J. Bolsonaro, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvusio kariuomenės kapitono, advokatas ir patarėjas Fabio Wajngartenas (Fabiju Vaingartenas) pareiškime socialiniame tinkle „X“ patvirtino, kad J. Bolsonaro įvykdys nurodymą atiduoti pasą.

Atskirame pareiškime federalinė policija nurodė, kad vykdydama operaciją, nukreiptą prieš „nusikalstamą organizaciją, susijusią su bandymu įvykdyti perversmą“, turint omenyje 2023-iųjų sausio 8-ąją J. Bolsonaro šalininkų surengtą įsiveržimą į valdžios būstinę sostinėje Brazilijoje, surengė dešimtis kratų ir konfiskavimo operacijų bei įvykdė keturis arešto orderius.

Apribojantys įsakymai buvo išduoti dar 48 asmenims, be kita ko, įtariamieji buvo nušalinti nuo valstybinių pareigų ir įpareigoti per 24 valandas atiduoti pasus, sakoma policijos pranešime.

Remiantis Brazilijos žiniasklaidos pranešimais, per reidus taip pat nukentėjo keturi kariuomenės generolai, įskaitant buvusį J. Bolsonaro gynybos ministrą

Remiantis Brazilijos žiniasklaidos pranešimais, per reidus taip pat nukentėjo keturi kariuomenės generolai, įskaitant buvusį J. Bolsonaro gynybos ministrą ir kandidatą į viceprezidentus Walterį Bragą Netto (Volterį Bragą Netu) ir vieną iš jo artimiausių patarėjų Augusto Heleno (Augustu Elenu).

Pranešama, kad taikiniu tapo ir J. Bolsonaro Liberalų partijos (PL) vadovas Valdemaras Costa Neto (Valdemaras Košta Netu).

Riaušės kilo praėjus savaitei po kairiųjų veterano Luizo Inacio Lula da Silvos (Luiso Inasiju Lulos da Silvos) inauguracijos į prezidento postą, kuri vyko jam 2022 metų spalį nedidele persvara laimėjus rinkimus prieš J. Bolsonaro.

Dešimtys tūkstančių J. Bolsonaro šalininkų šturmavo valdžios rūmus, niokojo patalpas ir ragino kariuomenę nušalinti L. I. Lula da Silvą, be įrodymų teigdami, kad rinkimai buvo pavogti.

The post Buvęs Brazilijos prezidentas J. Bolsonaro apkaltintas perversmo organizavimu, atiduos pasą appeared first on LAIKMETIS.

Tbilisis kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 metų, kai Maskva įsiveržė į šią mažą Kaukazo šalį, Rusija separatistiniuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose yra dislokavusi savo pajėgas.

Sakartvelo saugumo tarnybos pareiškė, kad Ukrainos karinės kontržvalgybos vadovo pavaduotojas ir buvęs Sakartvelo vidaus reikalų viceministras Giorgis Lortkipanidzė rengė destabilizacijos planus, kuriais buvo siekiama smurtu nuversti vyriausybę.

Ukraina tokių pareiškimų nekomentavo.

Teigiama, kad tarp sąmokslininkų, apmokytų netoli Ukrainos sienos su Lenkija, buvo ir su Rusijos pajėgomis Ukrainoje kovojantys kartvelai, įskaitant įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio asmens sargybinį.

Kyjivas ne kartą ragino Tbilisį paleisti Ukrainos pilietybę turinį M. Saakašvilį, kuris buvo ir su Rusijos invazija kovojančios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.

Kyjivas ne kartą ragino Tbilisį paleisti Ukrainos pilietybę turinį M. Saakašvilį, kuris buvo ir su Rusijos invazija kovojančios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas

Kyjivas yra pareiškęs, kad Sakartvelo valdžia Kremliaus nurodymu žudo sunkiai sergantį politiką, ir pareikalavo jį perkelti į užsienio kliniką. Sakartvelas savo ruožtu pasmerkė tai, ką pavadino kraštutine diplomatinių santykių eskalavimo forma.

Kaukazo šalies saugumo tarnyba pranešė, kad spalio ir gruodžio mėnesiais, kai Europos Komisija turi paskelbti savo sprendimą dėl Sakartvelo narystės Europos Sąjungoje paraiškos, planuojami antivyriausybiniai protestai. Pranešime teigiama, kad sąmokslas vykdomas koordinuojant ir finansuojant užsienio šaliai.

Praėjusiais metais Briuselis pripažino Sakartvelo europinę perspektyvą, tačiau atidėjo jo narystės paraišką. Tai sukėlė masinius antivyriausybinius protestus Tbilisyje, kur vyriausybė kaltinama atsitraukimu nuo įsipareigojimų siekti demokratijos ir kenkimu šalies siekiui tapti ES nare.

Anksčiau rugsėjį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) teigė, kad Tbilisiui dar reikia nemažai nuveikti siekiant gauti oficialų kandidatės statusą.

The post Sakartvelas apkaltino Ukrainos pareigūną rengus sąmokslą nuversti vyriausybę appeared first on LAIKMETIS.

55 šalis vienijančio bloko Taikos ir saugumo taryba „prašo AS komisijos atlikti ekonominių, socialinių ir saugumo pasekmių, susijusių su budinčiųjų pajėgų dislokavimu Nigeryje, vertinimą ir pateikti Tarybai ataskaitą“, pareiškė blokas po didelių nesutarimų šiuo klausimu.

Liepos 26 dieną buvo nuverstas demokratiškai išrinktas šalies prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas). Tai buvo pasmerkta visame pasaulyje, o Nigerio kaimyninės šalys įvedė prekybos sankcijas.

M. Bazoumas, jo žmona ir sūnus šiuo metu yra Nigerijos sostinėje, jiems taikomas namų areštas.

Tai buvo pirmas viešas tarybos pranešimas po to, kai ji anksčiau šį mėnesį susirinko aptarti Nigerio krizės. Taryba paragino visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę pasipriešinti antikonstituciniam šalies vyriausybės pakeitimui ir paragino susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų įteisinti Nigerio pučistus.

Afrikos Sąjungos komisijos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrijos (ECOWAS) paprašyta kuo skubiau pateikti asmenų, prisidėjusių prie prezidento nuvertimo, sąrašą, kad jiems būtų galima pritaikyti tikslines sankcijas.

M. Bazoumo artimieji sako, kad jam atjungta elektra ir vanduo, taip pat trūksta maisto.

Teisių gynimo grupės sako negalinčios susisiekti su ministrais ir politinio elito atstovais, kuriuos chunta sulaikė po perversmo.

Teisių gynimo grupės sako negalinčios susisiekti su ministrais ir politinio elito atstovais, kuriuos chunta sulaikė po perversmo

Iki šiol Vakarų šalys Nigerį laikė vienu iš nedaugelio partnerių Sahelio regione, su kuriuo galima bendradarbiauti kovojant su džihadistų sukilimu, siejamu su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote.

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šioje šalyje turi dislokavusios apie 2,5 tūkst. karių.

ECOWAS pagrasino panaudoti jėgą, jei M. Bazoumas nebus grąžintas valdžion. Tačiau galutinis terminas jį sugrąžinti baigėsi ir jokių veiksmų nebuvo imtasi. Savaitgalį Niamėjuje lankėsi ECOWAS delegacija, tačiau pareigūnai teigia, kad derybos nedavė jokių rezultatų, o chunta toliau vykdo savo planus, teigdama, kad per trejus metus šalyje atkurs konstitucinį valdymą.

Afrikos Sąjunga nenurodė, ar pritartų karinės jėgos panaudojimui Nigeryje.

Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba galėtų atšaukti karinę intervenciją, jei manytų, kad ji kelia grėsmę platesniam stabilumui žemyne. 

Analitikai teigia, kad jei ji nepritars jėgos panaudojimui, yra nedaug priežasčių, kuriomis remdamasi ECOWAS galėtų teigti, kad tam esama teisinio pagrindo.

„Nors ECOWAS valstybės narės pritarė karinei intervencijai, kad Mohamedas Bazoumas grįžtų į valdžią, Afrikos Sąjunga tebėra susiskaldžiusi ir abejoja dėl jėgos panaudojimo. Yra šalių, kurios nepritaria karinei intervencijai“, – sakė Maroke įsikūrusio Naujųjų Pietų politikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Rida Lyammouri (Rida Liamuris). 

The post Afrikos Sąjunga sustabdė Nigerio narystę dėl karinio perversmo appeared first on LAIKMETIS.

Afganistano Islamo emyrato – naujųjų valdovų taip pavadintos šalies – vėliavos plevėsavo prie saugumo patikros postų visoje sostinėje, kuri krito 2021 metų rugpjūčio 15 dieną, kai žlugo Jungtinių Valstijų remiama vyriausybė, o jos lyderiai pabėgo į užsienį.

Per dvejus metus Talibano valdžia įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys labiausiai nukentėjo nuo įstatymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino lyčių apartheidu.

„Kabulo užėmimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“ ir kad „jokiam įsibrovėliui nebus leista grasinti šalies nepriklausomybei ir laisvei“, sakoma pranešime.

„Kabulo užėmimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“

Ankstyvą antradienį ramios Kabulo gatvės ėmė užleisti vietą Talibano narių konvojams ir susirinkimui Massoudo (Masudo) aikštėje prie apleisto JAV ambasados pastato.

Herato mieste vakaruose Talibano šalininkų minia skandavo: „Mirtis europiečiams, mirtis vakariečiams, tegyvuoja Afganistano Islamo Emyratas, mirtis amerikiečiams“.

Afganistano moterys prieš metines išreiškė baimę ir neviltį dėl prarastų teisių – kelios surengė nedideles demonstracijas, daugelio jų veidus dengė kaukės.

Tačiau afganistaniečiai taip pat nurodė nerimaujantys dėl ekonominės ir humanitarinės krizės, kuri prasidėjo po Talibano perversmo, kai baigėsi pagalbos teikimas ir buvo įvestos sankcijos.

The post Afganistano Talibanas mini antrąsias sugrįžimo į valdžią Afganistane metines appeared first on LAIKMETIS.

Tai yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų ratifikuota Švedijos narystė NATO.

Šis sprendimas priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) netikėtai pakeitė savo poziciją ir po daugiau nei metus trukusio blokavimo pritarė Stokholmo stojimui į Aljansą.

Tačiau trečiadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija negalės ratifikuoti Švedijos kandidatūros į NATO bent jau iki spalio, kai šalies parlamentas turi pradėti savo darbą po vasaros atostogų.

Galutinį sprendimą dėl ekstradicijos prašymų priima Švedijos vyriausybė, bet ji negali patenkinti kitos valstybės prašymo, jei Aukščiausiasis Teismas priima jai nepalankų sprendimą.

Šios dvi bylos yra susijusios su asmenimis, ieškomais dėl to, kad jie yra F. Guleno judėjimo, kurį R. T. Erdoganas kaltina sumanius nepavykusį, bet kruviną perversmą, kurį 2016-ųjų liepą surengė atsiskyrusi kariuomenės grupuotė, nariai.

dvi bylos yra susijusios su asmenimis, ieškomais dėl to, kad jie yra F. Guleno judėjimo, kurį R. T. Erdoganas kaltina sumanius nepavykusį, bet kruviną perversmą

Pasak teismo, Ankara pateikė įrodymų, kad šie asmenys parsisiuntė programėlę, skirtą šifruotam bendravimui, kurią naudoja Turkijos teroristinėmis pripažintos grupuotės.

„Vienu atveju ekstradicijos prašoma dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o kitu – dėl baudžiamojo persekiojimo. Savo išvadoje Vyriausybei Aukščiausiasis Teismas paaiškino, kad abiem atvejais yra kliūčių ekstradicijai“, – sakoma teismo išplatintame pranešime. 

Anot teismo, ekstradicija negali būti patvirtinta, nes, remiantis Švedijos įstatymais, įrodymų, jog asmuo parsisiuntė programėlę, nepakanka, kad būtų pripažintas kaltu dėl dalyvavimo teroristinės organizacijos veikloje.

Teismas taip pat pridūrė, kad Švedijoje šiems asmenims buvo suteiktas pabėgėlio statusas, todėl, jei jie būtų sugrąžinti į Turkiją, jiems grėstų persekiojimas.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO valstybės narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos dėl narystės.

Iki šios savaitės pradžios R. T. Erdoganas blokavo Švedijos paraišką, kaldindamas Stokholmą prieglobsčiu teroristams. 

Pagrindiniai Turkijos reikalavimai – pažaboti ekstremistines grupuotes ir patvirtinti dešimčių įtariamųjų, kurie, Ankaros manymu, buvo susiję su nepavykusiu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą, ekstradiciją.

The post Švedijos teismas užkirto kelią dviejų Turkijos ieškomų asmenų ekstradicijai appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentės Maios Sandu (Majos Sandu) pranešimas pasirodė praėjus savaitei po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą; šiuos teiginius vėliau patvirtino Moldovos žvalgybos pareigūnai.

„Ateinančio laikotarpio plane numatyti veiksmai, kuriuose dalyvautų karinį pasirengimą turintys diversantai, persirengę civiliais drabužiais, kurie imtųsi smurtinių veiksmų, užpultų tam tikrus valstybinius pastatus ir net paimtų įkaitų“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė M. Sandu.

„Šių veiksmų tikslas – nuversti konstitucinę tvarką ir pakeisti Kišiniovo teisėtą valdžią neteisėta, – sakė M. Sandu. – Dėl to mūsų šalis taptų pavaldi Rusijai, ir būtų sustabdytas Europos integracijos procesas.“

Ji pareiškė: „Kremliaus bandymai naudoti smurtą mūsų šalyje nebus sėkmingi.“

mūsų šalis taptų pavaldi Rusijai, ir būtų sustabdytas Europos integracijos procesas

Nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į Ukrainą, Moldova, buvusi sovietinė respublika, kurioje gyvena apie 2,6 mln. žmonių, siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų partnerėmis. Praėjusių metų birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, jai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.

M. Sandu sakė, kad spalio–gruodžio mėnesiais Moldovos policija ir jos žvalgybos tarnyba (SIS) įsikišo į „keletą organizuoto nusikalstamumo atvejų ir sustabdė bandymus smurtauti“.

Per pastaruosius metus NATO nepriklausanti Moldova susidūrė su daugybe problemų. Tarp jų – sunki energetikos krizė, užklupusi, kai Maskva smarkiai sumažino dujų tiekimą, sparčiai auganti infliacija ir keli pastarųjų mėnesių incidentai, susiję su raketomis, skridusiomis virš jos oro erdvės, ir jos teritorijoje rastomis nuolaužomis.

Moldovos pareigūnai patvirtino, kad penktadienį į jos oro erdvę įskrido dar viena karo Ukrainoje raketa.

M. Sandu sakė, kad Rusija nori panaudoti Moldovą kare prieš Ukrainą, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Ji taip pat nurodė, kad žvalgybos tarnybos gautoje informacijoje yra, jos žodžiais tariant, nurodymų dėl Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos piliečių atvykimo į Moldovą taisyklių.

„Užtikrinu jus, kad valstybės institucijos dirba, kad užkirstų kelią šiems iššūkiams ir suvaldytų situaciją“, – sakė M. Sandu.

Ji teigė, kad Moldovos parlamentas turi priimti įstatymų projektus, kad žvalgybos ir saugumo tarnyba bei prokuratūra „turėtų reikiamas priemones, kurios padėtų veiksmingiau kovoti su pavojais šalies saugumui“.

Prezidentė pridūrė, kad šis planas „remiasi keliomis vidaus jėgomis, bet visų pirma nusikalstamomis grupuotėmis“, ir paminėjo du Moldovos oligarchus – Ilaną Shorą (Ilaną Šorą) ir Vladimirą Plahotniucą (Vladimirą Plahotniuką), kurie šiuo metu yra tremtyje. Praėjusiais metais JAV ir Jungtinė Karalystė abiem vyrams pritaikė sankcijas.

Praėjusį rudenį Moldovą taip pat sukrėtė masiniai antivyriausybiniai protestai, kuriuos organizavo populistinė, Rusijai palanki I. Shoro partija ir kurie vyko per pačią energetikos krizę.

Prezidentė pirmadienį surengė spaudos konferenciją po to, kai penktadienį atsistatydino Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilicė). Tą pačią dieną M. Sandu paskyrė premjeru savo patarėją gynybos ir saugumo klausimais, provakarietišką ekonomistą Doriną Receaną (Doriną Rečaną).

Moldovos pareigūnams penktadienį patvirtinus raketos incidentą, JAV valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis  žurnalistams Vašingtone sakė, kad „Rusija jau daugelį metų remia įtakos ir destabilizacijos kampanijas Moldovoje, kurios dažnai yra susijusios su korupcijos panaudojimu savo tikslams pasiekti“.

The post Moldovos prezidentė apkaltino Rusiją rengiant perversmą Kišiniove appeared first on LAIKMETIS.

„Nacionalinio saugumo komitetas, padedamas prokurorų, užkardė nusikalstamos grupuotės, planavusios ir organizavusios masines riaušes šių metų lapkričio 20 dieną, veiklą“, – sakoma saugumo tarnybų pranešime.

Anot komiteto, grupuotė planavo „surengti riaušes, perversmą ir paskelbti laikinąją vyriausybę“, taip pat ginklais ir sviediniais atakuoti administracinius pastatus ir teisėsaugos įstaigas.

Buvo konfiskuoti ginklai, įskaitant Kalašnikovo automatus, nupjautavamzdžius šautuvus, šaudmenis ir medžiagas Molotovo kokteiliams gaminti, taip pat radijo imtuvai, sakoma pranešime.

Pasak valdžios, perversmą, kuriam Kazachstanas pranešė užkirtęs kelią, planavo surengti buvusio pareigūno, tapusio opozicijos veikėju tremtyje, šalininkai

Pasak valdžios, perversmą, kuriam Kazachstanas pranešė užkirtęs kelią, planavo surengti buvusio pareigūno, tapusio opozicijos veikėju tremtyje, šalininkai ir pridūrė, kad įtariamieji „pritaria tremtyje gyvenančio opozicionieriaus Mukhtaro Ablyazovo (Muchtaro Abliazovo) pažiūroms“.

Šioje didelėje buvusioje sovietinėje šalyje sekmadienį vyks pirmalaikiai prezidento rinkimai, kurie, kaip tikimasi, įtvirtins dabartinio prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo Žomarto Tokajevo) valdžią, praėjus keliems mėnesiams po to, kai sausio mėnesį visoje šalyje vyko smurtiniai protestai prieš degalų kainas, per kuriuos žuvo daugiau kaip du šimtai žmonių.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše saugumo tarnybos pridūrė, kad „po sausio įvykių radikalūs elementai toliau rengia planus destabilizuoti šalį ir užimti Kazachstano miestus, įskaitant Almatą ir Astaną“, didžiausią šalies miestą ir sostinę.

K.-J. Tokayevas, kuris per smurto protrūkį įsakė teisėsaugai „šaudyti ir žudyti“, tapo šalies vadovu 2019 metais ir nuo to laiko varžo opoziciją bei stiprina savo valdžią, nustumdamas į šalį savo autoritarinį pirmtaką Nursultaną Nazarbayevą (Nursultaną Nazarbajevą).

The post Kazachstane sulaikyti 7 asmenys, planavę riaušes ir perversmą prieš prezidento rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka.

„Lukašenka ir vėl apgavo Putiną. A. Lukašenka per susitikimą Kremliuje davė fašistiniam Rusijos Federacijos diktatoriui pažadą užpulti Ukrainą ne vėliau kaip kovo 21 d. Štai kodėl Baltarusijos diplomatinės atstovybės likučiai buvo visiškai evakuoti iš Kijevo“, – rašė jis.

Geraščenka pabrėžė, kad šis incidentas įsiutino Putiną, nes Baltarusijos kariuomenė turėjo pradėti Lvovo puolimą per Voluinę, kuri užblokuotų kelius, vedančius iš Ukrainos į ES, tai yra tuos, kurie tiekia ginklus iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Europos šalių.

„Tai tapo ypač svarbu Putinui po to, kai JAV Kongresas patvirtino 13,6 mlrd. paramą Ukrainai“, – sakė Geraščenka.

Rusijos Federacija svarsto galimybę priverstinai nušalinti Baltarusijos prezidentą iš šalies valdymo

Dėl to, kad Lukašenka neįvykdė savo pažado, Rusijos Federacija svarsto galimybę priverstinai nušalinti Baltarusijos prezidentą iš šalies valdymo. Taigi, šalies agresorės specialiosios tarnybos ir jų agentai KGB bei Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose gali planuoti surengti perversmą.

„Ukraina yra suinteresuota, kad toks perversmas neįvyktų, o Lukašenka ir toliau tempia gumą ir nesiveržia į Ukrainą. Lukašenka jau žino apie Putino planus ir gali pradėti „valyti" savo aplinką nuo Putino agentų", - sakė A. Geraščenka.

Publikacijos pabaigoje Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Putinui ir Lukašenkai parašė palinkėjimą: „Valgykite vienas kitą“. Ko mes jums linkime, apgaudinėkite vienas kitą“, – rašė jis.

The post Ukrainos specialiosios tarnybos: A. Lukašenka akivaizdžiai apgavo V. Putiną appeared first on LAIKMETIS.

Sudano El Obeido vyskupas Yunan Tombe Trille (Junanas Tombe Trileris) pareiškime pridūrė, kad „tarptautinė bendruomenė turėtų daryti spaudimą chuntai, kad ji vertintų gyvybę“.

Komentuodamas pranešimus apie vyriausybės pajėgų šaudymą į protestuotojus, Sudano katalikų vyskupų konferencijos (toliau SCBC) pirmininkas Trille sakė katalikiškai labdaros organizacijai „ACI Africa“, („Afrikos kultūros iniciatyvos“), kad ragina kariuomenę grąžinti valdžią civilinei administracijai.

Kai kurios krikščionių labdaros organizacijos mano, kad dėl plačiai paplitusios sausros ir tebesitęsiančios humanitarinės krizės kariuomenės įvykdytas valdžios perėmimas yra blogas ženklas religijos laisvei šiaurės rytų Afrikos valstybėje.

Iš 43 mln. sudaniečių tik 1,8 mln. išpažįsta įvairias krikščionybės formas, o Omaro al Baširo (Omaras al Baširas), diktatūros metais persekiotos Bažnyčios, nerimauja dėl savo ateities. Jei vykstantis perversmas ilgainiui bus sėkmingas, šis nerimas gali dar labiau sustiprėti, o vienas iš stebėtojų teigia, kad bandymas užgrobti valdžią gali atsukti religijos laisvės laikrodį atgal.

Valdant prezidentui al-Bashirui (al Baširui), pagal įstatymą dėl apostazės buvo rekomenduojama atsivertusius iš islamo į krikščionybę viešai plakti rykštėmis. Pasak krikščionių persekiojimą stebinčios organizacijos „Open Doors“ („Atvertos durys“) vyresniosios analitikės Illia Djadi (Illia Džadi), perversmas „įstumia šalį į naują netikrumo laikotarpį“. Djadi pridūrė, kad po kelerių „vilčių teikusių metų“ perversmas grasina „panaikinti visas religijos laisvės garantijas“.

Per 30 metų trukusį valdymą, trukusį nuo 1989 iki 2019 m., al Baširas paskelbė Sudaną islamo valstybe, įgyvendindamas savo šariato teisės interpretaciją dėl gėrimų, aprangos, santuokos, finansų, žemės nuosavybės ir kitų kasdienio gyvenimo aspektų.

Mervyn Thomas (Mervynas Tomas), CSW („Krikščionių solidarumas visame pasaulyje“) prezidentas, sakė: „CSW yra labai susirūpinusi dėl to, kad buvo sustabdyti pagrindiniai valdžios pasidalijimo susitarimo aspektai ir kariuomenė vienašališkai paleido vyriausybę, o tai akivaizdžiai kenkia žmonių, kurie nenori, kad juos valdytų kariuomenė, valiai. Ypač didelį nerimą kelia žinios apie žuvusius ir sužeistus protestuotojus, keliančios valstybės smurto, kuris buvo stebimas ankstesnio režimo laikais, grėsmę.“

Sudane intensyviai persekiojant religines mažumas, daug tūkstančių krikščionių, žydų ir kitų nemusulmonų emigravo ir net paskatino sukurti naują šalį. 2011 m. plebiscito būdu sukurtoje Pietų Sudano valstybėje daugumą sudaro krikščionys, o 2,7 mln. katalikų yra didžiausia atskira konfesija šioje mažoje, neturinčioje priėjimo prie jūros valstybėje. Nors pranešama, kad islamizmas pačiame Sudane kaip masinė jėga mažėja, „politinis islamas“ ir toliau sulaukia paramos iš kariškių ir dalies pilietinės visuomenės.

The post Krikščionių grupės kelia nerimą dėl Sudano perversmo appeared first on LAIKMETIS.

„Suėmę prezidentą nusprendėme panaikinti konstituciją“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame vaizdo įraše pabrėžė uniformuotas karininkas, apsuptas automatais ginkluotų kariškių.

Karininkas taip pat nurodė, kad buvo uždarytos Gvinėjos sausumos ir oro sienos, o vyriausybė – paleista.

Ankstesniame AFP pučistų atsiųstame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Alpha Conde (Alfa Kondė) sėdi ant sofos apsuptas karių. Įraše 83 metų lyderis nereaguoja į vieno kareivio klausimą, ar su juo tinkamai elgiamasi.

Vėliau sekmadienį chunta paskelbė komendanto valandą visoje šalyje „iki atskiro pranešimo“ ir pranešė, kad pirmadienį 11 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku sušauks A. Conde ministrų kabinetą.

Suėmę prezidentą nusprendėme panaikinti konstituciją

„Atsisakymas dalyvauti bet kokiu pagrindu bus palaikytas maištu“, – priduriama pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad šalies gubernatorius ir kitus aukščiausio rango pareigūnus pakeis kariškiai.

Pasirodydami per valstybinę televiziją chuntos nariai dėvėjo uniformas ir beretes, bet ginklų nedemonstravo.

The post Gvinėjos kariuomenė įvykdė perversmą, suėmė prezidentą appeared first on LAIKMETIS.