„Jau vakar raštu buvo pateikta informacija apie sienos kirtimą ir galimą vaiko pagrobimą. Paprašėme patirtinti sienos kirtimo faktą ir vaiko buvimą teritorijoje. Pareiškėme, kad dėl vaiko gerovės esam pasirengę kuo skubiau organizuoti susitikimą ar kitus techninius dalykus, kad kūdikį grąžinti ir perduoti motinai. Yra toks oficialus kreipimasis į Rusijos sienos įgaliotinį. Dabar laukiame, atsakymo kol kas nėra “, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Rusijos teritorijoje sekmadienį buvo sulaikytas tėvas, iš motinos Lietuvoje pagrobęs vaiką.

Lietuvos pasieniečiai kol kas neturi informacijos, kad tėvas ir maždaug vienų metų vaikas būtų grąžinti į Lietuvą. Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas. Jeigu asmenys perduodami – iš anksto organizuojamas susitikimas ir tai vyksta per pasienio kontrolės punktą, tai paprastai suderinama. 

Kaip pranešė policija, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.

Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną

Jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.

VSAT atstovas G. Mišutis BNS sakė, kad pasieniečiai fiksavo, kad iš Lietuvos pusės guminė valtis perplaukė sieną ir nuplaukė į krantą Rusijoje. Skirvytės upės viduriu eina Lietuvos siena su Rusija.

„Tuomet artimiausia sargyba su kateriu išplaukė į tą vietą. Valtis Rusijos pusėje įplaukė į didelį nendryną ir dingo jame. Pasieniečiai dar bandė žodžiais susisiekti su plaukiančiais valtimi, bet jokio atsakymo nebuvo gauta“, – BNS sakė VSAT atstovas G. Mišutis.

Tuomet buvo susisiekta su Rusijos pasieniečiais. Jie patvirtino, kad jų krante buvo sulaikytas vyras su vaiku.

„Beveik tuo pat metu atėjo policijos informacija apie galimą vaiko pagrobimą, krante buvo rastas lengvasis automobilis, kuris gali būti susijęs su tuo asmeniu, jį pasiėmė policija“, – BNS pasakojo VSAT atstovas 

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, o pasieniečiai – dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

The post Pasieniečiai ragina Rusiją kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl pagrobto vaiko perdavimo appeared first on LAIKMETIS.

1923 metų sausį Lietuvai atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją šaliai buvo perduotas ir Klaipėdos uostas.

Šia proga prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato bus iškilmingai pakelta 36 metrų ilgio vėliava, o uoste esantys laivai sveikins savo garsiniais signalais. Šokėja Inga Briazkalovaitė atliks vertikalų šokį ant direkcijos administracinio pastato, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras.

lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas

Kaip pranešė direkcija, lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas, atvėręs plačias galimybes šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.

„Šiandien uostas pasikeitęs neatpažįstamai. Nuolatinės investicijos į uosto vystymą ir modernizavimą Lietuvos uostą yra atvedusios į pažangiausių ir konkurencingiausių gretas. Keleiviniai ir krovininiai laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo kursuoja laivybos linijomis, kurios Klaipėdą tiesiogiai jungia su 70-čia pasaulio valstybių“, – skelbia direkcija.

Anot įstaigos, Klaipėda kasmet sulaukia 6 tūkstančių laivų, kuriais atgabenami ir iškeliauja apie 40 milijonų tonų krovinių, kruiziniais ir keleiviniais laivais Lietuvą pasiekia iki pusės milijono turistų ir keleivių.

The post Klaipėdoje bus minimas uosto perdavimo Lietuvai šimtmetis appeared first on LAIKMETIS.

Jį cituoja Ukrainos transliuotojas „Suspilne“.

Šių metų kovą Ukrainos pilotams išbandžius keturis orlaivius, likusieji devyni irgi buvo sėkmingai perduoti ukrainiečių pajėgoms.

„Šis perdavimas vyko sausuma, užtikrinant maksimalų saugumą, ir dar kartą labai dėkoju visoms dalyvaujančioms pajėgoms, nes tokiais atvejais tai tikrai svarbi ir sudėtinga logistinė operacija“, – sakė J. Nadas.

The post Slovakija perdavė Ukrainai 13 naikintuvų MiG-29 appeared first on LAIKMETIS.

Turkija kaltina Švediją suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, jos nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trukusia kurdų kova už nepriklausomą valstybę, todėl delsia ratifikuoti jos paraišką dėl narystės NATO.

Švedijos teisingumo ministerija pranešė, kad sutiko išduoti 29-erių Turkijos pilietį Omerą Altuną (Emerą Altuną), kurį Turkijos teismas praėjusiais metais nuteisė 15 metų kalėjimo už tai, kas Švedijoje prilygtų sukčiavimui.

Ministerija teigė, kad dėl ekstradicijos buvo susitarta tik su sąlyga, kad O. Altunui grįžus į Turkiją jo byla bus nagrinėjama iš naujo.

Turkijos teismas praėjusiais metais nuteisė 15 metų kalėjimo už tai, kas Švedijoje prilygtų sukčiavimui

Sprendimas, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP, kovo 30-ąją priimtas po to, kai Švedijos Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą ekstradicijai.

„Vyriausybė pritaria Aukščiausiojo Teismo vertinimui, kad nėra jokių kliūčių išduoti Omerą Altuną Turkijai“, – teigiama pranešime.

Nepriklausomi teismai

Stokholmas ne kartą pabrėžė, kad jo teismai yra nepriklausomi ir sprendžia ekstradicijos klausimus.

Tačiau vyriausybė atmetė ekstradicijos prašymą dėl 51-erių Švedijos piliečio Mehmeto Zakiro Karayelio (Mechmeto Zakiro Karajelio), kurį Ankara įtaria esant „ginkluotos teroristinės organizacijos“ nariu, remiantis Švedijos teisingumo ministerijos dokumentais.

Pagal Švedijos įstatymus „Švedijos pilietis negali būti išduotas“, rašoma pranešime.

Praėjusiais metais Skandinavijos šalis išdavė mažiausiai du Turkijos piliečius, tačiau atmetė prašymus išduoti kelis kitus, įskaitant prašymą išduoti buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016-ųjų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).

Po istorinio posūkio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgametės karinio nesijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į NATO.

Praėjusį mėnesį, kelis mėnesius delsusi, Ankara ratifikavo Suomijos narystę, todėl šią savaitę ji tapo visateise gynybos aljanso nare.

The post Švedija sutinka išduoti Turkijai vieną asmenį dėl narystės NATO appeared first on LAIKMETIS.