Pranešimą skaitys ir NASA atstovė

Kaip ir kiekvienais metais, prie konferencijos prisijungs Lietuvos ir užsienio mokslo srities atstovai. Studentai ir jaunieji mokslininkai turės galimybę ne tik pristatyti savo darbus, bet ir išgirsti gerai žinomus pasaulio mokslininkus.

Vienas iš kviestinių pranešėjų – UNESCO medalį už indėlį į nanomokslų ir nanotechnologijų plėtrą pelnęs Australijos mokslų akademijos viceprezidentas Chennupati Jagadish. Šiais metais „Open Readings“ konferencijoje pranešimus skaitys Eglė Čekanavičiūtė, dirbanti NASA Ames tyrimų centre ir tirianti, kaip žmogaus kūną veikia buvimas kosmose, neuromokslininkė Urtė Neniškytė, besidominti neuronų sąveika su imuninėmis ląstelėmis smegenyse. Be to, savo tyrimus pristatys Glazgo universiteto profesorius ir „Extreme Light“ grupės vadovas Daniele Faccio ir neseniai daktaro laipsnį įgijęs, bet jau pelnęs kelis apdovanojimus už darbą su superlaidžiaisiais puslaidininkiais Mihir Pendharkar. Dalyviai galės išgirsti ir profesorių, taikomosios optikos ir fotonikos mokslinės grupės tyrėją Tomą Tamulevičių bei Štutgarto universiteto chemijos profesorių Klaus-Dieter Kreuer.

Konferencijoje – renginiai ir moksleiviams

Į konferenciją šiemet įtraukti ir moksleiviai. Jie galės pasiklausyti keturių lektorių paskaitų, kuriose sužinos, kokie įvairūs gali būti mokslininkų tiriami pasauliai – nuo mažiausių mikroorganizmų iki ištisų galaktikų. Atlikę su gamtos mokslais susijusius tyrimus, konferencijoje moksleiviai galės pristatyti jų metu gautus rezultatus ir pasijausti tikrais mokslininkais. Taip tikimasi paskatinti jaunimą rinktis gamtos mokslus, sužadinti jų ambicijas ir smalsumą.

Konferencijos antrosios dienos vakarą vyks diskusija, kurios dalyviai bus kviečiami pasvarstyti apie ateitį po mokslinių studijų. Šiame renginyje istorijomis apie savo karjeros kelius pasidalys optinių sistemų inžinierė Simona Liukaitytė-Suszczynska, prisidėjusi prie SuperCAM – vienos iš marsaeigio „Perseverance“ kamerų – kūrimo, su optoelektronikos technologijomis Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbanti Renata Butkutė ir buvęs molekulinių darinių fizikos laboratorijos inžinierius, dirbęs su šviesai jautrių baltymų tyrimų metodais, politikas Paulius Saudargas. Diskusiją moderuos žurnalistė, mokslo populiarintoja ir TV laidų vedėja Goda Raibytė.

„Open Readings“ konferencijas organizuoja jaunieji Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai, organizacijų SPIE Student Chapter of Vilnius University, OSA Student Chapter of Vilnius University ir European Physical Society Young Minds Section of Vilnius nariai.

The post Prasideda konferencija „Open Readings 2021“: pranešimą skaitys ir NASA dirbanti lietuvė appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau nedaugelis žino, kad į Marsą keliavo ir Dievo Motina, tituluojama Nuestra Señora de Flores (Gėlių Dievo Motina), Aloros miesto Ispanijoje globėja.

Kaip informuoja Lrytas.lt, žmonių, norėjusių nuskraidinti savo vardus ir pavardes į Marsą, duomenys elektronų srove buvo išgraviruoti ant trijų nedidelių „Perseverance“ plokštelių.

Karinių oro pajėgų seržantas Francisco Jose Fernandezas „Sur News“ sakė įtraukęs Nuestra Señora de Flores, kuriai yra labai pamaldus, vardą.

„Net ir nustojus veikti marsaeigiui, tie vardai išliks viduje. Juos galės pasiekti radusieji mašiną, arba žmonės, įskūrę Marse, jei kada tai įvyks. Žinia, kad po kelerių metų [jos] vardas bus ten, kosmose, tarp Marso slėnių ir dykumų, labai jaudina“, – kalbėjo pareigūnas.

F. J. Fernandezas su džiaugsmu pasakojo, kaip žinia apie „Marijos buvimą Marse“ pasidalino su Nuestra Señora de Flores brolijos nariu Álvaro Fernándezu García-Gordillo. Pasak vienuolio, bendruomenė, išgirdusi naujieną, buvo nustebusi ir šokiruota:

„Visada didžiuojamės, kai Gėlių Dievo Motina išvyksta iš miesto, tačiau vykti į Marsą yra visiškai unikalu. Tai neprilygsta niekam, apie ką mes būtume galvoję ar įsivaizdavę“.

„Perseverance“ buvo paleistas 2020 metų liepos 30-ąją ir ant Marso paviršiaus buvo nutupdytas vasario 18 d.

Planuojama, kad jo pagrindinė misija truks kiek ilgiau kaip dvejus metus, bet marsaeigis tikriausiai veiks daug ilgiau. Jo pirmtakas „Curiosity“, atkeliavęs į Raudonąją planetą prieš aštuonerius metus, tebevažinėja.

Per ateinančius metus „Perseverance“ mėgins surinkti 30 uolienų ir grunto mėginių. Šiuos mėginius, sudėtus į sandarias talpas, planuojama pargabenti į Žemę kuriuo nors metu 4-ajame dešimtmetyje, kad būtų galima ištirti laboratorijose.

Visureigio dydžio „Perseverance“ sveria apie toną, turi dviejų metrų ilgio manipuliatorių, 19 vaizdo kamerų ir du mikrofonus. Jame taip pat sumontuota kai kurių itin modernių prietaisų.

Yra žinoma, kad senais laikais Marsas buvo daug šiltesnis ir drėgnesnis. Ankstesni tyrimai rodo, kad kadaise šioje planetoje buvo gyvybei tinkamos sąlygos. „Perseverance“ uždavinys – padėti išsiaiškinti, ar Marse iš tikrųjų buvo išsivysčiusi vietinė gyvybė.

Aparatas vasarą turėtų padaryti pirmuosius gręžinius, taip pat pradėti kitais prietaisais tyrinėti paviršiaus cheminę sudėtį ir ieškoti organinių medžiagų.

Be to, bus atliktas eksperimentas, aiškinantis, ar iš Marso atmosferos, kurią daugiausiai sudaro anglies dvideginis, būtų įmanoma išgauti deguonies, kaip tai fotosintezės metu daro augalai.

Atliekant šį bandymą tikimasi atsakyti į klausimą, ar astronautams pavyktų apsirūpinti deguonimi per potencialius būsimus skrydžius į Raudonąją planetą.

„Perseverance“ – tik penktasis Marsą sėkmingai pasiekęs ratuotas zondas. Pirmasis marsaeigis buvo nutupdytas 1997 metais; iki šiol tokių misijų yra surengę tik amerikiečiai.

Jungtinės Valstijos taip pat planuoja žmonių skrydį į Marsą, bet šis projektas tebėra pradiniame etape.

The post Kaip NASA išsiuntė Mergelę Mariją į Marsą appeared first on LAIKMETIS.