„Gyventojų lūkesčiai senatvės pensijos dydžiui kasmet auga ir iš esmės atitinka infliacijos bei atlyginimų pokyčius (...). Nepaisant gana spartaus senatvės pensijų didinimo tempo, tarp gyventojų lūkesčių ir realiai mokamų pensijų išlieka 40–50 proc. skirtumas“, – pranešime sakė „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

53 proc. apklaustųjų norėtų gauti daugiau kaip 1 tūkst. eurų pensiją, 26 proc. – 801-1000 eurų, 12 proc. – 700-800 eurų.  Balandžio duomenimis, dabartinė vidutinė 596 eurų pensija tenkina tik 4 proc. šalies gyventojų.

„Prieš penkerius metus didžioji dalis apklaustųjų būtų pasitenkinę iki 1000 eurų siekiančia pensija (...). Dėl nuoseklaus ir spartaus atlyginimų augimo gyventojų lūkesčiai taip pat ėmė sparčiai didėti“, – teigė T. Gudaitis.

Anot jo, didesnių nei 1,5 tūkst. eurų pageidauja aukštesnes pajamas gaunantys 26–35 metų išsilavinę gyventojai.

Skaičiuojama, kad poreikius gali patenkinti maždaug 70 proc. buvusių pajamų siekianti pensija, tačiau dabar ji sudaro apie 45 proc.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu balandžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1016 žmonių nuo 18 iki 75 metų.

The post Lietuvių pageidaujama vidutinė pensija - apie 1 tūkst. eurą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.

„Stebėdami skirtumą, kiek žmonių gimsta ir miršta, tas seniai žinoma, kad mūsų visuomenė sensta, ypač Lietuvoje matome tendenciją, kad daugiau žmonių miršta negu gimsta, todėl šita prognozė demografų užfiksuota, (...) kad paprasčiausiai šiemet pensinį amžių pasieks daugiau gyventojų negu pasieks 25 metų amžių. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pensinio amžiaus sulauks daugiau žmonių nei ateis į darbo rinką“, – LRT radijui šią savaitę teigė B. Gruževskis.

„Šiemet tai yra šimtai, ne pilnas gal 500 žmonių skaičius, tas skirtumas, kuris formuojasi, bet kasmet jis didės, kitais metais bus virš tūkstančio, po to 3 tūkst. ir daugiau. (...) Šita įtempta padėtis darys neigiamą įtaką darbo rinkai“, – sakė jis. 

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka tokios tendencijos nesureikšmina. Anot jo, gerovę lemia ne demografinė situacija, bet ekonominė, technologinė pažanga.

R. Lazutkos teigimu, Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų, kasmet į darbo rinką ateina ir iš jos išeina kiek daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

„Jei pernai atėjo keli šimtai ar tūkstantis daugiau nei sulaukė pensinio amžiaus, o šiemet išsilygino, tai tas tūkstantis ar du, kai yra dirbančiųjų mažau, reikšmės neturi. Tai simboliniai metai, nes tie skaičiai artėjo, išeinančių į pensiją skaičius taip smarkiai nekito“, – BNS sakė R. Lazutka. 

„Į rinką ateina ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, tai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais didėja. Pernelyg į tai kreipiamas dėmesys galvojant, kad visuomenės gerovė priklauso nuo biologinių dalykų. (...) Ekonomiką ir gerovę lemia ne tiek demografinė situacija, bet ekonominė, technologinė pažanga“, – teigė jis. 

R. Lazutkos teigimu, šalys, kuriose gimstamumas mažas, įprastai klesti, o kur gimstamumas didelis, pavyzdžiui, Afrikoje, jos skursta.

„Nereikia daug dirbančių žmonių, kai yra mašinos, chemija, robotai, kaip tik svarstoma, ką reikės daryti žmonėms, kai juos išstums robotai“, – teigė jis. 

The post Pirmą kartą į pensiją išeis daugiau žmonių, negu atsiras naujų darbuotojų appeared first on LAIKMETIS.

Pensija menininkei būtų skiriama nuo vasario 1 dienos, numatoma Vyriausybės nutarimo projekte. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija nuo sausio 1-osios siekia 289,4 euro.

Sulaukę pensinio amžiaus pirmojo laipsnio valstybinę pensiją gali gauti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ją skiria Vyriausybė pagal valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimą.

64-erių M. Rubackytė-Golay yra pianistė, profesorė, nuo 1978 metų su pertraukomis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje su žymiais simfoniniais orkestrais, rengia solo koncertus prestižinėse koncertų salėse.

The post Pianistei Mūzai Rubackytei-Golay bus skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija appeared first on LAIKMETIS.

„Penktadienį ryte tokių buvo 40,8 tūkstančio arba kiek daugiau nei 60 procentų iš visų įtrauktų“, – BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič.

Anot jos, tikslus atsisakiusiųjų dalyvauti privačiame pensijų kaupime gyventojų skaičius paaiškės liepos viduryje.

Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalo iki liepos.

Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti 2020 metais jame nepanorę dalyvauti gyventojai.

Nepranešę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime gyventojai nuo liepos automatiškai taps jo dalyviais.

The post Antros pakopos pensijų kaupimo atsisakė beveik 41 tūkst. gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Manoma, kad pirmą kartą per 12 metų – nuo paskutinės pensijų reformos – visos Prancūzijos profsąjungos gali paskelbti bendrą raginimą rengti streikus. Aštuonios jų paragino tai daryti sausio 19 dieną.

Streikais bus siekiama „pradėti galingą ilgalaikį judėjimą, susijusį su pensijų reforma“, sakoma bendrame pagrindinių šalies profsąjungų, kurių vadovai antradienį vakare susitiko Paryžiuje planuoti tolesnių veiksmų, pareiškime.

Streikais bus siekiama „pradėti galingą ilgalaikį judėjimą, susijusį su pensijų reforma

Po kelis mėnesius trukusios nežinios pristatydama vyriausybės planų metmenis, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) antradienį sakė, kad nieko nedaryti dėl prognozuojamo pensijų sistemos deficito būtų „neatsakinga“.

„Tai neišvengiamai lemtų didžiulį mokesčių didinimą, pensijų mažinimą ir keltų grėsmę mūsų pensijų sistemai“, – sakė ji.

Artimiausiomis savaitėmis tikimasi didelių neramumų, nes viešosios nuomonės apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui ir dauguma jų palaikytų protestus.

„Apskritai visuomenė nepritaria reformos idėjai, nors kai kurie supranta, kad jei gyvensime ilgiau, gali tekti ilgiau dirbti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto politikos ekspertas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas).

Tuo metu įmonių vadovai nerimauja dėl streikų poveikio viešajam transportui ir kitoms viešosioms paslaugoms, kurios gali laikinai sustoti.

Be to, jų nerimą taip pat didina sparčiai augančios energijos kainos ir darbo jėgos trūkumas.

The post Nepaisydamas streikų grėsmės, E. Macronas sieks didinti pensinį amžių Prancūzijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tokiam sprendimui, apie kurį kalbam, – tai yra 72 metus, tikrai ne laikas. Šitoje vietoje tikrai galima dėti tašką. Vienas iš labai svarbių lygiagrečiai einančių rodiklių ir kriterijų, į kuriuos turime žvalgytis ir susieti savo pensijų politiką, yra sveiko gyvenimo trukmė, kurios vidurkis Lietuvoje siekia 57,5 metų“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė. 

Pasak jos, sveiko gyvenimo trukmę iki 65 metų planuojama pasiekti tik 2030 metais.  

„Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą“, – tvirtino I. Segalovičienė.  

Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą

Patarėjos teigimu, prezidentas dar 2019 metais siūlė labiau indeksuoti pensijas, kad ji sudarytų maždaug 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių. 2019 metais šis rodiklis siekė apie 43 procentus.  

„Šiais metais jau matysime apie 48 proc. su viršum. 2024 metais turėtume pasiekti šį minimalų standartą (50 proc. – BNS) ir brėžti kitą strateginį tikslą – dar labiau artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra daugiau negu 60 procentų“, – kalbėjo prezidento patarėja.   

I. Segalovičienės teigimu, geriausia būtų, kad diskusijos dėl pensijos amžiau ilginimo kiltų iš mokslininkų kartu su politikais. 

Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti. 

Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.  

The post Prezidentūra: didinti pensijos amžių iki 72 metų dabar ne laikas appeared first on LAIKMETIS.

Atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. į Ministrų kabinetas planuoja svarstyti kitą savaitę.

Pagal projektą, menininkui pirmojo laipsnio valstybinė pensija būtų skiriama nuo vasario 1 dienos.

Valstybinių pensijų įstatymas numato, kad Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Dabar ši išmoka siekia 273 eurus.

Nacionalinė kultūros ir meno premija G. Trimakui skirta 2017 metais už fotografijos ištakų sudabartinimą.

2018 metais menininkas buvo sulaukęs studenčių kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Vilniaus dailės akademijos Senato etikos komitetas konstatavo, kad bandydamas užmegzti neakademinius santykius su studentėmis, G. Trimakas pažeidė šios aukštosios mokyklos etikos normas. Savo išvadas komitetas padarė išnagrinėjęs dviejų studenčių skundus, kuriuose kalbėta apie kelerių metų senumo įvykius.

Pats menininkas tvirtino neturėjęs netinkamų intencijų studenčių atžvilgiu, galėjęs būti ne taip suprastas. Tuomet jis iš Vilniaus dailės akademijos atleistas šalių susitarimu.

Po pusmečio Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo Vilniaus dailės akademijoje, nes nenustatė tokių faktų.

The post Fotografui G. Trimakui norima skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją appeared first on LAIKMETIS.

„Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sako, kad spartesnio pensijų didinimo bus siekiama iki jo bei dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos 2024 metais. 

„Didinsime ir tikrai stengsimės, kad ir iki pat kadencijos pabaigos tiek mano, tiek šios Vyriausybės – nes šiuo klausimu mes puikiausiai sutariame – didinti pensijas reikia ir tai turime daryti greitai. Manau, kad pasieksime dar ženklaus augimo iki pat 2024-ųjų metų pabaigos“, – teigė G. Nausėda.

Pasirašydamas 2023 metų biudžetą G. Nausėda pabrėžė, kad pensijos kitais metais bus indeksuojamos ketvirtus metus iš eilės. Jos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo. 

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 1,13 tūkst. eurų, o vidutinė senatvės pensija – 483 eurai.

The post Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau - G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja, ar tokia pataisa būtina, nes netrukus bus parengtas pirminis  valstybinių pensijų sistemos pertvarkos planas.   

„Dabar siūlytume nepriiminėti tokio smulkaus projekto (...) Reikėtų integruoti į būsimą (valstybinių pensijų sistemos – BNS) pertvarką“, – praėjusią savaitę teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. 

„Pirminius pasiūlymus galėtume turėti gal kokį birželį“, – pridūrė jis. 

Pasak A. Bitino, pertvarkyti valstybines pensijas reikia, nes, pavyzdžiui, išmokos skiriasi dešimtimis kartų, jos dubliuojasi. 

Viceministras žadėjo, kad valstybinių pensijų reforma Seimui bus pateikta dar šiemet arba vėliausiai kitą pavasarį.

Vytautas Mitalas sako, kad tokios pensijos yra sovietinis rudimentas ir reikėtų eiti iš jo, o ne gilyn į jį

„Tikėtina, kad galbūt rudens ar vėliausiai pavasario sesijoje. Problema yra ta, kad nesinori eiti va bank – pateikti projektus ir po to susilaukti kritikos“, – komitete sakė viceministras.   

A. Bitino teigimu, diskusijos, kuriuo keliu eiti, su socialiniais partneriais bei šių pensijų gavėjais greitai nevyksta.

Valstybinių pensijų įstatymo pataisas dėl daugiavaikių našlių pateikė Peticijų komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad ši pensija turėtų būtų bent vienam iš tėvų „nuolat prieinama“, o Laisvės frakcijai priklausantis Vytautas Mitalas sako, kad tokios pensijos yra „sovietinis rudimentas ir reikėtų eiti iš jo, o ne gilyn į jį“.  

Galutinę išvadą Seimui dėl pataisos teiks Socialinių reikalų ir darbo komitetas.   

Antrojo laipsnio valstybinę pensiją (dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio – 118,7 euro) dabar  gauna 8315 žmonių, iš jų 8206 daugiavaikės motinos ir 109 tėvai. Iš valstybės biudžeto tam kasmet skiriama apie 12 mln. eurų.  

The post Svarstoma penkis ir daugiau vaikų išauginusiam tėvui skirti beveik 119 eurų pensiją appeared first on LAIKMETIS.

Nuo sausio 1 d. įvestos naujos taisyklės suteikia galimybę bet kuriam Šveicarijos gyventojui, turinčiam „asmeninį įsitikinimą“, kad jis nepriklauso tai lyčiai, kuriai jis yra įrašytas civilinės būklės aktų registre, gali kreiptis dėl lyties keitimo.

Ir prireikė vos keturių dienų, kol sistema buvo pasinaudota, nes Šveicarijos dienraštis „Luzerner Zeitung“ pranešė, kad vyras iš Liucernos pateikė prašymą pakeisti lytį, kad sulaukęs Šveicarijos pensinio amžiaus, 64 metų, galėtų gauti valstybinę pensiją kaip moteris.

Nors egzistuoja taisyklės, kuriose tariamai neleidžiama asmenims teikti „akivaizdaus piktnaudžiavimo” prašymų, iš tikrųjų valstybės tarnautojai „neįsipareigoja“ „patikrinti suinteresuotų asmenų įsitikinimą“, o pareiškėjo nuoširdumas yra preziumuojama pagal sąžiningumo principą.

Ši politika iškėlė papildomų klausimų, kaip asmenys galėtų ateityje piktnaudžiauti sistema savo naudai, o kritikai perspėjo, kad vyrai gali pasinaudoti spraga, kad išvengtų privalomo šaukimo į karinę tarnybą.

Niekas netrukdo vyrui, būnant 17 metų amžiaus, kreiptis dėl lyties pakeitimo, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.

Vienas socialinės žiniasklaidos vartotojas teigė, kad niekas netrukdo vyrui, būnant 17 metų amžiaus, kreiptis dėl lyties pakeitimo, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę. „Sulaukęs 30 metų grįžtate atgal ir pasikeičiate savo lytį vėl į vyro ir viskas“, – rašė vienas vartotojas.

Michelis Montini (Mišelis Montinis) iš Federalinės teisingumo tarnybos dar praėjusių metų lapkritį pripažino, kad procesas turėjo trūkumų, tvirtindamas, kad „žmonės galės paskelbti save moterimi prieš pat išeidami į pensiją ir išeiti metais anksčiau.

„Vienišas vyras, pasiskelbęs moterimi, gali, pavyzdžiui, gauti pensiją nuo 64 metų“, – pridūrė Montini.

Translyčių ir lyties keitimo klausimai neapsiriboja pensijomis, bet yra aktuali tema, kai kalbama ir apie sportą. Tokiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos biologiniai vyrai, pakeitę lytį, vis dažniau varžosi moterų sporto komandose, muša rekordus ir atima stipendijas iš biologinių moterų sportininkių.

The post Šveicarijoje vyras pasikeitė lytį, kad galėtų anksčiau laiko išeiti į pensiją appeared first on LAIKMETIS.