Dešimtys Luvro darbuotojų blokavo įėjimą, todėl muziejus paskelbė, kad laikinai liks uždarytas.

Demonstrantai iškėlė plakatus ir vėliavas priešais garsiąją Luvro piramidę, kur prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) 2017 metais šventė savo pergalę rinkimuose. 

Muziejaus darbuotojai reikalavo panaikinti naują pensijų įstatymą, pagal kurį pensinis amžius padidinamas nuo 62 iki 64 metų.

Akcija įvyko prieš antradienį profsąjungų organizuojamą protesto akciją bei E. Macronui susitikus su ministre pirmininke Elisabeth Borne (Elizabet Born), kad aptartų tolesnius veiksmus.

Luvras antradieniais visada uždarytas, todėl darbuotojai protestavo diena anksčiau.

Kai kurie turistai blokadą vertino stoiškai.

„Jei tvirtai tikite, kad tai atneš kokių nors pokyčių, Paryžiuje galime pamatyti daugybę kitų dalykų“, – sakė 29 metų doktorantė Britney Tate (Britni Tet) iš Kalifornijos.

Kiti, atkeliavę iš toli, garsiau kalbėjo apie savo nepasitenkinimą.

„Esame nusiteikę streikui rytoj, bet tai daryti šiandien, tiesiog skaudu“, – kalbėjo Karma Carden, turistė iš Floridos.

„Žinojome, kad Versalis nedirba dėl protesto, bet manėme, kad Luvras atidarytas. Suprantu, kodėl jie nusiminę, bet daryti tai žmonėms iš viso pasaulio, atkeliavusių iš įvairių ir sumokėjusių tūkstančius dolerių...“ – pridūrė ji.

The post Dešimtys Luvro darbuotojų prisijungė prie protesto - blokavo įėjimą į muziejų appeared first on LAIKMETIS.

„Pasitaikė smurtinių incidentų, kai kurie iš jų buvo nukreipti prieš teisėtvarkos pajėgas“, – sakė už žmogaus teises atsakinga komisarė Dunja Mijatovič.

„Tačiau pavieniai kai kurių protestuotojų smurto veiksmai ar kiti smerktini veiksmai, kuriuos protesto metu įvykdė kiti asmenys, negali pateisinti pernelyg didelio valstybės atstovų jėgos panaudojimo. Šių veiksmų taip pat nepakanka, kad iš taikių protestuotojų būtų atimta teisė į susirinkimų laisvę“, – sakė ji.

„Pareigūnai turi sudaryti sąlygas realiai naudotis šiomis laisvėmis, apsaugodami taikius demonstrantus ir protestus nušviečiančius žurnalistus nuo policijos žiauraus elgesio ir nuo smurtautojų, veikiančių eitynių metu ar jų pakraščiuose“, – pridūrė ji.

Pastarosiomis dienomis teisių grupės, teisėjai ir kairiojo sparno politikai sukėlė nerimą dėl to, ką jie pavadino savavališkais areštais ir akivaizdžiu policijos piktnaudžiavimu per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) planą padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.

Po to, kai jo vyriausybė praėjusią savaitę pasinaudojo prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad priverstų priimti įstatymą be balsavimo parlamente, gatvėse užvirė pyktis.

Policija sulaikė šimtus žmonių, bandydama išvaikyti kasdienius protestus Paryžiuje ir kituose miestuose, tačiau teisių gynėjai teigia, kad didžiąją daugumą jų paleido, nepateikę kaltinimų.

„Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą dėl „plačiai paplitusio perteklinės jėgos naudojimo ir savavališkų areštų“.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ teigė, kad policija užpuolė kelis „aiškiai atpažįstamus“ žurnalistus.

Tačiau saugumo pareigūnai gynė savo veiksmus, sakydami, kad jie reaguoja į smurtaujančius riaušininkus ir anarchistų grupes, kurios dažnai įsiskverbia į Prancūzijos demonstracijas ir provokuoja susirėmimus.

The post Europos Taryba sukritikavo Prancūzijos policijos jėgos naudojimą per protestus appeared first on LAIKMETIS.

577 vietų Nacionalinės asamblėjos žemieji rūmai didele balsų persvara atmetė kraštutinių dešiniųjų pateiktą pasiūlymą, po to, kai vyriausybė vos devyniais balsais atlaikė ankstesnį daugiapartinį pasiūlymą, pranešė parlamento pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jael Braun-Pivė). Ji patvirtino, kad tai reiškia, jog įstatymų leidžiamoji valdžia priėmė reformą.

Vyriausybei buvo pateikti du pasiūlymai dėl nepasitikėjimo po to, kai ji pasinaudojo įgaliojimais, leidžiančiais priimti įstatymą be balsavimo parlamente.

„Niekada taip toli nenueita siekiant kompromiso, kaip su šia reforma“, – sakė ji parlamentui, aiškindama, kad jos pasinaudojimas straipsniu siekiant apeiti balsavimą buvo demokratiškas ir atitiko Prancūzijos konstituciją, kurią parengė pokario lyderis Charlesas de Gaulle'is (Šarlis de Golis).

Po to deputatai nuėjo į greta Nacionalinės asamblėjos rūmų esančią patalpą balsuoti dėl dviejų atskirų pasiūlymų, susijusių su nepasitikėjimu vyriausybe.

„Jei norite nuversti vyriausybę, dabar turite progą“, – baigdama savo kalbą deputatams sakė E. Borne, kaltindama opoziciją „antiparlamentiniu elgesiu visais aspektais“.

Prancūzijos ministro pirmininkės E. Borne vyriausybė pirmadienį vos atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį pateikė centro koalicija „Liot“, remiama kairiojo sparno opozicijos, dėl sprendimo apeiti parlamentą ir įvesti prieštaringai vertinamą pensijų reformą.

577 vietų Nacionalinės asamblėjos žemieji rūmai atmetė pasiūlymą vos devyniais balsais, o 278 balsavo už vyriausybės atsistatydinimą.

Nepatvirtintą pasiūlymą pateikė centro koalicija „Liot“, o jį palaikė kairiojo sparno opozicija.

Po to įstatymų leidėjai pradėjo balsuoti dėl antrojo nepasitikėjimo pasiūlymo, kurį pateikė kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), laikomo mažiau pavojingu vyriausybei.

Vyriausybės ateitis priklausė nuo to, ar dešiniojo sparno opozicijos nariai respublikonai nebalsuos už pirmąjį pasiūlymą.

Analitikai kalbėjo, kad pasiūlymas bus atmestas maždaug 20 balsų persvara, o vienženklis balsų skaičius yra naujas smūgis E. Borne ir jos vyriausybei.

Kairiojo sparno parlamento nariai po rezultatų paskelbimo skandavo „Atsistatydinkite! Atsistatydinkite!“ prie E. Borne ir mojavo plakatais, smerkiančiais pensijų reformą.

The post Prancūzijos vyriausybė atlaikė abu pareiškimus dėl nepasitikėjimo appeared first on LAIKMETIS.

Po kelias savaites trukusių taikių streikų ir eitynių prieš oficialaus pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 64 metų policija šeštadienį uždarė priešais parlamentą esančią Konkordijos aikštę demonstracijoms po dvi naktis iš eilės vykusių susirėmimų.

Į kai kuriuos įstatymų leidėjus buvo nusitaikyta individualiai: Ericas Ciotti (Erikas Siotis) – konservatyvios Respublikonų partijos vadovas, kuris, kaip tikimasi, nepritars nepasitikėjimo pareiškimams, – anksti sekmadienį sužinojo, kad jo rinkimų apygardos biuras per naktį buvo apmėtytas akmenimis.

„Žudikai, kurie tai padarė, nori daryti spaudimą mano balsavimui pirmadienį“, – rašė E. Ciotti socialiniame tinkle „Twitter“, skelbdamas nuotraukas, kuriose matyti išdaužyti langai ir grasinantys grafičiai.

Šeštadienį Paryžiuje vykusioje 4 000 žmonių demonstracijoje, kurios metu kai kurie padeginėjo šiukšliadėžes, niokojo autobusų stoteles ir statė improvizuotas barikadas, buvo sulaikyta daugiau kaip 80 žmonių.

Dar 15 žmonių buvo sulaikyti Lione po to, kai, policijos teigimu, susirėmimus sukėlė „smurtaujančių asmenų grupės“.

Kitos demonstracijos Prancūzijos miestuose praėjo taikiai, šimtai žmonių dalyvavo Viduržemio jūros uostamiestyje Marselyje.

„Kas mums dar lieka be to, kad toliau demonstruotume?“ – sakė 33 metų telekomunikacijų inžinierius Romainas Morizot (Romenas Morizo), dalyvavęs protesto akcijoje Marselyje.

Po to, kai vyriausybė pasinaudojo konstitucine nuostata ir apėjo parlamento balsavimą dėl pensijų reformos, „dabar tai visur pakurstys socialinę įtampą, – pridūrė R. Morizot. – Tęsime toliau, neturime kito pasirinkimo.“

Atokiau nuo didžiųjų miestų gatvių griežtai kairioji profsąjunga CGT šeštadienį pranešė, kad darbuotojai uždarys didžiausią Prancūzijos naftos perdirbimo gamyklą Normandijoje, ir įspėjo, kad pirmadienį gali būti uždarytos dar dvi.

Iki šiol streikuotojai tik trukdė degalų tiekimui iš naftos perdirbimo gamyklų, bet visiškai nesustabdė veiklos.

Dėl protestų taip pat buvo sustabdytas šiukšlių išvežimas didžiojoje Paryžiaus dalyje – dabar gatvėse guli apie 10 000 tonų atliekų, o vyriausybė privertė kai kuriuos šiukšliavežius grįžti į darbą.

Ketvirtadienį planuojama devintoji platesnio masto streikų ir protestų diena.

E. Macronui artimi žmonės naujienų agentūrai AFP sakė, kad prezidentas „žinoma, stebi įvykius“ vietoje.

The post Prancūzijoje - didelis chaosas vykstant protestams prieš pensijų reformą appeared first on LAIKMETIS.

Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Miesto komunalinių atliekų surinkėjai streiką ir miesto atliekų deginimo įrenginių blokadą pradėjo prieš 12 dienų. Jie protestuoja prieš E. Macrono pensijų reformą, dėl kurios jiems teks dirbti iki 59-ių metų, vietoj dabartinių 57-erių. 

„Nuo šiandien, nuo šio ryto, galioja privalomojo viešosios paslaugos teikimo tvarka ir šiukšliadėžės tuštinamos“, – pareiškė jis radijui RTL.

Tačiau Paryžiaus merės socialistės Anne Hidalgo (An Hidalgo) – G. Darmanino ir prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) oponentės – patarėjas tai paneigė ir pareiškė, kad „kalbant apie viešąjį sektorių, [gatvėse nepasirodė] jokių sunkvežimių“.

Protestuojantys komunalinių atliekų surinkėjai garantuoja atliekų surinkimą maždaug pusėje iš 20 sostinės rajonų, o likusiuose rajonuose atliekų surinkimu rūpinasi privačios bendrovės, kurios tęsia darbą ir net sudaro sutartis vežti atliekas iš gatvių kai kuriuose iš labiausiai nukentėjusių rajonų.

Tuo tarpu Delphine Burkli (Delfin Biurkli), 9-ojo rajono merė, penktadienį pasiūlė „gatvių valymui nuo šiukšlių pasitelkti kariuomenę“.

The post Paryžiaus gatvėse susikaupė tonos šiukšlių - streikuoja atliekų surinkėjai appeared first on LAIKMETIS.

Senatoriai priėmė reformą 195 balsais prieš 112, taigi paketas dar labiau priartėjo prie tapimo įstatymu. Dabar komitetas parengs galutinį projektą, kuris bus pateiktas Senatui ir Nacionalinei Asamblėjai galutiniam balsavimui.

„Šį vakarą buvo žengtas svarbus žingsnis – Senate įvyko platus balsavimas dėl pensijų reformos teksto“, – po balsavimo naujienų agentūrai AFP sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) ir pridūrė mananti, kad vyriausybės turima parlamentinė dauguma lems, reformos būtų patvirtintos.

Tačiau jei E. Macrono vyriausybei nepavyktų surinkti reikiamos daugumos, E. Borne galėtų pasinaudoti retai naudojama ir labai prieštaringai vertinama konstitucine priemone, vadinama 49/3 straipsniu, kad teisės aktas būtų priimtas be balsavimo.

Profesinės sąjungos, kurios aršiai priešinosi šioms priemonėms, šeštadienį vis dar tikėjosi priversti E. Macroną atsitraukti, nors tos dienos protestai prieš reformą buvo kur kas mažesni nei kai kurie ankstesni.

„Tai paskutinis etapas, – šeštadienį transliuotojui „Franceinfo“ sakė profsąjungos CFDT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Marylise Leon (Mariliz Leon). – Dabar atėjo galutinis etapas.“

Vakare įtampa išaugo, o Paryžiaus policija pranešė, kad suėmė 32 asmenis, kai kuriems protestuotojams ėmus mėtyti įvairius daiktus į saugumo pajėgas, padeginėti šiukšliadėžes ir daužyti langus.

Šią savaitę E. Macronas du kartus atmetė skubius profsąjungų raginimus susitikti su juo, taip bandant priversti jį persigalvoti dėl reformos.

Pasak kairiosios CGT profsąjungos vadovo Philippe'o Martinezo (Filipo Martineso), profesinės sąjungos dėl prezidento atsisakymo susitikti labai supyko.

„Kai gatvėse yra milijonai žmonių, kai vyksta streikai, o iš kitos pusės girdime tik tylą, žmonės stebisi: „Ką dar turime padaryti, kad būtume išgirsti?“ – kalbėjo jis ir paragino surengti referendumą dėl pensijų reformos.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad visoje šalyje į protestus susirinko apie 368 000 žmonių. Policija prognozavo kad į gatves išeis nuo 800 000 iki milijono žmonių.

Paryžiuje mitinguose dalyvavo 48 000 žmonių, nors policija prognozavo, kad jų bus apie 100 000.

Profsąjungos, kurios nurodė, kad susirinko milijonas žmonių, tikėjosi, kad šeštadienį, kai daugumai žmonių nereikia imti laisvadienio, kad galėtų atvykti į renginį, aktyvumas bus didesnis. Policijos duomenimis, vasario 11 dieną, taip pat šeštadienį, protestuose dalyvavo 963 000 žmonių.

Antradienį, paskutinę didelių streikų ir protestų dieną, policijos duomenimis, į gatves išėjo šiek tiek mažiau nei 1,3 mln. žmonių, o profsąjungų duomenimis – daugiau nei 3 milijonai.

„Vaikų ateitis“

Pagrindinė reformos priemonė – minimalaus pensinio amžiaus padidinimas nuo 62 iki 64 metų, kuris, daugelio nuomone, yra neteisingas žmonių, kurie pradėjo dirbti jauni, atžvilgiu.

„Esu čia tam, kad kovočiau už savo kolegas ir mūsų jaunimą“, – sakė 63 metų Claude'as Jeanvoine'as (Klodas Žanvuanas), į pensiją išėjęs traukinio mašinistas, protestavęs Strasbūre, Prancūzijos rytuose.

„Žmonės neturėtų leisti, kad vyriausybė išsisuktų, nes tai susiję su jų vaikų ir anūkų ateitimi“, – sakė jis AFP.

Reformos taip pat padidintų privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.

Protestuotojai teigia, kad naujosios reformos nepalankios ir moterims, ypač motinoms.

„Jei būčiau žinojusi, kad tai įvyks, nebūčiau nustojusi dirbti, kad galėčiau prižiūrėti savo vaikus, kai jie buvo maži“, – sakė Sophie Merle (Sofi Merl), 50-metė vaikų priežiūros darbuotoja pietiniame Marselio mieste.

Keliuose Prancūzijos ekonomikos sektoriuose, įskaitant geležinkelių ir oro transportą, elektrines, gamtinių dujų terminalus ir šiukšlių surinkimą, profsąjungos ragino rengti neterminuotus streikus.

Šeštadienį Paryžiuje miesto transportui streikai turėjo mažai įtakos, išskyrus kai kurias priemiesčio traukinių linijas.

Tačiau kai kuriuose sostinės rajonuose pradėjo kauptis neišvežtos šiukšlės, o oro bendrovės atšaukė apie 20 proc. numatytų skrydžių Prancūzijos oro uostuose.

Šeštadienį transliuotojo BFMTV paskelbta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 63 proc. prancūzų pritaria protestams prieš reformą, o 54 proc. taip pat pritaria streikams kai kuriuose sektoriuose.

Tačiau apie 78 proc. respondentų teigė tikintys, kad E. Macronas galiausiai pasieks, jog reforma būtų priimta.

The post Dėl pensijų reformos protestuojantys prancūzai: ką turime padaryti, kad būtume išgirsti? appeared first on LAIKMETIS.

Be to, kiek vėliau planuojami ir masiniai protestai visoje šalyje.

Jau trečia profsąjungų remiamų protestų diena nuo sausio 19-osios  greičiausiai taps patikrinimu protestuotojų ryžtui blokuoti E. Macrono siekį padidinti pensinį amžių.

„Turime reikalų su prezidentu – nes jis yra viso to šerdis – kuris dėl savo dideliu ego siekia įrodyti, kad yra pajėgus prastumti šią reformą“, – pareiškė radikalių kairiųjų pažiūrų profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas).

E. Macronas pernai savo perrinkimo kampanijoje daugiausia dėmesio skyrė pensinio amžiaus didinimui ir prancūzų skatinimui daugiau dirbti, tačiau apklausos rodo, kad du trečdaliai žmonių yra prieš pokyčius.

Pirmadienį parlamente per audringą posėdį parlamentarai pradėjo diskutuoti dėl reformos, pagal kurią amžius, reikalingas gauti visą pensiją, būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų.

Taip pat numatyta padidinti privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.

Pasak policijos, praėjusią savaitę demonstracijose visoje šalyje dalyvavo 1,3 mln. žmonių, o per pirmąją akciją sausio 19 dieną – 1,1 mln. gyventojų.

Saugumo šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad antradienį tikimasi nuo 900 tūkst. iki 1,1 mln. protestuotojų.

Tai yra skaitlingiausi protestai nuo 2010 metų.

Policijos duomenimis, 2010-aisiais prieš planą padidinti pensinį amžių iki 62 metų protestavo daugiau nei milijonas žmonių, tačiau tuometinio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) dešiniojo sparno vyriausybės pasiūlytas įstatymas vis tiek buvo priimtas.

„Reforma arba bankrotas“

Traukinių ir Paryžiaus metro operatorės vėl pranešė apie „didelius sutrikimus“, o Orli oro uoste, esančiame į pietus nuo Paryžiaus, ketinama atšaukti maždaug kas penktą skrydį.

Visgi tikimasi, kad bendra trikdžių apimtis, įskaitant mokyklų darbo sutrikdymą, bus mažesnė nei ankstesnes dvi dienas.

Valstybinė geležinkelių operatorė pranešė, kad važiavo maždaug pusė tolimojo susisiekimo traukinių.

„Viskas gerai, keliauti galima“, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo 23 metų Sylvainas Magnanas (Silvenas Magnanas) pagrindinėje Marselio stotyje. – Ką tik važiavau vėlesniu traukiniu.“

Nepriklausomos Pensijų konsultacinės tarybos prognozės rodo, kad per ateinančius 25 metus pensijų sistema bus vidutiniškai deficitinė

Maždaug kas antras energetikos milžinės „TotalEnergies“ valdomos naftos perdirbimo įmonės darbuotojas dalyvauja streike, pranešė bendrovė, tačiau atsargos degalinėse yra pakankamai didelės, kad būtų galima susidoroti su bet kokiu laikinu tiekimo sustabdymu.

E. Macrono pasiūlymai priartintų Prancūziją prie kaimynių Europoje, kurių daugumoje galioja 65 metų ar didesnė pensinio amžiaus riba.

Visgi vyriausybei sunku įtikinti reformos būtinybe ar teisingumu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sistema yra subalansuota ir, daugelio ekonomistų teigimu, o pokyčių atveju žemos kvalifikacijos darbuotojams tektų didžiausia jų našta.

„Reforma arba bankrotas“, – pirmadienį parlamente pareiškė biudžeto ministras Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis), sulaukęs oponentų kritikos, kad perdeda.

Nepriklausomos Pensijų konsultacinės tarybos prognozės rodo, kad per ateinančius 25 metus pensijų sistema bus vidutiniškai deficitinė.

Pakeitimai leistų kasmet sutaupyti apie 18 mlrd. eurų (19,5 mlrd. JAV dolerių) iki 2030 metų, daugiausia dėl to, kad žmonės būtų priversti dirbti ilgiau bei būtų panaikintos kai kurios specialios išėjimo į pensiją schemos.

Prancūzijos išlaidos pensijoms yra trečios pagal dydį tarp pramoninių šalių, palyginti su jos ekonomikos dydžiu.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šalis užima pirmąją vietą pagal bendras viešąsias išlaidas.

The post Prancūzijoje antradienį vyksiančiuose protestuose tikimasi iki 1,1 mln. protestuotojų appeared first on LAIKMETIS.