„Greičiausiai pavasario sesija yra tas kontekstas, kai galime kažką naujo sutarti, nes dabar, kai tik ką priimtas biudžetas, išeina į kalėdinį laikotarpį politinė sistema, gal ir ne nepavyks, bet faktas, kad pavasario sesija būtų tinkamas metas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Jis teigė, jog pats pritartų bet kokiam gynybos mokesčio modeliui, nes gynyba yra „raktinis apskritai ateities klausimas“, gyvenant Rusijos ir Baltarusijos kaimynystėje, tačiau pažymėjo, kad svarstant naują mokestį svarbu ir nusistatyti tikslus, ko norima pasiekti.

„Mes pirmiausia turime išsikelti tikslą, ko mes siekiame – ar tai būtų 3  proc. nuo BVP, ar tai būtų papildoma infrastruktūra. Tada skaičiuoji, kiek tau pinigų trūksta ir iš kokio mokesčio galėtum padidinti, gal PVM, gal GPM, gal per visą mokesčių bazę uždėti kokį 0,1 proc., gal vieną kažkur mokestį didinti, tai yra atviras klausimas“, – pabrėžė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas taip pat teigė, kad kartu su gynybos mokesčiu būtų galima svarstyti ir visuotinio šaukimo idėją

Seimo vicepirmininkas taip pat teigė, kad kartu su gynybos mokesčiu būtų galima svarstyti ir visuotinio šaukimo idėją, pats siūlo modelį daryti kuo lankstesnį, kartu ir panaikinant paskatas vengti kariuomenės, pvz., prisidengus ligomis.

„Aš pritarčiau visuotiniam šaukimui, bet esu nekart išsakęs ir idėją, kas po tuo slypi – aš esu už kuo lankstesnę sistemą. Jei mes sukurtume sistemą, kad kiekvienas šaukiamo amžiaus jaunuolis randa joje sau vietą, nebūtinai eidamas tuos devynis ar šešis mėnesius į kareivines, bet, tarkime, lankydamas būrio vadų kursą, kaip studentas. Reiktų sistemą kreipti į tai, kad nebūtų paskatų vengti“, – kalbėjo konservatorius.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių politikas minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

Krašto apsaugos ministerija šiemet vasarą pasiūlė pertvarkyti šaukimą, sudarant lankstesnes tarnybos sąlygas ir didinant karo prievolininkų skaičių per metus iki maždaug 5 tūkstančių. Reforma dar turėtų būti svarstoma Vyriausybėje ir teikiama Seimui, bet joje nėra numatyta visuotinio šaukimo.

Dalis valdančiųjų konservatorių, įskaitant premjerę Ingridą Šimonytę ir partijos lyderį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, taip pat prezidentas Gitanas Nausėda ragina atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, tačiau ši idėja nesulaukia plataus palaikymo.

The post P. Saudargas: tartis dėl gynybos mokesčio būtų galima pavasario sesijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Nepaisant visų iššūkių, nepaisant visų dalykų, kurie vyko aplink Seimą, aplink mus, tiek tolėliau, ten, kur vyksta karas, tiek mūsų kaimynystėje, tiek šalies viduje, man rodo, kad Seimas gana sėkmingai dirbo, įgyvendinome didžiąją dalį tų darbų, kuriuos buvome sau užsibrėžę, tvirtindami Seimo pavasario sesijos darbotvarkę ir dėl to noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų“, – baigdama sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip vieną svarbiausių šios sesijos darbų ji išskyrė su valstybės tarnybos reforma susijusių įstatymų paketo priėmimą, toliau demonstruotą paramą Ukrainai.

Pavasario sesiją Seimas taip pat priėmė laikinų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymą, Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą

Pavasario sesiją Seimas taip pat priėmė laikinų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymą, Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, pritarė apylinkės teismų reformai, nutarė, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimama iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių dvigubą pilietybę turinčių asmenų, nepriklausomam tiekėjui suteikė teisę vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams, pritarė šilumos ūkio pertvarkai, nustatė reikalavimus elektrinių paspirtukų vairuotojams, sugriežtino pamokų lankomumo kontrolę, pertvarkė paramos žiniasklaidai modelį ir kt.

Be to, Seimas nusprendė kitų metų gegužės 12 dieną surengti privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Šią sesiją pirmą kartą paskirtas žvalgybos kontrolierius, nuspręsta pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui.

Seimo Spaudos tarnybos duomenimis, parlamentarai pavasario sesiją rinkosi į 54 posėdžius, priėmė 371 teisės aktą, iš jų – 272 įstatymus.

Pagal Konstituciją, Seimas per metus renkasi į dvi sesijas – pavasario ir rudens. Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10-ąją.

The post Politinio sezono pabaiga: Seimas baigė pavasario sesiją appeared first on LAIKMETIS.

„Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui sakė M. Macijauskas.

„Viso paketo, kuris susijęs su mokesčių lengvatomis, peržiūrėjimas, būtų vienas iš prioritetų“, – teigė jis. 

Pasak valstybės kontrolieriaus, mokestinės lengvatos „yra tam tikra į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių dalis“.

„Turime seniai neišspręstą klausimą dėl tam tikrų lengvatų, kurios yra taikomos atskiruose sektoriuose“, – sakė M. Macijauskas. 

Jo teigimu, pastaraisiais metais didinant biudžeto lėšas bei neradus papildomų pajamų šaltinių, taip pat reikia galvoti apie mokestinės bazės išplėtimą ir peržiūrą. 

Finansų ministerija pernai lapkritį pateikė naują nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelį, kuris Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė, jog šis modelis buvo vienas iš laiku neatliktų įsipareigojimų teikiant Komisijai pirmąjį prašymą dėl subsidijos iš RRF.

Sausio pabaigoje interviu BNS finansų ministrė teigė, jog Aplinkos ministerija yra parengusi aplinkosauginių tikslų siekiantį Akcizų įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtinti europinę praktiką ir kryptis atitinkantys žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai. 

Be šių projektų, Seimui pavasarį taip pat žadama pateikti kai kurias mokesčių įstatymo pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

The post Mokesčių lengvatų peržiūra turėtų būti Seimo pavasario sesijos prioritetas - valstybės kontrolierius appeared first on LAIKMETIS.

„Nepuoselėju didelių iliuzijų, nes matau proceso dinamiką per keletą metų iš eilės – jeigu nebuvo pakankamai politinės valios to padaryti gerokai palankesniu laikotarpiu, pačioje kadencijos pradžioje, tai kodėl turėtų atsitikti stebuklas ir staiga visi susiprasti – tiek valdančioji koalicija, tiek opozicija – ir staiga visi atsidurtų tam pačiame puslapyje ir sakytų: mes sutinkame su mokesčių reforma“, – interviu „Verslo žinių“ portalui kalbėjo prezidentas. 

Jo teigimu, į mokesčių peržiūrą reikėtų žiūrėti kaip į visumą – ji būtina norint ištaisyti mokesčių sistemos netolygumus. 

„Taip, ji nėra vienareikšmė, ji nėra vien tik maloni, jeigu mes į ją žvelgiame kaip į visumą – joje galima rasti dalykų, kurie galbūt nepatiks žmonėms ar verslo įmonėmis, kurios naudojasi mokestinėmis lengvatomis, jeigu bus jų atsisakoma, gali nepatikti nekilnojamojo turto savininkams, nes realus mokestis gali išaugti. Bet tai turi būti daroma ne tam, kad eilinį kartą pakeltume mokesčių naštą, o tam, kad ištaisytume mokesčių sistemos netolygumus. Ar šiandien esame tam pasirengę? Sakau, turiu abejonių, bet leisiu sau maloniai nustebti, jei taip atsitiktų“, – vz.lt paskelbtame interviu kalbėjo G. Nausėda. 

jeigu nebuvo pakankamai politinės valios to padaryti gerokai palankesniu laikotarpiu, pačioje kadencijos pradžioje, tai kodėl turėtų atsitikti stebuklas ir staiga visi susiprasti

Komentuodamas šalies ekonomikos perspektyvas, prezidentas sakė, kad infliacijai toliau mažėjant Lietuva šiemet neturėtų patirti recesijos, jeigu pasaulyje neatsitiks naujų kataklizmų, o žmonių pajamos toliau augs, nors ir lėčiau nei iki šiol.   

„Šiandien šis baubas (recesijos – BNS), ši grėsmė yra atitolusi ir realiai gresia vienai kitai valstybei, bet visko gali atsitikti. Šiame kontekste Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra tikrai neblogos“, – sakė G. Nausėda. 

Vis dėlto, jo nuomone, kitą žiemą vėl gali būti tam tikrų energetikos iššūkių, todėl kitai žiemai reikia ruoštis gerokai anksčiau pildant dujų saugyklas.

„Noriu išreikšti nuomonę, kad infliacijos rodiklis mažės, tačiau kitais metais ir kitą šaltąjį sezoną susidusime su tam tikrais energetikos išteklių butelio kaklelio efektais, nes gali būti sunkiau užpildyti dujomis saugyklas, kurios buvo užpildytos labai sėkmingai prieš šių metų šaltąjį sezoną, – tiesiog dėl natūralių tiekimo trikdžių gali būti sunkiau tai padaryti, ir todėl turime gerokai anksčiau pradėti rengtis kitam šaltajam sezonui“, – kalbėjo šalies vadovas.  

The post G. Nausėda: pavasario sesija yra paskutinis „mažas plyšys lange“ appeared first on LAIKMETIS.