservatoriams gresia masiniai FTB reidai ir nuosprendžiai Vašingtono teismuose, kurie labai palankūs demokratams.

D. Trumpo pralaimėjimas 2020 m. paskatino tai, ką kritikai vadina politiniu kerštu ir parodomaisiais teismo procesais, siekiant nutildyti būsimą opoziciją. D. Trumpui, kuris paskelbė, kad kandidatuos į prezidento postą, gresia daugybė teisminių procesų - tiek civilinių, tiek baudžiamųjų, kurie gali turėti įtakos 2022 m. rinkimų rezultatams.

The post J. Kaczynskis: Lenkiją norima privesti iki pilietinio karo appeared first on LAIKMETIS.

Pastangos sudaryti taikos susitarimą tarp abiejų pusių žlugo, o Talibanas dabar siekia galutinai užbaigti savo žaibišką karinę kampaniją, per kurią rugpjūtį perėmė likusios Afganistano dalies kontrolę.

„Talibanas turi didelį pranašumą“, – komentavo Australijoje dirbantis Afganistano analitikas Nishankas Motwani (Nišankas Motvanis). Jis pažymėjo, kad islamistai yra padrąsinti pastarojo meto pergalių.

„Jie yra labai gerai ginkluoti, o psichologinis veiksnys yra jų naudai, nes jie itin greitai sužlugdė vyriausybę“, – pridūrė ekspertas.

Talibanas pasisavino didžiulį ginklų ir karinės įrangos arsenalą, kurį dabar jau nugalėtai Afganistano kariuomenei prieš pasitraukdamos iš šalies buvo perdavusios Jungtinės Valstijos. Be to, kovotojus remia iš kalėjimų jų paleisti asmenys.

„Talibanas taip pat turi ir šturmo būrius, be kita ko, pasitelkiančius mirtininkų taktiką“, – pažymėjo N. Motwani.

Manoma, kad Nacionalinio pasipriešinimo fronto (NRF), vienijančio Talibanui besipriešinančius kovotojus ir buvusias Afganistano saugumo pajėgas, taip pat turi reikšmingų ginklų atsargų slėnyje, esančiame maždaug už 80 km į šiaurę nuo Kabulo.

Trečiadienį Talibano aukšto rango pareigūnas Amiras Khanas Muttaqi (Amiras Chanas Mutakis) išplatino garso pranešimą, kuriame teigiama, kad islamistų pajėgos apsupo slėnį. Be to, Pandžšyro gyventojai raginami įtikinti kovotojus sudėti ginklus.

„Norintiems kariauti pasakykite „gana“, – ragino A. Kh. Muttaqi.

Atsinaujinusios atakos

Tačiau daugelis afganistaniečių būgštauja, kad naujoji valdžia griežtumu nenusileis pirmajam Talibano režimui, gyvavusiam 1996–2001 metais.

Naujieji valdytojai žada šįkart elgtis nuosaikiau, tačiau daugelis Pandžšyro gyventojų tokius pažadus vertina labai skeptiškai.

Praėjus kelioms valandoms po Talibano įspėjimų, islamistai atnaujino puolimus, atakuodami iš piečiau Pandžšyro esančios Kapisos, taip pat iš Chavako perėjos, esančios į vakarus nuo slėnio

Abi stovyklos teigia, kad jų priešininkai patyrė reikšmingų nuostolių.

Tačiau su slėniu sudėtinga palaikyti ryšius, todėl naujienų agentūrai AFP nepavyko vietoje patvirtinti gautų pranešimų.

Penktadienį NRF atstovas Ali Maisam Nazary (Ali Maisamas Nazaris) pranešė, kad ankstesnę naktį Talibanas surengė daugiau atakų. Manoma, kad A. M. Nazary yra už slėnio ribų, bet palaiko glaudžius ryšius su pagrindiniu lyderiu Ahmadu Massoudu (Ahmadu Masudu).

„Pandžšyre vyksta smarkios kautynės, – nurodė NRF atstovas. – Jis [A. Massoudas] aktyviai gina slėnį.“

Pastarasis yra velionio partizanų vado Ahmado Shaho Massoudo (Ahmado Šaho Masudo) – dar vadinto „Pandžšyro liūtu“ už tai, kad sugebėjo iš pradžių atsilaikyti prieš Sovietų Sąjungos, o paskui prieš pirmojo Talibano režimo pajėgas – sūnus.

Pranešama, kad A. Massoudas siekia regiono autonomijos. Trečiadienį jis pareiškė, kad Talibanas pasiūlė jam „vieną ar du postus“ naujoje administracijoje, tačiau jis atsisakė tokio sandorio.

„Talibanas pasirinko karo kelią“, – pareiškė NRF vadas.

The post Talibai kovoja dėl paskutinės jų nekontroliuojamos Afganistano provincijos appeared first on LAIKMETIS.

„Kiekvienas iš jų [stos] prieš aukštesniąją karinę tarybą“, – sakė generolas Francois Lecointre'as (Fransua Lekuatras) laikraščiui „Le Parisian“ ir pridūrė, kad jie gali būti „išbraukti iš sąrašų“ arba „nedelsiant išleisti į atsargą“. 

Atvirame laiške, kurį praėjusią savaitę publikavo dešiniosios pakraipos žurnalas „Valeurs Actuelles“, įspėjama, kad nesugebėjimas imtis veiksmų prieš „priemiestines ordas“ – daugiausiai imigrantų gyvenamų priemiesčių gyventojus, taip pat kitas grupes, „niekinančias mūsų šalį“, atves prie „pilietinio karo“ ir „tūkstančių mirčių“.

Ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) šį retą kariuomenės atstovų įsikišimo į politiką atvejį pavadino „iniciatyva, nukreipta prieš visus mūsų respublikos principus, prieš garbę ir kariuomenės pareigą“.

Minėti 18 karių, įskaitant keturis karininkus, yra tarp šimtų asmenų, pasirašiusių atvirą laišką.

„Aš tikiu, kad kuo didesnė atsakomybė, tuo svarbesnė pareiga laikytis neutralumo ir būti pavyzdžiu“, – sakė F. Lecointre'as.

Teigiama, kad pagrindiniai laiško iniciatoriai susiję su dešiniaisiais, antiimigraciniais judėjimais Prancūzijoje.

Pirmasis laišką pasirašęs asmuo – buvęs karininkas Jeanas-Pierre'as Fabre'as-Bernadacas (Žanas Pjeras Fabras Bernadakas) – praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje buvo atsakingas už saugumo klausimus dešiniųjų Nacionaliniame fronte (FN), pranešė laikraštis „Canard Enchaine“.

Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra atsargos generolas Antoine'as Martinezas (Antuanas Martinezas), įkūręs dešiniojo sparno judėjimą „Savanoriai už Prancūziją“ („Volontaires pour la France“), kuris skelbiasi ginantis „tradicines prancūzų vertybes“.

Visgi F. Lecointre'as paneigė, kad kariuomenėje vyksta ultradešiniosios pakraipos radikalizacija.

Laiške taip pat tvirtinama, kad „silpna“ vyriausybės politika atves prie chaoso, todėl reikės „aktyvioje tarnyboje esančių mūsų draugų įsikišimo vykdant pavojingą mūsų civilizacijos vertybių gynimo misiją“.

The post Prancūzų karininkams gresia sankcijos po įspėjimo apie „pilietinio karo“ grėsmę appeared first on LAIKMETIS.