„Šiandien Stambulo konvencijos aspektai yra du – ideologinis, vertybinis, etinis mūšis ir abejonės visuomenėje bei tarp politikų, nes šiandien daugumos Seime nėra dėl socialinės lyties sampratos, akivaizdu, kad bendro sutarimo ir minimalios daugumo tautos atstovai neturi, kurie pasisakytų, kad konvencijos samprata dėl socialinės lyties yra priimtina“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Ji taip pat teigė, kad „smarkiai svarbiau už ideologinį mūšį, kuriuo tapo konvencijos priėmimas, yra reali pagalba moterims ir smurto prevencija“.

Prezidento patarėja teigė, kad ir neratifikavus konvencijos tiek buvusi, tiek esama Vyriausybė atliko daug sisteminių pakeitimų, kad būtų pažabotas smurtas artimoje aplinkoje – priimtas naujas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, sukurti pagalbos centrai, įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

„Dėl to nėra jokių ideologinių skirtumų, tai svarbu, šiuos darbus reikia tęsti, ar ratifikuota, ar neratifikuota konvencija, tai netrukdo politikų sprendimams padedant moterims ir užtikrinant pagalbą“, – kalbėjo patarėja.

Klausiama, koks prezidento požiūris į Stambulo konvenciją, šalies vadovo patarėja kartojo, kad sprendimą dėl šio tarptautinio dokumento turi priimti Seimas, „kamuoliukas yra Seimo pusėje“, o parlamento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl konvencijos vadino „politiniu viražu“. 

Klausiama, koks prezidento požiūris į Stambulo konvenciją, šalies vadovo patarėja kartojo, kad sprendimą dėl šio tarptautinio dokumento turi priimti Seimas, „kamuoliukas yra Seimo pusėje“

„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tikėtina,  yra labiau politinis viražas, laiko tempimas, maskavimas, negebant priimti paprasto sprendimo – taip arba ne“, – teigė prezidento patarėja.

Praėjusį rudenį Seimas kreipėsi į KT, prašydamas įvertinti Stambulo konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

KT prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

The post Prezidento patarėja: akivaizdu, kad sutarimo Seime dėl Stambulo konvencijos nėra appeared first on LAIKMETIS.

„Akivaizdu tai, kad šita Vyriausybė nuo pat pradžios iš tikrųjų ėjo tokiu konfrontacijos keliu su prezidentu, dėl kokių priežasčių – aš nežinau, jie galėtų tą labiau įvardinti“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė. 

Anot jos, norėta konfrontuoti kiekvienu klausimu, „bent tuose klausimuose, kurie yra šiek tiek sudėtingesni“.

„Nežinau, ar tai geriausias kelias sugyventi su prezidentu, turbūt, kad ne, ypač užsienio politikoje, kur aiškiai Konstitucijoje parašyta, kad užsienio politiką formuoja prezidentas ir įgyvendina kartu su Vyriausybe. Tai užsienio politikos lauke prezidentas norėjo įgyvendinti tą politiką kartu su Vyriausybe, o Vyriausybė pasirinko konfrontacinį kelią. Tai yra jos pasirinkimas“, – kalbėjo patarėja. 

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, valdantieji konservatoriai ėmė kelti dar laimėję Seimo rinkimus prieš kelerius metus.

Jie žada Seimo pavasario sesijoje registruoti įstatymo projektą, kur būtų apibrėžta, kada EVT valstybei turėtų atstovauti prezidentas, o kada ministras pirmininkas.

A. Skaisgirytė teigia, kad Prezidentūra ir toliau laikosi nuomonės, jog EVT šaliai turi atstovauti prezidentas

A. Skaisgirytė teigia, kad Prezidentūra ir toliau laikosi nuomonės, jog EVT šaliai turi atstovauti prezidentas.

„Gana keista, kad po trejų metų vėl šitas klausimas įmetamas į viešąją erdvę kaip diskusinis, tai kelia tam tikrų minčių – kodėl dabar, kodėl tokiu metu? Kai pradedi galvoti kodėl, visgi galbūt norima kažkokias rimtesnes problemas pridengti šita pseudoproblema. Galbūt ne taip kažkas gerai su žemdirbiais, su mokytojais ar socialinių problemų, kurios nesprendžiamos taip, kaip turėtų būti sprendžiamos. Tada įmeti į erdvę tokį klausimą, kur gali politologai toliau kalbėtis“, – sakė patarėja. 

Konservatoriai sako, kad per Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimus kartais svarstomi klausimai, susiję su Vyriausybės, ne prezidento kompetencija.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

The post Patarėja: prezidentas norėjo bendradarbiauti, o Vyriausybė pasirinko konfrontacijos kelią appeared first on LAIKMETIS.

„Užimtųjų ir vienoje, ir kitoje pusėje skaičiai bei struktūra rodo, kad prilyginti vieną prie vieno mes tikrai negalime individualios veiklos ir darbo santykių, todėl atitinkamai ir bazinis tarifas savarankiškai dirbantiems, prezidento nuomone, ir jo pakėlimas iki 20 procentų nuo dabartinio 15 procentų bazinio tarifo, tikrai nėra protingas dalykas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais. 

Anot jos, tai naujas apmokestinimas, nukreiptas į viduriniąją klasę, kurią reikia stiprinti norint šalyje kurti gerovę. 

„Nes mes taikomės į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę. Ir kalbant iš gerovės valstybės principų, viduriniosios klasės stiprinimas turi būti mūsų tikslas ir tai neatitinka prezidento gerovės valstybės idėjų ir vizijos“, – teigė I. Segalovičienė. 

kalbant iš gerovės valstybės principų, viduriniosios klasės stiprinimas turi būti mūsų tikslas ir tai neatitinka prezidento gerovės valstybės idėjų ir vizijos

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčių (GPM ) tarifu jį didinant palaipsniui iki 2026 metų. Tačiau toks tarifas būtų taikomas tik pajamoms virš 3 tūkst. eurų.

Tuo metu siūlymą mokesčius didinti dideles individualios veiklos pajamas gaunantiems gyventojams prezidentūra sveikina.

„Mes tikrai sveikiname siekį būtent aukštų pajamų rėžiuose svarstyti mokestinį arbitražą ir numatyti progresyvumą būtent aukštų pajamų rėžiuose“, – sakė I. Segalovičienė. 

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turėjo jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis teigė įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikavo ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

The post I. Segalovičienė: neprotinga suvienodinti individualios veiklos ir kitų pajamų mokesčius appeared first on LAIKMETIS.

„Šiai dienai tokių minčių nėra (atsisakyti galimybių paso – BNS). Kaip tik pasakyčiau, kad yra kitos mintys, jog testavimas nebūtų traukiamas į galimybių pasą – išimti iš galimybių paso, nes matome, kad situacija nepagerėjo“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės atstovė.

„Pasitestavęs, bet nevakcinuotas ir nepersirgęs žmogus yra rizikos, viruso platinimo šaltinis – didesnis negu tas, kuris yra tiek vakcinuotas, tiek persirgęs“, – pridūrė ji.

Anot jos, toks siūlymas šiuo metu diskutuojamas „tarp ministerijų“.

„Yra pasvarstymai, bet dar nėra aktyvių svarstymų, o tokie, sakykime, tarp ministerijų“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Jos teigimu, galimybių paso naudojimas labiausiai priklauso nuo vakcinacijos apimčių, ypač vyresnio amžiaus žmonių.

„Matome iš užsienio šalių patirties, kad atsisakoma galimybių paso, bet tai dažniausiai siejama su vakcinacijos apimtimi (...) Tačiau visą laiką yra pažymima, kad galbūt būtų galimybė sugrįžti prie jo blogėjant situacijai. Tą labiausiai apibrėžia vakcinacijos apimtys ir ypač vyresnių amžiaus žmonių vakcinacijos skaičiai“, – teigė premjerės patarėja.

Galimybių pasą šiuo metu galima gauti pasiskiepijus nuo COVID-19, persirgus arba turint neigiamą mokamo PGR tyrimo ar mokamo antigeno testo rezultatą.

The post Premjerės patarėja: svarstoma, kad galimybių pasas nebūtų išduodamas atlikus testą appeared first on LAIKMETIS.