Pirmojo jaunimo susitikimo Šv. Petro aikštėje 40-ųjų metinių proga prie pat Vatikano įsikūręs Šv. Lauryno tarptautinis jaunimo centras, globojamas Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos bei Jono Pauliaus II jaunimo fondo, surengė dviejų dienų minėjimų programą.

Šeštadienio, balandžio 13 d., vakarą iš Šv. Lauryno tarptautinio jaunimo centro į Šv. Petro aikštę ėjo jaunimo procesija, kurioje buvo nešamas Pasaulio jaunimo dienų kryžius.

Po to jaunimas dalyvavo Mišiose Šv. Petro aikštėje, kurias aukojo Kultūros ir švietimo dikasterijos prefektas portugalas kardinolas José Tolentino de Mendonça. Dieną užbaigė maldos vigilija.

Sekmadienio vakarą vėl aukojamos Mišios, kurioms  vadovauti pakviestas Dvasininkijos dikasterijos prefektas korėjietis kardinolas Lazarus You Heung-sik.

Kardinolų portugalo ir korėjiečio dalyvavimu norima simboliškai nutiesti tiltą tarp 2023 m. Pasaulio jaunimo dienų Lisabonoje ir Pasaulio jaunimo dienų, kurios vyks 2027 m. Seule.

Daugiau apie PJD.

The post Pasaulio jaunimo dienų tradicijai - 40 metų appeared first on LAIKMETIS.

Šokėjas, plaukikas, aktorius – toks buvo 21 metų italo Santini, kuris 2019-aisiais, būdamas 17 metų, kai pelnė gražiausio jaunuolio titulą savo šalyje po laimėjimo nacionaliniame konkurse, siekdamas svajonių profesijos.

Šis apdovanojimas atvėrė duris į mados pasaulį, o jo ateitis atrodė aiški: vaikinui lemta tapti didele žvaigžde. Tačiau Dievo planai buvo kitokie. Santini ketina ir toliau spindėti, bet atokiau nuo dėmesio ir podiumų.

Pirmasis drąsus žingsnis

Lapkričio 23 d. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše Santini paaiškino, kad jis ruošiasi „tapti, jei Dievas duos, kunigu“.

Jis sako, kad per šiuos metus sutiko žmonių, kurie, „parodydami man, ką reiškia ‚būti Bažnyčia‘, suteikė jėgų įsigilinti į šį klausimą, kurį nešiojau savyje nuo mažens“, bet į pastarąjį, pasak jaunuolio, „nesigilino dėl baimės“.

2020 m. sausį jis atrado „tikrąją Bažnyčią“, tada socialiniuose tinkluose pradėjo kalbėti apie Dievą ir pašaukimą, kurį jaučia.

„Gyventi su Dievu nereiškia užsidaryti bažnyčioje, o patirti gyvenimo visavertiškumą“ – savo daugiau nei 11 000 sekėjų „Instagram“ tinkle sakė jis.

Vaikinas paminėjo ir savo močiutės prieštaravimą, kuri iš anūko „tikėjosi kažko kito“. Tačiau jis pabrėžė, kad nesijautė „vienišas“ priimdamas sprendimą ir kad „pavargo vykdyti kitų valią ir skelbti nuotraukas, kuriose, neva, yra saugus ir laimingas“.

Jaunuolis iš Toskanos regiono žengė „pirmą žingsnį“ ir praėjusiais metais išvyko gyventi pas du kunigus, tai apibūdindamas kaip „gražiausią savo gyvenimo patirtį“.

Dalijimasis savo kasdienybe su kunigais leido „gyvenimo rutinoje rasti atsakymą, kurio tikėjausi ir jis man atėjo iš aukščiau“.

„Metų pabaigoje man buvo natūralu paprašyti vyskupo leidimo įstoti į parengiamąjį kursą, likus metams iki gyvenimo seminarijoje. Ir štai aš studijuoju teologiją ir tarnauju dviejose Florencijos vyskupijos parapijose“, – savo vaizdo įraše kalbėjo Santini.

Jis taip pat pasidalijo, kad buvo vangus žengti pirmąjį žingsnį „baimindamasis, kad nebus priimtas“ ir kad šis sprendimas jį „gąsdino“, nors jaunuolis atvirai pasakė: „Aš pastačiau sau daugiau sienų nei jų buvo iš tiesų“.

Patirtis Pasaulio jaunimo dienose Lisabonoje

Santini socialiniame tinkle „Instagram“ taip pat pasidalijo savo patirtimi per Pasaulines jaunimo dienas rugpjūčio mėnesį Lisabonoje, Portugalijoje.

Skirtinguose vaizdo įrašuose jis parodė, kaip šis jaunų žmonių susibūrimas pažymėjo jo gyvenimą prieš ir po sprendimo tapti kunigu.

Tarp „juoko, šokių, linksmybių“ ir naujų draugysčių Santini atrado, kad „Bažnyčia yra graži“. Dabar, būdamas 21 metų ir išdrįsęs pasakyti „taip“ Viešpaties kvietimui, jis teigė, kad jaučiasi tikrai laimingas.

The post Išvaizdžiausiu vyru Italijoje tituluojamas jaunuolis nusprendė pasukti į kunigystę appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulio jaunimo dienos, šį rugpjūtį vykusios jau 35-ąjį kartą, tai dvasinė šventė meldžiantis ir bendraujant su popiežiumi. Pamatyti popiežiaus Pranciškaus akis iš taip arti, jausti jo šilumą, tvirtumą ir dvasinę šviesą – išties nepaprastas jausmas ir palaima. Tai labai jaudinantis dvasinis patyrimas, suteikiantis vidinės stiprybės ir įkvėpimo,  atveriantis naujas erdves ir perspektyvas, stiprinant ryšį su Bažnyčia. Ypač įspūdinga buvo naktis po atviru dangumi, jaukus ir šiltas tarpusavio bendravimas, o ryte – susitikimas su popiežiumi ir bendros Mišios.

Iš visų pasaulio kraštų Į Lisaboną suvažiavęs jaunimas buvo labai draugiškas, domėjosi kitų šalių papročiais ir tradicijomis, bendraujantis, tolerantiškas – jokio įžeidaus žodžio, jokio žeminimo – vien tik šypsenos vieni kitiems ir stebėtinas paslaugumas. Tai draugystės ir pagarbos kalba, suprantama ir be žodžių. Kai pasaulyje tiek daug nesantarvės ir skausmo, atrodė, kad būtent per maldą, į kurią įsiliejo ir jaunimo grupės iš karo baisumus išgyvenančių šalių, galima tikėtis taikos ir Dievo malonės. Juk ir mūsų seneliai tremtyje stiprybės ir vilties sėmėsi maldose.

Bet pati svarbiausia man asmeninė patirtis. Pasaulio jaunimo dienos ir piligriminė kelionė sustiprino mano ryšį su Dievu, labiau įsigilinau į tikėjimą, į maldą ir jos prasmę. Įgijau gilesnį supratimą apie tikėjimo reikšmę gyvenime. Per susitikimus su popiežiumi, pamokslus, maldas, ir per Šv. Mišias, vykusias visos piligriminės kelionės metu, gavau stipresnį suvokimą apie Dievo meilę, globą, ir pasitikėjimą juo.

Už suteiktą galimybę dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose esu nuoširdžiai dėkinga Sintautų parapijos klebonui Romui Budrevičiui, taip pat kelionės vadovams Aurimui Galianovui, Rūtai Jurkšaitei, Jacintai Goberienei, kun. Deividui Baumilai, sesei Marijai Rugevičiūtei. Ačiū Jums už tą nuoširdų juoką, už tai, kad rūpinotės mūsų visų saugumu, už suteiktas naujas žinias, už suteiktą galimybę pamatyti ne tik pasaulio, bet augti ir tobulėti tikėjimo kelyje.

Pasaulinės jaunimo dienos suteikia galimybę jaunimui būti arčiau Dievo, labiau pažinti pasaulį ir kitų tautų kultūrą. Padeda gilinti tikėjimo sampratą, meilę ir atsidavimą Dievui, gamtai, ir kitiems žmonėms. Turiu viltį, jog ši dvasinė bendrystė, užsimezgusi Pasaulinėse jaunimo dienose, plėsis ir tęsis ateityje.

The post Pasaulinės jaunimo dienos suteikia galimybę jaunimui būti arčiau Dievo - piligrimė Justė appeared first on LAIKMETIS.

Ispanijoje gyvenanti sesuo misionierė Helena Oh Yun Geon teigė, kad, nepaisant to, jog katalikų nėra daug, „žmonės labai juos gerbia ir labai myli kunigus bei vienuolius", nors ir neišpažįsta to paties tikėjimo. Tai lemia jų tarpreliginės pastangos kartu dirbti ypač dėl vargšų teisių ir taikos visame pasaulyje, bet ypač dėl taikos tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos.

Sesuo viliasi, kad Pasaulio jaunimo dienos padės parodyti Katalikų Bažnyčios vienybę ir egzistavimą, taip pat parodyti korėjiečiams tikėjimo džiaugsmą. Jos nuomone, „dalijimasis tikėjimu su kitais ir mokymasis vieni iš kitų padės mums augti, kad mūsų tikėjimas būtų gyvesnis, stipresnis ir atviresnis".

Apie iššūkius dalinasi ir kiti vietos dvasininkai. Pavyzdžiui, tėvas Ramiro Zúñiga jau 24 metus dirba Pietų Korėjoje, kur yra „jauna, labai gyvybinga Bažnyčia, turinti daug laimėjimų" profesiniu, ekonominiu ir organizaciniu požiūriu.

Tačiau Bažnyčia taip pat susiduria su „daugybe iššūkių, nes ekonominė gerovė ne visada reiškia dvasinę gerovę tikėjime. Daugeliui žmonių ekonominis saugumas ir ,geras gyvenimas' tampa saugumu ten, kur Dievas nebereikalingas".

Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje vykęs „pakilimas, kai kiekvienoje bažnyčioje būdavo pakrikštijama šimtai žmonių", atslūgo, kaip ir „sumažėjo Mišiose dalyvaujančių vaikų, paauglių ir jaunuolių skaičius", - sakė misionierius ACI Prensa.

Seulo vyskupijos kunigas Yoo Sanghyukas paaiškino, kad „apie 10 proc. visų Korėjos gyventojų yra katalikai", ir pažymėjo, kad nors jų bendruomenės „sunkiais laikais sparčiai augo, dabar jos seka Europos bažnyčių pavyzdžiu" ir patiria tam tikrą nuosmukį.

Tačiau Katalikų Bažnyčia „vis dar turi gerą įtaką" šalyje, pažymėjo jis.

The post Iššūkiai, su kuriais susidurs Pietų Korėja organizuodama kitas Pasaulio jaunimo dienas appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienį, rugpjūčio 5 d., Fatimoje, Portugalijoje, Jimena pasakė, kad ji pasveiko nuo rimtos akių problemos, kurią gydytojai pavadino nepagydoma, po to, kai baigė noveną Snieginei Dievo Motinai ir priėmė šv. Komuniją per Mišias.

„Pajutau kažką ypatingo“

Jos tėvas, kuris sako, kad visada „laikėsi įsitikinimo, kad dukra bus išgydyta“, apibūdino, koks buvo pirmasis Jimenos skambutis namo po to, kas įvyko.

„Mes praktiškai nekalbėjome, ji verkė; ji mums tik pasakė: „Matau, matau.“ Tada kunigas, kuris aukojo Mišias, paskambino mums, kad paaiškintų dar keletą detalių. Tai - neįtikėtinas džiaugsmas“, – sakė jis.

„Ji prieš eidama į Mišias nuėjo išpažinties. Ji buvo labai susijaudinusi, jautė kažką ypatingo. Tada dukra nuėjo priimti Komunijos“, – sakė tėvas. „Vėliau ji bijojo atmerkti akis, nes galvojo: „Jei aš neišgysiu, tai todėl, kad aš netikiu.“ Ji atsimerkė ir pradėjo viską matyti. Tada ji... pradėjo verkti ir suprato, kad jos draugės buvo pustrečių metų vyresnės [nei tada, kai ji jas matė paskutinį kartą]“, – vis dar gana emocingai pasakojo merginos  tėvas.

„Kryžiaus kelias“ ieškant gydytojų

Dvejus su puse metų Jimena kentėjo nuo „akomodacinio spazmo“ – sutrikusio akių fokusavimo. Paprastai tokia būsena būtų maždaug dvi dioptrijos (vienetas, naudojamas akių receptui).

„Jimenos atveju, – paaiškino jos tėvas, – blogiausiais momentais jis svyravo nuo aštuonių iki 16 dioptrijų. Taigi, mergina negalėjo matyti net su akiniais”.

„Tarkime, jos ,akis buvo pamišusi‘, taigi, net uždėjus aštuonių dioptrijų akinius, ji nematė, nes negalėjo susifokusuoti. Jos akių konvergencija [koordinacija] nepasiteisino, tai buvo kažkas, ką patys gydytojai laikė nepaaiškinamu dalyku.“

Kiek daugiau nei metus jie bandė „labai pažangų gydymą Japonijoje“, tikėdamiesi gauti gerų rezultatų. Tačiau pažangos nebuvo. „Jimenai tai nepadėjo ir sukėlė baisų šalutinį poveikį, nes ji blogai jautėsi, pykino, skaudėjo galvą ir negalėjo mokytis.“

„Medicinos komanda“, – tęsė mergaitės tėvas, – sakė nežinantys, ką dar galima daryti“.

Būtent Jimena paprašė savo tėvų nutraukti vaistų vartojimą, todėl jie nusprendė ieškoti kitų gydymo alternatyvų.

„Praėjome nedidelį „Via Crucis“ [Kryžiaus kelią] per gydytojus, kurie mums buvo rekomenduoti. Niekas nesuprato, kas jai darosi. Vieni buvo malonūs, kiti – labai nemandagūs“, – apgailestavo jis.

„Buvo antgamtinis komponentas“

„Tačiau mes taip pat matėme, kad yra komponentas, kuris nebuvo normalus, antgamtinis komponentas“, – ACI Prensa pasakojo Jimenos tėvas.

Jis paaiškino, kad buvo paskirta Jimenos operacijos diena, „kad būtų išspręsta akių konvergencijos problema atliekant procedūrą operacinėje, tačiau mes abejojome, nebuvome įsitikinę, kad būtent tai turėjome daryti“.

„Tą naktį ji daug meldėsi Mergelei, o kitą dieną akių konvergencija buvo išgydyta. Ir pats gydytojas tai matė ir pasakė: „Tai nuostabu.“ Taip gali nutikti, bet jis buvo labai nustebęs. O kad gydytojas nustebtų, tai jau turi būti kažkas nepaprasto“, – pasakojo tėvas.

Jaunos moters šeimai tai, kas nutiko, „davė užuominų, kad prie tokios sėkmės galėjo prisidėti gilus tikėjimas ir kad reikia pasitikėti Mergele ir atsiduoti į Jos rankas, logiškai neatsisakant savo atsakomybės“.

Veiksminga novena

Kelias dienas prieš minėtą įvykį, eidami paplūdimiu Malagoje (Ispanija), norėdami aplankyti tarp uolų rastą Karmelio Dievo Motinos atvaizdą, tėvas ir dukra nusprendė visiškai pasitikėti Mergele.

„Eidami paplūdimiu pradėjome kalbėtis. Pasakiau jai, kad kai kuriais gyvenimo momentais ji buvo ‚įkvėpta‘, turint omenyje tikėjimą ir pasitikėjimą, kurį mergina skyrė Apvaizdai per visą savo ligos laikotarpį.“

Būtent po šio pokalbio jiedu nusprendė „pradėti veikti ir paskatinti visą pasaulį melstis“.

„Ir taip atsitiko. Ji mums pasakė mananti, kad nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 5 d. turime melstis noveną Snieginei Dievo Motinai, ir mes pradėjome. Tą pačią dieną, 28 d., ji išvyko į Lisaboną.“

Jimenos tėvas sakė, kad „tūkstančiai žmonių“ dalyvavo novenoje, kuri buvo tikrai veiksminga. „Tiesiog merginų, kurios ėjo su ja, buvo beveik 400 ir dauguma ten buvusių jos nepažinojo. O dabar jiems tai tarsi Pasaulio jaunimo dienų stebuklas.“

Atostogų metas šį rugpjūtį merginai turėjo būti lemtingas. „Tikėjomės, kad vasarą, jei turėsime kokį nors ženklą ar kokių  nors požymių, mūsų gyvenimas apsivers aukštyn kojomis.

Jimenos tėvas sakė, kad „tūkstančiai žmonių“ dalyvavo novenoje, kuri buvo tikrai veiksminga.

Rugsėjo mėnuo Jimenai turėjo atsiverti naujas pasaulis, nes ji turėjo pradėti vaikščioti su lazdele ir dresuoti šunį vedlį, taip pat pagalvoti, kokius universitetinius laipsnius ji gali įgyti, o kurių – ne“, - sakė jis.

Jimenos tėtis paaiškino, kad be to būtų tekę ieškoti naujų gydytojų, o „kiekvieną kartą, kai ji eina pas gydytoją, nerandama tinkamo gydymo, vėl daromi įvairūs tyrimai ir mergina labai nusivilia.“

Be to, jie dirbo su ONCE (Ispanijos nacionaline aklųjų organizacija), „ir mes supratome, kad tai nuostabi vieta“. Tačiau jis pripažino: „Mes visada buvome įsitikinę, kad išeitis bus“.

„Mergaitė visada rūpinosi aplinkiniais žmonėmis“

Jimenos tėvo balsas drebėjo nuo emocijų, kai bandė apibūdinti savo dukrą ir pasakė, kad ji neabejotinai yra „ypatinga mergaitė“.

„Ji yra labai emocionali, jautri mergina ir artima su savo draugėmis, visada labai rūpinasi aplinkiniais žmonėmis ir su savo draugėmis bendrauja nuo mažens“, – sakė jis.

Tėvas sakė, kad ji taip pat yra „užkietėjusi skaitytoja”; merginai teko paaukoti pustrečių metų, „nes nėra tiek daug romanų Brailio raštu, kaip būtų galima pagalvoti“.

„Dabar jai bus puiki dovana, kad galės pasiimti romaną „Mobis Dikas“, kurį skaitė netekusi regėjimo. Šįryt kalbėjomės ir ji mums pasakė, kad skaito iškabas ant fasadų ir Lisabonos gatvėse, nes jai atrodo, kad galimybė vėl skaityti yra dovana jai. Jai nerūpi dalykai, kurie neturi jokios reikšmės.“

Liga kaip „išsivalymo priemonė“

Per pastaruosius porą metų, kai Jimenos liga sunkėjo, jos šeima jautė poreikį „neprarasti humoro jausmo, juoktis iš kiekvienos situacijos, kad būtų lengviau su liga gyventi“.

„Net juokdavosi iš situacijų, susijusių  su Jimenos regėjimo negalia, išryškindavo juokingą baisių dalykų, kurie gali nutikti tau gyvenime, pusę, nes kitaip visą laiką esi susikoncentravęs į savo nelaimę ir gyvenimas yra labai sunkus”.

Jis pažymėjo, kad „dalykai niekada neįvyksta staiga“ ir kad liga „yra priemonė kitiems žmonėms apsivalyti arba sergančiojo dėka tapti geresniais žmonėmis”.

Tėvas taip pat sakė, kad Jimena galėjo susitikti su vienu iš trijų savo brolių Vigilijos metu praėjus kelioms valandoms po to, kai atgavo regėjimą.

„Mergelės dovana Pasaulio jaunimo dienų proga“

Mergaitės iš Madrido tėvui „gražu, kad kiekvienas gauna savo liudijimą, savo patirtį, kuri buvo labai ypatinga ir visi yra labai sujaudinti“.

„Manau, kad dalis stebuklo grožio yra tai, kad jis nėra išskirtinis vienam žmogui ar vienai šeimai, o yra be galo didelis. Ir šia prasme šis įvykis pranoksta mus. Tai jau peržengė sienas“, – pažymėjo jis.

Be to, vyras išreiškė nenorą nebūti dėmesio centre, nes „dėmesys turi būti sutelktas į Pasaulio jaunimo dienas, nes manau, kad tai Mergelės dovana būtent šia proga“.

„Mums nereikia patvirtinimo“

„Mums nereikia jokio patvirtinimo. Ketiname dar kartą susitikti su medikų komanda, kuri ją gydė pastaruosius metus, kad jie galėtų dukrą pamatyti ir padaryti savo išvadas“, – aiškino tėvas.

„Manau, kad žmonės jau pakankamai sujaudinti; tie, kurie tiki – tiki, o kas netiki, na, jie vis tiek nepatikės“, – pabrėžė jis.

Tėvas paaiškino, kad „kai įvyksta tikėjimo šuolis, tu nežiūri atgal, žvelgi tik į priekį“.

The post Nuo aklumo pagijusios merginos tėvas teigia, kad tai buvo „Mergelės dovana Pasaulio jaunimo dienose“ appeared first on LAIKMETIS.

Kokiais įspūdžiai galėtumėte pasidalinti iš PJD Lisabonoje?

- Visų pirma mane pradžiugino tai, kad regiu jauną Bažnyčią. Lankant parapijas dažniausiai matau pagyvenusius žmones, o pasigendama jaunimo. PJD parodė, kad jauni žmonės yra pasirengę prisiimti atsakomybę už Bažnyčią.

Kas labiausiai nustebino Jus PJD kontekste?

- Atvykau prieš prasidedant PJD ir nuėjau švęsti Eucharistijos į artimiausią parapiją. Po šv. Mišių prie manęs priėjo jaunuolis iš Vokietijos ir paprašė išklausyti jo išpažinties. Kadangi vokiečių kalba man yra žinoma, nuėjome į atokesnę bažnyčios kertelę ir išklausiau išpažinties. Po to prie manęs priėjo dar kelio merginos ir prašė išklausyti išpažinties portugalų kalba. Jas nukreipiau pas parapijos kunigus, kadangi aš negaliu šia kalba dvasiškai patarnauti.

Kokio dvasinio patarnavimo poreikio sulaukėte iš lietuvių?

- Buvo suplanuota, kad organizuotai išpažinčių klausysime trečiąją lietuvių susitikimo dieną. Mūsų piligrimai šį mūsų planavimą sugriovė, nes jau antrąją lietuviškų katechezių dieną kreipėsi į kunigus, prašydami išpažinties. Teko sulaužyti taisykles ir siųsti lietuvius kunigus klausyti išpažinties. Tai džiugina, nes Atgailos sakramentas dažnai susilaukia nepopuliarumo.

Kokią patirtį Jums asmeniškai suteikė Atgailos sakramentas?

- Trečiąją lietuvių susitikimo dieną išėjau klausyti išpažinčių. Dalis jaunuolių atėjo išpažinties, kiti dvasinio pokalbio, tačiau pasijutau esąs reikalingas. Įdomią patirtį išgyvenau nuvykęs į Fatimą. Buvau nusiteikęs pats nueiti išpažinties. Nuėjau į Atgailos koplyčią ir apžiūrinėjau išpažinties klausančiųjų kalbas. Staiga prie manęs priėjo mane atpažinęs vyras ir lietuviškai paklausė, ar negalėčiau išklausyti kelių lietuvių išpažinties. Lietuviai buvo pasiruošę eiti išpažinties angliškai, bet staiga Dievas jiems siuntė vyskupą iš Lietuvos. Savaime suprantama, kad išklausiau lietuvių išpažinties.

O ar pats priėjote išpažinties?

- Tikrai taip. Mano išpažintį išklausė juodaodis kunigas. Dėkoju Dievui už parodytą gailestingumą. Turiu pripažinti, kad pirmą kartą ėjau išpažinties anglų kalba. Prieš tai esu ne kartą ėjęs išpažinties tarptautiniuose susitikimuose vokiečių ar lenkų kalba, bet anglų kalba dar neteko.

Kokią žinią išsivežate iš PJD Lisabonoje?

- Patirtis Lisabonoje parodė, kad jaunimo tarpe atgimsta išpažintis, ir kad jaunimas tiesiog ieško kunigų, klausančių išpažinčių. Pasistengsiu, kad Atgailos sakramentas užimtų svarbią vietą, ir kad išpažintis būtų prieinama jaunimui.

O kas nustebino Fatimoje?

- Vos tik įėjus į aikštę pasimatė takas, kuriuo piligrimai keliais eina link Fatimos bazilikos. Mačiau, kaip jaunuolis persižegnojo, sukalbėjo tam skirtą maldą ir keliais pradėjo artėti prie šventovės. Taip pat mačiau jaunuolius, kurie savo kelius buvo apraišioję pleistrais, nes įveikė atgailos ir pasišventimo kelią. Kai būni tarp šių žmonių, supranti, kad krikščioniškasis tikėjimas nėra teorija, bet labai reali praktika.

Dėkoju.

The post Telšių vyskupas A. Jurevičius: regiu jauną Bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Fatimoje vyskupas meldėsi už jaunimą ir kartu su jaunimu.

Gausūs jaunimo būriai iš viso pasaulio Fatimoje liudijo, kad jaunimas nori eiti tą patį piligrimystės kelią, kurį ėjo Mergelė Marija. 

Pasaulio jaunimo dienos nesibaigė, bet jos tęsiasi kasdienybėje tų jaunų žmonių, kurie jose dalyvavo, rašo vyskupija.

Grįžęs iš Pasaulio jaunimo dienų Lisabonoje į Romą popiežius Pranciškus nuvyko į didžiąją Mergelės Marijos baziliką (Basilica di Santa Maria Maggiore) padėkoti Dievo Motinai už apaštalinę kelionę į Pasaulio Jaunimo dienas.

Popiežius Pranciškus atgaivino seną tradiciją prieš išvykdamas į apaštalinę kelionę aplankyti Maria Maggiore baziliką, o grįžus padėkoti už lydėjimą kelionėje.

The post Telšių vyskupas A. Jurevičius nuvyko į Fatimą padėkoti Mergelei Marijai appeared first on LAIKMETIS.

Lisabonoje lankėsi jaunimo grupės iš Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Vilkaviškio, Telšių vyskupijų jaunimo centrų. Taip pat studentai iš Kauno ir Vilniaus akademinės sielovados centrų, pranciškonų gimnazijų moksleiviai, jėzuitų ir Opus Dei jaunimo atstovai, taip pat Lietuvos jaunimo dienų choras, Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės bei Vilniaus katedros jaunimo grupės.

Tarp PJD tarnaujančių 25 tūkst. savanorių iš viso pasaulio buvo ir keliolika savanorių iš Lietuvos.

PJD organizatoriai piligrimams iš Lietuvos paskyrė Lisabonos Karmelio Kalno Dievo Motinos parapiją. Šioje bažnyčioje lietuviai piligrimai dalyvavo katechezėse, kurioms vadovavo kartu į Lisaboną atvykę vyskupai ir kunigai.

Trečiadienį, rugpjūčio 2 d., katechezei vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis kalbėjo apie tvarumo sąvoką.

Kitas lietuvių dalyvavimo PJD akcentas buvo susitikimas, pavadintas „Dievo Gailestingumo žinia viso pasaulio jaunimui“, vykęs penktadienį, rugpjūčio 4 d., po pietų Lisabonos universiteto medicinos fakulteto auditorijoje.

Apie Dievo gailestingumą kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Per susitikimą giedojo Lietuvos jaunimo dienų choras.

Išsami informacija apie piligrimų iš Lietuvos veiklą, katechezes ir susitikimus pačioje Lisabonoje su gausia vaizdine medžiaga visą savaitę kasdien buvo pateikiama internetinėje Telšių vyskupijos svetainėje.

The post Pasaulio jaunimo dienose apsilankė daugiau kaip penki šimtai jaunuolių iš Lietuvos appeared first on LAIKMETIS.

Ekranuose pasirodžius popiežiui Pranciškui, piligrimai stebėjo jo kelionę papamobiliu tarp įvairių sektorių ir garsiai jį sveikino. Devintą valandą ryto prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo popiežius Pranciškus. Mišių pradžioje Lisabonos patriarchas kardinolas Manuelis Clemente tarė sveikinimo ir padėkos žodį popiežiui.

Homilijoje popiežius aiškino Atsimainymo iškilmės evangelijos ištrauką ir pabrėžė tris raktinius žodžius: spindėti, klausytis ir nebijoti. Viešpats Jėzus leido mokiniams pamatyti savo dievišką spindesį, kad jie nepalūžtų sunkumų akivaizdoje. Tikėjimo šviesa spindintys jaunuoliai neša viltį ir šviesą pasauliui.

Evangelija kalba apie Tėvo balsą iš dangaus: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ (Mt 17, 5). Tai nuoroda palaimingam gyvenimui – klausyti Viešpaties balso. Kas klausys, tas nepražus.

Pamatę dieviška garbe spinduliuojantį Jėzų apaštalai išsigando ir parpuolė ant žemės, tačiau Viešpats jiems tarė: „Kelkitės, nebijokite“ (Mt 17, 7). „Kai regime Kristaus šviesą ir klausomės Jo žodžių, be baimės einame gyvenimo keliu“, - kalbėjo popiežius.

Labiausiai PJD piligrimams įstrigo popiežiaus mintis, kad „Bažnyčiai ir pasauliui jaunimo reikia labiau, negu žemei lietaus“. Šis palyginimas ypatingai prakalbino jaunuolius, matančius saulės kaitros išdegintą žemę. Malonės lietus iš tiesų lijo tomis kaitriomis dienomis.

Po šv. Mišių padėkos žodį popiežiui tarė Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos prefektas kardinolas Kevin Joseph Farrell, nes būtent ši dikasterija yra pagrindinė PJD organizatorė. Popiežius pakvietė visų žemynų atstovus ir padovanojo jiems simbolinius PJD kryžius, kad jie tą žinią neštų savo kontinentuose.

Jau tapo tradicija, kad baigiantis PJD popiežius pakviečia jaunimą dalyvauti kitose PJD paskelbdamas vietą ir laiką. Šį kartą popiežius nustebino jaunimą, nes pakvietė net į du renginius: jubiliejiniais 2025 metais popiežius pakvietė jaunimą į Romą, o 2027 metais – į Pietų Korėjos sostinę Seulą. Tai paskelbus prie popiežiaus susibūrė Pietų Korėjos delegacija su vyskupais iškeldama savo vėliavą ir neslėpdama dėl to džiaugsmo. Akivaizdu, kad PJD ne baigiasi, bet tęsiasi, o į savo kraštus grįžę piligrimai perteiks džiaugsmingą Evangelijos žinią.

Pasibaigus apeigoms popiežius atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį ir buvo nuvežtas prie Fatimos Dievo Motinos statulos. Ten jis ilgai meldėsi. Nors to nefilmavo kameros ir nerodė ekranai, bet tai yra ženklas, kad visi piligrimai ir visas pasaulis yra apglėbti užtariančios popiežiaus maldos.

The post Pasaulio jaunimo dienų pabaigos šėlsmas su kunigu - didžėjumi appeared first on LAIKMETIS.

Vigilija prasidėjo meniniu šokiu, vaizduojančiu istoriją apie perkeičiantį susitikimą.

Šiuolaikinės muzikos bei šokio pagalba tarptautinio ansamblio Ensemble23 aktoriai perteikė merginos, įsitraukusios į varginančią rutiną, gyvenimą. Susitikimas su Viešpačiu pakeičia pagrindinės veikėjos gyvenimą, kuris žingsnis po žingsnio vėl pražysta, nes ji „užkrečia" ir savo bendraamžius viltimi bei džiaugsmu.

Spektaklyje atsekama paralelė tarp pagrindinės veikėjos ir Mergelės Marijos gyvenimo istorijos, kurią Apreiškimas taip pat pakeitė.

Popiežius savo žodyje citavo „Kristaus sekimą“, kuriame pasakyta, jog „kas myli, tas bėga ir džiaugiasi“. Mergelės Marijos skubėjimą pas Elžbietą popiežius prilygino didžiulei meilei pasidalinti geriausiais dalykais.

„Džiaugsmas yra misionieriškas! Tad kiekvieno iš mūsų pareiga – nešti šį džiaugsmą kitiems“, - kalbėjo popiežius.

Vigilijos šerdis – Švč. Sakramento adoracija. Nuostaba apėmė tuomet, kai adoracijos metu buvo išlaikoma visiška tyla. Tiesiog jautėsi, jog garbinimo malda kyla iš jaunų širdžių į Viešpatį.

Po palaiminimo popiežius palinkėjo jaunimui gero nakties poilsio, nes tą naktį jaunimas praleido po žvaigždėtu dangumi laukdami ryto šv. Mišių, kurioms vadovo popiežius Pranciškus.

The post Telšių vyskupija dalinasi jaunimo vigilijos su popiežiumi įspūdžiais appeared first on LAIKMETIS.