Bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 49,9 mln. eurų – 34 proc. daugiau (2022 metais – 37,3 mln. eurų). Lietuvoje jos augo 29 proc. iki 43,6 mln. eurų (33,7 mln. eurų), Latvijoje – 1,8 karto iki 6,4 mln. eurų (3,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje.

„Visos pajamos buvo uždirbtos iš pagrindinės veiklos – mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas“, – teigė „Valientė“.

Bendrovės grynasis pelningumo rodiklis pernai siekė 1,38 proc. (2022 metais – 0,05 proc.), bendrasis – 15,76 proc. (16,09 proc.).

„Valientė“ skelbia šiemet ketinanti pasiekti po 3 mln. eurų pardavimo pajamų iš kiekvienos savo parduotuvės – prekybos tinklo interneto puslapyje nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje jų yra 26, Latvijoje – 5.  

„Bendrovės tikslas toliau gerinti atliekamų paslaugų kokybę, didinti prekių asortimentą, išeiti į tarptautinę rinką (...). Dėmesį skiriame kokybiškų prekių pasiūlai, taikliai parinktam asortimentui, konkurencingoms kainoms. Į tai nukreiptos pagrindinės bendrovės investicijos“, – skelbia „Valientė“.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, įmonė teigia susidurianti su tokiomis kliūtimis, kaip maža vietine rinka ir konkurencija.

„Valientė“ teigia, kad 75 proc. jos tiekėjų sudaro Lietuvos įmonės, 24 proc. – Europos Sąjungos, 1 proc. – neįvardytų trečiųjų šalių.

„Nors ir toliau vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, tačiau geopolitinė padėtis didelės įtakos bendrovei neturi, nes prekės yra perkamos pagrinde iš Lietuvos bei Europos Sąjungos tiekėjų“, – metiniame pranešime nurodė bendrovė.

Birželį portalas „Verslo žinios“ skelbė, jog kai kurios Lietuvos įmonės nežino, kad jų produkcija parduodama prekybos tinkle „Mere“. Pasak portalo, dalis prekių šį tinklą pasiekia per tarpininkus be pačių bendrovių žinios.

Pirmoji „Mere“ parduotuvė Lietuvoje buvo atidaryta 2022 metais Kaune. 

Pernai spalį bendrovės įstatinis kapitalas buvo sumažintas 2 mln. eurų, arba 72,2 proc. iki 0,77 mln. eurų.

Pasak bendrovės, tai padaryta po to, kai 2021 metų pavasarį „Valientės“ įstatinis kapitalas buvo padidintas tokias pat dalimi – nuo 0,77 mln. iki 2 mln. eurų – tačiau iki 2022-ųjų pabaigos liko neapmokėtas iki galo, trūkstant 1,5 mln. eurų.

„Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jeigu per nustatytą terminą akcininkai akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įsigijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis negalioja“, – nurodo bendrovė.

Registrų centro duomenimis, 66 proc. „Valientės“ akcijų valdo Rusijos pilietė Ana Šnaider. Likusios priklauso kitiems Rusijos piliečiams: Rustamui Kiližekovui, Andrejui Šnaideriui, Valerijui Jakovlevui ir Andrejui Veikulainenui. Naudos gavėja nurodoma įmonės vadovė, Rusijos pilietė Rosina Tutariševa.

2023 metų pabaigoje, kartu su padaliniu Latvijoje, bendrovėje dirbo 277 darbuotojai (2022 metais – 234). Įmonės teigimu, per 2023 metus daugiau nei pusė – 141 darbuotojas – dėl įvairių priežasčių nutraukė darbo sutartis.

The post Rusiško prekybos tinklo „Mere“ valdytoja pelną pernai padidino 37 kartais appeared first on LAIKMETIS.

Minima įmonė - tai švedų holdingo įsteigtas „Silvestica Green Forest" Lietuvos filialas. Įmonės tinklalapyje skaitome: „Silvestica Green Forest Ltd" yra ilgalaikis miškininkystės fondas instituciniams investuotojams, kurį 2017 m. pavasarį įkūrė SEB, „Hesselmanska Stiftelsen" ir CRK. „Silvestica" investuoja į turto klasės miškininkystę įsigydama miško nekilnojamąjį turtą Švedijoje, Suomijoje ir Baltijos šalyse. Veikla vykdoma vadovaujantis įmonės filosofija „Gera miško nuosavybė". Tai reiškia, kad ji turi tvarkyti savo miškus atsakingai ir tvariai, kad būtų pasiektas didelis vertės augimas ir stabilus tiesioginis pelnas pagal SEB tvarumo politiką ir pagal SEB miškotvarkos pramonės politiką“.

Išverskime į lietuvių kalbą: šis fondas įsteigtas tik tam, kad supirktų ir kirstų Lietuvos miškus. Darbuotojų yra, jų net du. Bet net ir čia ponai švedai „taupo", juos „formindami" „autorinėmis sutartimis". Tam, kad nereikėtų darbo sutarčių registruoti ir daugiau Sodrai sumokėti, todėl statistika ir rodo nulį darbuotojų.

Na, gal jie tikrai yra „autoriai“, nes taip vogti neraustant - tai menas, „autorinis darbas". Beje, Lietuvoje daug verslų tą darė prieš 25-30 metų, - tai buvo laukinio kapitalizmo siautėjimo klasika. Net turguose dirbo „autoriai pagal autorines", kol VMI neišgaudė. Na, bet ponams švedams Lietuvoje tai ir dabar leidžiama.

O pelnas tos dviejų „autorių" valdomos firmelės didelis todėl, kad tai vadinamasis konsoliduotas, t. y. viso holdingo pelnas, nors Lietuvoje jo pajamos ir nėra tokios. Tiesiog konsoliduotose pelno ataskaitose buhalteriškai šitaip sukrenta skaičiukai. Ir pelnas gaunamas Švedijoje, kur ir sumokami mokesčiai, ne Lietuvoje.

Miškus „Silvestica Green Forest Lithuania" pirko iš UAB „Baltijos miškų fondas" (valdytoja Sigita Bizulienė, kuri, matyt ir yra viena iš „autorių", nors apie juos, saugant „autorystę", duomenys nėra skelbiami...). Duomenų apie direktorių irgi nėra. Veikė 2017-2022 m., pirko, pardavė, uždirbo ir 2022-06-06 veiklą sustabdė. Turėjo 97 „investuotojus", išmokėjo jiems per tuos metus 24,87 mln. Eur, po 27,3 proc. nuo įdėtų pinigiukų kasmet, t. y. uždirbta daug daugiau nei įdėta.

Pelnas gaunamas Švedijoje, kur ir sumokami mokesčiai, ne Lietuvoje.

Ši UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“ priklausė „INVL Asset Managment“, dabar įsteigtas naujas uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtas investicinis fondas „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II" (vadovaujantysis partneris Martynas Samulionis, dirbęs ir su minėtu „Baltijos miškų fondu“, turbūt irgi „autorius").

Šį „naująjį" fondą administruoja vienas didžiausių „investicinių fondų paslaugų tiekėjų" Europoje „Apex group", kuris skirtas, „instituciniams ir privatiems investuotojams"(vertimas į lietuvių kalbą - plėšikautojams) iš ES šalių" ir veikia pagal Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės įstatymus.

Toliau tyrinėjant po truputį veriasi didžiulės „investuotojų" minios iš broliškų ES respublikų. Schemos, superkant mišką ir žemes ne tik Lietuvoje, bet visoje Rytų Europoje, kurią galima ir reikia nusipirkti. Tikrai nesunku būtų detaliai atsekti, net iš viešų šaltinių, praktiškai visus šiuos biznius. Tik tas vienam asmeniui užimtų gal mėnesį laiko, kurio neturiu. Gal kas turit, žurnalistikos brolija - pasidomėkit.

Ir kaip neprisiminti šviesios atminties Ostapo Benderio ir jo UAB „Ragų ir kanopų paruošų kontora"? Kontoros zicpirmininko Funto, kuris gyveno gerai prie visų valdžių? Ir, beje, buvo įsteigęs net bendrovę „Draugiškasis kedras“, prekiavusią mediena? Klasika ir yra klasika.

Kodėl tų sukčių tiek daug ir firmos vis keičiamos? Juk tai taip paprasta, Kisa! Lietuvoje po leidimo pirkti užsieniečiams miškus ir žemę kilo visuomenės pasipriešinimas ir buvo nuspręsta leisti vienam asmeniui pirkti tik 1500 ha miško ir 500 ha žemės. Na, tai prieš draudimų įsigaliojimą visi bosai ir prisipirko kiek norėjo.

O po to jau reikėjo turėti vis naują firmą kiekvienam 1500 ha miško ir 500 ha žemės. Ir štai, tie patys savininkai įkuria užsieniuose investicinį fondą, kuris steigia vis atskiras supirkinėjančias firmeles su „autorinėmis sutartimis". Bingo, savininkų daug! Ir visus juos valdo „holdingai" iš užsienio.

Visų mokesčių Lietuvai tikrai niekas nesumoka, jei gailima net Sodrai už 2 darbuotojus daugiau sumokėti. O VMI tegu ir toliau eina į turgų gaudyti bobučių, prekiaujančių nuo žemės su savo užaugintų darželyje krapų ryšuliukais.

Ir stebimės, kaip čia vis pensijoms ir mokytojų algoms trūksta? Ir mokesčių reformatoriai vis žiūri, kaip smulkų verslą, pravardžiuojamą „gyvulių ūkiu", dar labiau stambiųjų ryklių naudai apmokestinti. Kaip korporacijų vadams sodros ir gyventojų pajamų mokesčio lubas sumažinti, kad tik jie, vargšai, mažiau mokesčių sumokėtų ir daugiau kišenėse liktų.

Pabaigai  - išraiškinga detalė. Taip, Lietuva superkama, panašiai kaip ir Ukraina, tik mums gal atrodo, jog pirkėjai kiti. Viskas juk pasaulyje susiję, kaip dar Hegelis rašė. Štai, ta pati „Apex Group" glaudžiai bendradarbiauja su „eFront", kurios savininkė yra „Black Rock", ir yra su ja „generaliniai partneriai". Ratas užsidaro, brangūs Lietuvos žmonės.

Naujai valdžiai (jeigu tikrą išsirinksim) uždavinukas paprastas - šitą schemą išardyti, kad draudimai galiotų ne tik atskiriems juridiniams asmenims, bet ir juos urmu steigiantiems užsienio investiciniams fondams. Tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.

The post Algimantas Rusteika. „Black Rock" partneriai kerta Lietuvos miškus appeared first on LAIKMETIS.

„Mano supratimu, tie pakeitimai, kurie susiję su gyventojų pajamų mokesčio perstumdymais, turi būti minimalūs arba išvis jų nebūti. Mums reikėtų susikoncentruoti į pelno mokestį, pasižiūrėti, ar yra dalykų, kurie gerintų Lietuvos konkurencingumą pelno mokesčio įstatyme, ir tiek GPM, tiek nekilnojamo turto mokestį padėti į šalį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Jis mano, kad net ir mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji pagal individualią veiklą turės mokėti didesnius mokesčius, be to, taps painesnis buhalterijos tvarkymas. 

„Man atrodo, kad bandydami pasiimti vieną kitą centą mes galime prarasti didesnes sumas“, – kalbėjo V. Mitalas. 

Laisvės partijos atstovas sako, kad Vyriausybė klaidingai formuoja lūkestį apie geresnę viešųjų paslaugų kokybę. 

„Aš kuo toliau, tuo labiau matau, kad atskiri (mokesčių reformos – BNS) dėmenys yra netikslingi, nepakankami arba net neteisingi ir kažkokio didelio pokyčio šita reforma ar taip, ar taip jau nebežada atnešti“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą, o visa kita yra (...) diskusija ir sprendimai apie niekalus jau likę“, – pridūrė jis.

Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą

Laisvės partijos atstovas BNS patikslino, jog kalbėjo apie šiemet gegužę Seime priimtą „žaliųjų“ kuro akcizų paketą ir rėmėsi finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktais skaičiais.

Ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

V. Mitalas birželio pabaigoje yra sakęs, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.    

Tuo metu Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad frakcija Seime neremia didesnio individualios veiklos ir dovanų apmokestinimo, tačiau, pasak jos, reformos pakete yra gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Finansų ministrė G. Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. 

The post Valdantieji: svarstant mokesčių reformą reikia koncentruotis į pelno mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Atskaičius beveik 12,7 tūkst. eurų administravimo sąnaudų, balandžio 30 dienos duomenimis, sumokėtų perteklinių pajamų suma siekia 11,195 mln. eurų. 

Pasak „Baltpool“ atstovės Eglės Junčienės, dėl šių lėšų panaudojimo spręs Vyriausybė, atsižvelgusi į Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlymus. 

„Šiai dienai dar neturime tokių nurodymų pervesti tas lėšas kažkur (...) Kol kas jokio konkretaus sprendimo, kaip tos lėšos turėtų būti panaudotos, mes nesame gavę ir kol kas jos deponuotos specialioje sąskaitoje“, – BNS teigė E. Junčienė. 

Kokią dalį lėšų sumokėjo konkretūs gamintojai, „Baltpool“ nenurodė motyvuodama konfidencialumu. 

Tuo metu, ataskaitos duomenimis, pagal jų pateiktus skaičiavimus ir deklaracijas, gruodį–kovą elektros gamintojai turėjo sumokėti 13,932 mln. eurų perteklinių pajamų.

Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.

Vyriausybei pritarus šio mažinti energijos kainas skirto reglamentavimo perkėlimui į Lietuvos teisę, elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką VERT patvirtino pernai gruodį. 

Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.

Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.

Pasak „Ignitis grupės“ ir „Enefit“ atstovų, didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina dažniausiai yra mažesnė nei 180 eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.

The post Elektros gamintojai sumokėjo daugiau nei 11 mln. eurų viršpelnio appeared first on LAIKMETIS.

Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio. 

Tam parlamentarai inicijuoja jų parašų rinkimą – prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 

„Šiandien mes Vyriausiajai rinkimų komisijai teiksime prašymą, kad būtų išduoti parašų rinkimo lapai rinkti parašus ir kaip gyventojų iniciatyvą teikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri padėtų būsto paskolas turintiems asmenims susimažinti savo įnašus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Ketvirtadienį tikimės susitarti su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad dalyvausime jų posėdyje ir balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų. (...) Valdantiesiems tai būtų ženklas, kad tai ne šiaip opozicijos iniciatyva, bet piliečių iniciatyva, kurią palaiko didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo Seimo narys.

balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų

Anot jo, kaip ir iki 2009 metų galiojusi lengvata, būtų deklaruojama per metus sumokėta palūkanų suma ir atitinkamai  mažinamos apmokestinamos pajamos.

„Tai reiškia, jei sumokėjai apie 1000 eurų palūkanų, tai maždaug 20 proc. mažesnės būtų palūkanos, 200 eurų būtų grąžinama, kaip dabar grąžinama už kitas panašias lengvatas“, – sakė V. Gapšys.

„Manome, kad tai būtų sąžininga. Daugiau nei 200 tūkst. namų ūkių šiuo metu moka ryškiai padidėjusias palūkanas, Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normas ir naujausiais pranešimais nesvarsto galimybės dar sustoti“, – kalbėjo jis. 

Dabar siūloma solidarumo mokesčio įnašais finansuoti krašto apsaugą, tačiau „darbietis“ Andrius Mazuronis pabrėžė, kad dėl šios iniciatyvos krašto apsauga nenukentėtų. 

„Čia vienas kitam neprieštaraujančios iniciatyvos, krašto apsauga gauna tiek finansavimo, kiek yra pajėgi įsisavinti. Daugiau paskyrus, daugiau įsigijimų nebus, nes tiesiog nėra pajėgūs įsisavinti tiek lėšų. Krašto apsaugai tas projektas nėra priešas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kalbėjo, kad lengvata atstatytų teisingumą ir panaikintų diskriminaciją, kadangi 2009 metais tokia lengvata buvo taikyta. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri numatė įvairių priemonių šeimoms ir piliečiams dėl išaugusių palūkanų normų. 

„Lenkija per praėjusius ir šiuos metus skyrė apie 2 mlrd. eurų tokioms priemonėms, (...) įvertinus šalies dydį tai yra apie 100-200 mln. eurų (Lietuvos atveju – BNS), tokiame lygyje imdami pavyzdį iš kaimynų, galėtume pateikti vienokį ar kitokį sprendimą šeimoms, kurios susiduria su situacija, kai palūkanos išaugo drastiškai ir greitai“, – sakė T. Tomilinas. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kad lengvatos galėtų būti mokamos ir ilgesniu laikotarpiu, o ne tik vienerius metus.

The post Seimo opozicija siūlo dalį bankų pelno skirti lengvatoms už būsto paskolas appeared first on LAIKMETIS.

JAV bendrovės „Walt Disney Company", „Netflix", „Comcast" ir kitos žiniasklaidos milžinės praėjusiais metais prarado daugiau nei pusę trilijono dolerių rinkos vertės, teigiama „Financial Times" ataskaitoje.

Tiesą sakant, Dow Jones Media Titans (DJMT) indekso, kuris yra 30 didžiausių pasaulyje žiniasklaidos bendrovių finansinės būklės barometras, rinkos vertė sumažėjo nuo 1,35 trilijono iki 808 milijardų JAV dolerių, t. y. maždaug 40 proc.

Po to, kai „Avataro" tęsinys nepasiekė gerų rezultatų kino teatrų kasose, „Disney" akcijos, kurias vienas analitikas pavadino „tobula blogų naujienų audra", nusmuko apie 45 proc. - tai didžiausias kritimas per beveik 50 metų.

„Paramount" ir „Netflix" taip pat prarado atitinkamai 42 proc. ir 52 proc. savo rinkos vertės. Ataskaitoje teigiama, kad CNN patronuojančios bendrovės ir naujai įsteigtos „Warner Brothers Discovery" vertė smuko 63 proc.

TV prekės ženklai taip pat nebuvo apsaugoti nuo nuosmukio: „AMC Networks" reklamos pajamos praėjusį ketvirtį sumažėjo 10 proc., taip pat „Paramount", kurios pajamos iš CBS ir kitų televizijos tinklų reklamos sumažėjo apie 3 proc.

Remiantis DJMT indeksu, stipriai nukentėjo ir kabelinės televizijos paslaugų teikėjai „Charter Communications" (53 proc.) bei „Comcast" (31 proc.), kurių akcijų kaina sumažėjo.

„Disney" pasiekė nekokių rezultatų. Prognozuojama, kad žiniasklaidos milžinė praras 100 mln. dolerių dėl „Keisto pasaulio" (angl. Strange World) - mokslinės fantastikos komedijos su LGBT siužetu, kuri per Padėkos dienos minėjimą nepateisino lūkesčių.

Filmas „Keistas pasaulis", kuriame pasakojama apie tyrinėtojų šeimą, vykdančią misiją išgelbėti planetą nuo paslaptingos ekologinės krizės, uždirbo mažiau nei 19 mln. dolerių, palyginti su 180 mln. dolerių biudžetu, pranešė „Variety".

Pastaraisiais metais „Disney" į savo programas įtraukė daugiau LGBT personažų ir „woke" siužetų.

„Ši kompanija jau 100 metų pasakoja istorijas, ir šios istorijos turėjo reikšmingą, teigiamą poveikį pasauliui, o viena iš priežasčių, kodėl jos turėjo tokį poveikį, yra ta, kad viena iš pagrindinių mūsų pasakojimo vertybių yra įtraukimas, priėmimas ir tolerancija, ir mes negalime to prarasti", - sako kompanijos atstovas.

The post LGBT ir pabudimo kultūros palaikymas neigiamai paveikė JAV žiniasklaidos milžinų rinkos vertę appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ir kasmet, instituto praėjusių metų ataskaitą patikrino tarptautinė audito bendrovė, o po to ji buvo pateikta tvirtinti instituto veiklą prižiūrinčiai kardinolų komisijai.

Vatikano banko klientai yra Šventojo Sosto institucijos, o taip pat Katalikų Bažnyčios juridiniai asmenys bei ribotas skaičius privačių asmenų, kuriems priklauso teisė turėti sąskaitas Vatikano banke. Pastarieji – tai dvasininkai bei Vatikano darbuotojai ir pensininkai pasauliečiai.

Banko ataskaitoje pabrėžiamas atsidavimas klientų finansinio turto valdymui pagal katalikiškas vertybes ir principus.

Nors 18 milijonų eurų grynojo pelno, palyginti su 43 milijonais eurų 2020 m. ir 465 milijonais eurų 2019 m. yra žymiai mažiau, Kardinolų priežiūros komisijos pirmininkas kardinolas Santos Abrily Castelló (Santos Abrili Kastelo) ataskaitoje rašė, kad 18,1 mln. eurų pelnas yra „žymus rezultatas, atsižvelgiant į mažą pelningumą finansų rinkose".

„Išmintingi ir apdairūs vadovybės sprendimai ir toliau pasiteisina", - komentavo jis.

Vatikano miesto valstybėje įsikūrusiame banke dirba 110 darbuotojų, jis turi 14 519 klientų ir prižiūri 5,2 mlrd. eurų klientų turto.

Anot pranešimo, „jis siekia tarnauti visuotinei Katalikų Bažnyčios misijai administruodamas patikėtą turtą ir teikdamas mokėjimo paslaugas su Šventuoju Sostu ir Vatikanu susijusiems subjektams, religiniams ordinams, kitoms katalikiškoms institucijoms, dvasininkams, Šventojo Sosto darbuotojams ir akredituotoms diplomatinėms įstaigoms".

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad bankas yra civilinė šalis istoriniame Vatikano procese, kuriame siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn 10 asmenų už finansinius nusikaltimus, iš kurių kai kurie yra susiję su Valstybės sekretoriato įsigytu 350 mln. eurų vertės investiciniu turtu Londone.

Vatikano bankas „buvo viena pirmųjų institucijų, ištikimai parėmusių popiežiaus pageidavimus, kad būtų užtikrintas aiškumas, sąžiningumas ir tvarka Šventojo Sosto ekonominiuose reikaluose", teigia jo atstovai.

The post Vatikano bankas praėjusiais metais gavo 18 mln. pelno appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo vardu pavadintą medicinos mokslų universitetą ir kliniką, o taip pat juos remiantį fondą, 1993 m. Romoje įkūrė Opus Dei prelatūra. Projekto, siekiančio žmogaus asmens vertę iškelti į biomedicinos mokslų centrą, iniciatorius buvo tuometinis Opus Dei prelatas palaimintasis Alvaro del Portillo.

Sveikindamas savo svečius, popiežius atkreipė dėmesį į tai, jog „Campus Bio-Medico“ savo veikloje rūpinasi ne tik gydymu ir priežiūra, bet tai pat moksliniais tyrimais, kad pacientai gautų tinkamiausią gydymą, o svarbiausia – visa tai daroma su meile žmogui. Kad medicina galėtų sėkmingai atlikti savo pašaukimą, jai būtina vieninga vizija, kurioje svarbiausia būtų ne idėjos, metodai ir projektai, bet konkretus žmogus, pacientas, kurį reikia gydyti susipažįstant su jo istorija, užmezgant su juo draugiškus, širdį gydančius ryšius.

krikščioniška medicinos vizija – meilė žmogui, ypač kenčiančiam ir pažeidžiamam žmogui, kurio būsenoje atsispindi Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslas.

Pasak Pranciškaus, tai ir yra krikščioniška medicinos vizija – meilė žmogui, ypač kenčiančiam ir pažeidžiamam žmogui, kurio būsenoje atsispindi Nukryžiuotojo Jėzaus paveikslas. Ligoninės ir visos gydymo įstaigos, o ypač toks, kurios savo veikloje vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, turi būti vietos, kuriose į pacientą žiūrima visų pirma kaip į kenčiantį žmogų.

Kai daugiausia dėmesio skiriama žmogui, tuomet aiškiau suprantami ir mokslinių tyrimų tikslai. Medicinos sferoje rūpinimasis žmogumi be mokslo būtų bergždžias, kaip ir mokslas be rūpinimosi būtų nevaisingas. Abu šie dalykai yra tarpusavyje susiję, ir tik kartu jie paverčia mediciną menu – menu, kuriame dalyvauja protas ir širdis, kuriame darniai vienas kitą papildo profesionalumas ir gailestingumas, žinios ir atjauta, kompetencija ir empatija.

Popiežius padėkojo Opus Dei universitetui ir ligoninei, už jų vykdomą humanišką mokslinių tyrimų plėtrą. Tai labai svarbu mūsų laikais, kai dažnai einama pelno siekimo keliu, pamirštant, kad ligonių poreikiai yra svarbesni už pelną. Humaniškumo pirmenybės medicinoje svarbą parodo kritinės situacijos, tokios, kaip šiandien mūsų išgyvenama pandemija.

Dabartinė krizė parodė, kaip svarbu jungtis, bendradarbiauti ir kartu spręsti bendras problemas. Sveikatos apsaugai, ypač katalikiškų institucijų vykdomai sveikatos apsaugai, to reikia ir vis labiau reikės. Artimo meilė – tai dovanojimas ir dalijimasis. Reikia dalytis žiniomis, patirtimi, mokslu. Katalikiškos sveikatos apsaugos struktūros savo veikla turi liudyti atvirą ir išeinančią Bažnyčią, sakė popiežius.

The post Popiežius: ligonių poreikiai turi būti svarbiau už pelną appeared first on LAIKMETIS.