Pokyčiai – stulbinami

Karjerą pradėjusi Vaikų poliklinikoje vaikų ligų gydytoja pastebi, kad pokyčiai medicinoje, ypač suaktyvėjo Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę. Gydytoja juokauja, kad jaunimui nereikia pasakoti apie tuos laikus, kai ji pradėjo gydytojos karjerą, nes gali pasirodyti, kad ji labai sena. Bet pokyčiai medicinoje vyko labai sparčiai, nes tai – bene greičiausiai modernėjanti sritis.

Keitėsi ne tik technologijos, metodikos, keitėsi ir žmonės. Anksčiau medicina ir medikai buvo atsakingi už žmogaus sveikatą ir tai, anot patyrusios medikės, labai neteisinga. „Dabar pats žmogus daug labiau turi rūpintis savo sveikata ir šis žmonių sąmoningumas pastebimai auga“, - džiaugiasi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė, matydama, kai jauni tėvai rūpinasi vaikų ligų profilaktika, kai lieka neabejingi sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui.

Net ir susirgus daug daugiau reikia rūpintis, nes ir ligoninėje niekas nelaiko, kai vaikui reikia tik priežiūros ar reabilitacijos.   

Gydytoja pastebi, jog per tą laiką pasikeitė ir į ligoninę ateinantis jaunimas: gydytojai, slaugytojos. „Jie laisvesni, kitomis sąlygomis užaugę. Žmogui svarbiausia ne tai, kokiomis sąlygomis jis užaugo, bet tai, kokias vertybes puoselėjo“, - vertina gydytoja jaunus žmones dėl jų aukštos savivertės, gebėjimo būti sąžiningais ir teisingais, ko nuo mažų dienų buvo mokoma ir pati Rima.

Gydytojų apsuptyje

Vaikų ligų gydytojai Rimai Petrauskienei tenka ne tik dirbti medikų kolektyve, ji ir augo gydytojų apsuptyje. Mama Aldona Verbickienė – gydytoja odontologė, medicinos mokslų daktarė, buvusi RŠL vyr. gydytojo pavaduotoja. Brolis Gytis Verbickas – chirurgas, dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

„Nemažai medikų mūsų giminėje, tad ir aš jau vaikystėje žinojau, kad būsiu gydytoja“, - pasirinkimu niekad nesudvejojusi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė.

Vilniaus universiteto medicinos fakultete įgijusi vaikų ligų gydytojos diplomą, 1977 metais ji atvyko dirbti į Šiaulius. Pirmiausia, pagal universiteto duotą paskyrimą, dirbo Vaikų poliklinikoje ir  Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje, kuris anuomet buvo įsikūręs dabartiniame centriniame ligoninės pastate, kuriame šiuo metu yra Konservatyviosios medicinos klinika.

Darbo pradžia šiame skyriuje buvo labai sunki, nes anuomet dar nebuvo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus, tad visus sunkios būklės vaikus turėjo gydyti vaikų ligų gydytojas. Nebuvo dar ir specializuotų vaikų ligų gydytojų, tad teko gydyti ir inkstų ar širdies ligomis, virškinimo ir kitais sutrikimais sergančius vaikus.  Džiaugiasi gydytoja, kad drauge dirbti ir mokytis teko iš patyrusių vaikų ligų gydytojų: šviesios atminties Janinos Bieliauskienės, Jono Jankausko, Nijolės Urbonienės, kuriems yra labai dėkinga.

Vaikų ligų gydytoja Rima Petrauskienė pastebėjo, kad ją labiausiai traukia nefrologinės ligos ir nusprendė tobulintis šioje srityje. 1980 metais išvyko mokytis į Maskvą, po to – kvalifikaciją kėlė Vilniuje. Gavusi vaikų nefrologijos ligų gydytojos diplomą, gydytoja dirbo ne tik Vaikų ligų skyriuje, bet ir Vaikų konsultacijų poliklinikoje.

Atsakomybė ir dėkingumas - greta

Vaikų ligų gydytojų darbo sąlygos kardinaliai pasikeitė 1991 metais, kai Architektų gatvėje  buvo pastatyta Vaikų ligų klinika. Staiga pasikeitė ne tik darbo sąlygos, bet ir medicinos įranga, kasdienės priemonės: atsirado vienkartiniai švirkštai, vienkartinės pirštinės, sparčiai sumažėjo infekcijų plitimas.

Nekito tik darbas su vaikais. „Vaikai turi labai malonią specifiką – jie auga, keičiasi ir tai stebėti – didelė atgaiva“, - sako gydytoja, nesikračiusi ir atsakomybės, visuomeninio darbo. Dešimtmetį R. Petrauskienei buvo patikėtos  Pediatrų draugijos pirmininkės pareigos, suteiktos vyriausios zonos pediatrės pareigos. Už pasiaukojantį darbą ne kartą skatinta Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoninės administracijos padėkomis.

Likdavo laiko ir sau. Rima – didelė kelionių mėgėja, apkeliauta Europa ir daugelis kitų pasaulio šalių. Gydytoja neabejoja, kad ir išėjusi į užtarnautą poilsį dar ne kartą krausis kelionių lagaminus, perskaitys ne vieną knygą, prižiūrės daugelį metų tėvų namo kieme užaugintą sodą, puoselės gėlyną. Pasivaikščiojimai, grybavimas – abiejų Petrauskų malonumas, kuriam nuo šiol atsiras daugiau laiko.

The post Šiaulių vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui appeared first on LAIKMETIS.

„Tai signalas ir partijai, ir man. Ir aš prisiimu atsakomybę – traukiuosi iš partijos pirmininkės pareigų“, – sekmadienį feisbuke rašė politikė.

Laisvės partija pirmajame rinkimų ture neiškovojo nė vieno mandato – politinė jėga surinko 4,53 proc. balsų ir neperlipo 5 proc. kartelės, reikalingos norint patekti į Seimą.

Antrajame ture varžėsi trys „laisviečiai“, įskaitant ir pačią A. Armonaitę, tačiau nė vienas iš jų į parlamentą taip pat nepateko.

„Dešimt metų skyriau politikai ir man buvo garbė dirbti savo valstybei. Tiek savivaldoje, tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Atėjo laikas padaryti pauzę. To reikia ir man asmeniškai“, – rašė pareigas paliekanti „laisviečių“ lyderė.

„Lieku partijos nare ir visada patarsiu ir padėsiu, ypač naujiems ir jauniems politikams, jeigu tokios pagalbos reikės“, – pridūrė ji.

Anot A. Armonaitės, kitą savaitę rinksis partijos Valdyba, kurioje ji žada siūlyti gruodį rengti suvažiavimą ir rinkti naują pirmininką arba pirmininkę.

Kaip numatyta „laisviečių“ įstatuose, laikinai partijai vadovaus Valdybos paskirtas Valdybos narys.

Politikė teigė, kad įkūrus Laisvės partiją, šaliai buvo reikalinga „drąsi, progresyvi, atviros Lietuvos viziją atstovaujanti politinė organizacija“.

„Ir tas etapas mums pavyko, – įraše teigė ji. – Tačiau vėliau pavyko ne viskas. Ir rinkėjai išsiuntė aiškią žinutę.“

Savo įraše A. Armonaitė teigė, kad politinei jėgai nepavyko nusikratyti „dviejų klausimų“ partijos etiketės, nors ji stengėsi daryti viską, kad būtų kitaip.

„Netaupiau jėgų ekonomikos ir inovacijų srityje, įgyvendinome reformas, valdėme krizes, aiškiai pozicionavome partiją kitomis ekonominėmis temomis“, – sakė ji.

Partijos pirmininkės pareigas paliekanti politikė taip pat svarstė, ar „laisviečiai“ turėjo trauktis iš valdančiosios koalicijos ir ar sprendimas likti buvo klaida.

Ji taip pat teigė, kad Laisvės partija turėtų toliau telkti rinkėją, daugiausia dėmesio per ateinančius savivaldos rinkimus skirti Vilniui, imtis sveikatos ir švietimo temų.

„Jeigu pavyktų tai padaryti ilguoju laikotarpiu, galbūt išpildytume „bendro vardiklio“ su platesne visuomene viziją. Pasakyti lengviau, nei padaryti“, – teigė A. Armonaitė.

Per 2020 metų rinkimus „laisviečiai“ pelnė 11 mandatų ir drauge su liberalais bei konservatoriais suformavo valdančiąją koaliciją.

The post A. Armonaitė traukiasi iš Laisvės partijos pirmininkės pareigų appeared first on LAIKMETIS.

„Rinkėjų signalas ganėtinai aiškus tiek partijai, tiek man asmeniškai, būtų klaidinga to signalo neišgirsti. (...) Priimu sprendimą šiandien trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų“, – pirmadienį BNS ir LRT surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė G. Landsbergis.

Anot TS-LKD lyderio, pirmadienį po pietų kviečiamas partijos prezidiumo posėdis, jame konservatoriai tarsis dėl „kitų praktinių žingsnių“.

„Šalia to, (...) priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje (...) ir mandatą perleidžiu kolegai, kuris yra už brūkšnio“, – teigė jis.

Į naują parlamentą G. Landsbergis pateko pagal partijos sąrašą, o kovą vienmandatėje rinkimų apygardoje sekmadienį pralaimėjo liberalui Simonui Kairiui.

„Tolesnius planus sudėlios likimas ir laikas“

G. Landsbergis sako, kad pagrindinė jo sprendimo priežastis – rinkimų rezultatai.

„Tačiau, aišku, negaliu ignoruoti fakto, kad partija tampa stipriai neigiamo diskurso ar naratyvo įkaite, siejamo su manimi ar mano šeima“, – dėstė konservatorių lyderis.

„Manau, kad partija turėtų laisvai ieškoti galimybės, kaip transformuotis, atrasti savo kelią į priekį, kad jos neapsunkintų su mano asmeniu (...) siejami klausimai, kurie nuolat tampa rinkiminės kampanijos ar politinės darbotvarkės dalimi“, – dėstė jis.

TS-LKD pirmininkas anksčiau yra minėjęs, kad po parlamento rinkimų ketina dirbti opozicijoje.

„Yra tam tikras debesis iš paskos sekantis, (...) kuris eina paskui mane, mano šeimos narius. Reikalingas tam tikras perkrovimas ir partijai, ir man asmeniškai“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

G. Landsbergis tvirtino, kad artimiausi jo planai susiję su užsienio reikalų ministro pozicija.

„Tolesnius planus sudėlios likimas ir laikas. (...) Pasaulis yra platus ir įdomus, manau, kad jis atneš įvairių galimybių“, – sakė jis.

G. Landsbergis negalėjo atsakyti, kiek laiko jis ketina atsitraukti nuo aktyvios politinės veiklos.

Pirmininko poste mato I. Šimonytę

G. Landsbergis teigė partijos pirmininko poste matantis premjerę Ingridą Šimonytę.

„Matau partiją, kuri yra pajėgi užtikrinti konkurencingą kovą dėl tolesnės lyderystės. (...) Pasirinkimų į pirmininkus yra ne vienas, procesas bus įdomus ir konkurencingas, aš taip pasakyčiau. Ar matyčiau Ingridą Šimonytę pirmininke? Tikrai taip“, – teigė TS-LKD lyderis.

Anot jo, svarbiausias uždavinys būsimajai valdžiai – gynybos stiprinimas.

„Nematau svarbesnio darbo Lietuvai per ateinančius ketverius metus kaip gynybos stiprinimas. (...) Kad ir ką darytume, kaip bebūtų, nėra svarbesnio uždavinio Lietuvai, nei ginti savo sienas“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas.

G. Landsbergis sakė, kad liks TS-LKD nariu.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad partija turi įsivertinti „rinkėjų siųstą žinią“.

„Turime atlikti tam tikrą analizę, kam tikrai ruošiamės skirti dėmesį, kad suprastume tų priežasčių anatomiją, kodėl taip nutinka ir kokia kalba reikėtų kalbėti ir apie save, ir apie savo vykdomus darbus“, – kalbėjo M. Lingė.

„Kad tas atgarsis ir žmonių pasirinkimai einant prie balsadėžių taptų ne visi prieš vieną, bet kad taptų vis labiau už kažką“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis pasielgė garbingai, sako V. Čmilytė-Nielsen

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų nusprendęs pasitraukti Gabrielius Landsbergis pasielgė garbingai, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad jis priėmė garbingą sprendimą, taip jau yra, kad rinkimų metu lyderiui tenka ypatinga atsakomybė ir sėkmės, ir nesėkmės atveju“, – pirmadienį BNS ir LRT surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Landsbergis kovą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje sekmadienį pralaimėjo liberalui Simonui Kairiui.

„Simono Kairio rezultatas yra didelio padaryto darbo įvertinimas, ne tik per dvi savaites, rinkiminio spurto, tačiau, žinoma, viso ketverių metų darbo, tikrai džiaugiuosi šia pergale“, – sakė liberalų lyderė.

S. Kairys teigė, kad jo laimėjimas prieš G. Landsbergį apygardoje, kuri istoriškai yra sėkminga TS-LKD, yra labai reikšmingas.

„Man tai pozityvus ženklas kalbant apie didmiesčius, apie liberalų sugrįžimą į juos, tai geras impulsas, žingsnis į priekį ir toliau vystyti savo liniją, savo kryptį, nes visus tam reikiamus elementus turime“, – kalbėjo S. Kairys.

Liberalas sakė, kad jo laimėjimas prieš konservatorių lyderį nėra siurprizas.

„Mes jaučiamės padarę gerą kampaniją, labai neblogai įvykdyta strategija, taktiniai žingsniai. Čia nėra, mano galva, jokio siurprizo, nes kolegos oponento G. Landsbergio tokia laikysena neužtikrinta, neapsisprendimas, kažkoks nenoras buvo juntamas jau anksti, ir tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų man asmeniškai renkantis apygardą, kur dalyvauti Seimo rinkimuose“, – dėstė S. Kairys.

Jis teigė nenorintis būti kaltinamas, kad prisidėjo prie G. Landsbergio pasitraukimo iš Seimo ir konservatorių lyderio pareigų.

„Nenorėčiau būti kaltinamas, kad Landsbergių pavardė dingo iš Lietuvos politikos. Mano galva, ypač antrasis turas buvo apie Kauną ir dalykus, susijusius su Kaunu, kurių tikrai neįmanoma pajausti (...) net ir tokiems kandidatams, kurie irgi būna Vilniuje ir tos specifikos nejaučia“, – sakė S. Kairys.

„Gabrieliaus pasirinkimai yra visiškai jo asmeniniai klausimai“, – pridūrė jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, konservatoriai Seimo rinkimuose liko antri su 28 mandatais.

Parlamento rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, iškovojusi 52 mandatus.

Partija „Nemuno aušra“ laimėjo 20 mandatų, demokratai turės 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12, o „valstiečiai“ – aštuonis.

The post G. Landsbergis traukiasi iš partijos pirmininko posto, atsisako mandato naujai išrinktame parlamente appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs Darbo partijos pirmininkas teigia tą darantis dėl kilusių abejonių, „ar pakanka motyvacijos bei vidinio užsidegimo“ toliau būti politiku.

„Vis dažniau abejojant, ar tikrai darau tą, ką turiu daryti, ir esu ten, kur turiu būti, šiandien nusprendžiau pasitraukti iš artėjančių Seimo rinkimų tiek daugiamandatėje tiek ir vienmandatėje rinkimų apygardose. Stabdau bet kokią savo politinę veiklą, o kuriam laikui – parodys tik gyvenimas“, – socialiniame tinkle rašė parlamentaras.

A. Mazuronis iš Darbo partijos pirmininko pareigų, o vėliau ir iš partijos, pasitraukė „darbiečiams“ patyrus nesėkmę prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Prieš tai organizaciją paliko keli Seimo nariai, subyrėjo jos frakcija parlamente.

Parlamentaras liepą prisijungė prie Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime.

Artėjančiuose rinkimuose A. Mazuronis iki šiol taip pat planavo dalyvauti kartu su Lietuvos regionų partija.

The post A. Mazuronis stabdo politinę veiklą appeared first on LAIKMETIS.

XVII amžiaus pradžioje toks dramaturgas Williamas Shakespearas iš britiško folkloro skiaučių sukurpė istoriją apie mitinį karalių Lyrą (originale Lear – su muzika nieko bendro). Karalius, kaip tokiems ir pridera, sirgo lėtine narcisizmo forma, pasireiškiančia noru girdėti meilės ir ištikimybės deklaracijas, galiausiai patikint, kad visa tai tiesa.

Nesigilinant į siužeto vingius, tenka pasakyti, kad savo turtą ir valstybę karalius nutarė padalinti mylinčioms (kaip jis manė) dukroms, tačiau galiausiai paliko ne tai, kuri jį tikrai mylėjo, o išbarstė, patikėjęs tuščiomis meilės deklaracijomis.

Biologija yra tikras mokslas, kurio tiesos negalima paneigti politiniais sprendimais ir net konstitucinių teismų išaiškinimais. Ir didžiausieji lyderiai sensta. 1953 metais Winstonas Churchillis, pareigingas premjeras, vakarieniaudamas patyrė insultą. Sako, kad iš pradžių niekas to nepastebėjo, turint galvoje žinomą tiesą, kad vakarais premjeras ir šiaip kalbėdavo nerišliai ir atrodydavo nekaip. Nors, kaip sako politikos istorikai, aštuoniasdešimtmetis Churchillis taip ir neatsigavo, savo poste išbuvo dar porą metų. Jau minėtas Maskvos Leonidas ne visada atskirdavo rytą nuo vakaro, tačiau partijos vairą laikė tvirtai – vos kelioms dienoms likus iki mirties su visais medaliais „atstovėjo“ tribūnoje spalinio perversmo minėjimą. Buvo ir suprantančių, kad reikia trauktis, net ir nesitikint amžinos meilės priesaikų. Vokietijos vadovas Paulas von Hindenburgas, sulaukęs 85 ir visiškai išsekęs, nebuvo Adolfo Hitlerio gerbėjas, bet 1933 metais leido jam tapti kancleriu, kad pats „garbingai“ išeitų iš politinės aklavietės.

Tiesa, žmonės fiziškai ir intelektualiai sensta nevienodu greičiu. Mokslininkai turi žinių apie vadinamuosius „supereidžerius“ – žmones, kurių atminties testų rezultatai prilygsta dviem dešimtmečiais jaunesnių vidurkiui. Yra žinomos net kai kurios jų smegenų ypatybės. Tačiau valdžios senukų tarpe „supereidžeriai“ nėra vyraujanti grupė, o tyrimo duomenys neretai įslaptinami. Tad viskas prozaiška – senėjimas neišvengiamas, nors tokių senstančių aplinka yra savaip suinteresuota, kad viršininkas nepasentų pernelyg greitai, linkusi pateikti gražesnį vaizdelį nei yra iš tikrųjų. Didžiosios Britanijos visuomenė mažai žinojo apie mažėjančius Churchillio gebėjimus, JAV rinkėjai, 1944 m. perrinkdami Frankliną Rooseveltą, apie jo gydytojo abejones, ar prezidentas išgyvens dar vieną kadenciją. Net ir visai puikiai atrodžiusio Jacques'o Chiraco, Prancūzijos prezidento, padėjėjai slėpė žinią apie valstybės vadovo patirtą insultą.

Su diktatūromis dar kebliau, diktatoriai formaliai visada sveiki, nors realiai... Nežinia kaip su ta Kinijos dinozauro galva, vardu Xi, patyrė insultą, ar ne? Saudo Arabiją „valdo“ 88 metų karalius Salmanas, tačiau tikroji valdžia tenka jo sūnui, princui Muhammadui. Manoma, kad Kamerūno 91 metų lyderį Paulą Biya, kuris vos begali skaityti kalbą, už virvelių tampo žmona. Malavyje 2012 metais valdančioji partija apsimetė, kad miręs prezidentas vis dar gyvas, o frakcijos kovojo dėl posto. Kai kurie mano, kad taip nutiko ir Nigerijoje: per šešis mėnesius iki paskelbimo apie jo mirtį 2010 metais prezidentas Umaru Yar' Adua niekada nebuvo matomas viešumoje. Mano karta atsimena du postbrėžnevinius Maskvos administratorius, kurie buvo mirtini ligoniai dar prieš pradėdami „eiti pareigas“. Tad ir anekdotai buvo tiems laikams tinkami. Sako, viena močiutė, pirmą kartą pamačiusi Gorbačiovą, atsiduso... toks jaunas, o jau ligonis...

Didysis poetas Goethe sakydavo: „Senas žmogus visada yra karalius Lyras". Pasklidus žiniai, kad JAV prezidentas, vos prieš kelias dienas sakęs esąs jaunas ir žvalus, traukiasi iš rinkimų kovos, pasaulis išplėtė akis ir pastatė ausis, kas dabar bus.

Lyras-Bidenas (vis dar savo) šalį padovanojo politinei dukrai, vardu Kamala. Ji iš tiesų daugybę kartų šaukė, kaip myli tėtušį prezidentą, kad gal ir persistengė. Teks mylėti Ameriką, o tai kur kas sunkiau. Viceprezidentė Kamala Bidenui buvo ne žmogaus, o simbolio pasirinkimas. Tai ji simbolizavo visas tas lyčių bei rasių lygybes, tikras ir išgalvotas mažumas, alternatyvią JAV istoriją, „juodų gyvybių“ sureikšminimą ir dar daugelį dalykų, kuriems reikėjo būtinai nebaltos moters. Politiniai dukros sugebėjimai kadencijos pradžioje buvo labai kuklūs, pažanga akivaizdi, bet ar jos užteks dar vienai kadencijai. Užduotis sunki, nors, tiesą pasakius, nėra neįmanoma. Seni scenarijai nepraeis: amerikiečiai atmetė savo šalies istorijos versiją, kurioje nepriklausomybės paskelbimas prilyginamas vergovės įtvirtinimui, jie atmetė ir daugelį kitų rasinių, lytinių bei projektų. Kandidatei reikia padaryti kažką visiškai kitaip, visiškai naujai, nes senos kortos jau „muštos“. Gal šokti ir dainuoti, kaip kokiose nebrandžiose demokratijose? Man regis, kad europiečiams pats netikėčiausias scenarijus būtų šios moters pergalė, - tokiam Europa tai jau tikrai nesiruošė ir nepasiruošė.

Williamas Shakespearas savo kūrinį apie senstantį valdovą buvo pavadinęs „Karaliaus Lyro tragedija“. Ilgainiui režisieriai, vaidintojai ir komentatoriai to paskutinio žodžio atsisakė. Nežinau kodėl. Gal tai buvo tragedija XVII amžiuje, o dabar tiesiog... gyvenimas.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Karalius Lyras appeared first on LAIKMETIS.

„Gerbiu šį postą. Bet savo šalį myliu labiau“, – geriausiu vakaro laiku iš Ovaliojo kabineto kreipdamasis į šalies gyventojus sakė 81 metų prezidentas.

Savo kalboje jis ragino susiskaldžiusią šalį priimti demokratiją ir atmesti neapykantą.

„Demokratijos, kuri pastatyta ant kortos, gynimas yra svarbesnis už bet kokį titulą, – sakė J. Bidenas. – Nusprendžiau, kad geriausias kelias į priekį yra perduoti deglą naujai kartai. Tai geriausias būdas suvienyti mūsų šalį.“

Tai buvo pirma prezidento kalba per televiziją po jo sprendimo trauktis iš rinkimų kovos ir tik ketvirta – tikriausiai paskutinė – kalba iš Ovaliojo kabineto.

J. Bidenas taip pat gyrė savo 59 metų viceprezidentę Kamalą Harris (Kamalą Haris), turinčią tapti naująja Demokratų partijos kandidate į prezidentus.

„Ji patyrusi. Ji tvirta. Ji sugebanti“, – sakė jis.

J. Bidenas iš rinkimų kovos pasitraukė vėliau nei bet kuris kitas prezidentas per visą JAV istoriją, galiausiai pasidavęs kelias savaites darytam demokratų spaudimui po itin prasto pasirodymo per televizinius debatus su respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Šie debatai pakurstė susirūpinimą dėl prezidento amžiaus.

Po COVID-19 infekcijos kalbėdamas tylesniu balsu J. Bidenas pabrėžė savo pasiekimus, bet pripažino, kad atėjo laikas judėti toliau.

„(Būna) laikas ir vieta naujiems balsams (...), taip, jaunesniems balsams, – sakė jis. – Tas laikas ir vieta yra dabar.“

„Tiems, kas niekada nesuabejojo“

Dauguma J. Bideno šeimos narių, reikšdami palaikymą JAV prezidentui, priėmusiam sunkiausią sprendimą per visą savo politinę karjerą, Ovaliajame kabinete klausėsi jo kalbos. 

Tarp jų buvo jo žmona Jill (Džil) ir dukra Ashley (Ešli), kurios, baigiantis kalbai, laikėsi už rankų, sūnus Hunteris (Hanteris), dėl kurio J. Bidenas turėjo daug problemų, bei keli amerikiečių lyderio anūkai.

Vėliau J. Biden socialiniame tinkle „X“ padėkojo „tiems, kas niekada nesuabejojo“, aiškiai užsimindama apie demokratus, raginusius J. Bideną pasitraukti. Pirmoji ponia taip pat sakė, kad „atėjo laikas pasitikėti Kamala“.

Dėl J. Bideno sprendimo trauktis iš kovos dėl Baltųjų rūmų, D. Trumpas buvo priverstas koreguoti savo rinkiminę kampaniją, kurioje anksčiau daugiausia dėmesio skyrė prezidento amžiui ir proto aštrumui. Dabar 78-erių D. Trumpas pats tapo vyriausiu kandidatu JAV istorijoje.

D. Trumpas, kuris iš pradžių ragino vienytis po to, kai liepos 13 dieną išgyveno pasikėsinimą nužudyti, po J. Bideno kalbos nebuvo nusiteikęs didžiadvasiškai.

„Sukčiaus Joe Bideno kalba Ovaliajame kabinete buvo vos suprantama ir laaabai bloga!“ – socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.

Respublikonai ragino J. Bideną apskritai atsistatydinti, sakydami, kad jis netinkamas nei kandidatuoti rinkimuose, nei eiti prezidento pareigas.

Tačiau J. Bidenas tvirtino, kad jis nėra „raiša antis“ ir kad likusį savo kadencijos laiką toliau dirbs svarbiausiais ekonomikos ir užsienio politikos klausimais.

„Per ateinančius šešis mėnesius daugiausia dėmesio skirsiu savo, kaip prezidento, darbui“, – pažymėjo jis.

„Ji yra radikali kairioji beprotė“

Vienas pagrindinių tikslų yra pasiekti taikos susitarimą Artimuosiuose Rytuose. Tai svajonė, kurios iki J. Bideno siekė daugelis JAV prezidentų.

J. Bidenas, vis kritiškiau vertinantis Izraelio karinę kampaniją Gazos Ruože, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi).

Tačiau B. Netanyahu tą pačią dieną taip pat atskirai susitiks su K. Harris, o penktadienį Floridoje kalbėsis su D. Trumpu.

Tuo metu JAV rinkimų kampanija pilnu tempu vyksta be J. Bideno.

Pirmajame mitinge po to, kai K. Harris užsitikrino pakankamą Demokratų partijos delegatų palaikymą, kad taptų partijos kandidate, D. Trumpas užsipuolė viceprezidentę kaip savo „naują auką“.

„Ji yra radikali kairioji beprotė, kuri sunaikins mūsų šalį“, – sakė jis, kaltindamas K. Harris, kad ši slepia J. Bideno „protinį netinkamumą“.

Anksčiau Baltieji rūmai neigė, kad J. Bideno būklė buvo slepiama.

K. Harris trečiadienį taip pat dalyvavo rinkimų kampanijoje ir juodaodžių koledžo draugijai Indianapolyje sakė: „Aš kovoju už mūsų tautos ateitį“.

The post J. Bidenas paaiškino, kodėl pasitraukė iš rinkimų kovos appeared first on LAIKMETIS.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva stengsis išlaikyti konstruktyvų dialogą su būsima JAV administracija.

„Aš manau, kad tai yra stipraus žmogaus, stipraus lyderio sprendimas. Iš tikrųjų, ne dėl to, kad kilo pastaruoju metu spaudimas prezidentui J. Bidenui apgalvoti savo perspektyvą kandidatuoti antrai kadencijai, kiek dėl to, kad žmogus labai tikslingai, tiksliai įvertino esančią politinę situaciją, savo galimybes ir priėmė šitą drąsų sprendimą“, – žurnalistams Kalvarijoje pirmadienį sakė Lietuvos prezidentas.

„Tai buvo lyderis, kuris matė mūsų regioną, labai gerai suprato mūsų regiono saugumo problemas, ir kuris nuosekliai rėmė ir teberems, aš tuo neabejoju, iki pat kadencijos pabaigos, Ukrainą“, – pažymėjo G. Nausėda.

Iš JAV prezidento rinkimų sekmadienį pasitraukus J. Bidenui, įtakingų demokratų paramos sulaukė dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris). Tačiau jos kandidatūra dar turės būti patvirtinta partiečių suvažiavime.

Tuo metu respublikonų partijai rinkimuose atstovauja buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

G. Nausėda teigė nespėliosiantis, kuris kandidatas laimės JAV prezidento rinkimus, tačiau pabrėžė Lietuvą dėsiant visas pastangas, siekiant išlaikyti dialogą su Baltaisiais rūmais.

„Svarbiausia, kad Lietuva ir gebės, ir norės, ir dės visas pastangas, kad mūsų dialogas su JAV administracija būtų efektyvus, darbinis, konstruktyvus, kaip ir buvo praeityje“, – sakė G. Nausėda.

Jis J. Bidenui taip pat dėkojo už dėmesį Baltijos regionui, aktyvų dalyvavimą NATO viršūnių susitikime Vilniuje ir dvišaliame formate, įsimintiną kalbą Vilniaus universitete.

Komentuodamas savo sprendimą pasitraukti iš rinkimų kovos J. Bidenas teigė, kad toks sprendimas ir susitelkimas tik į prezidento pareigų vykdymą geriausiai atitinka Demokratų partijos ir JAV interesus.

The post G. Nausėda apie J. Bideno atsitraukimą iš rinkimų: tai yra stipraus žmogaus, stipraus lyderio sprendimas appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu serga COVID-19, todėl sprendimą išdėstė laiške

Socialiniame tinkle „X“ jis paskelbė atitinkamą pareiškimą, iš esmės rinkimus nubloškiantį į dar nepažintą teritoriją.

„Nors ir ketinau siekti perrinkimo, manau, kad mano partijos ir šalies interesus geriausiai atitinka mano pasitraukimas ir susitelkimas tik į prezidento pareigų vykdymą likusį kadencijos laiką“, – savo laiške sakė dėl COVID-19 šiuo metu besiizoliuojantis J. Bidenas.

Jis nurodė, kad ateinančią savaitę kreipsis į tautą ir paaiškins savo sprendimą.

„Man buvo didžiausia gyvenimo garbė būti jūsų prezidentu“, – rašė J. Bidenas.

Tai reiškia, kad demokratas traukiasi iš varžybų dėl Baltųjų rūmų su eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) likus vos keturiems mėnesiams iki rinkimų.

Pastarosiomis savaitėmis, ypač po nesėkmingų prezidentinių debatų, vis daugėjo raginimų 81 metų J. Bidenui trauktis iš rinkimų kovos būgštaujant dėl jo gebėjimo valdyti.

J. Bidenas pareiškime išsyk neparėmė realiausia pretendente pakeisti jį laikomos viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) kaip galimos Demokratų partijos kandidatės.

Vis dėlto kitoje žinutėje „X“ jis išreiškė paramą savo viceprezidentei.

„Šiandien noriu išreikšti savo visišką paramą ir pritarimą, kad Kamala šiais metais būtų mūsų partijos kandidatė“, – sakė J. Bidenas.

J. Bidenas pasitraukė po kelias savaites trukusio spaudimo, kuris prasidėjo nuo katastrofiško pasirodymo debatuose, sukėlusio nuogąstavimų dėl jo sveikatos.

Jis tapo pirmuoju JAV istorijoje prezidentu, pasitraukusiu iš rinkimų tokiame vėlyvame kampanijos etape, ir pirmuoju, pasitraukusiu dėl susirūpinimo proto aštrumu ir fizine sveikata.

Daugiau nei tris savaites J. Bidenas priešinosi raginimams trauktis iš rinkimų kovos ir vienu metu tvirtino, kad tik „visagalis Viešpats“ galėtų jį įtikinti žengti šį žingsnį.

Norėdamas įrodyti, kad yra pasirengęs šiam darbui, jis davė keletą interviu ir surengė spaudos konferenciją, kurioje atsakė į daugybę klausimų. Tačiau jis padarė daugiau klaidų, įskaitant K. Harris pavadinimą „viceprezidentu Trumpu“.

Jo paties partijoje pasigirdo balsų, raginančių jį pasitraukti, pradedant rėmėju aktoriumi George'u Clooney (Džordžu Kluniu) ir baigiant buvusiu prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

Galiausiai J. Bidenui buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija, privertusi jį atsitraukti iš įtemptos rinkimų kampanijos ir izoliuotis.

Įtemptas ir chaotiškas laikotarpis

J. Bideno sprendimas pasitraukti taip pat prisideda prie įtempto ir chaotiško JAV rinkimų laikotarpio. D. Trumpas liepos 13 dieną per kampanijos mitingą išgyveno pasikėsinimą nužudyti.

Jis prisijungė prie nedidelio JAV prezidentų, nusprendusių trauktis vos po vienos kadencijos, klubo: paskutinis iš jų buvo Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) 1968-aisiais. Tie metai taip pat pasižymėjo politine sumaištimi ir smurtu.

L. Johnsoną pakeitęs kandidatas, tuometinis viceprezidentas Hubertas Humphrey (Hubertas Hamfris), skaudžiai pralaimėjo Richardui Nixonui (Ričardui Niksonui).

Tačiau demokratai tikisi, kad K. Harris seksis geriau, ir viliasi, kad jai pavyks sutrukdyti baudžiamojoje byloje nuteistam D. Trumpui sensacingai sugrįžti į Ovalųjį kabinetą.

Pranešama, kad pastarosiomis savaitėmis J. Bideno kampanija tylomis vykdė tiesioginę rinkėjų apklausą, kurios metu buvo vertinama, kaip jai sektųsi konkuruoti su D. Trumpu.

Nors pirmaisiais darbo Baltuosiuose rūmuose metais K. Harris sunkiai sekėsi daryti įtaką, pastaraisiais metais ji tapo stipria kampanijos dalyve, pasisakančia už pagrindines idėjas, pavyzdžiui, teisę į abortą.

Buvusi prokurorė taip pat daug dėmesio skyrė savo gyvenimo istorijai, nes ji yra pirmoji moteris JAV istorijoje, užėmusi viceprezidento postą, taip pat – pirmoji juodaodė ir Pietų Azijos kilmės politikė šiose pareigose.

Demokratai turi nominuoti savo kandidatą per Demokratų partijos nacionalinį suvažiavimą Čikagoje rugpjūčio 19 dieną.

J. Bidenas pradėjo eiti pareigas 2021 metų sausį, pažadėjęs išgydyti „Amerikos sielą“ po ketverių neramių D. Trumpo valdymo metų ir sukrėtimo dėl 2021-ųjų sausio 6-ąją respulikono šalininkų įvykdyto Kapitolijaus šturmo.

Buvęs Baracko Obamos viceprezidentas savo valdymo metais prastūmė didžiulį popandeminio atkūrimo planą ir žaliosios pramonės schemą.

JAV sąjungininkai palankiai įvertino jo pažadą, kad „Amerika grįžta“ po D. Trumpo abejonių tarptautiniais aljansais, ir jo tvirtą paramą Ukrainai, kovojančiai kovoja su Rusijos invazija nuo 2022-ųjų.

Visgi jis sulaukė kritikos dėl katastrofiško JAV pasitraukimo iš Afganistano ir infliacijos, nors kiti ekonominiai rodikliai buvo palyginti neblogi.

Tačiau taip pat tvyrojo nuolatinis susirūpinimas dėl J. Bideno amžiaus ir virtinės nerangių akimirkų, įskaitant užkliuvimą lipant laiptais į prezidentinį lėktuvą ir krytį nuo dviračio.

D. Trumpas: J. Bidenui „netiko kandidatuoti“ į JAV prezidentus

J. Bidenui „netiko kandidatuoti“ ir „tikrai nėra tinkamas eiti“ JAV prezidento pareigas, sekmadienį pareiškė jo varžovas respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Jungtinių Valstijų lyderiui pareiškus, kad jis traukiasi iš varžybų dėl Baltųjų rūmų.

„Sukčius Joe Bidenas netiko kandidatuoti į prezidentus ir tikrai nėra tinkamas eiti [pareigas] – ir niekada nebuvo!“ – D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netrukus po J. Bideno pranešimo.

„Mes labai nukentėsime dėl jo prezidentavimo, bet labai greitai ištaisysime jo padarytą žalą. PADARYKIME AMERIKĄ VĖL PUIKIĄ!“, – pridūrė jis.

Šią savaitę D. Trumpas priėmė Respublikonų partijos nominaciją tapti kandidatu į JAV prezidentus lapkritį vyksiančiuose rinkimuose.

Clintonai giria iš prezidento rinkimų besitraukiantį J. Bideną, reiškia paramą K. Harris

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį gyrė J. Bideno sprendimą nebesiekti perrinkimo ir išreiškė paramą viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris).

B. ir H. Clintonai bendrame pareiškime gyrė J. Bideno „nepaprastą tarnybos karjerą“ ir teigė, jog jiems garbė paremti K. Harris, kad ši taptų demokratų kandidate.

JAV prezidentas J. Bidenas anksčiau sekmadienį pareiškė, kad nesieks perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose ir išreiškė paramą savo viceprezidentei K. Harris mesti iššūkį respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

„Niekas neprivertė mūsų labiau nerimauti dėl savo šalies, kaip antrosios D. Trumpo kadencijos keliama grėsmė. Jis pažadėjo būti diktatoriumi nuo pat pirmos dienos“, – sakė Clintonai pareiškime.

J. Bidenas nori perduoti estafetės lazdelę K. Harris

J. Bidenui išreiškus paramą savo viceprezidentei K. Harris, demokratai dabar susidurs su precedento neturinčiu procesu iki rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams.

Demokratai savo suvažiavimą Čikagoje surengs rugpjūčio 19–22 dienomis. Tai, kas turėjo būti J. Bideno „karūnavimu“, dabar tampa atviru konkursu, kuriame beveik 4, 7 tūkst. delegatų bus atsakingi už naujo kandidato, kuris vėlyvą rudenį mes iššūkį respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), parinkimą.

Jų laukiantis kelias nėra nei lengvas, nei akivaizdus, ​​nors J. Bidenas ir išreiškė paramą K. Harris. Yra neatsakytų klausimų apie logistiką, pinigus ir politines pasekmes.

J. Bidenas anksčiau šiais metais laimėjo pirminius rinkimus ir sueigas visose valstijose, išskyrus Amerikos Samoa teritoriją. Mažiausiai 3 896 delegatai yra pažadėję jį paremti.

Dabartinės partijos taisyklės neleidžia J. Bidenui perleisti jų paramos kitam kandidatui. Tačiau politiniu požiūriu jo parama greičiausiai bus svari.

J. Bidenui pasitraukus, demokratai techniškai pradeda nuo švaraus lapo. Tačiau realybėje jo pritarimas kandidatei stumia demokratus į nepažintą teritoriją.

Tiesioginė našta sutelkti tūkstančių delegatų paramą tenka K. Harris.

Dar prieš J. Bidenui paskelbiant apie savo sprendimą, demokratai galimais kandidatais, be K. Harris, įvardijo Kalifornijos gubernatorių Gaviną Newsomą (Geiviną Niusomą) ir Mičigano gubernatorę Gretchen Whitmer (Grečen Vitmer).

Tačiau kai kurie demokratai viešai, o daugelis – privačiai kalbėjo, kad akivaizdus sprendimas yra kandidate pasirinkti ją. Pergalės atveju K. Harris būtų pirmoji moteris, pirmoji juodaodė moteris ir pirmoji Pietų Azijos kilmės politikė JAV prezidento pareigose.

Atsižvelgiant į tai, kokie svarbūs juodaodžiai rinkėjai – ir ypač moterys – buvo J. Bideno nominacijai ir jo sprendimui pasirinkti K. Harris savo viceprezidente, manoma, kad demokratams būtų gana rizikinga pakeisti ją baltaodžiu kandidatu. 

Nors K. Harris nebuvo laikoma ypač mylima ar daug nuveikusia viceprezidente, geriausias scenarijus jai ir demokratams yra greitai užsitikrinti paramą ir sukurti vieningą frontą.

J. Bideno kampanija neseniai pranešė surinkusi 91 mln. dolerių (83,6 mln. eurų). Pridėjus demokratų komitetų sąskaitas, iš viso jo kampanija disponuoja daugiau nei 240 mln. dolerių (220,6 mln. eurų).

Kampanijos finansų ekspertai iš esmės sutinka, kad K. Harris galėtų kontroliuoti visas šias lėšas, nes kampanija buvo įsteigta jos ir J. Bideno vardu.

Jei demokratai paskirs kitą asmenį, o ne K. Harris, šis galėtų prieiti prie partijos sąskaitų, tačiau J. Bideno ir K. Harris sąskaitai būtų taikoma daugiau apribojimų, ir, pavyzdžiui, nebūtų galima tiesiog perleisti lėšų kitam kandidatui.

Dėl kandidato į viceprezidentus visada rengiamas atskiras balsavimas. Įprastai per suvažiavimą ratifikuojamas kandidato į prezidentus pasirinkimas. Jei K. Harris greitai pati sulauks paramos tapti kandidate į prezidentus, ji galėtų iškelti savo kandidatą ir delegatai jį patvirtintų. Tačiau procesas gali ir užsitęsti bei komplikuotis.

Be to, esama grėsmės, kad itin poliarizuotą rinkimų kovą dar apsunkins teisiniai ginčai valstijų ir federaliniu lygiu dėl demokratų kandidato. Keli konservatyvesni veikėjai jau yra pažadėję to imtis.

The post Bidenas traukiasi iš rinkimų kovos appeared first on LAIKMETIS.

„(...) šiandien priėmiau sprendimą trauktis ir iš Darbo partijos. Šį sprendimą lėmė ne tik tai, kad nebesieju savo karjeros su politine veikla, bet ir tai, kad pernelyg išsiskiria mano ir partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais“, – feisbuke rašė parlamentarė.

„Paskutinis lašas buvo sprendimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose tebevykstant tyrimui, kurio detalės partijai vis dar nėra žinomos, ir jos po truputį aiškės tikriausiai tik jau prasidėjus kampanijai. Mano manymu, mes turėjome sustoti, viską išsiaiškinti ir tik tada priimti geriausius, rezultatais pagrįstus sprendimus“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Politikė teigė, kad daugiau nei prieš metus frakcijos kolegoms pranešė, kad šiemet neketina dalyvauti nė vienuose rinkimuose.

„Ketinu garbingai užbaigti šią Seimo kadenciją, o nuo rudens norėčiau judėti jau naujomis kryptimis“, – rašė ji.

33-ių I. Kačinskaitė-Urbonienė Darbo partijai priklausė nuo 2010 metų, ėjo pirmininko pavaduotojos pareigas, du kartus buvo išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Į Seimą 2020 metų rinkimuose politikė pateko pagal Darbo partijos sąrašą.

The post Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos appeared first on LAIKMETIS.

„Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą. Ar pasikeičia sąlygos, kada jis bankrutuoja, kada neturi gyvenamosios vietos ir jam reikia įsigyti būstą? Taigi bus daug tų klausimų, bet iš tikrųjų turime kovoti iš principo dėl kuo platesnių sąlygų“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

„Jeigu valstybė nesugebės apibrėžti sąlygų, kurios atitiktų žmonių subjektyvias aplinkybes, turbūt pasipils tikrai nemažai ir teismo sprendimų, ir teismai patys intensyviai atsakys į šituos klausimus“, – pridūrė šalies vadovo patarėja. 

Pasak I. Segalovičienės, po KT sprendimo būtina peržiūrėti išmokų sistemą, sudarant galimybę iš pensijų fondų išsiimti dalį sukauptų lėšų, taip pat koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką. 

„Trečia dalis tai yra – reikia tvarkyti įtraukimo į sistemą sąlygas. Tai yra automatinis įtraukimas, kiek jis trunka, kokiomis sąlygomis, kaip mes apsaugome jaunimą, kuris neturi patirties ir taip toliau“, – teigė šalies vadovo patarėja. 

Ji pakartojo, kad prezidentas bus aktyvus teikiant savo pasiūlymus ir iniciatyvas dėl pensijų kaupimo sistemos pakeitimų, tačiau tokio pat aktyvumo šalies vadovas esą tikisi ir iš Seimo bei Vyriausybės. 

„Prezidentas tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo tikisi aktyvumo ir sprendimų pasiūlymo dar pavasario sesijoje“, – sakė I. Segalovičienė.  

Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis. Tačiau dėl konkrečių aplinkybių ministrė teigė artimiausiu metu kviesianti pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvių, darbuotojų ir darbdavių, taip pat LB atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.

G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo. 

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas. 

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

The post Prezidentūra: pasitraukimui iš pensijų kaupimo turi būti nustatytos kuo platesnės sąlygos appeared first on LAIKMETIS.