A. Duda pirmiausia patikėjo šią misiją M. Morawieckiui, nes jo partija „Teisės ir teisingumas“ (PiS) spalio rinkimuose gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas, nors ir prarado iki šiol turėtą daugumą parlamente.

Daugumą vietų Lenkijos Seime iškovojo trijų pagrindinių opozicinių politinių jėgų– Pilietinės koalicijos (KO), „Trečiojo kelio“ (kurią sudaro PSL ir centro dešinioji „Lenkija 2050“) ir „Naujosios kairės“ (vienijančios socialliberalias Lenkijos grupes) – aljansas.

PiS prarado valdančiąją daugumą abiejuose parlamento rūmuose ir turi mažai šansų sudaryti koalicinę vyriausybę, nes jokia kita partija, atrodo, nėra suinteresuota su ja bendradarbiauti.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) sakė, kad jo partija nori pasiūlyti „kitą veidą“, kad būtų nutrauktas, jo žodžiais tariant, karas, kurį, anot jo, vykdo pagrindinė opozicinė partija – centristinė Pilietinė platforma (PO).

Paprašytas pakomentuoti tai, kad naujoje vyriausybėje nėra daugelio buvusio ministrų kabineto narių ir kad naujoji vyriausybė vadinama „ekspertų ir politikų“ vyriausybe, J. Kaczynskis atsakė: „Tai buvo mano idėja. Ji susijusi su tuo, kad šioje vyriausybėje nebūtų per daug politikų.“

„Mes norime pasiūlyti naują veidą ir konkretų pasiūlymą Seimui, prezidentui ir visuomenei. Kartu reikia koreguoti žiniasklaidos informaciją, kad reikšmingi PiS politikai nenori dalyvauti naujoje premjero Morawieckio vyriausybėje. Tai akivaizdus melas. Mums teko spręsti priešingą situaciją“, – tvirtino jis.

Mes norime pasiūlyti naują veidą ir konkretų pasiūlymą Seimui, prezidentui ir visuomenei

J. Kaczynskis sakė, kad neatmeta ir sprendimo, pagal kurį, pavyzdžiui, naujasis premjeras galėtų būti iš kitos frakcijos, pavyzdžiui, agrarinės Lenkijos liaudies partijos (PSL), nes „reikia užbaigti karą, kurį vykdo viena partija – Pilietinė platforma“.

„Tokia yra šio pasiūlymo idėja, – aiškino J. Kaczynskis. – Norime parodyti, kad galima valdyti kitaip. Pažiūrėsime, kaip tai bus priimta.“

Po pirmadienio popietę prezidentūroje planuojamos priesaikos ceremonijos M. Morawieckis turės per dvi savaites užsitikrinti įstatymų leidėjų pasitikėjimą jo naująja vyriausybe. Jei jam nepavyks, Seimas galės balsuoti dėl alternatyvios ministro pirmininko kandidatūros.

Penktadienį interviu portalui „Salon24“ M. Morawieckis paskelbė, kad naujoji vyriausybė bus „gerokai mažesnė, joje bus daug moterų. Tai bus politinė-vykdomoji vyriausybė“.

Anksčiau šį mėnesį, remdamasis nustatyta tvarka, A. Duda priėmė M. Morawieckio ir jo kabineto atsistatydinimą, bet pavedė jam toliau eiti pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

PiS oponentų partijos, Seime turinčios 248 vietų daugumą, pasirašė koalicijos susitarimą. Šių politinių jėgų lyderiai pareiškė, kad yra pasirengę pradėti valdyti, ir sako, kad nori pataisyti užsienio aljansus ir atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl PiS vykdyto teismų nepriklausomumo ribojimo.

Koalicijos kandidatas į premjerus yra 66 metų Donaldas Tuskas, patyręs politikas, šiame poste dirbęs 2007–2014 metais. Nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų jis ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) yra pripažinęs, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.

The post M. Morawieckis turi pristatyti Lenkijos vyriausybės sudėtį appeared first on LAIKMETIS.

Beveik pusšimtis parlamentarų parengė ir registravo Seimo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

„Siūlome konsultacinį referendumą, kadangi tokie svarbūs strateginiai klausimai nesprendžiami vien per piliečių nuomonės indentifikavimą“, – BNS sakė vienas iš referendumo iniciatorių opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime narys Lukas Savickas.

Anot jo, ne vienas pavyzdys parodė, kad visuomenė jautriai reaguoja į medžių, miškų kirtimą, todėl referendumas būtų „šansas sustiprinti ryšį su pilietinę visuomenę, įtraukti kuo daugiau žmonių į sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti pasitikėjimą demokratija“.

Pasak demokrato Tomo Tomilino, toks referendumas būtų logiškas Nacionalinio miškų susitarimo pratęsimas.

„Galutinį Nacionalinio miškų susitarimų tekstą formavo devynios teminės grupės, iš kurių susitarti pavyko tik šešioms grupėms, liko esminis nesutarimas dėl saugomų ir ūkinių miškų proporcijos Lietuvoje. Liko neatsakytas klausimas, ar turime politinės valios mažinti plynuosius kirtimus visuose miškuose ir ar imamės jų visiško draudimo saugomose teritorijose. Į tuos klausimus padės atsakyti referendumas“, – teigė jis.

Liko neatsakytas klausimas, ar turime politinės valios mažinti plynuosius kirtimus visuose miškuose ir ar imamės jų visiško draudimo saugomose teritorijose

Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija. 

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lapkritį Aplinkos ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti. 

Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

The post Įvairių frakcijų nariai siūlo Seimui skelbti referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo appeared first on LAIKMETIS.

D. Trumpas, kuris didžiąją dalį laiko pastaruosius dvejus metus praleido besipiktindamas dėl savo pralaimėjimo 2020-ųjų prezidento rinkimuose ir stumdamas jokiais įrodymais neparemtą teoriją, kad jie buvo suklastoti, jau kelis mėnesius užsimena, kad yra pasirengęs vėl stoti į kovą.

Nenorėdamas atitraukti dėmesio nuo rytoj vyksiančių labai svarbių, net lemiamų rinkimų... Antradienį, lapkričio 15 dieną, „Mar-a-Lago“ Palm Biče, Floridoje, paskelbsiu labai didelį pranešimą

„Nenorėdamas atitraukti dėmesio nuo rytoj vyksiančių labai svarbių, net lemiamų rinkimų... Antradienį, lapkričio 15 dieną, „Mar-a-Lago“ Palm Biče, Floridoje, paskelbsiu labai didelį pranešimą“, – sakė jis džiūgaujančiai miniai Ohajuje JAV kadencijos vidurio rinkimų, kurie lems, kas kontroliuos Kongresą, išvakarėse.

Tai buvo kol kas aiškiausias respublikono patvirtinimas, kad jis ketina kandidatuoti. Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad „labai, labai, labai tikėtina, kad aš tai padarysiu dar kartą“.

The post D. Trumpas lapkričio 15-ąją žada paskelbti „labai didelį pranešimą“ appeared first on LAIKMETIS.

„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.

„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.

Pasak V. Putino, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų, o studentai šaukiami nebus.

Be to, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad „kariaujame ne tiek su Ukraina, kiek su kolektyviniais Vakarais“.

S. Šoigu taip pat pranešė, kad Ukrainoje žuvo 5 937 Rusijos kariai.

Sprendimą dėl dalinės mobilizacijos V. Putinas aiškino tuo, esą Vakarai „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kyjivas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją.

Jis taip pat tvirtino, kad jei iškils grėsmė Rusijos teritoriniam vientisumui, šalis panaudos visas turimas priemones.

V. Putinas apkaltino Vakarus vykdant „branduolinį šantažą“ ir atkreipė dėmesį į „kai kurių lyderiaujančių NATO valstybių aukšto rango atstovų pareiškimus apie galimybę panaudoti branduolinius masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją“.

V. Putinas apkaltino Vakarus vykdant „branduolinį šantažą“ ir atkreipė dėmesį į „kai kurių lyderiaujančių NATO valstybių aukšto rango atstovų pareiškimus apie galimybę panaudoti branduolinius masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją

„Tiems, kurie leidžia sau tokius pareiškimus apie Rusiją, noriu priminti, kad mūsų šalis taip pat turi įvairių naikinimo priemonių, ir atskirų komponentų, ir modernesnių nei NATO šalių, ir kai iškils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones“, – sakė V. Putinas.

„Tai ne blefas“, – pridūrė jis.

Planai dėl „referendumų“ okupuotose teritorijose

V. Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

Prorusiška valdžia paskelbė, kad planuoja rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.

„Palaikysime sprendimą dėl jų ateities, kurį priims dauguma Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, Zaporižios ir Chersono regionų gyventojų“, – savo kreipimesi sakė V. Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu nesureikšmino planų dėl „referendumų“.

„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis savo kasdieniame kreipimesi vėlų antradienį.

„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) – „parodija“.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.

Aneksijos referendumams Rusijos primesta valdžia ruošėsi kelis mėnesius, o konkrečios datos paskelbtos Ukrainos pajėgoms pasiekus reikšmingų laimėjimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir rytuose.

Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

The post V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją Rusijoje: į frontą siųs 300 tūkst. rezervistų appeared first on LAIKMETIS.