Kaip nurodo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ta proga Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos mišios už Lietuvos sienos saugotojus, po to nuo bažnyčios prasidės VSAT vėliavų būrių ir pareigūnų paradas, kuris keliaus iki Klaipėdos kruizinių laivų terminalo.

Čia numatytas iškilmingas Pasieniečių dienos minėjimo ceremonialas, bus teikiami apdovanojimai labiausiai pasižymėjusiems pareigūnams.

Viena ceremonialo dalių – dešimties Pasieniečių mokyklą baigiančių įvadinio mokymo kursantų priesaika Lietuvai ir baigimo ženklų jiems įteikimas.

Po vidurdienio ten pat prasidės Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertinė programa, vyks parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa.

Šventės dalyvius ir svečius pareigūnai vaišins koše ir arbata.

Viso renginio metu Kruizinių laivų terminale veiks pasieniečių ekspozicija. Bus galima apžiūrėti VSAT sraigtasparnį, mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuojamus augintinius.

Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai. 

Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę. 1999 metais Pasieniečių dienos minėjimas atkurtas.

Šiuo metu VSAT dirba daugiau kaip pusketvirto tūkstančio pareigūnų, tarnautojų, kitų darbuotojų.

The post Klaipėdoje pasieniečiai profesinę šventę pradės Mišiomis appeared first on LAIKMETIS.

„Pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės bei iš čia kylančių pasekmių. Kadangi nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai, neturtinės žalos atlyginimas taip pat buvo paneigtas visiškai pagrįstai“, – paskelbė LVAT.

Pasak teismo pranešimo, kolegija atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymo teisėtumo, įpareigojimo išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas ginčijamu pasieniečių vado įsakymu buvo nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigų, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga COVID-19.

Pareiškėjas dėl VSAT vado įsakymo kreipėsi į teismą. Pasienietis teigė, kad buvo neteisėtai nušalintas nuo einamų pareigų, turi teisę į kūno neliečiamumą, o nušalinant nuo einamų pareigų, buvo pažeistos ne tik Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, bet ir Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą, pažymėjo, kad pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, darbuotojas gali būti nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio iki kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.

„Taigi darbuotojo nušalinimo nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio terminas, t. y. laikas, per kurį jis negauna darbo užmokesčio dėl to, kad atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, (...) priklauso nuo paties darbuotojo, t. y. nuo to, kada jis įvykdys Įstatymo 18 straipsnio nuostatose įtvirtintą pareigą privalomai pasitikrinti sveikatą“, – konstatavo LVAT.

Teismas, vadovaudamasis konstitucine doktrina akcentavo, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, ir siekiant užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas gali nustatyti tam tikras sąlygas.

Pasak teismo, atsižvelgiant į žmonių užkrečiamųjų ligų įvairovę, jų ypatumus, išplitimo mastą ir keliamą riziką sveikatai ir gyvybei, jų valdymui (kontrolei) darbovietėje gali būti taikomos tiek bendro pobūdžio priemonės, kaip antai reikalavimas darbuotojui pasitikrinti, ar neserga plintančia užkrečiamąja liga, tiek specialios priemonės, kurių pasirinkimą nulemia tam tikros užkrečiamosios ligos ypatumai.

LVAT konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės – pareiškėjo teisė rinktis pasitikrinti sveikatą ar būti perkeltam į kitą darbą, ar nušalintam, nurodytas teisinis reguliavimas bei jo atitikimas Konstitucijai, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

The post Teismas: dėl COVID-19 nesutikęs tikrintis pareigūnas nušalintas pagrįstai appeared first on LAIKMETIS.

„Jau vakar raštu buvo pateikta informacija apie sienos kirtimą ir galimą vaiko pagrobimą. Paprašėme patirtinti sienos kirtimo faktą ir vaiko buvimą teritorijoje. Pareiškėme, kad dėl vaiko gerovės esam pasirengę kuo skubiau organizuoti susitikimą ar kitus techninius dalykus, kad kūdikį grąžinti ir perduoti motinai. Yra toks oficialus kreipimasis į Rusijos sienos įgaliotinį. Dabar laukiame, atsakymo kol kas nėra “, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Rusijos teritorijoje sekmadienį buvo sulaikytas tėvas, iš motinos Lietuvoje pagrobęs vaiką.

Lietuvos pasieniečiai kol kas neturi informacijos, kad tėvas ir maždaug vienų metų vaikas būtų grąžinti į Lietuvą. Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas. Jeigu asmenys perduodami – iš anksto organizuojamas susitikimas ir tai vyksta per pasienio kontrolės punktą, tai paprastai suderinama. 

Kaip pranešė policija, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.

Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną

Jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.

VSAT atstovas G. Mišutis BNS sakė, kad pasieniečiai fiksavo, kad iš Lietuvos pusės guminė valtis perplaukė sieną ir nuplaukė į krantą Rusijoje. Skirvytės upės viduriu eina Lietuvos siena su Rusija.

„Tuomet artimiausia sargyba su kateriu išplaukė į tą vietą. Valtis Rusijos pusėje įplaukė į didelį nendryną ir dingo jame. Pasieniečiai dar bandė žodžiais susisiekti su plaukiančiais valtimi, bet jokio atsakymo nebuvo gauta“, – BNS sakė VSAT atstovas G. Mišutis.

Tuomet buvo susisiekta su Rusijos pasieniečiais. Jie patvirtino, kad jų krante buvo sulaikytas vyras su vaiku.

„Beveik tuo pat metu atėjo policijos informacija apie galimą vaiko pagrobimą, krante buvo rastas lengvasis automobilis, kuris gali būti susijęs su tuo asmeniu, jį pasiėmė policija“, – BNS pasakojo VSAT atstovas 

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, o pasieniečiai – dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

The post Pasieniečiai ragina Rusiją kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl pagrobto vaiko perdavimo appeared first on LAIKMETIS.

Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių.

Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento.

Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc. lapkritį iki 43,7 proc. gruodį, policija – nuo 67,3 proc. iki 62,1 proc., „Sodra“ – nuo 58,8 proc. iki 52,4 proc., Vyriausybe – nuo 17,9 proc. iki 14,4 proc., Prezidentūra – nuo 44,1 proc. iki 37,9 proc., partijomis – nuo 7,1 proc. iki 3,7 procento.

Anot „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, per mėnesį iki 28 proc. sumenko ir pasitikėjimas savivalda. Praėjusį mėnesį šis rodiklis siekė 36 procentų.

Anot „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, per mėnesį iki 28 proc. sumenko ir pasitikėjimas savivalda

„Tai gali būti susiję su prasidėjusia rinkimų kampanija, kai kiekvienoj savivaldybėj ištraukiami kompromatai“, – teigė V. Gaidys.  

Tradiciškai gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – 90,1 proc. (90,6 proc. lapkritį), antrą vietą išlaikė policija, trečioje liko kariuomenė su 62,1 proc. pasitikėjimu (63 proc. lapkritį).

Labiausiai gyventojai nepasitiki Vyriausybe, Seimu ir partijomis. Gruodį nepasitikinčiųjų Vyriausybe buvo 46,8 proc. (45 proc. lapkritį), Seimu – 58,1 proc. (58,3 proc. lapkritį), partijomis – 60,7 proc. (56,7 proc. lapkritį).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gruodžio 8–15 dienomis, apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

The post Apklausos: Sumažėjo pasitikėjimas savivalda, pasieniečiais ir partijomis appeared first on LAIKMETIS.

VSAT antradienį išplatintame pranešime teigiama, jog 2022-aisiais iš kariuomenės pasieniečiai planuoja gauti dar beveik 1,7 tūkst. šių ginklų.

Anot tarnybos, G-36 pakeis NATO standartų neatitinkančius pasieniečių turimus ginklus.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, jog iki metų pabaigos gauti ginklai patenkins kiek daugiau nei pusę pasieniečių poreikio

VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, jog iki metų pabaigos gauti ginklai patenkins kiek daugiau nei pusę pasieniečių poreikio. Kitąmet reikėtų nupirkti dar daugiau kaip 1 tūkst. automatų.

Dabar dauguma tarnybos pareigūnų ginkluoti rusiškais Kalašnikovo tipo automatiniais ginklais.

Lietuvos pasienyje iš viso tarnauja apie 3,5 tūkst. pareigūnų.

The post Pasieniečiai iš kariuomenės perima 500 automatinių šautuvų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, visi pasienio pareigūnai turi priskirtus pistoletus ir automatinius šautuvus, tačiau NATO standartus atitinkantys automatiniai ginklai sudaro mažąją jų dalį.

Jis teigė negalintis pasakyti tikslių skaičių, nes šie duomenys yra „neskelbiami ir sudaro valstybės bei tarnybos paslaptį“.

„Iki metų pabaigos turėsime maždaug 50 proc. automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus“, – teigė V. Mačaitis.

VSAT taip pat nurodo, kad turimas šalmų ir liemenių kiekis nėra pakankamas.

„Tačiau čia reikėtų pabrėžti kelis svarbius faktorius. Kasdieninėje įprastoje VSAT veikloje pareigūnams nebuvo ir nėra poreikio dėvėti šalmų ar neperšaunamų liemenių. Visa ši ekipuotė tik mažintų pareigūnų mobilumą. (...) Minėta ekipuote pilnai aprūpinti yra tik VSAT Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnai“, – rašoma atsakymuose BNS.

Profsąjungos skundai

Kaip BNS teigė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa, šiuo metu pasieniečiai turi „tik kelis šimtus automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus“.

„Iš esmės dabar vienintelis apginklavimas – pistoletai, atitinkantys NATO standartus ir likučiai kalašnikovų, – teigė profsąjungos atstovas. – Ta problema jau antri metai tęsiasi.“

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodo, kad ši problema yra žinoma, o „prieš metus suderintas sprendimas skirti papildomą finansavimą kariuomenei ginklų įsigijimui ir jų perdavimui VSAT“.

„Kariuomenė perduos NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Šiuo metu vyksta viešasis pirkimas. Tiksli ginklų perdavimo data nėra žinoma, tikimasi, jog tai bus padaryta iki šių metų pabaigos“, – teigiama komentare BNS.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas anksčiau buvo atskleidęs, kad už šią sumą pasieniečiai turėtų gauti apie 1,7 tūkst. automatinių ginklų.

Vis dėlto R. Liepos teigimu, VRM sprendimai – uždelsti.

„Su tendencija, kad dabar visa gamyba vėluoja, nėra aišku, kada bus tie ginklai ir šaudmenys pilnai pristatyti. Grėsmės yra šiandien, jos jau vakar buvo, bet apie tai niekas nekalba“, – sakė profsąjungos atstovas.

„Esame krašto apsaugos sudėty karo atveju. Koks mūsų pasirengimas, išskyrus moralinį, priesaiką? Ginkluotės neturime jokios, būkime atvirti. Tai, ką turime, yra ašaros“, – pridūrė jis.

Pokalbiai su opozicija

Savo susirūpinimu profsąjunga pasidalijo su opozicijoje esančiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais.

„Jie pateikė, galima sakyti, skandalingą informaciją, kad mūsų pasieniečiai yra visiškai nepasirengę apginti mūsų valstybę. (...) VSAT pareigūnai yra gavę tik 200 automatinių ginklų, atitinkančių NATO standartus, ir visiškai be šovinių“, – praėjusią savaitę parlamente sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Minėtą skaičių automatinių šautuvų pernai pasieniečiams pranešė perdavusi Lietuvos kariuomenė, tačiau VSAT pabrėžia, kad šiuo metu NATO standartus atitinkančių automatinių ginklų yra daugiau, tik jų skaičiaus nurodyti neleidžia teisės aktai.

Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams teigė sutinkantis, kad greitas aprūpinimas modernia ginkluote yra „probleminis taškas“, nes „ginklų pramonė nespėja suktis“.

„Bet tai, ko nepadarėme per dešimtmetį, galų gale padarome, ir mūsų pasienis turės modernius ginklus. Aišku, norėtųsi greičiau“, – sakė valdančiųjų politikas.

Savo ruožtu Nacionalinio pareigūnų profesinio susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas sukritikavo kolegų skundus opozicijai. Pasak jo, profesinės sąjungos „neturi kištis į nacionalinio saugumo reikalus ir skaičiuoti ginklų“.

„Man ir mūsų profesinei sąjungai tai yra nepriimtina. Yra Nacionalinio saugumo komitetas, į kurį gali profesinė sąjunga kreiptis, ne viešai, – kalbėjo S. Džiautas. – Pernelyg pavojingas žaidimas, kada žaidžiama nacionalinio saugumo klausimais.“

Moderniai amunicijai reikėtų 20 mln. eurų

Neminint konkrečių skaičių, VSAT nurodė arsenale turinti pistoletų „Glock“, „ČZ 75“, „Walther P99“, automatinių Kalašnikovo sistemos šautuvų, taip pat šturmo karabinų „Heckler & Koch G36“, pistoletų kulkosvaidžių „Heckler & Koch MP5“, lygiavamzdžių šautuvų „Benelli“ ir „Winchester“.

Anksčiau VSAT vadas R. Liubajevas yra sakęs, kad modernizuoti pasienio pareigūnų amuniciją reikėtų apie 20 mln. eurų

Be kita ko, tarnybos arsenale yra sunkiųjų kulkosvaidžių bei snaiperinių šautuvų.

Anksčiau VSAT vadas R. Liubajevas yra sakęs, kad modernizuoti pasienio pareigūnų amuniciją reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau tai apima ir ginklus, ir kitas priemones. Tą šią savaitę patvirtino ir jo pavaduotojas.

„Panašiai tokios sumos ir reikėtų. Galbūt jau galima būtų išminusuoti tuos 3,5 mln., kur automatiniams šautuvams skirti“, – tvirtino V. Mačaitis.

VRM savo ruožtu teigia, kad pasieniečių darbo sąlygos nuosekliai gerinamos: VSAT biudžetas yra gerokai išaugęs – nuo 74,8 mln. eurų 2019 metais iki 98 mln. eurų šiemet. Be to, vidurinės grandies pasienio pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2022 metais siekia 1376 eurus.

„A. Bilotaitė sudarė darbo grupę, kuri parengė vidaus reikalų statutinių pareigūnų karinio aprūpinimo standarto projektą. Atsižvelgiant į pasikeitusį grėsmių intensyvumą regione ir agresijos prieš Ukrainą pamokas, naujas standartas padės sudaryti prielaidas geriau pareigūnams patiems apsisaugoti ir apsaugoti gyventojus“, – teigia ministerija.

Lietuvos pasienyje iš viso tarnauja daugiau kaip 3 tūkst. pareigūnų.

The post Dauguma pasieniečių automatinių ginklų neatitinka NATO standartų, trūksta liemenių, šalmų appeared first on LAIKMETIS.

Artėjanti Liturginių metų pabaiga vėl kreipia mūsų žvilgsnį į visa ko esmę, galutinį tikslą. Kelias į jį paženklintas įvairiais suspaudimais, iššūkiais, tačiau Evangelija kviečia ypač tada ieškoti Dievo artumo: „Pamatę visa tai dedantis, supraskite, jog Žmogaus Sūnus visai arti, prie slenksčio“ (Mk 13, 29).

Dievas leidžiasi sutinkamas žmonėse, atsidūrusiuose prie mūsų slenksčio: ypač – visokio vargo ištiktuose. Atpažindami Jį išalkusiuose ir ištroškusiuose, keleiviuose ir ligoniuose bei atsiliepdami konkrečia ir veiklia, gailestinga artimo meile – pasukame galutinio tikslo ir išsipildymo link.

Šiomis dienomis netrūksta įvairių vargo situacijų tiek pasaulyje, tiek ir mūsų aplinkoje. Jos kelia suprantamą nerimą, tačiau kartu kviečia tvirtai atsiremti į Dievą, kuris yra mūsų „stiprybės uola“ (Ps 62, 8). Kaip keliaujanti Dievo tauta vieningai ir viltingai sakykime: „Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi“ (Ps 16, 1).

Prie Viešpaties glaudžiamės pirmiausia malda, kuria pripažįstame, kad esame reikalingi pagalbos iš aukščiau. Tuo pačiu išreiškiame pasitikėjimą Dievo Artumu ir Jo mylinčia Apvaizda.

Ši malda taip pat kviečia susiburti mus draugėn, atrasti vienybę, kurios pamatas nėra birus siaurų asmeninių ar grupinių interesų smėlis. Šios vienybės pamatas yra Dievas, kurį vadindami mūsų Tėvu, savo broliais ir sesėmis pripažįstame ir Jo vaikus. Tai reiškia – kiekvieną žmogų: net ir tą, kuris yra nepatogus, kitokių požiūrių, tikėjimo, kalbos ir kultūros.

Savo malda apglėbkime Lietuvą: ypač rytinį ir pietinį jos pasienį, tapusį nepaprastosios padėties zona.

Malda tegul veda mus prie Dievo ir vienus prie kitų, nes Dievo ir artimo meilė yra neatskiriamos. Tokiai meilei progų yra kasdien. Kviečiame jas atpažinti ir nepraeiti abejingai pro šalį.

Savo malda apglėbkime Lietuvą: ypač rytinį ir pietinį jos pasienį, tapusį nepaprastosios padėties zona. Joje gyvenančius žmones kviečiame palaikyti vieniems kitus, ypač tuos, kurie yra vieniši, kad neliktų apleisti su savo baimėmis ir rūpesčiais.

Melskimės už Lietuvos Respublikos pasieniečius ir karius, kurie susiduria su dideliais iššūkiais saugodami valstybės sieną, puolamą klastingu, cinišku ir nežmonišku būdu. Jie gina ne tik Lietuvą ir mus, jos žmones, bet ir žmoniškumą, kitokį, krikščionišką požiūrį į žmogų. Šis laikas jiems yra sunkus ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei dvasiškai. Kaip tik galime, palaikykime juos ir jų šeimas.

Melskimės už pabėgėlius, migrantus, prašančius prieglobsčio. Ypač už tuos, kurie dėl kitų manipuliacijų, melo ir piktavališkų interesų atsidūrė aklavietėje tarp dviejų sienų: už ligonius, moteris ir vaikus, priverstus šalti po atviru dangumi. Melskimės už visus, kurie ieško šios sudėtingos problemos žmoniško išsprendimo. Melskime Viešpatį, kad turėtume gailestingojo samariečio širdį šalia ir tarp mūsų atsidūrusiems vargšams: „saviems“ ir „svetimiems“.

Perženkime baimės ir savanaudiškumo slenkstį. Pasilikime maldos ir veiklios artimo meilės bendrystėje.

The post Lietuvos vyskupai: perženkime slenkstį appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių praėjusią parą nebuvo. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, jų apgręžta 5371.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

The post Pasieniečiai į Lietuvą neįleido 35 migrantų iš Baltarusijos appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Gintaro Žagunio užkardos pareigūnai antradienį vakare tikrino Naujųjų Kalvių kaimo apylinkes, turėdami žinių, kad jose pastebėti įtartini asmenys. Šioje vietovėje atstumas iki sienos su Baltarusija tesiekia du kilometrus.

Netrukus vienoje negyvenamoje ir šiuo metu rekonstruojamoje kaimo sodyboje pareigūnai aptiko 17 vyrų grupę. Trys iš dokumentų neturėjusių migrantų prisistatė irakiečiais, likę teigė esantys iš Irano. Manoma, kad jų amžius siekia nuo 17 iki 37 metų. 

Sulaikytieji laikinai patalpinti G. Žagunio užkardoje, jiems bus atliekami COVID-19 testai, o sulaukus jų rezultatų, bus sprendžiama dėl tolimesnio jų apgyvendinimo. 

Artimiausiu metu užsieniečius ketinama apklausti su vertėju. 

Dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvoje jau sulaikyti 155 neteisėti migrantai, beveik pusė jų – 69 – irakiečiai. Pasieniečiai taip sulaikė 32 baltarusius, 17 sirų, 14 iraniečių bei po kelis asmenis iš dar 11 valstybių.

The post Šalčininkų rajone sulaikyta 17 valstybės sieną kirtusių irakiečių ir iraniečių appeared first on LAIKMETIS.