Šis nutekinimas sukėlė nemalonumų Berlynui, patiriančiam spaudimą su amunicijos trūkumu vargstančiam Kyjivui tiekti „Taurus“ raketas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šie pokalbiai „dar kartą išryškina tiesioginį kolektyvinių Vakarų įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje“.

Vėlai penktadienį Rusijos socialiniuose tinkluose išplito 38 minučių trukmės Vokietijos pareigūnų pokalbių įrašas.

Pareigūnai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą Ukrainoje ir jų galimą poveikį.

Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais rusų aneksuotu Krymu.

Vokietija nurodė, kad įraše galimai užfiksuotas pokalbis oro pajėgų padalinyje, tačiau negalėjo pasakyti, ar jis buvo redaguotas.

Ambasadorius ministerijoje

D. Peskovas sakė, kad šis įrašas „pats savaime rodo, jog Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) iš esmės ir konkrečiai aptaria planus smogti Rusijos teritorijai“.

Jis kalbėjo, kai Maskva pranešė iškvietusi Vokietijos ambasadorių Rusijoje į Užsienio reikalų ministeriją. Visgi Berlynas paneigė, kad ambasadorius iškviestas specialiai, ir tvirtino, kad jis nuvyko į seniai planuotą susitikimą rusų URM.

Ambasadorius Alexanderis Grafas Lambsdorffas (Aleksanderis Grafas Lambsdorfas) iš ministerijos pastato išvyko nepateikęs jokių komentarų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Dieną prieš tai Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką.

Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) savaitgalį sakė, kad „norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.

B. Pistorius nurodė nežinantis apie jokius kitus kariuomenės informacijos nutekinimo atvejus. Jis pridūrė, kad prieš darydamas kokias nors išvadas lauks tyrimo rezultatų.

Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, kurios gali pasiekti taikinius iki 500 km atstumu.

„Informacinis karas“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) iki šiol atsisakė siųsti raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.

Rusijos puolimui Ukrainoje perėjus į trečius metus, Kyjivas vis dažniau prašo sąjungininkų suteikti daugiau karinės paramos.

Fronto linijose rusų pajėgos lenkia ukrainiečius tiek skaičiumi, tiek ginkluote, jaučiamas amunicijos trūkumas.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė tiekia Kyjivui sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų. 

Tačiau O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Londono ir Paryžiaus veiksmų siunčiant ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą.

Visgi dalis pokalbio nutekintame įraše, atrodo, verčia abejoti O. Scholzo paaiškinimu, kodėl jis negalėjo Kyjivui suteikti raketų.

„Taurus“ įsigijimas būtų didžiulis postūmis Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti suaktyvėjusį Rusijos puolimą fronto linijose.

Vokietijos politikams raginant atsakyti į klausimus dėl slaptos informacijos nutekinimo, B. Pistorius perspėjo, kad šis incidentas yra „informacinio karo, kurį vykdo Putinas, dalis“.

„Neturėtume nusileisti Putinui“, – teigė jis.

The post Kremlius: nutekintas vokiečių pokalbio įrašas įrodo Vakarų dalyvavimą kare Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį ES per viršūnių susitikimą susitarė dėl šeštojo sankcijų Maskvai paketo, numatančio draudimą importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos. Vis dėlto, Bendrijai padarius nuolaidą Vengrijai, išimtis bus taikoma tiekimui vamzdynais.

„Sankcijos padarys neigiamą poveikį Europai, mums ir visai pasaulinei energetikos rinkai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas pridūrė, kad šiuo metu vyksta „persiorientavimas“, siekiant rasti alternatyvių rinkų naftai, kuri nebebus parduodama Europai.

„Tai tikslingi, sistemingi veiksmai, leisiantys mums iki minimumo sumažinti neigiamas pasekmes“, – pabrėžė jis.

Vasario 24 dieną prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusiją sulaukė sankcijų bangos, paveikusios šalies ekonomiką ir finansų institucijas.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC svarsto galimybę pašalinti Rusiją iš susitarimo riboti gavybos didinimą.

Jeigu Maskva būtų pašalinta, šis susitarimas liautųsi galiojęs anksčiau nei planuota, o didžiosios eksportuotojos, pavyzdžiui, Saudo Arabija, galėtų smarkiai suintensyvinti gavybą, sako analitikai.

D. Peskovas pridūrė, kad šiuo metu vyksta „persiorientavimas“, siekiant rasti alternatyvių rinkų naftai, kuri nebebus parduodama Europai

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį atskirai pranešė, kad jos dujų eksportas, neskaitant Maskvos sąjungininkių buvusių sovietinių respublikų, nuo sausio iki gegužės buvo daugiau kaip ketvirtadaliu mažesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Tai daugiausiai lėmė kelių svarbių klientų Europoje praradimas.

Į šalis už minėto regiono ribų eksportuota iš viso 61 mlrd. kubinių metrų dujų – 27,6 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais, sakoma „Gazprom“ pranešime.

„Gazprom“ pridūrė, kad eksportas į Kiniją dujotiekiu „Sibiro galia“ („Sila Sibiri“) didėjo, bet jokios statistikos nepateikė.

Maskva reikalavo, kad „nedraugiškos šalys“, įskaitant ES nares, už gaunamas rusiškas dujas mokėtų rubliais.

Naujasis reikalavimas laikomas mėginimu apeiti Vakarų šalių finansines sankcijas Rusijos centriniam bankui, įvestas dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje.

„Gazprom“ jau paskelbė stabdanti dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai, Nyderlandams ir Danijai, atsisakiusioms mokėti rubliais.

Europos Sąjunga stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, tačiau valstybių narių nuomonės dėl galimybės įvesti visišką embargą išsiskyrė.

The post D. Peskovas: Rusija stengsis „iki minimumo sumažinti“ ES naftos draudimo poveikį appeared first on LAIKMETIS.