Už jos skyrimą į pareigas balsavo 82 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir trys susilaikė. Naujoji kontrolierė pareigas pradės eiti po priesaikos Seime.

J. Miliuvienė bus Seimo kontrolierė savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Prisistatydama Seime ji akcentavo, kad savivaldybės, jų institucijos ir jų pareigūnai garantuoja ne tik konkrečios teritorijos, bet ir visos valstybinės bendruomenės pilietinės tautos viešąjį interesą.

Taip pat ji teigė, kad vadovaujantis Seimo kontrolieriams suteiktais įgaliojimais galima ženkliai prisidėti prie žmogaus teisių užtikrinimo savivaldoje.

J. Miliuvienę į pareigas pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

J. Miliuvienė 2005 metais Vilniaus universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, vėliau baigė teisės studijas Grenoblyje, Prancūzijoje, ir įgijo antros pakopos tiriamojo teisės magistro laipsnį. Paryžiaus nacionalinėje administracijos mokykloje studijavo žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei ES teisę.

Seimo kontrolierių penkerių metų kadencijai skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu

2020 metais Mykolo Romerio universitete jai suteiktas socialinių mokslų srities teisės mokslų krypties daktaro laipsnis. Nuo 2021 metų vykdo podoktorantūros studijas.

2008 metais J. Miliuvienė profesinę karjerą pradėjo Konstituciniame Teisme, šiuo metu yra šio teismo pirmininko patarėja, nuo 2021 metų ‒ teismo atstovė ryšiams su Venecijos komisija. Be to, ji stažavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Nuo 2013 metų ji užsiima pedagogine-moksline veikla Mykolo Romerio universitete: skaito Lietuvos konstitucinės teisės paskaitas, yra mokslo darbuotoja, mokslinių publikacijų autorė ir bendraautorė, dalyvauja tarptautinėse konstitucionalistų konferencijose.

Seimo kontrolierių penkerių metų kadencijai skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

J. Miliuvienė Seimo kontrolierių įstaigoje pakeis Mildą Vainiutę, kontrolierės pareigas einančią nuo 2018 metų.

The post Seimo kontroliere paskirta J. Miliuvienė appeared first on LAIKMETIS.

Pareigas G. Jakštas pradės eiti antradienį po priesaikos Seime. 

„Prezidentas tikisi, kad savo veikloje naujasis ministras sieks konsensusu grįstų sprendimų ir vadovausis įsiklausymo į švietimo, mokslo ir sporto bendruomenes principu“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.

Dabartinio viceministro kandidatūrą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai premjerė Ingrida Šimonytė pateikė birželio pabaigoje. Pats G. Jakštas tuomet žadėjo tęsti pradėtus šios kadencijos darbus, užtikrinti pradėtų pokyčių sklandų įgyvendinimą.

Pirmadienį G. Jakštas tvirtino šalies vadovui pristatęs, kas galėtų užimti jo vietą viceministro poste, tačiau šią pavardę žadėjo viešai paskelbti tik jei bus paskirtas ministru.

Kalbėdamas apie galimus pokyčius komandoje jis taip pat teigė norintis stiprinti komunikaciją, sporto sritį.

33-ejų politikas šiuo metu ministerijoje yra atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas

33-ejų politikas šiuo metu ministerijoje yra atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.

Iki pradėdamas eiti viceministro pareigas, 2016–2020 metais jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra).

Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.

Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

The post Prezidentas paskyrė G. Jakštą švietimo ministru appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą L. Pernavo kandidatūrą palaikė 69 Seimo nariai, prieš balsavo 23, susilaikė 16 parlamentarų.

Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas einančio 46-erių L. Pernavo kandidatūrą į STT direktoriaus pareigas teikė prezidentas Gitanas Nausėda. 

Skiriant STT vadovą reikia Seimo pritarimo.

„Korupcija yra vėžys, kuris naikina demokratijos pamatus, silpnina teisinės valstybės principus ir žlugdo visuomenės pasitikėjimą. Tai yra pavojus, kurio negalima ignoruoti ir jam turime skirti deramą dėmesį“, – antradienį Seime sakė L. Pernavas.

Jis pabrėžė, kad pagrindinė priemonė kovai su korupcija yra visuomenės švietimas, kad žmonės įsisąmonintų, jog korupcija – neapsimoka.

Jis pabrėžė, kad pagrindinė priemonė kovai su korupcija yra visuomenės švietimas, kad žmonės įsisąmonintų, jog korupcija – neapsimoka

„Visuomenės informuotumas ir švietimas yra būtinas, siekiant suprasti, kad korupcija neapsimoka, ir yra pagrindinės priemonės kovai su korupcija, keičiant visuomenės supratimą ir požiūrį“, – kalbėjo būsimasis STT vadovas.

Pagrindinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį kandidatūrai nepritarė, už ją balsavus dviem komiteto nariams, vienam – prieš, penkiems susilaikius.

L. Pernavas 1999 metais baigė Lietuvos teisės universitetą, 2005 metais – Vilniaus universitetą, kur įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Tarnybą vidaus reikalų sistemoje L. Pernavas pradėjo 1995 metais, vadovaujamas pareigas įvairiuose regioniniuose komisariatuose jis ėjo nuo 1999 metų, o 2014–2019 metais buvo policijos generalinis komisaras.

L. Pernavo kandidatūrą kritikuoja Lietuvos teisėsaugos pareigūnus vienijanti federacija, sakydama, kad buvusio policijos generalinio komisaro inicijuota policijos reforma buvo žalinga sistemai, o jo atėjimas vadovauti STT susilpnins ir šią įstaigą.

Naujas STT vadovas skiriamas šiemet kovą pasibaigus Žydrūno Bartkaus kadencijai, šiuo metu tarnybai laikinai vadovauja Jovitas Raškevičius.

STT vykdo korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir analitinę antikorupcinę žvalgybą.

The post Seimas pritarė L. Pernavo kandidatūrai į STT vadovus appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki parlamentarai.

KT pirmininkas paskirtas trejiems metams, nes 2026 metais baigsis G. Godos kadencija teisme.

Ankstesnės Konstitucinio Teismo pirmininkės Danutės Jočienės kadencija baigėsi kovo 16 dieną.

Kaip tvirtina Prezidentūra, šalies vadovas G. Godą vertina kaip aukščiausios kvalifikacijos teisininką, kurio mokslinė ir pedagoginė patirtis, ekspertinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės žinios bei ilgametė teisėjo darbo patirtis prisidės prie itin atsakingų KT pirmininko pareigų.

G. Goda iki šiol KT vadovavo laikinai, jis teisme dirba nuo 2017-ųjų.

Teisinį išsilavinimą G. Goda įgijo Vilniaus universitete ir J. V. Gėtės universitete. 1995 metais jis Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1991 metų teisininkas dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o nuo 2020-ųjų yra šio fakulteto partnerystės profesorius.

G. Goda iki šiol KT vadovavo laikinai, jis teisme dirba nuo 2017-ųjų

G. Goda 1995–2002 metais buvo Teisės instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos apeliacinio teismo, Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultantas. 1996–2002 metais ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, 2002–2005 metais buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, nuo 2005 iki 2017 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nuo 2017 – KT teisėjas.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kovo 16 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, mokslininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.

Nauji teisėjai pakeitė kadencija baigusius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir D. Jočienę.

The post G. Goda paskirtas Konstitucinio Teismo pirmininku appeared first on LAIKMETIS.

Ji pareigas pradės eiti penktadienį.

G. M. Tučkutė pažymėjo, kad sieks užtikrinti sklandų ir skaidrų įsigijimų projektų tęstinumą, atliepiant Lietuvos kariuomenės poreikius, kariuomenės ginkluotės modernizavimą ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą, skatinant Lietuvos pramonės dalyvavimą.

„Taip pat daug dėmesio bus skiriama aktyviam darbui su sąjungininkais siekiant, kad gynybiniai įsigijimai būtų koordinuojami didinant jų apimtis ir gynybinius pajėgumus regione“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ji yra ilgamečio Vytauto Landsbergio bendražygio konservatoriaus Andriaus Tučkaus dukra

G. M. Tučkutė gynybos ir saugumo srityje dirba daugiau nei 15 metų.

Ji yra vadovavusi Geopolitinių studijų centrui, ankstesniame Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio patarėja, dirbo Giraitės ginkluotės gamykloje, o pastaruoju metu – NATO generalinio sekretoriaus atstovės moterų, taikos ir saugumo klausimais biure. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, G. M. Tučkutė daug dirbo su humanitarinės pagalbos Ukrainai informacijos koordinavimo, humanitarinės situacijos Ukrainoje stebėsenos ir analizės klausimais.

Ji yra ilgamečio Vytauto Landsbergio bendražygio konservatoriaus Andriaus Tučkaus dukra. 1996–2000 metais A. Tučkus buvo V. Landsbergio kaip Seimo pirmininko patarėjas, 2004–2014 metais – kaip Europos Parlamento nario patarėjas.

The post Naująja Krašto apsaugos viceministre paskirta G. M. Tučkutė appeared first on LAIKMETIS.

„Pistoriusas yra itin patyręs politikas, turintis administracinės patirties, daugelį metų dirbantis saugumo politikos srityje ir dėl savo kompetencijos, ryžto ir didelės širdies yra tinkamas asmuo vadovauti Bundesverui (ginkluotosioms pajėgoms) šiuo permainų laikotarpiu“, – sakė O. Scholzas.

Išvakarėse apie atsistatydinimą iš Gynybos ministerijos vadovės pareigų paskelbė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht).

Planuojama, kad 62 metų B. Pistorius ketvirtadienį iš Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) gaus paskyrimo pažymėjimą ir prisieks parlamente, sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).

Po Ch. Lambrecht atsistatydinimo kancleris glaudžiai konsultavosi su savo partijos nariais ir parlamentinių frakcijų vadovais ir nusprendė, kad naujuoju gynybos ministru taps B. Pistorius, rašytiniame pareiškime teigė S. Hebestreitas.

B. Pistorius nuo 2013 metų vadovavo Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministerijai.

Jis turės vadovauti Vokietijos kariuomenės modernizavimo projektui ir prižiūrėti, kaip plečiamas ginklų tiekimas Ukrainai.

Jis turės vadovauti Vokietijos kariuomenės modernizavimo projektui ir prižiūrėti, kaip plečiamas ginklų tiekimas Ukrainai

Jam teks greitai įsijungti į naujas pareigas. Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas (Loidas Ostinas) turėtų apsilankyti Berlyne, o vėliau surengti sąjungininkų susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vakarų Vokietijoje.

Sekmadienį Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės surengs dvišales derybas, įvyks šalių jungtinės saugumo tarybos posėdis.

Ch. Lambrecht ėjo gynybos ministrės pareigas nuo tada, kai 2021-ųjų gruodį kancleriu tapo O. Scholzas. Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė ir dar praėjusį mėnesį pavadino „pirmarūše gynybos ministre“.

Vokietija vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą, dėl kurios nuolatinio dislokavimo Lietuvoje kilo ginčų.

O. Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) nario B. Pistorius pasirinkimas buvo netikėtas – jis įveikė daug garsesnius pretendentais į šį postą laikytus politikus, tokius kaip parlamento įgaliotinė ginkluotųjų pajėgų klausimams Eva Hoegl (Eva Hiogl) ir užimtumo ministras Hubertusas Heilas (Hubertusas Heilas).

B. Pistorius paskyrimu baigėsi etapas, kai Vokietijos gynybos ministro poste dirbo trys iš eilės moterys, be to, atsisakyta O. Scholzo pažado ministrų kabinete išlaikyti lyčių pusiausvyrą, duoto 2021-aisiais jam tapus kancleriu.

Osnabriuke gimęs B. Pistorius studijavo teisę ir dirbo advokatu, o 10-ajame dešimtmetyje pasuko į politiką.

Prieš užimdamas ligšiolinį savo postą Žemutinėje Saksonijoje, jis buvo Osnabriuko meras.

B. Pistorius užsitarnavo vardą savo darbu dėl Žemutinės Saksonijos policijos pajėgų atnaujinimo ir sustiprinimo kovai su ekstremizmu.

Savaitraštis „Der Spiegel“ pažymėjo, kad jis yra „labiausiai matomas“ iš žemių vidaus reikalų ministrų ir turi gerų ryšių su saugumo vadovais.

Anksčiau kalbėta, kad B. Pistorius pretenduoja į federalinio vidaus reikalų ministro postą – iš jo vėliau šiais metais turėtų pasitraukti Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Tapdamas gynybos ministru B. Pistorius žengė kitų garsių politikų, į nacionalinę politiką atėjusių iš Žemutinės Saksonijos, pėdomis. Tarp anksčiau šį kelią nuėjusių figūrų yra buvęs užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ir buvęs kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis).

The post O. Scholzas paskirs Borisą Pistorius naujuoju Vokietijos gynybos ministru appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatyta antradienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte.

Jei būtų paskirta, ji nuo spalio 10 dienos taip pat eitų ambasadorės pareigas Maltai, San Marinui, būtų nuolatine Lietuvos atstove prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos.

Jei būtų paskirta, ji nuo spalio 10 dienos taip pat eitų ambasadorės pareigas Maltai, San Marinui, būtų nuolatine Lietuvos atstove prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos

D. Kreivienė nuo 2019 metų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eina Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorės pareigas.

Anksčiau ji yra ėjusi šio departamento vadovo pavaduotojos pareigas, dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje vadovo pavaduotoja. Diplomatė ministerijoje dirba nuo 1998 metų.

D. Kreivienė – dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinė.

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

The post Vyriausybė ambasadore Italijoje ketina siūlyti skirti energetikos ministro žmoną D. Kreivienę appeared first on LAIKMETIS.

Už balsavo 111 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po vieną.   

Pasak L. L. Andrikienės, galutinai į šį postą ji turėtų būti paskirta po kelių mėnesių, kai bus priimtas Europos Tarybos sprendimas.  

„Klausymai Europos Parlamento (EP) Biudžeto komitete turėtų būti rugsėjo 6 arba 8 dienomis. Tada – balsavimas visame EP ir tada Europos Tarybos galutinis sprendimas. Preliminariai skaičiuoju, kad tai turėtų užtrukti visą rugsėjį ir visą spalį ir tada procesas turėtų būti baigtas. Kadencija prasideda tada, kai pritaria Taryba. Tikėtina, kad Taryboje (balsavimas – BNS) turėtų įvykti spalio pabaigoje. Tada turėčiau prarassti Seimo nario mandatą“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė L. L. Andrikienė.  

Politikė į šią poziciją deleguojama gegužę pasibaigus buvusio šalies atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai

Politikė į šią poziciją deleguojama gegužę pasibaigus buvusio šalies atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai. 

L. L. Andrikienė sako, kad patirtis dirbant EP leidžia gerai suprasti Rūmų darbo specifiką – ji penkerius metus dirbo EP Biudžeto komitete, kuris pateikia daugiausiai užklausų ir klausimų Audito rūmams dėl ES biudžeto vykdymo. 

L. L. Andrikienės kandidatūrą, pasiūlius premjerei Ingridai Šimonytei, Seimui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda.  

Galutinį sprendimą dėl Rūmų narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima Europos Sąjungos Taryba.

Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos, teikia rekomendacijas Europos Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.  

The post Seimas pritarė L. L. Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus appeared first on LAIKMETIS.

Naujuoju kongregacijos sekretoriumi popiežius paskyrė pranciškoną vyskupą Vittorio Francesco Viola. 55 metų vyskupas F. Viola nuo 2014 metų ėjo Tortonos vyskupo ordinaro pareigas šiaurės vakarų Italijoje. Jam popiežius suteikė titulinio arkivyskupo rangą.

Be to, popiežius paskyrė naują Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos pasekretorį. Juo tapo ligi šiol Kongregacijos reikalų vedėjo pareigas ėjęs kun. Aurelio Garcia Marcias. Iš Ispanijos kilusį 56 metų  Valjadolido arkivyskupijos kunigą Aurelio Garcia popiežius paskyrė tituliniu vyskupu.

The post Svarbus paskyrimas Romos kurijoje appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14.

Teikdama šią kandidatūrą parlamento vadovė tvirtino, kad tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.

„Jo mokslinių interesų sritys – konstitucinė ir tarptautinės teisės, žmogaus teisių apsauga, taip pat paskiros privatinės teisės sritys, ypač intelektinės nuosavybės teisė, ir informacinės technologijos, asmens privatumas, ES teisė“, – tuomet vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Seime V. Mizaras savo ruožtu teigė, kad Konstitucijos stabilumas yra jos vertybė, tačiau pabrėžė, jog ne mažiau svarbu ir Konstitucijos gyvybingumas bei aktualumas.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas. 

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Seime palaikymą V. Mizarui išsakė valdančioji koalicija ir socialdemokratai

Seimui diskutuojant dėl Vytauto Mizaro kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, palaikymą jam išreiškė visos valdančiosios koalicijos frakcijos ir opoziciniai socialdemokratai. 

Pirmasis kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad praėjusią savaitę parlamente V. Mizaras susidūrė su situacija, kai buvo vertinama ne jo kompetencija, o tai, ką jis gynė teisme. 

„Advokato priesaika, kaip ir gydytojo, verčia jį ginti ar gydyti visus, net ir puolusius nusikaltėlius ar žmogžudžius“, – sakė jis. 

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad seksualinių mažumų žmones teismuose V. Mizaras gynė dėl to, kad būtent dauguma pažeidžia mažumos teises, o ne atvirkščiai. 

Anot jo, priekaištai dėl tokios advokato veiklos rodo, kad kai kurie parlamentarai gina daugumą, kurios teisės nepažeidžiamos, o ne mažumą. 

„Toks kolegų požiūris yra sąmoningas daugumos teisių gynimas, nors jų niekas ir nepažeidinėja. Kartu tai yra sąmoningas ar net homofobiškas mažumų puolimas. Tiesa, atsargiai, nutylint, kad mes iš tikro esame prieš tas mažumas ir jų teises, na, bet prieš jų teises gynusį advokatą atsigriebsime tikrai“, – tvirtino Liberalų frakcijos seniūnas. 

Socialdemokratų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas teigė, kad V. Mizaras yra ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje.

„Tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tai yra aukštos klasės profesionalas, kuris tikrai spręs klausimus vadovaudamasis Konstitucija“, – sakė jis. 

Palaikymą kandidatui išsakė ir Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas, kuris teigė, kad „daugybė buvusių V. Mizaro studentų ir žmonių, mačiusių jo veiklą iš arti, negaili jam gerų žodžių“. 

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė prisidedanti „prie gražių ir teisingų žodžių V. Mizaro atžvilgiu“. 

„Vakar, kuomet frakcijoje turėjome ilgą pokalbį, tikrai tai buvo vienas malonesnių susitikimų. Ir dėl aukštos bendravimo kultūros, ir dėl žinojimo gylio ir suvokimo, ir dėl klausimų įvairovės – nuo intelektinės nuosavybės iki tiesioginių merų rinkimų, iki kitų klausimų, kurie yra svarbūs mūsų stipriai valstybei“, – sakė ji. 

„Tikrai labai džiaugčiausi ir mūsų frakcija džiaugtųsi, jei vienu iš Konstitucinio Teismo teisėjų taptų V. Mizaras“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė. 

Tiesa, nepritariantys V. Mizaro kandidatūrai sakė du atskiri Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų sąjungos atstovai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis. 

Jie teigė negalintys pritarti kandidatui, nes pagal jo pasisakymus sprendžia apie itin liberalias pažiūras. 

„Būtent tie pasisakymai spaudoje, kuriuose raginama keisti Lietuvos įstatymus, susijusius su šeimos institutu, man liudija, kad šis žmogus jau seniai užsiima politine veikla. Man ji nepriimtina“, – tvirtino V. Aleknaitė-Abramikienė. 

„Peržiūrėjus jo pasisakymus, publikacijas, galiu daryti išvadą, kad gerbiamas kandidatas atstovauja išskirtinai liberalioms ideologinėms nuostatoms“, – sakė A. Ažubalis. 

Nepritarimą V. Mizaro kandidatūrai išsakė ir opozicinei Darbo partijos frakcijai priklausantis Mindaugas Puidokas, sakęs, kad negalima „atriboti asmens pažiūrų ir asmenybės nuo jo kompetencijos“. 

„Dirbdamas Konstituciniame Teisme jis, kaip asmenybė, turės priimti sprendimą vadovaudamasis ne Konstitucijos raide, bet savo pažiūromis ir šitoje vietoje tos pažiūros yra aiškiai labai ir stipriai liberalios“, – teigė M. Puidokas. 

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

V. Mizaro kandidatūrą patvirtintinus, jis Konstituciniame Teisme pakeis dabartinį jo pirmininką Dainių Žalimą, kurio kadencija baigėsi dar pernai kovą. 

Politologas Vytautas Sinica feisbuke taip įvertino permainas KT: „Konservatoriai toliau sėkmingai vykdo liberalų programą. Į Konstitucinį teismą paskirtas aktyviausias LGBT reikalavimų gynėjas Lietuvos teismuose prof. Vytautas Mizaras. Jau D. Žalimas perrašinėjo Konstituciją progresyvios ideologijos naudai. V. Mizaras pareigose turėtų vienareikšmiškai vadovautis nuostata, kad „europinės vertybės“ (kurios šiandien iš esmės reiškia Europos kaip civilizacijos neigimą ir peržengimą) ir ES teisė yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir ši gali, ir turi būti, interpretuojama tik ETT ir EŽTT sprendimų šviesoje. Gal net turės fantazijos išaiškinti, kad vienalytė santuoka įmanoma," - ironizuoja politologas. „Nepamirškime, kad jokie leftistiniai projektai šiame Seime negali praeiti be didesnės konservatorių dalies palaikymo," - prideda V. Sinica.

The post LGBT interesus ginantis advokatas V. Mizaras paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju appeared first on LAIKMETIS.