Pasak Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo Šiaurė (SPLM-N) interneto svetainės, musulmonai iš El Matamos rajono Al Maknijoje krikščionims iš Nubos kalnų, pabėgusiems nuo karinio konflikto Omdurmane, netoli Chartumo, pasakė, kad jie nenori krikščionių ir juodaodžių šioje vietovėje.

Vietos bažnyčios vadovas „Morning Star News“ patvirtino SPLM-N informaciją. Nors musulmonai iš pradžių apkaltino krikščionis vagiant gyvulius ir pažeidžiant islamo normas, policijos pareigūnas krikščionims pasakė, kad gyventojų nepasitenkinimo priežastis yra religinė.

Nuo karinio konflikto bėgantys perkeltieji krikščionys negali rasti apsaugos: vietos valdžios institucijos atsisako įsikišti, o krikščionių pagalbos prašymai lieka be atsako.

Šalies gyventojai musulmonai atvirai pareiškia, kad nenori krikščionių savo kvartaluose, ir net kreipėsi į prokuratūrą su prašymais juos iškeldinti.

Spalio 19 d. musulmonai atėjo į krikščionių namus Al-Maknijos rajone, prievarta juos iškeldino ir deportavo, taip pažymėdami jau antrą šių žmonių priverstinį iškeldinimą.

Vienas iš perkeltųjų krikščionių taip pat papasakojo žurnalistams apie incidentą, kai musulmonas pareikalavo, kad jis nusiimtų kryžių ir priimtų islamą.

Pasak „The Christian Post“, krikščionių kreipimaisi į valdžios institucijas, žmogaus teisių ir humanitarines organizacijas buvo ignoruojami.

Be to, kai kuriose Pietų Sudano dalyse buvo žiauriai užpultos krikščionių bažnyčios ir mokyklos.

The post Pietų Sudane musulmonai persekioja krikščionis, varo juos iš namų appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 8 d. laiške, adresuotame „Carito tinklo vadovui, geros valios žmonėms ir tarptautinei bendruomenei", vyskupas Eduardo Hiiboro Kussala (Eduardas Hiboras Kusala) aprašė beviltišką savo tautiečių, kurie, pasak jo, yra „ant skurdo ribos" ir „pamažu žūsta" dėl smurtinių konfliktų ir COVID-19 sukeltų iššūkių, padėtį.

„Mūsų žmonės ir toliau kenčia nuo sudėtingų ekstremalių situacijų, kurios vis dar patiriamos daugelyje šalies dalių, įskaitant ir tas, kuriose anksčiau buvo ramu", - teigė jis savo trijų puslapių laiške, datuotame kovo 8 d.

Pasak jo, šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius „nepaprastai išaugo visoje šalyje" ir pridūrė, kad tai Pietų Sudano gyventojai, „gyvenantys apgailėtinomis sąlygomis ir badaujantys".

Vyskupas, vadovaujantis Pietų Sudano Tombura-Jambijos vyskupijai, pabrėžė, kad Rytų ir Centrinės Afrikos valstybėje sunkiausia padėtis yra moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.

H. Kussala nupiešė niūrų moterų, mergaičių ir vaikų padėties vaizdą naujausioje ir jauniausioje pasaulio šalyje, kuri 2011 m. liepos mėn. atgavo nepriklausomybę nuo Sudano.

„Pagalvokite apie Pietų Sudano motiną, kuri stebi, kaip jos vaikas miršta dėl prastos mitybos, sukeltos didelio bado; apie jaunuolį, kuris miršta ligoninėje, nes nėra vaistų jam gydyti; apie devynerių metų mergaitę, kuri už gabalėlį „bambe" (bulvės) priversta parduoti savo kūną; apie išsekusią seną moterį, kuri guli savo aptriušusiame namelyje ir laukia, kol mirtis atims iš jos kančias", - sakė jis.

„Tiems, kurie vis dar gyvena savo sodybose, taip pat gresia badas, nes dauguma jų, ironiška, turėjo atsisakyti savo pragyvenimo šaltinių, kad išgelbėtų savo gyvybes, - sakė jis. - Dauguma moksleivių dėl nesaugumo ir baimės būti prievarta užverbuotiems tarnauti kareiviais konfliktuose turėjo mesti mokyklą."

Šiuos iššūkius apsunkina ankstesni neigiami COVID-19 apribojimų padariniai, toliau apgailestavo H. Kussala, aiškindamas, kad „Pietų Sudanas taip pat vis dar stengiasi įveikti COVID-19 pandemijos padarinius, dėl kurių jų ir taip trapi ekonomika beveik žlugo".

The post Pietų Sudano vyskupas: mūsų žmonės atsidūrė ant skurdo ribos appeared first on LAIKMETIS.

Kalbėdamas žiniasklaidai po susitikimo su Pietų Sudano prezidentu Salva Kiiru Mayarditu pirmadienį, rugpjūčio 14 d., P. Parolinas pabrėžė taikos ir susitaikymo svarbą kuriant stabilią šalį.

„Priimkite taikos ir susitaikymo dvasią, kad šalyje būtų kuriama darni visuomenė", - sakė P. Parolinas, atvykęs į šalį keturių dienų oficialaus vizito, savo kalboje sostinėje Džuboje.

Jis paragino Pietų Sudano vadovus visapusiškai įgyvendinti 2018 m. pasirašytą Atnaujintą susitarimą dėl konflikto Pietų Sudane sprendimo (R-ARCSS), kuriuo siekiama užbaigti pilietinį karą šalyje ir palaikyti šalyje ilgalaikę taiką.

The post Vatikano pareigūnas ragina Pietų Sudano gyventojus ir toliau siekti taikos appeared first on LAIKMETIS.

Didelės entuziastingai nusiteikusių tikinčiųjų minios plūdo į Johno Garango (Džono Garango) mauzoliejų sostinėje Džuboje pamatyti 86 metų popiežiaus, per savo trijų dienų vizitą jauniausioje pasaulio valstybėje akcentavusio taiką ir susitaikymą.

„Sudėkime neapykantos ir keršto ginklus... Įveikime antipatiją ir bjaurėjimąsi, kurie su laiku tapo chroniški ir gali supriešinti gentis bei etnines grupes“, – savo homilijoje sakė popiežius.

Argentiniečių popiežiui „papamobiliu“ važiuojant per minią, susirinkusieji mojavo šalies vėliavomis ir dainavo „Sveikas atvykęs, Šventasis Tėve, į Pietų Sudaną“. Vietos pareigūnai apskaičiavo, kad į Mišias buvo susirinkę maždaug 70 tūkst. žmonių.

Tai pirmas Pranciškaus popiežiškasis vizitas į šią šalį, kurios gyventojų daugumą sudaro krikščionys, nuo jos nepriklausomybės paskelbimo 2011 metais. Pietų Sudanui atsiskyrus nuo daugiausia musulmoniško Sudano kilo pilietinis karas, jau pražudęs beveik 400 tūkst. žmonių.

Nors 2018 metais buvo pasirašytas taikos susitarimas tarp prezidento Salvos Kiiro (Salvos Kiro) ir jo buvusio varžovo, o dabar pavaduotojo Rieko Macharo (Riko Mačaro), smurtas toliau krečia šalį, priversdamas žmones palikti savo namus.

Atvykau skelbti Kristų - popiežius

„Atvykau skelbti Kristų, sutvirtinti jus jame, nes Kristaus skelbimas yra vilties skelbimas: jis žino, kokius sielvartus ir lūkesčius nešiojate savo širdyje, jūsų gyvenimo džiaugsmus ir vargus, kokia tamsa jus slegia ir koks tikėjimas, kaip giesmė naktyje, jus kelia į dangų. Jėzus jus pažįsta ir myli. Jei pasiliekame jame, mums nereikia bijoti, nes ir mums kiekvienas kryžius pavirs prisikėlimu, kiekvienas liūdesys – viltimi, kiekvienas skundas – linksmybe“, – kalbėjo popiežius Pietų Sudano tikintiesiems. Jis komentavo sekmadienio Evangelijos skaitinį, Viešpaties žodžius mokiniams: „Jūs žemės druska; jūs pasaulio šviesa“ (žr. Mt 5, 13–16).

Esame žemės druska. Šis nematomas, bet visam maistui skonį teikiantis ingredientas, priminė Pranciškus, nuo seno yra patirties ir išminties, be kurios gyvenimas rizikuoja prarasti skonį, simbolis. Tačiau apie kokią išmintį kalba Jėzus? Reikia prisiminti, kad druskos palyginimas panaudojamas po Jėzaus žodžių apie palaiminimus, keičiančius pasaulio kriterijus ir įprastą mąstymą. Jie yra druska Viešpaties mokiniui. Jie nurodo, kad norėdami būti palaiminti, tad ir laimingi, neturime stengtis būti stiprūs, turtingi ir galingi, bet nuolankūs, klusnūs ir gailestingi. Nedaryti blogo ir sutaikyti kitus.

„Atminkime: jei praktikoje įgyvendiname palaiminimus ir įkūnijame Jėzaus išmintį, suteikiame gerą skonį ne tik savo gyvenimui, bet ir visuomenei ar šaliai, kurioje gyvename“, – sakė popiežius Pranciškus.

Druska ne vien teikia skonį maistui, bet ir jį konservuoja, saugo nuo sugedimo. Biblija tvirtina, kad sąjunga, sandora su Dievu yra esminis maistas tikinčiajam, Dievui aukojamas maistas būdavo simboliškai pabarstomas druska. Tad druskos simbolis primena pirminį poreikį saugoti – iš savo pusės – santykį su Dievu, kaip ir tai, kad Viešpats, kuris pats yra žemės druska, užtikrino amžiną, negendantį, neatšaukiamą, net dėl mūsų neištikimybės, meilės ryšį su mumis.

„Broliai, seserys, mes esame šio nuostabaus dalyko liudytojai“, – patikino Pranciškus ir priminė seną paprotį: užmezgus draugišką ryšį tarp asmenų ar bendruomenių, būdavo apsikeičiama ir druska. „Mes, kurie esame žemės druska, esame pašaukti džiugiai ir dėkingai liudyti sandorą su Dievu, parodydami, kad esame žmonės, gebantys kurti draugystės ryšius, gyvą brolystę, gerus žmonių santykius, neleisti įsigalėti blogio korupcijai, susiskaldymo ligai, neteisingų verslų purvui, neteisingumo rykštei“, – pridūrė popiežius, dėkodamas visiems tiems, kurie veikia kaip druska.

Tiesa ir tai, kad susidūrus su tiek daug žaizdų, smurto ir neapykantos epizodų, vargu ir skurdu, galima pasijausti mažais, netikusiais ir bejėgiais. Bet kai kils tokia pagunda, pažvelkime, kvietė Šventasis Tėvas, į druską, į smulkius druskos grūdelius, kurie taip greit ištirpsta, bet, kaip minėta, suteikia skonį visam maistui.  Panašiai ir mes, krikščionys, nors maži ir trapūs, nors su tokiomis menkomis jėgomis, kai susiduriame su didžiosiomis problemomis ar aklu prievartos įniršiu, galime keisti istoriją. Jėzus nori, kad tuo druskos žiupsneliu, kuris ištirpsta visumoje, bet suteikia jai kitą skonį. Tai suprasdami, negalime atsitraukti ir viską palikti dėl to, kad esame maži, kad mažai galime duoti – nes be šio mažmožio viskas gali netekti skonio.

„Pradėkime būtent nuo to, kas maža, kas neįrašyta į istorijos vadovėlius, bet kas esminga ir kas keičia istoriją“, – sakė popiežius. Tegul, pasak jo, vardan Jėzaus, jo palaiminimų, neapykantos ir keršto ginklai būna pakeisti maldos bei meilės. Tegul būna įveiktos antipatijos ir susipriešinimai, tapę chroniškais, galintys supriešinti gentis bei etnines grupes.

„Išmokime ant žaizdų dėti atleidimo druską, kuri degina, bet gydo. Ir net jei mūsų širdys kraujuoja dėl patirtų skriaudų, kartą ir visiems laikams atsisakykime atsakyti į blogį blogiu, ir mums pagerės viduje. Priimkime ir mylėkime vieni kitus nuoširdžiai ir dosniai, kaip tai daro Dievas su mumis. Puoselėkime gėrį, kuriuo esame mes patys, nesileiskime sugadinami blogio!“, – kvietė popiežius karų ir konfliktų paženklinto krašto žmones.

priimdami Kristaus šviesą, šviesą, kuri yra Kristus, pradedame šviesti ir mes, spinduliuojame Dievo šviesą.

Viešpats, išpranašautoji tautų šviesa, savo mokiniams sako, kad ir jie yra pasaulio šviesa. „Tai reiškia, kad priimdami Kristaus šviesą, šviesą, kuri yra Kristus, pradedame šviesti ir mes, spinduliuojame Dievo šviesą!“, – sakė Šventasis Tėvas. Anot jo, Jėzus pavartojo betarpiškai savo laiko žmonėms suprantamus įvaizdžius: ant kalvų esantį ir iš toli matomą apšviestą miestą, aukštai iškeltą ir visus kambario kampus apšviečiantį žibintą.

„Broliai ir seserys, Jėzaus kvietimas būti pasaulio šviesa yra aiškus: mes, jo mokiniai, esame pašaukti šviesti kaip aukštai iškilęs miestas, kaip žibintas, kurio liepsna neturi būti užslopinta. Kitaip tariant, prieš nerimavimą dėl mus supančios tamsos ar viltį, kad kažkas aplink mus nušvis, turime šviesti mes. Turime savo gyvenimu ir darbais apšviesti miestus, kaimus ir vietoves, kuriose gyvename, žmones, su kuriais bendraujame, veiklą, kurią vykdome. Viešpats suteikia mums jėgų būti jo šviesa visiems – nes visi turi matyti mūsų gerus darbus, o juos matydami,  primena pats Jėzus, šlovinti mūsų Tėvą. Jei mes žemėje gyvensime kaip sūnūs ir broliai, tai ir kiti žmonės atskleis, kad turi Tėvą danguje“, – pabrėžė popiežius Pranciškus, melsdamas Pietų Sudanui sutaikytos ateities. 

Vasario 5-iosios rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias ir vadovavo „Viešpaties angelo“ maldai Džuboje, Pietų Sudano sostinėje, esančiame Johno Garango mauzoliejaus aikštėje, talpinančioje per 50 000 asmenų. Šiuo didžiausiu popiežiaus ir Pietų Sudano katalikų susitikimu baigėsi jo apaštalinė kelionė Afrikoje, kurios pirmoje dalyje jis kreipėsi Kongo Demokratinės Respublikos ganytojus ir tikinčiuosius.

The post Mišiose Pietų Sudane popiežiaus pamatyti susirinko apie 70 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Priešpaskutinę savo viešnagės Afrikoje dieną Pranciškus Pietų Sudano sostinėje Džuboje vykusiame susitikime su kai kuriais iš 2 mln. žmonių, dėl kovų ir potvynių priverstų palikti savo namus, ragino gerbti, saugoti ir gerbti moteris ir mergaites.

Šis susitikimas buvo vienas svarbiausių Pranciškaus trijų dienų vizito jauniausioje ir vienoje skurdžiausių pasaulio šalių akcentų. Kartu su Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby (Džastinu Velbiu) ir presbiterionų Škotijos Bažnyčios vadovu Pranciškus atvyko į istorinę ekumeninę piligriminę kelionę, kurios tikslas – atkreipti pasaulio dėmesį į sunkią šalies padėtį ir paskatinti įstrigusį taikos procesą.

Pranciškus, pasveikintas giesmėmis ir garsiais plojimais, ragino šimtus žmonių, susirinkusių Laisvės salėje, būti „vilties sėklomis“, kurios netrukus duos vaisių 12 mln. gyventojų turinčiai šaliai.

„Jūs būsite tie medžiai, kurie sugeria smurto metų taršą ir sugrąžina brolybės deguonį“, – sakė jis.

Ekumeninio vizito tikslas – paskatinti Pietų Sudano politinius lyderius įgyvendinti 2018 metų taikos susitarimą, kuriuo užbaigtas pilietinis karas, įsiplieskęs po to, kai ši daugiausia krikščioniška šalis 2011 metais gavo nepriklausomybę nuo daugiausia musulmonų gyvenamo Sudano.

„Kitaip nebus ateities“

Jungtinių Tautų misijos Pietų Sudane vadovė Sara Beysolow Nyanti (Sara Beisolou Njanti) sakė Pranciškui, kad moterys ir mergaitės yra itin pažeidžiamos dėl seksualinio smurto ir smurto dėl lyties. Ji sakė, kad joms gresia išprievartavimo pavojus, kai jos tiesiog užsiima kasdieniais reikalais ir namų ruoša.

„Jei Pietų Sudano moterims bus suteikta galimybė vystytis, turėti erdvės būti produktyvioms, Pietų Sudanas pasikeis“, – sakė ji Pranciškui.

Popiežius savo kalboje tęsė šią temą, sakydamas, kad moterys yra raktas į taikų Pietų Sudano vystymąsi, tačiau joms reikia tinkamų galimybių.

„Prašom saugoti, gerbti ir vertinti kiekvieną moterį, kiekvieną merginą, jauną moterį, motiną ir močiutę, – sakė jis. – Kitaip nebus ateities.“

UNICEF duomenimis, maždaug 75 proc. mergaičių Pietų Sudane nelanko mokyklos, nes tėvai nori jas laikyti namuose ir paruošti santuokai, už kurią šeima gautų kraitį.

Pusė Pietų Sudano moterų išteka nesulaukusios 18 metų. Tada jos susiduria su didžiausiu pasaulyje gimdyvių mirtingumu. Praėjusių metų ataskaitoje JT žmogaus teisių komisija Pietų Sudane teigė, kad apskritai moterys ir mergaitės čia „gyvena lyg pragare“.

„Pietų Sudano moterys patiria fizinę prievartą, kai yra prievartaujamos grasinant ginklu, paprastai yra laikomos vyrų, o kiti prieš jas smurtauja. Joms liepiama nė kiek nesipriešinti ir nepranešti apie tai, kas nutiko, nes kitaip jos bus nužudytos“, – teigiama ataskaitoje.

„Sunku perteikti Pietų Sudano moterų, kurių kūnai tiesiogine to žodžio prasme yra karo zona, traumos lygį“, – praėjusių metų pabaigoje sakė komisijos pirmininkė Yasmin Sooka (Jasmin Suka).

Grėsmė kyla atliekant kasdienius darbus

Susitikime su Pranciškumi dalyvavusi 36 metų perkeltųjų asmenų apsaugos stovyklos Džuboje gyventoja Mariam Nyantabo (Marjam Njantabo) su tuo sutiko.

„Sunkus moterų likimas yra šokiruojantis“, – sakė ji, pažymėdama, kad išprievartavimo grėsmė kyla atliekant kasdienius darbus, pavyzdžiui, renkant malkas.

„Jo vizitas yra palaiminimas Pietų Sudano moterims, ir tikiu, kad įvyks didelis pokytis, sumažės moterų kančios“, – kalbėjo M. Nyantabo.

J. Welby taip pat kalbėjo apie sunkią moterų padėtį per ekumenines maldos pamaldas vėliau šeštadienį.

Jis gyrė jų neįtikėtiną stiprybę, kai „be sielvarto dėl konflikto ir atsakomybės aprūpinti savo šeimas, daugelis iš jūsų išgyvena seksualinio smurto traumą ir kasdienę baimę, kad su jumis bus netinkamai elgiamasi jūsų pačių namuose“.

Kreipdamasis į auditorijoje esančius vyrus, J. Welby buvo atviresnis: „Jūs vertinsite ir gerbsite moteris, niekada jų neprievartausite, nesmurtausite, nebūsite žiaurūs, nesinaudosite jomis taip, tarsi jos būtų skirtos tik troškimui patenkinti.“

Jo žodžius palydėjo gausūs plojimai.

Dieną Pranciškus pradėjo susitikimu su Pietų Sudano žmonėms tarnaujančiais kunigais ir vienuolėmis.

Šv. Teresės katedroje jis išgirdo apie vienuolių aukas per daugelį metų, įskaitant 2021 metais iš pasalų nužudytas Švč. Širdies seserų kongregacijos seseris Mary Daniel Abut (Meri Deniel Abut) ir Reginą Robą Luate (Redžiną Robą Luatę).

Tos pačios kongregacijos sesuo Regina Achan (Redžina Ačan) sakė, kad Pranciškaus vizitas paskatins kitas seseris toliau tarnauti Pietų Sudano žmonėms.

„Mes esame su jais, nes esame jų balsai, sunkiais laikais nebėgame šalin“, – sakė R. Achan.

Sesuo Orla Treacy (Orla Trisi), airių Loreto vienuolė, vadovaujanti mergaičių vidurinei mokyklai centriniame Rumbeko mieste, kartu su savo mokinėmis daugiau nei savaitę ėjo pėsčiomis, kad pamatytų popiežių Džuboje. Mokykla sudaro sutartis su moksleivių šeimomis, ir jų giminaičiai įsipareigoja neatsiimti mergaičių iš mokyklos, kad jas ištekintų.

„Jaunos moterys vis dar susiduria su iššūkiais, tačiau situacija keičiasi, ir dabar jaunos moterys ateina su vizija, ko jos taip pat nori savo šaliai“, – katedroje vykusiame renginyje sakė O. Treacy.

Penktadienį atvykęs Pranciškus griežtai įspėjo prezidentą Salvą Kiirą (Salvą Kirą) ir jo buvusį varžovą, o dabar pavaduotoją Rieką Macharą (Riką Mačarą), kad jei jie ir toliau dels įgyvendinti taikos susitarimą, istorija juos griežtai įvertins.

S. Kiiras savo ruožtu įsipareigojo vyriausybei sugrįžti prie pernai sustabdytų taikos derybų su grupėmis, kurios nepasirašė 2018 metų susitarimo. Vėlų penktadienį katalikas S. Kiiras ekumeninės piligrimystės proga suteikė prezidento malonę 71 Džubos centrinio kalėjimo kaliniui, įskaitant 36 mirties bausme nuteistus kalinius.

The post Pietų Sudano ateitis priklauso nuo to, kaip bus elgiamasi su moterimis - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiaus kalboje šiai Bažnyčios Pietų Sudane bendruomenei vyravo dvi temos: taika, po daugybę metų trukusio karo ir tebesitęsiančių etninių konfliktų, atėmusių sunkiai apskaičiuojamą žmonių gyvybių skaičių, ir kaip tokiame kontekste būti Dievo žmonėmis, žmonių ganytojais.

Pietų Sudaną kerta Nilo vandenys, kurie primena biblinį vandens simbolizmą, – vanduo nuplauna ir atgaivina pavargusį, nusidėjusį žmogų. Nilo upė primena ir Mozę, vedusį tautą link išlaisvinimo ir išgelbėjimo. Kita vertus, Nilo upė Pietų Sudane surinko daugybės žmonių ašaras ir nekaltųjų kraują, prie jos prisiartino tiek daug sužalotų žmonių, išgąsdintų vaikų, kenčiančių moterų...

Pasak popiežiaus, dvi Mozės nuostatos – paklusnumas ir užtarimas – gali būti naudingos tokiame skausmingame, smurto ir neapykantos kupiname kontekste. Mozė stebina savo klusnumu Dievui, tačiau, jei perskaitysime jo istorijos pradžią, pamatysime jį kitokį – manantį, kad vien savo jėgomis gali įveikti neteisybę, apginti kraštiečius, kaip tada, kai sudavė mirtiną smūgį egiptiečiui, kuris blogai elgėsi su vienu žydu.

Po to turėjo bėgti ir keletą metų likti dykumoje, kurioje jam teko susidurti su nesėkmės, vienatvės ir kartėlio jausmais. Jo klaida buvo ta, kad jis jautėsi esąs centras ir pasitikėjo tik savo jėgomis, o iš tiesų tik atkartojo blogiausią žmonių elgesį, į prievartą atsakė prievarta.   

„Kartais kažkas panašaus gali nutikti ir mūsų – kunigų, diakonų, vienuolių ir seminaristų – gyvenime: kai manome, kad esame centras ir kliaujamės, jei ir ne teoriškai, tai praktiškai, beveik vien tik savo jėgomis.

Kai tikime, jog kaip Bažnyčia atsakymą į žmonių kančias ir poreikius rasime pasitelkdami žmogiškas priemones: pinigus, gudrumą, valdžią. Tačiau mūsų darbai turi būti iš Dievo: Jis yra Viešpats, o mes esame pašaukti būti klusnūs įrankiai jo rankose“, – sakė popiežius Pranciškus. Toks sąmoningumas subrendo ir Mozės gyvenime. Klusnumas Dievui daro mūsų tarnystę naują ir vaisingą. 

„Priešais Gerąjį Ganytoją suprantame, kad turime būti ne genčių vadai, bet atjaučiantys ir gailestingi ganytojai. Ne žmonių šeimininkai, bet tarnai, pasilenkiantys nuplauti kojas savo broliams ir seserims. 

Ne pasaulietinė organizacija, administruojanti žemiškas gėrybes, bet Dievo vaikų bendruomenė“, – pabrėžė Šventasis Tėvas, kviesdamas savo klausytojus ištyrinti gyvenimą nuo žmogiškų ambicijų ir per klusnumą tapti išgelbėjimo ir išlaisvinimo įrankiais savo broliams ir seserims, kurie kenčia. 

Kitas natūraliai atsiveriantis žingsnis yra užtarimas. Dieviškos ugnis ištyrintas ir apšviestas Mozė, paklusnus Dievo iniciatyvai, ne kartą, ypač sunkiais ir svarbiais momentais, kilo į kalną užtarti savo tautos prieš Dievą. Užtarimas, pridūrė popiežius, yra kai kas daugiau, nei malda už artimą: tai tarsi įžengimas į žmonių situaciją, tapimas tiltu tarp jų ir Dievo. 

Ganytojų pareiga nėra tobulai sutvarkyta Bažnyčia, bet Bažnyčia, kuri su Kristaus vardu atsistoja tarp kenčiančių žmonių ir nebijo susitepti rankų.

Tokio meno, pasak popiežiaus, reikia ir iš ganytojų: mokėti įžengti, atsidurti tarp žmonių, tarp jų ašarų ir kančių, Dievo alkio ir meilės troškulio. Jų pareiga nėra tobulai sutvarkyta Bažnyčia, bet Bažnyčia, kuri su Kristaus vardu atsistoja tarp kenčiančių žmonių ir nebijo susitepti rankų dėl jų, nesiekia socialinio ir religinio prestižo, bet tarnauja bendru visų darbu, ganytojų ir pasauliečių. Kartu, peržengiant individualizmą ir šališkus interesus. Tikrai liūdna, kai ganytojas to nesugeba. 

Mozė užtarė savo žmones ne vien prieš Dievą, bet ir prieš faraoną – ir šiandien ganytojai negali tylėti susidūrę su neteisingumu. Nepaisant, jo paties žodžiais, per didelės naštos, Mozė ištikimai liko tarp savo žmonių: tai pavyzdys ganytojams. O kai žmonės nusidėjo, jis juos užtarė, galima sakyti, kovojo tikrą maldos kovą ir net pareiškė – „jei ne, ištrink mane iš knygos, kurią parašei!“ (Iš 32, 32). 

Užtarti žmones ir būti tarp jų kainuoja daug jėgų, o kartais ir gyvybę, kaip gali paliudyti Bažnyčia Pietų Sudane. Ir vis dėlto dėl Evangelijos atiduotas ir paaukotas gyvenimas yra nuostabus liudijimas. 

„Norėčiau padėkoti jums už tai, ką darote tarp daugybės išmėginimų ir darbų. Dėkoju visos Bažnyčios vardu už jūsų atsidavimą, drąsą, pasiaukojimą ir kantrybę“, – sakė popiežius Pietų Sudano vyskupams, kunigams, vienuoliams, diakonams ir seminaristams, linkėdamas būti dosniais, gailestingais, klusniais Dievo malonei, Dievo instrumentais, artimais savo žmonėms vardan jų išgelbėjimo.

The post Būkite tarnai, pasilenkiantys nuplauti kojas savo broliams ir seserims - popiežius P. Sudano dvasininkams appeared first on LAIKMETIS.

86-erių pontifiko lėktuvas pakilo iš Romos Fjumičino oro uosto 8 val. 28 min. vietos laiku (9 val. 28 min. Lietuvos laiku). Tikimasi, kad apie 15 val. vietos laiku jis atvyks į Kinšasos Ndžili oro uostą, kur pontifiką pasitiks tūkstančiai žmonių.

Meldėsi lėktuve už migrantus

Skrisdamas į Afriką popiežius paprašė pasimelsti už visus Sacharos dykumose mirusius ir pabėgėlių stovyklose kenčiančius migrantus. Prieš kelionę į Afrikos žemyną popiežius susitiko su grupe migrantų iš Pietų Sudano ir Kongo DR ir Romos Fjumičino oro uosto teritorijoje pagerbė Kindu (Kongo DR) žudynių aukų atminimą prie jiems skirto paminklo.

Antradienį, sausio 31 d., skrisdamas į Afriką popiežius pasveikino lėktuve su juo keliaujančius bendradarbius ir spaudos darbuotojus. Skrydžio metu, lėktuvui esant virš Sacharos dykumų, popiežius prašė atminti visus, kurie dėl geresnio gyvenimo svajonės keliavo per šias dykumas, bet mirė, nepasiekę tikslo, arba kenčia pabėgėlių surinkimo punktuose.

„Šiuo momentu, kai skrendame virš Sacharos, tyliai pasimelskime už visus, kurie siekdami šiek tiek geresnio gyvenimo, didesnės laisvės, peržengė dykumas, bet mirė. Daug kenčiančių žmonių. Po kelionės per dykumas jie pasiekia Viduržemio jūros krantus, bet papuola į lagerius, kuriuose kenčia. Melskimės už visus šiuos žmones.“

Antradienio, sausio 31 d., rytą, dar prieš skrydį, apie dešimt Romos pabėgėlių ir migrantų, centro „Astalli“ globojamų asmenų, aplankė popiežių jo namuose Vatikane. Migrantus iš kraštų, kuriuose šiomis dienomis lankysis popiežius lydėjo jų šeimų nairai, „Astalli“ centro darbuotojai ir vadovai ir popiežiaus pagrindinis bendradarbius labdarai, kardinolas K. Krajewskis, Šventojo Sosto Gailestingosios meilės tarnystės dikasterijos prefektas.

„Astalli“ centras Romoje yra jėzuitų tarnavimo pabėgėliams pasaulinės organizacijos Jesuit Refugee Service būstinė Italijoje. 1981 m. Romoje įkurtas „Astalli“ centras ugdo priėmimo ir solidarumo kultūrą per tiesioginį bendravimą su pabėgėliais – jiems padeda įsikurti, ar įsidarbinti, pažinti naują gyvenimo aplinką ir žinoti juos ginančias pamatines žmogaus teises.

Dar neprasidėjus skrydžiui, popiežius prie Fjumičino tarptautinio oro uosto teritorijoje esančio paminklo pagerbė atminimą 13 italų aviatorių, 1961 m. žuvusių JTO taikos misijoje Konge.

Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną lankys pirmą kartą

Tai pirmas kartas nuo 1985 metų, kai popiežius lankosi KDR, itin skurdžioje šalyje, turinčioje beveik 100 mln. gyventojų, iš kurių 40 proc. yra katalikai.

Šešių dienų kelionė į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną iš pradžių buvo suplanuota 2022 metų liepą, bet atidėta dėl pontifiko kelio skausmų, dėl kurių pastaraisiais mėnesiais jis buvo priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Buvo teigiama, kad tam įtakos turėjo ir susirūpinimas dėl saugumo, todėl Vatikanas atsisakė pirminio plano aplankyti Gomą Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, kur veikia dešimtys ginkluotų grupuočių.

„Su meile sveikinu tas mylimas tautas, kurios manęs laukia“, – sakė popiežius Pranciškus po sekmadienio Viešpaties Angelo maldos Šventojo Petro aikštėje.

„Šie kraštai, esantys didžiojo Afrikos žemyno centre, labai nukentėjo nuo ilgų konfliktų“, – sakė popiežius.

Jis apgailestavo dėl „ginkluotų susirėmimų ir išnaudojimo“ Kongo Demokratinėje Respublikoje ir sakė, kad Pietų Sudanas, „daugelį metų draskomas karo, trokšta nutraukti nuolatinį smurtą“.

Nepaisant didžiulių naudingųjų iškasenų turtų, maždaug du trečdaliai KDR gyventojų gyvena už mažiau nei 2,15 JAV dolerio (1,97 euro) per dieną, o rytines provincijas kamuoja smurtas.

Tutsių vadovaujama ginkluota grupuotė M23, kurią, kaip teigia Kinšasa, remia kaimyninė Ruanda, užkariavo didelius teritorijos plotus Šiaurės Kivu provincijoje.

Regione taip pat įvykdyta daug kruvinų išpuolių, dėl kurių kaltinamos Sąjunginės demokratinės pajėgos (ADF), siejamos su „Islamo valstybe“ (IS), įskaitant šį mėnesį įvykusį sprogimą sekmininkų bažnyčioje, per kurį žuvo 14 žmonių.

Smurto aukos

Po sutikimo ceremonijos Kinšasos oro uoste Pranciškų prezidentūroje priims šalies vadovas Felixas Tshisekedi (Feliksas Čisekedis).

Po to argentinietis pontifikas pasakys pirmąją iš keliolikos per kelionę suplanuotų kalbų pareigūnams, diplomatiniam korpusui ir pilietinės visuomenės atstovams.

Prieš gruodį vyksiančius visuotinius rinkimus jis gali pasiųsti politikams aiškią žinią, atkreipdamas dėmesį į korupcijos problemą, sakė Samuelis Pommeret (Samjuelis Pomerė) iš šiame regione veikiančios humanitarinės organizacijos „CCFD-Terre Solidaire“.

Tikimasi, kad antradienio vakarą dešimtys tūkstančių žmonių dalyvaus maldos budėjime N'dolo oro uoste prieš trečiadienio rytą vyksiančias Mišias, į kurias, kaip manoma, susirinks daugiau nei milijonas tikinčiųjų.

Prieš vizitą Kinšasoje jau buvo gerai perkami suvenyrai su popiežiumi. 66 metų Elisabeth Akwete (Elizabet Akvet) pirko kalendorių su Pranciškaus atvaizdu.

„Džiugu turėti Bažnyčios vadovo atvaizdą namuose“, – sakė ji agentūrai AFP.

Vizito KDR metu popiežius taip pat susitiks su smurto aukomis, dvasininkais ir šalyje veikiančių labdaros organizacijų atstovais.

Taikos piligrimystė

Pranciškus penktadienį vyks į Pietų Sudano sostinę Džubą. Vienoje skurdžiausių pasaulio šalių nuo 2011 metų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, kilo viena krizė po kitos.

Šalyje penkerius metus vyko žiaurus pilietinis karas, o dėl tebesitęsiančio konflikto tarp konkuruojančių etninių grupių iki šiol labai kenčia civiliai gyventojai.

Kartu su popiežiumi į Džubą atvyks Kenterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas (Rovanas Viljamsas) ir Škotijos Bažnyčios vadovas.

„Kartu, kaip broliai, leisimės į ekumeninę taikos piligrimystę, melsime Dievą ir žmones nutraukti karo veiksmus ir siekti susitaikymo“, – sekmadienį sakė popiežius.

The post Popiežius Pranciškus pradėjo savo vizitą į Afriką appeared first on LAIKMETIS.

„Tad popiežius ten vyksta kaip ganytojas, susitinkantis su Dievo tauta, ir kartu kaip taikos ir susitaikymo piligrimas“, – sakė kardinolas Pietro Parolinas, „Vatican News“ komentuodamas sausio 31 dieną prasidėsiančią kelionę į Afriką.

Jos metu popiežius Pranciškus aplankys Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną, vieną iš jauniausių pasaulio valstybių. Deja, abi šios valstybės, nepaisant didelių gamtinių išteklių, kenčia nuo ilgalaikių ginkluotų konfliktų, kurstomų ir iš šono, taip pat nuo įvairių socialinių problemų, tokių kaip korupcija.

popiežius Pranciškus aplankys Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną.

Kita vertus, popiežius Pranciškus buvo paminėjęs, kad savo kelionės metu nori pabrėžti ir išryškinti šių kraštų, jų žmonių ir kultūros turtus bei gyvybingumą. Kelionė į abi Afrikos žemyno šalis turėjo įvykti 2022 metų liepą, bet buvo atšaukta dėl popiežiaus sveikatos. Vis dėlto į Pietų Sudaną ir Kongą tuosyk išvyko kardinolas P. Parolinas – taip pat tam, kad pasakytų, jog popiežius tikrai atvyks vėliau.

„Yra kelionės pastoracinis aspektas, artumas vietinėms Bažnyčioms ir jų itin gyvoms, aktyvioms bendruomenėms ir yra socialinis-politinis aspektas. Šiuo požiūriu tikimasi, kad Šventojo Tėvo buvimas, jo žodis, jo liudijimas gali padėti ar paskatinti nutraukti smurtą, sustiprinti vykstančius taikos ir susitaikymo procesus“, – sakė Popiežiaus valstybės sekretoriaus pareigas einantis kardinolas P. Parolinas.

Jis išreiškė viltį, kad susitikimas su popiežiumi paguos iš Kongo Demokratinės Respublikos rytų – kur itin neramu – atvykusius žmones. Jų žaizdos iš tiesų gilios, jie matė ir patys patyrė daug smurto, daug iš jų tapo pabėgėliais. Ne vien paguos, bet ir padrąsins neprarasti tikėjimo, vilties, nepasiduoti kerštui, nedidinti esamų nesutarimų, neišleisti iš akių taikos, tad ir brolybės tikslo.

2019 metais Romoje įvykusiame susitikime su Pietų Sudano lyderiais, atstovaujančiais susipriešinusioms grupėms, neretai praliejančioms viena kitos kraują, popiežius melsdamas taikytis pabučiavo lyderių kojas. Šis gestas, sakė kardinolas P. Parolinas, įsispaudė į krašto lyderių atmintį, juos sukrėtė ir taip pat, tam tikra prasme, įpareigojo.

„Viliamės, kad ši kelionė suteiks tam ypatingam gestui tęstinumą ir paskatins priimti konkrečius ir labai praktiškus sprendimus, kad taikos procesas pasiektų savo tikslą“, – pažymėjo popiežiaus valstybės sekretorius.

Faktas, kad Pietų Sudane popiežius lankysis kartu su Anglikonų Bažnyčios primu ir Škotijos Bažnyčios moderatoriumi yra ženklas, jog įmanoma rasti bendrystės būdus, esančius virš skirtumų arba tasti juos per skirtumus, pažymėjo kardinolas.

Ši ekumeninė kelionės dimensija – galima būtų pasakyti, liudijimas – yra svarbi taikai, mat skatina bendrą visų krikščionių įsipareigojimą dėl taikos.

Ši ekumeninė kelionės dimensija – galima būtų pasakyti, liudijimas – yra svarbi taikai, mat skatina bendrą visų krikščionių įsipareigojimą dėl taikos. Kardinolas palinkėjo, kad ir tarptautinė bendruomenė remtų abi šalis – Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną – lėtame taikos virsme, palydėtų socialinio, ekonominio ir institucinio vystymosi klausimuose.

„Šiame kontekste Bažnyčios taip pat atlieka svarbų vaidmenį, ypač labdaros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse“, – pridūrė kardinolas P. Parolinas.

„Labai džiaugiuosi galėdamas lydėti popiežių šio vizito metu. Liepos mėnesio kelionėje sakiau žmonėms, kad jie nenusimintų, kad popiežius atvyks, net jei anąkart jam teko atidėti kelionę. Žmonės suprato šią žinią ir dabar džiaugiasi galėdami su juo susitikti ir būti kartu“, – sakė popiežiaus bendradarbis.

Pasak jo, jis tiki, kad žmonių, politinių lyderių, religijų vyresniųjų susitikimas su Pranciškumi gali tapti lūžio tašku tragiškuose šių šalių įvykiuose ir sustiprinti visų gerą valią ir įsipareigojimus. O kai yra bendras įsipareigojimas, atsiveria kelias išeiti iš konfliktų, užtikrinti vystymąsi ir geresnę ateitį visiems. 

The post P. Parolinas apie artėjančią popiežiaus kelionę - ji ilgai laukta ir svarbi appeared first on LAIKMETIS.

Tokią viltį išreiškia arkivyskupas Hubertus van Megenas (Hubertas van Megenas), apaštalinis nuncijus Pietų Sudane, kuris įvykį apibūdina kaip „naują vilties ir įkvėpimo metą Dievo tautai šalyje“.

Pietų Sudanui atsivers naujas vilties kelias, nes Šventasis Tėvas atvyks padrąsinti ir atnešti ilgai lauktą taiką, sakė arkivyskupas H. van Megenas, kalbėdamas apie ekumeninį vizitą, vyksiantį vasario 3–5 dienomis. 

Turime melstis už šį ilgai laukiamą susitikimą, kuris turėtų padėti šaliai, sakė apaštalinis nuncijus, drąsindamas Pietų Sudano tikinčiuosius. Arkivyskupas pakvietė visą tautą kartu melstis su šiais religijų vadovais, kad jų nešama žinia padėtų įveikti iššūkius, kuriuos išgyvena šalis. Šis vizitas patvirtins ir Katalikų Bažnyčios įsipareigojimą palaikyti taiką Pietų Sudane.

Prieš vizitą Pietų Sudane sausio 31–vasario 3 d. popiežius lankysis Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Kai sostinėje Kinšasoje vyksta pasirengimas Pranciškaus atvykimui, tuo pat metu šalies rytuose tebesitęsia pilietinis konfliktas. Prieš kelias dienas per sprogimą sekmininkų bendruomenės maldos namuose žuvo keliolika žmonių ir beveik 40 buvo sužeista. Rytiniuose regioniuose veikia daugiau kaip 100 įvairių ginkluotų grupuočių.

JTO pabėgėlių agentūros duomenimis, apie 5,5 mln. kongiečių savo šalyje gyvena kaip pabėgėliai. Kongo Demokratinė Respublika dėl jos teritorijoje esančių gamtos turtų turi didžiulį potencialą būti klestinčia valstybe, tačiau nesugeba atsistoti ant kojų dėl konfliktų, korupcijos ir didžiulės nelygybės. Dėl to į popiežiaus vizitą žiūrima su didele viltimi, laukiama jo padrąsinimo.

The post Tikimasi, kad popiežiaus vizitas Pietų Sudane įkvėps vilties, atneš taiką appeared first on LAIKMETIS.

Ši kelionė anksčiau buvo atidėta dėl jo kelio problemų.

85-erių pontifikas lankysis Kinšasoje per savo kelionę į Kongo Demokratinę Respubliką sausio 31–vasario 3 dienomis. 

Vasario 3–5 dienomis jis kartu su Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby (Džastinu Velbiu) ir Škotijos bažnyčios generalinės asamblėjos moderatoriumi Iainu Greenshieldsu (Ijanu Grinšildsu) vyks į Džubą Pietų Sudane. 

Tai bus penktasis pontifiko vizitas Afrikos žemyne nuo tada, kai 2013-aisiais jis buvo išrinktas Katalikų Bažnyčios vadovu. 

Popiežiaus kelionė į šias dvi smurto kamuojamas šalis iš pradžių buvo suplanuota šių metų liepą. 

Tačiau tuomet Vatikanas pranešė, kad vizitas buvo atidėtas „jo gydytojų prašymu“, nes popiežius gydėsi kelio skausmus. 

Remiantis Italijos žiniasklaidos pranešimais, taip pat buvo susirūpinta dėl kelionės saugumo. 

Iš pradžių popiežius, kuris pastaraisiais mėnesiais naudojasi neįgaliojo vežimėliu, planavo apsilankyti Gomoje, esančioje karo draskomuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, tačiau ši stotelė buvo išbraukta iš naujosios programos. 

Pietų Sudanas, naujausia pasaulio valstybė, nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 2011 metais, kenčia nuo nuolatinio nestabilumo, įskaitant žiaurų penkerius metus trukusį pilietinį karą. 

Tuo tarpu Kongo Demokratinėje Respublikoje, kurioje 1985 metais lankėsi šv. popiežius Jonas Paulius II, stengiamasi suvaldyti dešimtis ginkluotų grupuočių didžiulės šalies rytuose.  

Apie 40 proc. iš maždaug 90 mln. Kongo Demokratinės Respublikos gyventojų yra katalikai. Dar 35 proc. yra protestantai arba priklauso krikščionių atgimimo bažnyčioms, 9 proc. yra musulmonai, o 10 proc. išpažįsta kimbaguizmą – sektantišką krikščionybės šaką Konge, kuri atsirado 1921 metais.

Šalis turi pasaulietinę vyriausybę, tačiau religija yra įsigalėjusi daugumos žmonių gyvenimuose, o Katalikų Bažnyčia kartais vaidina svarbų vaidmenį vietos politikoje. 

Tai bus 40-oji popiežiaus kelionė į užsienį.

The post Popiežius penktą kartą rengiasi vykti į Afriką appeared first on LAIKMETIS.