­Baigdamas savo prisistatymą S. Skvernelis kalbėjo: „Ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar šian­dien, pri­siek­da­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bei, jūs iš­brau­kė­te pas­ku­ti­nį prie­sai­kos teks­to sa­ki­nį, ar ne, ti­ki­te Die­vu ar tie­siog žmo­gaus mo­ra­le, no­rė­čiau mums vi­siems, taip pat ir čia esan­tiems sve­čiams pa­ci­tuo­ti tie­siog mie­lo, pa­pras­to, švie­saus, ge­ro žmo­gaus, ku­ni­go A. To­lia­to žodžius:

„Mums rei­kia iš­mė­gi­ni­mų, mums rei­kia uo­lin­gų vir­šū­nių, kad per­ženg­tu­me sa­vo ri­bas, nu­skaid­rin­tu­me žvilgs­nį ir atsikratytu­me ne­pa­grįs­tų bai­mių. Įvei­kęs uo­las, pa­ty­ręs sa­vo ri­bas, nu­ga­lė­ję sa­ve, per­žen­gi ir sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus, bai­mes, ste­re­o­ti­pus, lukš­te­nie­si iš pri­gim­ties pri­me­ta­mų su­var­žy­mų.

Esi pri­vers­tas tą pa­da­ry­ti, kad iš­gy­ven­tum, ir su­pras­ti, kad nė­ra ne­įma­no­mų da­ly­kų. Ta­čiau svar­biau­sia ko­pi­mo į kal­ną dalis ne ta, kad įko­pei, o ta, kad pa­vy­ko nu­lip­ti. Kal­nuo­se žmo­gaus vi­du­je įvyks­ta per­si­mai­ny­mas ir iš jų nu­si­lei­džia ki­tas žmo­gus.

Tie vi­di­niai pro­ce­sai – ty­lūs kaip Die­vo avi­nė­liai, be gar­sių de­kla­ra­ci­jų, be grės­min­go liū­tų riau­mo­ji­mo. Tai dva­si­niai suvokimo po­ky­čiai, ap­si­spren­di­mai, ak­cen­tų dė­lio­ji­mas, tie­siog žvilgs­nio pa­kei­ti­mas.“

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 107 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė dešimt, sugadintas vienas balsavimo biuletenis.

„Mane įpareigoja darbuotis, telkti, ieškoti kompromisų, suburti mus visus darbui vardan Lietuvos“, – po balsavimo sakė S. Skvernelis.

„Noriu padėkoti savo šeimai, mamai, žmonai, vaikams. (...) Ir aišku šalies gydytojams ir Dievui už tai, kad aš galiu čia stovėti, už tai, kad prieš penkerius metus įveikiau didžiausią savo gyvenimo iššūkį“, – kalbėjo jis.

Dėl S. Skvernelio paskyrimo parlamento vadovu sutarta valdančiąją koaliciją sudariusių Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ sutartyje.

1970 metais Kaune gimęs S. Skvernelis baigė Kapsuko (dabar – Marijampolė) Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1994 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo automobilių ir automobilių ūkio specialybę bei mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, po dviejų dešimtmečių Mykolo Romerio universitete gavo teisės magistro laipsnį.

1994 metais S. Skvernelis įsidarbino Lietuvos policijos akademijoje, dėstė Profesinės taktikos katedroje, po ketverių metų perėjo dirbti į Trakų policijos komisariatą, buvo Kelių policijos komisaras inspektorius. 1999 metais jis pradėjo dirbti Policijos departamente, vėliau tapo Lietuvos viešosios policijos biuro Kelių patrulių rinktinės komisaru, Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vadu, yra vadovavęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.

2008 metais S. Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o 2011 metais paskirtas visos Lietuvos policijos vadovu. 2014-aisiais po korupcijos skandalo atsistatydinus Alfonsui Dailiui Barakauskui, jis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.

Dirbdamas vidaus reikalų ministru S. Skvernelis laikėsi populiarumo viršūnėje ir dėl patikimiausio politiko vardo rungdavosi su prezidente Dalia Grybauskaite bei ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

2016-aisiais S. Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateko į Seimą, tapo ir premjeru. Tačiau 2021 metais jis iš šios partijos išvedė bendražygius ir įkūrė partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

The post Tapęs Seimo pirmininku Saulius Skvernelis dėkojo Dievui, citavo A. Toliatą appeared first on LAIKMETIS.

Tokia koalicija turėtų 86 balsus iš 141 Seime.

„Kaip didžiausios (centro kairės – BNS) frakcijos atstovas sulaukiau kvietimo jungtis prie valdančiosios daugumos“, – BNS sakė partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Jis ketvirtadienį buvo susitikęs su socialdemokratų kandidatu į premjerus Gintautu Palucku.

S. Skvernelis BNS taip pat patvirtino, kad sulaukė kvietimo dirbti koalicijoje: „Gavome (pasiūlymą – BNS).“

Pasak R. Žemaitaičio, koalicija turėtų apsiriboti tik minimomis partijomis.

52 parlamentarų mandatus daugumoje turės Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 20 mandatų turės „Nemuno“ aušra“, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14 mandatų.

Seimo mažumoje arba opozicijoje liktų dirbti 28 mandatus naujajame Seime turėsiantys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis su 12 mandatų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su aštuoniais mandatais.

Pasak R. Žemaitaičio, iki šeštadienio turėtų būti suderinta koalicijos sutartis. „Nemuno aušra“ kaip pagrindinius savo tikslus į ją sieks įtraukti mokesčių pertvarkos peržiūrą, pradėtų sveikatos ir švietimo reformų stabdymą, kitų metų biudžeto deficito mažinimą, energetikos sektoriaus auditą.

S. Skvernelis teigė, kad demokratų valdyba kvietimą jungtis prie minimos koalicijos svarstys penktadienį.

Socialdemokratai partijos tarybos posėdį, kur turėtų būti tvirtinama koalicijos sudėtis, rengia šeštadienį.

Kiek anksčiau G. Paluckas žurnalistams buvo patvirtinęs, kad LSDP apsisprendė, ką kviesti į valdančiąją daugumą, tačiau potencialius partnerius įvardyti atsisakė.

Prieš spalį vykusius Seimo rinkimus LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad nesiruošia koalicijoje dirbti su „Nemuno aušra“ dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų.

Konstitucinis Teismas dėl šių pasisakymų R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. 

Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kvietimo formuoti valdančiąją koaliciją naujos kadencijos Seime negavo, sako „valstiečių“ frakcijos seniūnė Seime Aušrinė Norkienė.

Vis tik ji teigia, kad partija išlieka galimais socialdemokratų partneriais.

„Ne, kvietimo negavome, buvo antras ratas konsultacijų“, – po Seime ketvirtadienio pavakarę vykusio susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu į premjero postą Gintautu Palucku bei Rasa Budbergyte kalbėjo „valstiečių“ seniūnė.

„Jie svarsto, konsultuojasi dėl dar iškilusių įvairų išsakytų kitų dalyvių konsultacijose lūkesčių ir tuos sprendimus bando dar kartą suderinti. Dar kartą aptarėme tai, ką buvome kalbėję, kaip dar galėtume gludinti kampus ir ryte turėtų būti viskas aišku“, – pridūrė ji.

„Kol kas taip“, – paklausta, ar „valstiečiai“ dar išlieka galimais koalicijos partneriais, kalbėjo A. Norkienė.

The post Besiformuojanti Seimo dauguma - be „valstiečių“, bet su „Nemuno aušra“ appeared first on LAIKMETIS.

Pirma. Sužinojome, kad trys didžiausi šalies miestai prarado liberalizmo citadelių aureolę. Tėvynės sąjungos kandidatai pralaimėjo kone visose apygardose Vilniuje ir Kaune, kai tekdavo susidurti su socialdemokratų, ar net mažesnių partijų atstovais. Vilniuje laimėti lengvai pavyko tik prieš laisviečius. Klaipėda taip pat prarado liberalų sostinės statusą. Tai parodo, kad gerai organizuota rinkiminė kampanija gali atnešti sėkmę ir ten, kur atrodydavo šansų mažai.

Lietuva tolsta nuo liberalizmo. Liberalioji (tiksliau - libertarinė) ideologija sumiksuota su neomarksizmu patiria visuotinę krizę, kuri pagimdė ekonomines, finansines, socialines, demografines pasaulio perturbacijas.

Individo išaukštinimas virš bendruomenės, nuolatinė kapitalo koncentracija, nacionalinio intereso nepaisymas darosi nepakeliamas demokratinių visuomenių piliečiams. Beveidis, ciniškas ir niveliuojantis skirtumus liberalizmas lemia nacionalistinių lyderių, Donaldo Trumpo sukirpimo politikų, iškilimą.

Antra. Baigėsi Landsbergių šeimos era Lietuvos politiniam gyvenimui. Šis poveikis buvo tikrai neproporcingas, ypač tai pasimatė iškilus jaunajai Landsbergių atžalai. Gana vidutinių gabumų politikas dėl savo pavardės įgavo stiprių svertų politiniuose galių žaidimuose.

Laikas parodė, kad jis nesugebėjo susidoroti su iškilusiais iššūkiais ir įvyko kontrolės praradimas jo vadovaujamoje politinėje jėgoje. Galiausiai Kauno rinkėjai pasiuntė „anūką“ į nokautą, kuris tam tikrą laiką pristabdė jo dalyvavimą šalies politikos padangėje.

Trečia. Šioje Seimo kadencijoje turėsime net 60 naujokų. Kaip juos bevertintume, tai žada naują energiją, šviežumą, naujų politinių figūrų iškilimą. Žinoma, tarp naujokų yra žmonių su spalvingomis biografijomis, tačiau sunku atsiminti Seimo sudėtį be dėmių ir kliaudų.

gerai organizuota rinkiminė kampanija gali atnešti sėkmę ir ten, kur atrodydavo šansų mažai.

Ketvirta. Vilniaus rinkėjai į Seimą atvėrė kelią Vytautui Sinicai, be abejo, vienam ryškiausių Lietuvos jaunosios kartos politikų. Nacionalinio susivienijimo lyderis pasižymi ne tik stipriu intelektiniu pasirengimu, erudicija, bet ir diskusijų kultūra, pagarba oponentams. Be to, viešai žinomos ir jo krikščioniškos pažiūros, kas leidžia tikėtis solidaus jų atstovavimo Seime.

Penkta. Įstatymų leidybos kalvėje neliko Laisvės partijos. Ji įsirikiavo į „vienos kadencijos judėjimų“ (Tautos prisikėlimo partija, Pilietinės demokratijos partija, Drąsos kelias) gretas. Eilinį kartą galime įsitikinti, kad partija turi būti kuriama ant ideologinių pamatų, o ne remtis asmenybėmis ar vienedienėmis aktualijomis.

Taip pat Tautos atstovybėje nebeliko ir Darbo partijos. Būtent ji neturėjo minėto ideologinio užtaiso ir telkė žmonės vien apie Viktoro Uspaskicho asmenybę. Galima prognozuoti, kad šios partijos nariai „nutekės“ į „Nemuno aušros“ vagą, dar vieno darinio išdygusio ant naujo politinio mesijo barstomų trąšų.

Šešta. Seime matysime aktyvius visuomeninio sektoriaus veikėjus. Piliečiai, pavyzdžiui, išreiškė pasitikėjimą teisininku Ignu Vėgėle ir Sveikatos teisės instituto vadovu Rimantu Jankūnu. Kalbama apie žmones, kurie pandemijos metu labiausiai atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir kovojo prieš juos. Norisi viltis, kad ir tapę parlamentarais jie ir toliau neapleis šio svarbaus šalies gyventojams veiklos lauko.

Tad politikams duodama suprasti, kad esama padėtis šalyje piliečių netenkina. Todėl naujieji valdantieji turėtų suvokti, kad svarbu ne tik ekonominė gerovė, bet rinkėjų pasitikėjimas, o jis dažnai trunka tik ketverius metus.

The post Tomas Viluckas. Rinkimų pozityvas appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 594 apylinkėse iš 1947, už socialdemokratus balsavo 26 proc. rinkėjų. Tai kol kas jiems duotų 25 mandatus iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.

Antroje vietoje kol kas yra Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Už pirmą kartą rinkimuose dalyvaujančią politinę jėgą, pirminiais duomenimis, balsavo 19 proc. rinkėjų, tai jiems kol kas žada 18 mandatų.

Trečią vietą užima valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su beveik 10 proc. balsų ir .devyniais mandatais.

Toliau eina opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, renkanti apie 9,5 proc. balsų ir kol kas galinti tikėtis devynių mandatų.

Panašiai balsų turi ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – už ją balsavo apie 9 proc. rinkėjų, o tai garantuoja devynias vietas Seime.

Kitos partijos neperkopia privalomo 5 proc. rinkimų barjero. Liberalų sąjūdžiui iki jo trūksta labai nedaug, jis kol kas surinko 4,88 proc. balsų.

The post Po pirmųjų Seimo rinkimų rezultatų - tvirtai pirmauja socialdemokratai appeared first on LAIKMETIS.

Tokios politinės beskonybės, pretenduojančios į tariamą grakštumą, dar neteko matyti. Patyčiomis persunkti klausimai pylėsi vienas po kito kaip studentų krikštynų vakarėlyje. Po to dar ilgai galvojau: kaip mes iki to priėjome? Kur mokoma tokio „profesionalumo"? Ar čia kas nors iš „pramogų pasaulio" „suprodiusavo"? Iš kur tas žurnalistų ir politikų „peštynių" prieskonis? Jausmas jau nebesusijęs nei su tiesa, nei su gėriu. Tiesiog negražu taip daryti, kaip sakydavo mūsų seneliai.

Mes praradome pagarbą viešajai, o tai yra – politinei, erdvei. Viešai tyčiodamiesi iš kai kurių politikų, mes iš tiesų tyčiojamės iš politikos apskritai. Nuplovėme ribą tarp pramogų pasaulio ir politikos. Panašu, kad neakivaizdiniu būdu apsidrabstę purvais ir skandalais socialiniuose tinkluose, panašiai elgiamės ir viešumoje, susitikę akis į akį?

Nuplovėme ribą tarp pramogų pasaulio ir politikos.

Kodėl mūsų nebeįpareigoja ir nebesustabdo žmogaus veidas, jame atsispindintis svetimas (dieviškas) orumas? Kodėl sau leidžiame nebegerbti žmogaus orumo, net jeigu tas žmogus mums labai nepatinka arba nepatinka jo keliamos idėjos? 

Lietuvos nacionalinė žiniasklaida, leidusi transliuoti tokį neprofesionalų ir nevykusį renginį, tiesiog akyse prarado per visą rinkimų kampaniją oriai išlaikytą budrumą ir profesionalumą. Kas atsitiko? Siekdami aštrumo ir apsvaiginti galios, kurią tikėjosi pridengti grakštumu, kai kurie žurnalistai nustojo nuoširdžiai kelti klausimus, kurie suteiktų galimybę kalbinamiesiems nuoširdžiai pasisakyti. Tik labai siauro rato „žurnalistų" tikslas – išprovokuoti konfliktą metant į veidą iššaukiančius teiginius.

Iššaukiantys teiginiai – tai jau nebe klausimai. Klausiamoji forma jiems yra tik apvalkalas. Dar blogiau – labai dažnai jie yra ir „klausiančiųjų" giluminiai įsitikinimai. Klausiantysis jau nebėra tas, kuris suvaržo save nešališkumo skraiste, kad atvertų erdvę žodžio laisvei. Klausiančiojo pozicijoje nebėra kančios užtikrinančios pagarbą kito tariamo žodžio laisvei. 

Kad ir kurios partijos laimės rinkimus, šį penktadienį mes visi pralaimėjome pagarbą sau ir savo artimui. 

The post Prof. dr. Gediminas Karoblis. „Mes jus kontroliuojame": inkvizicinė beskonybė ir patyčios appeared first on LAIKMETIS.

2020–2024 m. kadencijos metu buvo daug progų įsitikinti kokių nuostatų ir kaip nuosekliai laikosi dabartiniai Seimo nariai ir jų atstovaujamos partijos. Tryliktasis Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina prietaringųjų žmonių įsitikinimus dėl velnio tuzinu vadinamo skaičiaus: tai buvo laikotarpis, kai Lietuvai teko išgyventi sunkiausius koronaviruso pandemijos metus ir tapti baisaus karo Lietuvos kaimynystėje liudininkais. Taip pat, tai buvo, ko gero, liberaliausias Seimas per visą Lietuvos istoriją. Jame bandyta įvairiausiomis formomis keisti konstitucinę prigimtinės šeimos sampratą, diskutuota dėl biologinių ir socialinių lyčių sampratos bei skaičiaus, svarstyti lytinio švietimo modeliai, kovota už ir prieš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, iš esmės liberalizuota pagalbinio apvaisinimo sistema, įteisinant cheminį abortą, supaprastintas negimusios gyvybės žudymas.

Kad rinkėjams sprendimą dėl Lietuvos ateities būtų priimti lengviau, Laisvos visuomenės institute (toliau – LVI) atlikome kandidatų į Seimą nuostatų analizę. Atrinkome septynis šioje kadencijoje Seime svarstytus klausimus, susijusius su žmogaus gyvybės ir orumo, šeimos ir lytiškumo sritimis, ir atitinkamus balsavimus dėl jų, leidžiančius įvertinti politikų ir jų atstovaujamų partijų  nuostatas bei nustatyti jų konservatyvumą ar progresyvumą. Analizės rezultatų apžvalgą pradėkime nuo svarbiausio šioje kadencijoje svarstyto – šeimos sampratos klausimo.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas

2020–2024 m. Seime siūlyti net trys modeliai, kaip teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius. Šiuo metu aktualiausi yra progresyvistinis Civilinės sąjungos ir konservatyvusis „Artimojo ryšio“ įstatymų projektai (2021 m. buvo svarstytas ir Partnerystės įstatymo projektas bei 2017 m. Civilinio kodekso pataisos – susitarimas dėl bendro gyvenimo).

Daugiausia valdančiosios daugumos – konservatorių, liberalų ir laisviečių – balsais 2023 m. pavasario sesijoje svarstymo stadijoje minimalia balsų persvara buvo pritarta Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo faktiškai išplečiama Lietuvoje galiojanti prigimtinės – vyro ir moters – šeimos samprata, prilyginant vienalyčių porų partnerystę šeimos santykiams. Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas dar kartą turi balsuoti už jo priėmimą. Vis labiau panašu, kad dėl šio projekto diskusijos tęsis ir kitoje Seimo kadencijoje (nors yra nuomonių, kad valdantieji šį klausimą mėgins „prastumti buldozeriu“ dar šioje kadencijoje).

Kaip ir minėta, aktyviausi Civilinės sąjungos įstatymo ir jame numatyto vienalyčių porų šeimos santykių įteisinimo šalininkai telkiasi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės partijos (LP) ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijose. TS-LKD tarpe civilinės sąjungos įteisinimą palaikė 31 Seimo narys, kurių tarpe ir dabartinio partijos kandidatų į Seimą sąrašo lyderė premjerė I. Šimonytė ir antrasis sąraše konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vis dėlto, balsavime atskirąją nuomonę nesudvejojo išreikšti 9 TS-LKD frakcijos nariai A. Strelčiūnas, A. Čepanonis, V. Rakutis, A. Matulas, P. Saudargas (inicijavęs alternatyvųjį „Artimojo ryšio“ įstatymo projektą), E. Pupinis, A. Jakavonytė, J. Urbanavičius bei V. Aleknaitė Abramikienė. Paminėtinas ir L. Kasčiūnas – trečiąją vietą rinkimų sąraše užimantis konservatorių krašto apsaugos ministras – kuris, nors ir nedalyvavo balsavime dėl civilinės sąjungos, tačiau jo nepritarimas šiam projektui nėra paslaptis. Valdančiųjų tarpe balsais „prieš“ svarstant šį projektą išsiskyrė ir vadinamieji „agroliberalai“ J. Varkalys ir R. Juška, kai tuo tarpu 8 jų frakcijos kolegos bei LS ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytę-Nielsen balsavo „už“. 11 LP frakcijos narių, Seime aktyviausiai pasisakančių už vienalyčių porų prilyginimą šeimai, vieningai balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

aktyviausi Civilinės sąjungos įstatymo ir jame numatyto vienalyčių porų šeimos santykių įteisinimo šalininkai telkiasi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Laisvės partijos (LP) ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijose.

Opozicijos dauguma balsavo prieš civilinės sąjungos įteisinimą. Stipriausiai projektui priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, kurios 14 narių balsavo „prieš“ (nei vieno „už“). Palaikymo civilinė sąjunga nesulaukė ir tuomet dar kuklioje, o dabar jau subyrėjusioje darbiečių frakcijoje, kurioje „prieš“ balsavo 6 politikai. Vis dėlto, atsirado ir valdančiųjų iniciatyvai pritariančių opozicijos balsų. Šioje kadencijoje nuo LVŽS atskilęs Saulius Skvernelis, nors pats balsavo prieš homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimą, trys jo vadovaujamos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegos – Lukas Savickas, Tomas Tomilinas ir Domas Griškevičius – balsavo „už“. Progresyviausi tarp opozicinių frakcijų buvo socialdemokratai. Jų gretose projektui palaikymo balsus atidavė D. Šakalienė, J. Sabatauskas, G. Paluckas, A. Sysas, L. Jonauskas, R. Budbergytė.

Būtina pastebėti, kad didžiausios sėkmės artėjančiuose rinkimuose besitikinčios socialdemokratų partijos rinkimų programoje nebeliko dar 2020 m. deklaruoto įsipareigojimo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Ar tai galėtų reikšti, kad progresyvioji pozicija šeimos klausimu socdemų gretose silpnėja (ypač turint omeny konservatyvios pozicijos šiuo klausimu besilaikančio Respublikos Prezidento palaikymą partijai)? O gal tai tiesiog pragmatiškas prisitaikymas prie rinkimų konjunktūros ir akivaizdaus didžiosios dalies visuomenės nepritarimo vienalyčių šeimų įteisinimui?

„Artimojo ryšio“ projektas

Šeimos samprata neabejotinai yra šiuo metu labiausiai intriguojantis ir visuomenę kaitinantis politinis klausimas Lietuvoje. Todėl nenuostabu, kad Seime buvo inicijuotas ir jam alternatyvus įstatymo projektas, kuriuo siekta papildyti civilinį kodeksą „artimojo ryšio“ institutu, taip sudarant galimybes teisiškai sureguliuoti vienalyčių porų santykius be analogijos santuokos pagrindu susiklostantiems šeimos santykiams.

Balsavimas dėl šio projekto Seime labai aiškiai atskleidė, kurie politikai palaiko prigimtinės šeimos sampratą, ir kuriems svarbus ne tik netradicinių porų ūkinių santykių sureguliavimas, bet ir dabartinėje Lietuvoje teisėje įtvirtinto šeimos instituto transformavimas.

„Artimojo ryšio“ projektą 2022 m. inicijavo valdančiųjų atstovas P. Saudargas, jį pasirašė ir kiti Seimo 7 konservatoriai A. Ažubalis, A. Pocius, V. Rakutis, J. Urbanavičius, K. Starkevičius, A. Čepononis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Juška ir kiti Seimo nariai. Balsuojant dėl projekto pateikimo stadijoje 2022 m. pavasario sesijoje, didžiausia Seimo TS-LKD frakcija buvo itin susiskaldžiusi: jį palaikė net 19 konservatorių, o nepalaikymą (balsais „prieš“ arba „susilaikant“) išreiškė 24 šios frakcijos politikai, įskaitant ir premjerę I. Šimonytę bei partijos lyderį G. Landsbergį. Tarp nepalaikančiųjų buvo ir dauguma socdemų, LS frakcijos narių, visa LP frakcija.

Aktyviausiai „Artimojo ryšio“ projektą palaikė tradiciškai konservatyvi LVŽS frakcija (17 balsų „už“) ir ne visuomet konservatyvūs Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų frakcijos  parlamentarai (14 balsų „už“) – projektą palaikė net ir vienalyčių porų civilinei sąjungai pritariantys L. Savickas bei R. Miliūtė. Civilinės sąjungos konservatyviąją alternatyvą palaikė ir tuomet dar gyvuojančios, vėliau subyrėjusios Regionų frakcijos parlamentarai (nemaišyti su dabartine Seimo Regionų partijos frakcija), kurių atstovai šiandien rengiasi rinkimams po skirtingų partijų vėliavomis. Galiausiai, „artimojo ryšio“ įteisinimą palaikė ir dauguma Darbo partijos parlamentarų.

Išnagrinėjus skirtingų frakcijų Seimo narių balsavimus dėl progresyvistinio Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir konservatyviojo „Artimojo ryšio“ projekto galima konstatuoti, jog labiausiai prigimtinės šeimos sampratą teisėkūros procese gynė LVŽS parlamentarai. Gana nuoseklų konservatyvumą demonstravo ir skandalų blaškoma Darbo partija, įskaitant ir ankstesnįjį lyderį, jau nebepriklausantį šiai partijai Andrių Mazuronį.

Tuo tarpu konservatorių partija (TS-LKD) šiuo klausimu kaip visuomet demonstravo nuoseklų susiskaldymą (I. Šimonytės žodžiais, šiuo klausimu partijoje „sutariama nesutarti“), nors didesnė frakcijos Seime dalis, įskaitant ir du ryškiausius partijos lyderius, aiškiai pasisako už civilinės sąjungos įteisinimą. Labiau konservatyvūs nei progresyvūs šiuo klausimu buvo ir S. Skvernelio demokratai. Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai  labiau linkę pritarti šeimai prilygintinam vienalyčių porų santykių sureguliavimui. Laisvės partija, žinoma, yra didžiausi ir nuosekliausi šios idėjos šalininkai.

Gyvenimo įgūdžiai ir lytinis ugdymas

Trečiasis LVI analizuotas klausimas – taipogi nemažą susirūpinimą visuomenėje sukėlusi ir 2023 m. Lietuvos mokyklose startavusi Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (toliau – GĮUP). Diskutuota, ar šios programos įgyvendinimas Lietuvos švietimo sistemoje neįtvirtina privaloma tvarka mokiniams dėstomo progresyvistinio lytinio švietimo modelio, įskaitant ir LGBT tematiką.

Reaguodami į tai, praeitų metų rudenį, dalis Seimo narių pasiūlė su lytiškumo ugdymu susijusią programos dalį perkelti į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) pamokas, taip sudarant sąlygas tėvams pasirinkti jų įsitikinimus atitinkantį vaikų lytiškumo ugdymą. Projektui pritarta nebuvo, daugiausia valdančiųjų TS-LKD, LP ir LS balsų dėka. TS-LKD tarpe  projekto nepalaikė („prieš“ arba susilaikymo balsais) 39 parlamentarai, o balsus „už“ drįso atiduoti tik 4 politikai: P. Saudargas, A. Ažubalis, V. Aleknaitė Abramikienė ir M. Skritulskas. Panašiai balsavo ir A. Armonaitės vadovaujama LP: 9 „prieš“, 1 „susilaikė“ ir, kiek netikėtai 1 „už“ – tėvų teisę apsispręsti dėl vaikų lytinio ugdymo palaikė šiaip jau nuosekliai liberalus ir progresyvus Seimo švietimo ir mokslo komiteto vadovas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.

Nors prieš tai žiniasklaidoje bandymą lytinį ugdymą įtraukti į tikybos ir etikos pamokas jis vadino „politiniu spektakliu“, o pačią GĮUP gynė kaip nepažeidžiančią „jokių sakralinių vertybių“. Liberalų sąjūdyje netikėtumų nebuvo – beveik visi frakcijos nariai nepalaikė GĮUP reformos, išskyrus konservatyviuosius vienmandatininkus J. Varkalį (taip pat prieštaravusį progresyvistiniam Civilinės sąjungos projektui) ir J. Baublį (taip pat palaikiusį konservatyvųjį „Artimojo ryšio“ projektą).

Opozicinių frakcijų tarpe aktyviausiai ir nuosekliausiai tėvų teisę pasirinkti jų vertybes atitinkantį lytinio ugdymo modelį palaikė LVŽS ir demokratų frakcijos -  atitinkamai, 19 ir 14 balsų „už“, nei vieno „prieš“ ar „susilaikė“.

Tuo tarpu Darbo partijos ir socialdemokratų frakcijos buvo susiskaldžiusios: iš darbiečių už projektą balsavo 3 tuo metu dar jos gretose buvę parlamentarai (A. Mazuronis V. Fiodorovas, V. Bukauskas), prieš 1 (V. Valkiūnas), susilaikė 1 (V. Jukna), 3 iš viso balsavime nedalyvavo (I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Giraitytė-Juškevičienė, V. Gapšys). Įdomus faktas – vienintelis iš paminėtųjų politikų, vis dar atstovaujančių Darbo partiją parlamente (teoriškai vis dar Seimo narys, nors faktiškai jo veikloje nedalyvaujantis) yra laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. Gapšys. Socdemų tarpe konservatyviai dėl GĮUP reformos („už“) balsavo 4 parlamentarai (T. Bičiūnas, L. Jonaitis, E. Sabutis, M. Skamarakas), progresyviai („prieš“/ „susilaikė“) balsavo 5 Seimo nariai (L. Jonauskas, V. Kanopa, O. Leiputė, J. Sabatauskas ir D. Šakalienė).

Nepilnamečių apsauga nuo neigiamos viešosios informacijos

Balsavimas dėl GĮUP pokyčių nebuvo vienintelis šią kadenciją svarstytas vertybinis klausimas, susijęs su švietimu ir tėvų teise auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Panašiu metu kaip ir GĮUP, Seimas svarstė ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, parengtas Laisvės partijos atstovės E. Dobrowolskos vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje ir konservatorių premjerės vadovaujamos Vyriausybės pateiktas svarstyti Seimui. Siūlyta pašalinti įstatyme įtvirtintą nuostatą, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Siūlyta pašalinti įstatyme įtvirtintą nuostatą, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Šį kartą valdančiųjų balsų, kad Seimas Vyriausybės pasiūlymui pritartų, nepakako. Vieningai „už“ balsavo tik laisviečių frakcija. Liberalų sąjūdžio parlamentarai pasidalino į dvi stovyklas: 8 „už“ (V. Čmilytė-Nielsen, V. Alekna, A. Bagdonas, E. Gentvilas, S. Gentvilas, A. Lydeka, R. Lopata, E. Rudelienė). Kita vertus, nuomonės, kad nepilnamečių akyse šeimos vertybių vis dėlto nederėtų niekinti, laikėsi J. Baublys, R. Juška, J. Varkalys (balsavę „prieš“); šiai nuomonei kiek atsargiau pritarė („susilaikė“)  ir V. Pranckietis bei R. Vaitkus. Skilo ir TS-LKD balsai: „už“ balsavo 28 parlamentarai, įskaitant ir rinkimų sąrašo lyderę I. Šimonytę (partijos lyderis G. Landsbergis balsavime nedalyvavo), „prieš“ 5 (L. Kasčiūnas, A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė, V. Rakutis), dar 13 „susilaikė“ nuo pritarimo siūlomoms pataisoms.

Opozicijos tarpe kaip visuomet vieningiausią opoziciją valdančiųjų progresyvizmui pademonstravo LVŽS frakcija (17 balsų „prieš“), nuo jų nedaug atsiliko S. Skvernelio demokratai (11 „prieš“, 3 „susilaikė“) ir Darbo partija (6 „prieš“, 1 „susilaikė“). Socdemų frakcija šiuo klausimu vieninga nebuvo: 4 jos nariai palaikė idėją, jog šeimos vertybių niekinimas neturėtų būti priskirtinas prie neigiamos informacijos (L. Jonauskas, O. Leiputė, G. Paluckas, A. Sysas), o 6 tokios nuostatos nepalaikė, balsuodami „prieš“ arba susilaikydami (T. Bičiūnas, L. Jonaitis, V. Kanopa, E. Sabutis, K. Vilkauskas, M. Skamarakas). 

Tėvų teisių užtikrinimas švietimo sistemoje

Galiausiai, tėvų teisių srityje, nors simbolinės reikšmės, tačiau ne ką blogiau atskleidžiantis Seimo narių nuostatas, buvo 2021 m. rudenį vykęs balsavimas dėl A. Kubilienės pasiūlytos rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“. Tarp rezoliucijos nuostatų buvo pažymima, kad tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes – 2023 m. tai tapo viena svarbiausių kritikos strėlių Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai.

Rezoliucijos vieningai nepalaikė beveik visi valdantieji (balsavo „prieš“ arba „susilaikė“): 41 balsavime dalyvavęs TS-LKD narys, 11 LP frakcijos narių ir 8 LS narių (vienintelis J. Baublys balsavo „už“ tėvų teisių švietimo sistemoje stiprinimą). Opozicija, balsuodama dėl rezoliucijos, taip pat buvo neįprastai vieninga: 17 „už“ LVŽS, 10 „už“ Darbo partijoje, 8 „už“ LSDP, 7 „už“ Lietuvos regionų frakcijoje (netapati dabartinei Regionų partijai ir jos frakcijai Seime), 5 „už“ Demokratų frakcijoje.

Apibendrinant švietimo srities vertybinius klausimus, galima aiškiai matyti, kad nuosekliausiai konservatyvios pozicijos, akcentuojančios tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, laikosi Seimo LVŽS ir Demokratų frakcijos. Nuosekliausiai priešingos pozicijos – už kuo didesnį valstybės vaidmenį vaikų auklėjime – laikosi Laisvės partija.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas

2021 m. rudens sesijoje Seimas svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siekta atsisakyti neterminuoto nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Šis liberaliųjų valdančiųjų parlamentarų pasiūlytas įstatymo projektas Seime buvo priimtas stipria balsų persvara, o opozicinių jėgų pasipriešinimas buvo itin menkas. Projektą nuosekliausiai palaikė Laisvės partija (11 „už“), Liberalų sąjūdis (10 „už“) ir TS-LKD, nors pastarojoje pozicijos šiuo klausimus išsiskyrė: 30 balsavo „už“ (įskaitant I. Šimonytę ir G. Landsbergį), 10 „prieš“ arba „susilaikė“ (V. Aleknaitė-Abramikienė, L. Kasčiūnas, P. Saudargas ir kt.).

Opozicijoje pagalbinio apvaisinimo sistemos liberalizavimą palaikė neįprastai daug balsų. Darbo partijos frakcija atidavė 7 balsus „už“, 2 „prieš“  / „susilaikė“ (M. Puidokas, A. Gedvilas). LSDP frakcijoje valdančiųjų iniciatyvą palaikė 5 politikai. Demokratų frakcijoje taip pat buvo 5 balsai „už“, tačiau didesnė dalis frakcijos, įskaitant ir ankstesnįjį premjerą S. Skvernelį, projekto nepalaikė (7 „prieš“ / „susilaikė“). Nuosekliausiai projekto nepalaikė LVŽS frakcija – 15 balsavo „prieš“ arba „susilaikė“.

„Smurtas lyties pagrindu“

Paskutinis į LVI tyrimo lauką patekęs klausimas – 2022 m. pradžioje svarstyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisa, pasiūlyta konservatyviųjų konservatorių V. Aleknaitės-Abramikienė ir A. Ažubalio, kuria siekta atsisakyti įstatyme vartojamos progresyvistinės sąvokos „smurtas lyties pagrindu“. Nors pasiūlymą pateikė valdančiosios TS-LKD frakcijos nariai, jam buvo pritarta daugiausiai konservatyvios opozicijos balsais. Aktyviausiai jį palaikė LVŽS frakcija (20 balsų „už“), Demokratų frakcija (11 „už“), Lietuvos regionų frakcija (8 „už“), Darbo partija (5 „už“). Tuo tarpu socialdemokratai kategoriškai gynė sąvoką „smurtas lyties pagrindu“ – 7 balsavo „prieš“ projektą.

Iš valdančiųjų savo kolegų iniciatyvai pritarė tik mažuma TS-LKD narių (9 balsai „už“), o dauguma prieštaravo arba susilaikė nuo palaikymo (25 „prieš“ / „susilaikė“). Kategorišką nepritarimą išreiškę Laisvės frakcija (10 „prieš“), o iš Liberalų sąjūdžio pusės sulaukta tik vieno „už“ – iš ankstesniojo parlamento pirmininko V. Pranckiečio.

Apibendrinimas

Atlikta analizė leidžia nupiešti tam tikrus parlamentinių partijų nuostatų portretus. Aiškiausias vaizdas dviejų partijų paveiksluose. LVŽS – nuosekliai konservatyvi politinė jėga, kurią artėjančiuose rinkimuose greičiausiai pasirinks krikščioniškų pažiūrų ir visi kiti rinkėjai, pritariantys prigimtinei šeimai, tėvų teisei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, negimusios gyvybės apsaugai. Kita vertus, nuosekliausiai progresyvistinė parlamentinė partija be konkurencijos yra Laisvės partija, nepritarianti prigimtinės šeimos sampratai, siekianti imperatyvaus valstybės ir jos ekspertų (o ne tėvų) vaidmens vaikų ugdyme, pasisakanti už negimusios gyvybės apsaugos mažinimą.

Su kitomis partijomis situacija sudėtingesnė. Labiau link konservatyvumo nei progresyvumo linksta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, nors šios partijos Seimo frakcijoje veikia keletas gana progresyviai balsuojančių parlamentarų, ir apskritai nepanašu, kad ši politinė jėga itin pabrėžtų LVI analizuotus pasaulėžiūros klausimus.

Apie Darbo partiją kalbėti dar sunkiau: nors šioje kadencijoje ji balsavo gana konservatyviai, beveik visi ją atstovavę parlamentarai jau spėjo išsivaikščioti po kitas partijas, o jos naujasis–senasis pirmininkas Viktoras Uspaskich, būdamas Europos parlamento nariu, konservatyvumu tikrai nepasižymėjo (žr. ankstesnį straipsnį apie tai). Kokį vertybinį vektorių ji pasirinks ateityje kol kas galima tik spėlioti.

LSDP, nors visuomet deklaruodavo progresyvistines nuostatas, kaip atskleidė ši analizė, būdama progresyvistinės valdančiosios daugumos opozicijoje, neretai viduje nesutaria. Tai patvirtina ir šios partijos pastarųjų mėnesių flirtavimas su gana konservatyvių pažiūrų besilaikančiu, valdančiuosius kritikuoti nevengiančiu Prezidentu. Šiai partijai apklausos prognozuoja didžiausią sėkmę rinkimuose, ir, jeigu jos nemeluoja, greitai pamatysime ją valdančiojoje daugumoje, kurioje esant nebeišeis nuslėpti savo tikrosios pozicijos civilinės sąjungos ir kitais Lietuvai rūpimais vertybiniais klausimais.

Žinoma, visuomet galima imti pavyzdį iš TS-LKD, kuri atvirai deklaruoja, jog jos viduje nėra sutarimo dėl to, kas Lietuvoje laikytina šeima. Viena vertus, LVI analizuotų klausimų kontekste akivaizdu, kad progresyviųjų parlamentarų konservatorių gretose yra aiškiai daugiau nei konservatyviųjų. Kita vertus, pastarųjų skaičiaus šią kadenciją pakako, kad bent kol kas nebūtų priimti Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymai. Klausimas: ar jų pakaks praūžus Seimo rinkimams?

Socialdemokratų partijai apklausos prognozuoja didžiausią sėkmę rinkimuose, ir, jeigu jos nemeluoja, greitai pamatysime ją valdančiojoje daugumoje, kurioje esant nebeišeis nuslėpti savo tikrosios pozicijos civilinės sąjungos ir kitais Lietuvai rūpimais vertybiniais klausimais.

Ir galiausiai, Liberalų sąjūdis – panašiai kaip ir TS-LKD, suskilusi, progresyvistų dominuojama, bet keletą tvirtų vertybinių konservatorių (vadinamųjų „agroliberalų“) turinti politinė jėga, kurių būrys labai negausus, bet vis dėlto, kartais būtinas „nulaužiant“ persvarą svarbiausiuose balsavimuose.

The post Laisvos visuomenės instituto tyrimas: kokias nuostatas šią kadenciją Seime atstovavo Lietuvos politikai ir partijos? appeared first on LAIKMETIS.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)

Pirmuoju numeriu rinkimų biuletenyje įrašyta nacionalistines idėjas atstovaujanti politinė jėga susikūrė pastaraisiais metais iš kelių partijų: pirmiausia susijungiant Centro partijai bei Tautininkų ir respublikonų sąjungai, vėliau prisijungiant ir Petro Gražulio judėjimui „Už Lietuvą – vyrai!“. Pastarasis politikas tapo ir galutinai susiformavusios Tautos ir teisingumo sąjungos (toliau – TTS) primininku. Jis iki 2023 m. gruodžio buvo vienintelis jos atstovas Seime. Dėl balsavimo kito Seimo nario vardu apkaltos būdu pašalintas iš Seimo, P. Gražulis 10 metų laikotarpiui neteko teisės dalyvauti LR rinkimuose, tačiau išlaikė teisę dalyvauti Europos parlamento rinkimuose, kuria 2024 m. birželį sėkmingai pasinaudojo – jo vedamas TTS sąrašas sensacingai sugebėjo įveikti 5 proc. rinkimų kartelę, o P. Gražulis tapo Europos parlamento nariu.

Kadangi dauguma TTS kandidatų nėra buvę Seimo nariais, LVI nusprendė apklausti pirmuosius 20 jų sąrašo narių, kaip jie balsuotų LVI nagrinėjamais klausimais. Atsakymų sulaukta iš 12 kandidatų ir beveik visi jie deklaravo besilaikantys konservatyvių pozicijų.

Pirma, TTS atstovai pasisako už prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimą: pritaria „Artimojo ryšio“ įstatymo projektui,  kuris vienalytėms poroms nesuteiktų šeimos statuso, bet leistų tvarkyti kartu gyvenančių asmenų ūkinius klausimus; prieštarauja Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris homoseksualių asmenų bendrą gyvenimą teisiškai prilygintų šeimai.

Švietimo ir tėvų teisių srityje TTS kandidatai nurodė pritariantys Seime svarstytai rezoliucijai „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“, kuria raginama neriboti tėvų teisės dalyvauti jų vaikų ugdymo procese mokyklose. Taip pat jie palaikytų Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų keičiama šiuo metu Lietuvos mokyklose vykdoma Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (toliau – GĮUP), lytiškumo ugdymo dalyką perkeliant į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) pamokas. Tuo tarpu visi TTS kandidatai išreiškė nepritarimą šią kadenciją Seime valdančiųjų pasiūlytoms Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisoms, kuriomis siekta panaikinti draudimą niekinti prigimtinės šeimos vertybes ir skatinti kitokią, negu LR Konstitucijoje ir LR civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.

TTS sąrašo atstovai deklaravo ir pritarimą šią kadenciją Seimo priimtoms konservatyvių parlamentarų inicijuotoms Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisoms, kuriomis iš šio įstatymo buvo išbraukta sąvoka „smurtas lyties pagrindu“.

Galiausiai, tautininkai-centristai išreiškė vieningą nepritarimą Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovų inicijuotam ir Seimo priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimui, kuris legalizavo negimusios žmogaus gyvybės embriono stadijoje naikinimą.

Nacionalinis susivienijimas

Iš karto po tautininkų-centristų antroje vietoje rinkimų biuletenyje rikiuojasi kita tautines idėjas atstovaujanti neparlamentinė partija ­– Nacionalinis susivienijimas (toliau – NS). Filosofo ir politologo Vytauto Radžvilo vadovaujamas judėjimas, kurio sąrašą Seimo rinkimuose veda taip pat filosofas ir politologas Vytautas Sinica, Seime neturi nei vieno atstovo, tačiau visai sėkmingai pasirodė 2023 m. savivaldos rinkimuose, Vilniaus miesto taryboje iškovojęs keletą mandatų.

NS programoje, greta istorinės atminties ir tautinio tapatumo išsaugojimo klausimų, nemažiau reikšmingą vietą užima ir kova už prigimtinės šeimos išsaugojimą. Tai NS atstovai patvirtino ir atsakydami į LVI užduotus jiems klausimus – tą teikėsi padaryti 14 partijos atstovų.

Jie išreiškė vieningą nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tuo pat metu dauguma pritarė alternatyviajam „Artimojo ryšio“ projektui. Atsakiusieji NS atstovai vieningai palaikė rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ ir vieningai prieštaravo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisoms, siūlančioms menkinti šeimos statuso apsaugą. Taip pat dauguma jų pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis reformuojant GĮUP tėvams būtų sudaryta teisė pasirinkti, etikos ar tikybos pamokų rėmuose būtų vykdomas lytinis ugdymas.

NS atstovai taip pat deklaravo nepritarimą sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ vartojimui Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme bei dabartiniam Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintam reguliavimui, pagal kurį embrionai saugomi ribotą terminą, kuriam suėjus yra sunaikinami.

NS ir TTS kandidatai aktyviausiai dalinosi savo nuostatomis su LVI. Jų deklaruojamos vertybės yra nuosekliai konservatyvios. Negausus būrys šių partijų atstovų užima ir vienus ar kitus politinius postus (dažniausiai savivaldoje) – jų veikloje prieštaravimų deklaruojamoms pozicijoms taip pat nerasta.

Toliau apžvelgiamų partijų analizė sudėtingesnė, kadangi jų atstovai nerado laiko pasidalinti savo nuostatomis su LVI. Kita vertus, kai kurios iš jų savo vieša veikla ir pasisakymais pakankamai aiškiai leidžia atsakyti į šiame tyrime keliamus klausimus.

Lietuvos žaliųjų partija

Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) turbūt yra artimiausias vertybinis Laisvės partijos analogas neparlamentinių partijų būryje. Tiek rugpjūtį paskelbtoje rinkimų į Seimą programoje, tiek ir partijos Bendrojoje programoje įtvirtintas siekis keisti šeimos (kuriamos vyro ir moters santuokos pagrindu) instituto sampratą. Rinkimų programoje numatytas tikslas, kad vienalytės poros „galėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir heteroseksualios poros“. Bendrojoje programoje įtvirtinta, kad valstybė privalo remti šeimą, „nepriklausomai kokia yra jos sudėtis“ ir nederėtų siekti „šeimos, tik kaip vien vyro ir moters sąjungos, apibrėžimo“. Partijos pirmininkė ir sąrašo lyderė Ieva Budraitė taip pat neslepia palaikanti vienalyčių porų santykių sureguliavimą tiek partnerystės ar civilinės sąjungos institutais, tiek ir tokių porų santuokos įteisinimu. Šeimos sampratos klausimu nekyla didesnių abejonių, kad partija laikosi prigimčiai prieštaraujančių nuostatų.

Kokių nuostatų partija laikosi tėvų teisių švietime klausimais, atskleidžia buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Helga Marija Kauzonė, kandidatuojanti trečiuoju numeriu LŽP sąraše. Ji teigia Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytinio ugdymo dalyje nematanti „nieko blogo, nepadoraus ar nepriimtino“. Ji priduria, kad nors programoje nėra kalbama apie tai, kiek yra lyčių, švietimo kontekste tai būtina aptarti. Kandidatės nuomone, nors fiziologiniu aspektu tėra dvi mums tradiciškai žinomos vyrų ir moterų lytis, tačiau „lyčių samprata yra daug sudėtingesnė ir apima ne tik fiziologinius skirtumus, bet ir socialinius, kultūrinius ir psichologinius aspektus“. Ji teigia, jog būtina pripažinti didesnę lyčių įvairovę, kadangi egzistuoja „asmens lyčių tapatybės, kurios gali nesutapti su biologine lytimi“. Jos teigimu, lytis nėra tik biologijos nulemtas objektyvus faktas, bet ir asmens savivokos klausimas. Taigi, švietimo ir lytiškumo klausimais LŽP taip pat priskirtina prie progresyvistinių politinių jėgų.

Lietuvos liaudies partija

LVI aktualiais ir čia nagrinėjamais klausimais Lietuvos liaudies partija (toliau – LLP) nedaugžodžiauja, jų dėmesio centre kitos problemos, ypač geopolitinės, kurių dėka šis politinis judėjimas gauna daugiausiai dėmesio.

Vis dėlto, LLP sąrašo lyderis E. Vaitkus yra pasisakęs, jog nepritaria civilinės sąjungos (partnerystės) įteisinimui, jo nuomone, pakanka homoseksualių porų ūkinių santykių sureguliavimo: „Esu konservatyvių pažiūrų, tai šeimos ir santuokos sąvokų keitimui aš prieštarauju“.

LLP programoje taip pat keliamas reikalavimas: „Atmesti Stambulo konvenciją dėl menamų 112 lyčių, uždrausti LGBT propagandą ugdymo įstaigose“.

Taigi, partija pasisako prieš progresyvistinę politinę darbotvarkę, nors nepanašu, kad konservatyvių vertybių išsaugojimą ji laiko savo politiniu prioritetu.

Lietuvos regionų partija

Partija susikūrė 2017 m. skilus Lietuvos socialdemokratų partijai ir iki 2021 m. buvo žinoma Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pavadinimu. Nors 2020 m. Seimo rinkimai partijai nebuvo sėkmingi, 2024 m., sutelkus iš kitų Seimo frakcijų išėjusius politikus, parlamente susikūrė Regionų partijos frakcija, kurią šiuo metu sudaro 9 politikai.

Tiek frakcijai, tiek partijai vadovauja Jonas Pinskus, kuris balsavimų Seime metu šią kadenciją visuomet laikėsi konservatyvių nuostatų: prieš partnerystės įstatymą, už „Artimo ryšio“ projektą, už tėvų teisių užtikrinimą švietimo sistemoje, už lytiškumo ugdymo pamokų perkėlimą į dorinio ugdymo pamokas, už kairiųjų ideologų vartojamos sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ išbraukimą iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, prieš šeimos vertybių apsaugos panaikinimą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.

Panašiai LVI analizuotais klausimais balsavo ir kiti J. Pinskaus frakcijos kolegos, kandidatuojantys greta jo Regionų partijos sąraše: A. Palionis, buvusi darbietė V. Giraitytė-Juškevičienė, Z. Streikus, A. Vinkus, L. Vyskupaitytė-Mogenienė. Galima daryti išvadą, jog tai gana nuosekliai konservatyvias nuostatas atstovaujanti partija.

Taikos koalicija

Iš Darbo, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų sudarytas koalicinis rinkimų sąrašas Seime šiuo metu turi tik vieną atstovą – Mindaugą Puidoką, kuris visais analizuojamais klausimais šią kadenciją balsavo konservatyviai: prieš vienalyčių porų partnerystės ir civilinės sąjungos įteisinimą, prieš pagalbinio apvaisinimo sistemos liberalizavimą, už tėvų teisių užtikrinimą švietimo sistemoje, už sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ išbraukimą iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, prieš šeimos vertybių apsaugos panaikinimą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.

Darbo partijos pirmininkas ir Taikos koalicijos sąrašo vedlys Viktoras Uspaskich taip pat savo viešuose pasisakymuose dažniausiai deklaruoja konservatyvias nuostatas, nuogąstauja, kad „greitai plaukų tiek nebus pas mane ant galvos, kiek tų lyčių“. Kita vertus, anksčiau atlikta LVI analizė atskleidė, kad V. Uspaskich, balsuodamas įvairiais klausimais Europos parlamente, konservatyvus toli gražu nebuvo (žr. straipsnį čia).

Atsivertus Taikos koalicijos rinkimų programą matyti, kad joje dominuoja ekonominio ir socialinio pobūdžio pažadai (mokesčiai, kainos, išmokos, pensijos). Vis dėlto, yra ir keletas konservatyvios politinės darbotvarkė punktų: „ginti žodžio laisvę“, „stiprinti tradicinės šeimos vertybes“, stabdyti „genderizmo propagandą“.

Partija „Laisvė ir teisingumas“

Buvusio ilgamečio Vilniaus mero Artūro Zuoko į rinkimus vedama partija savo programiniuose dokumentuose pernelyg neakcentuoja vertybinių klausimų, tačiau iš viešojoje erdvėje aptinkamų nuotrupų šiais klausimais galima spėti, kad tai labiau link konservatyvių vertybių linkstantis judėjimas.

Bendrojoje programoje nurodoma, kad tos pačios lyties asmenys turi turėti teisę įteisinti civilinę partnerystę. A. Zuokas šią nuostatą patikslina ir teigia: „Tai netapatu santuokai, kurią mes suprantame kaip krikščionys ir kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – tarp moters ir vyro laisvu pasirinkimu.“ Iš šių formuluočių sunku pasakyti, ar partija ir jos pirmininkas išreiškia palaikymą konservatyviajam „artimo ryšio“ variantui, ar laikosi nuostatos, kad šio Seimo svarstyta civilinė sąjunga (partnerystė) neprieštarauja prigimtinės šeimos sampratai. A. Zuokas taip pat nurodo nepritariantis Stambulo konvencijos ratifikavimui ir nurodo, kad Lietuvos teisės aktai dabar garantuoja daug aukštesnę teisinę, socialinę ir fizinę apsaugą prieš smurtą artimoje aplinkoje.

„Laisvės ir teisingumo“ sąraše galima rasti tiek gana liberalių, tiek konservatyvių nuostatų besilaikančių kandidatų. Pavyzdžiui, septintuoju numeriu jame kandidatuoja buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina, viena iš GĮUP autorių, kuri praeitų metų rudenį programos lytinio ugdymo dalį gynė nuo „nepagrįsto puolimo“. Kita vertus, antruoju numeriu sąraše kandidatuoja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, buvusi LVŽS narė, ankstesnėje vyriausybėje ėjusi ekonomikos ir inovacijų viceministrės pareigas, kuri deklaruoja tikrai konservatyvias nuostatas: nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui ir vienalyčių porų santuokos (ar jai prilygintinų institutų) įteisinimui (Manobalsas.lt duomenimis).

„Nemuno Aušra“

2023 m. iš ką tik aptartos „Laisvės ir teisingumo“ pašalintas Remigijus Žemaitaitis netrukus įkūrė didžiausia artėjančių Seimo rinkimų sensacija pretenduojančią tapti partiją „Nemuno aušra“. Visos apklausos prognozuoja, jog būsimajame Seime ji tikrai turės savo frakciją. Kai kurie sociologiniai skaičiavimai parodė, jog populiarumu ji prilygsta net konservatoriams.

Žinoma, daugiausia tai provokuojančios, ryškios ir nenuspėjamos partijos lyderio R. Žemaitaičio asmenybės nuopelnas. Nors yra sąlyginai jaunas politikas, jis jau gali pasigirti netrumpa politine karjera, per kurią ne kartą keitėsi jo atstovaujamos partijos, o sulig jomis ir R. Žemaitaičio politinės pažiūros. Jas jau analizavome šių metų Prezidento rinkimų išvakarėse. Nors pastaruoju metu R. Žemaitaitis ir jo vadovaujama partija aiškiai deklaruoja siekį „puoselėti tradicinę šeimą“, dar 2020 m. „Nemuno Aušros“ pirmininkas teigė palaikąs vienalyčių porų partnerystės, kuri prilygintina santuokos pagrindu kuriamai šeimai, įteisinimą. 2024 m. Prezidento rinkimų kampanijos metu jis teigė: „Jie yra šeima, nes jie kuria šeimą. Partnerystės įstatymas turi būti.“

R. Žemaitaičio pažiūrų vertinimą apsunkina ir tas faktas, kad 2021 m. kovą jis Seime teikė (nesėkmingai) pasiūlymą įtraukti į sesijos darbų programą Stambulo konvencijos ratifikavimą.

Kita vertus, vertinant šios kadencijos R. Žemaitaičio veiklą Seime (iš kurio jis dėl antisemitinių pasisakymų nedaug trūko, kad būtų pašalintas, tačiau, vengdamas apkaltos, atsistatydino pats) būtina pasakyti, jog jis laikėsi konservatyvių nuostatų tėvų teisių ir švietimo srityje, nepritarė progresyvistinių politikų nuolat atakuojamo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo liberalizavimui.

Taip pat negalima nepastebėti ir „Nemuno aušros“ sąraše kandidatuojančių Seimo narių Agnės Širinskienės ir Artūro Skardžiaus. Jų balsavimai 2020–2024 m. Seime svarstytais šeimos sampratos, tėvų teisių apsaugos ir kitais čia nagrinėjamais klausimais buvo nuosekliai konservatyvūs.

Peršasi išvada, kad R. Žemaitaičiui ir „Nemuno Aušrai“ prigimtinės šeimos apsaugos ir kiti konservatyvios darbotvarkės klausimai nėra svarbiausias politinis prioritetas – jie akcentuojami tiek, kiek tai naudinga oponuojant dabartinei liberaliai valdančiajai koalicija, ypač didžiausiems šios partijos priešams konservatoriams.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Galiausiai, liko aptarti lenkų ir rusų tautinėms bendrijoms Lietuvoje atstovaujančią politinę jėgą. Daug klausimų dėl jos nekyla: nors jos atstovai kartais mėgsta pasižymėti didžiajai agresyviajai Lietuvos kaimynei draugiška retorika, LVI analizuojamais klausimais tai abejonių nekelianti nuosekliai konservatyvi ir krikščioniška politinė jėga. Seime partiją atstovauja du nariai – Česlav Olševski ir Rita Tamašunienė – kurie visais nagrinėtais klausimais šią kadenciją balsavo konservatyviai. Partijos pirmininko ir rinkimų į Seimą sąrašo lyderio Valdemaro Tomaševskio veikla taip pat nekelia abejonių – tiek savo pasisakymuose, tiek balsuodamas Europos parlamente jis atstovauja konservatyvias vertybes.  

Bendras vaizdas

Apžvelgus Lietuvos Seime nesančias, bet patekti į jį siekiančias partijas, galima aiškiai matyti, jog jų tarpe dominuoja konservatyvios nuostatos, priešingos pastaruosius keturis metus Lietuvą valdančios konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos vykdomai darbotvarkei. Tarp jų reiktų išskirti Nacionalinį susivienijimą ir Tautos ir teisingumo sąjungą – tai politinės jėgos, kurioms šeimos sampratos, lytiškumo, tėvų teisių, vaikų ugdymo, negimusios gyvybės apsaugos problemos yra tikrai aktualios. Artėjančiuose Seimo rinkimuose jas tikriausiai rinksis konservatyvių ir krikščioniškų politinių nuostatų besilaikantys piliečiai.

Atskiro paminėjimo verta ir Žaliųjų partija, kuri skirtingai nei parlamente esantys valstiečiai ir žalieji, laikosi 180 laipsnių priešingų įsitikinimų vertybiniais klausimais ir yra nuosekliai progresyvistinė politinė jėgą, panaši į parlamentinę Laisvės partiją, tik gal labiau akcentuojanti žaliosios darbotvarkės klausimus. Su pastarąją žalieji nevalstiečiai turbūt ir konkuruos dėl rinkėjų artėjančiuose rinkimuose.

A. Zuoko vadovaujamas „Laisvė ir teisingumas“ bei R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, panašu, mėgina ieškoti vidurio kelio – analizuojant jų veiklą bei pasisakymus galima rasti tiek progresyvistinę ideologiją atitinkančių nuostatų, tiek konservatyvumo apraiškų. Susidaro įspūdis, kad šios partijos labai stengiasi neatbaidyti nei vienų, nei kitų nuostatų besilaikančių rinkėjų.

The post Šarūnas Legatas. Kokias nuostatas atstovauja neparlamentinės partijos, siekiančios patekti į Seimą? appeared first on LAIKMETIS.

Pirmiausiai, už tuos, kurie naikina visą tai, kas man šventa – moters ir vyro santuoka sukurtą Šeimą. Aš nebalsuočiau už tuos, kurie iškart negali atsakyti, kiek yra lyčių. Nebalsuočiau ir už tuos, kurie įstatymais siūlo vaikams kontraceptikus, abortus, narkotikus, alkoholį ir elektronines cigaretes. Nebalsuočiau už tuos, kurie naikina tikėjimą, kartu naikindami viltį ir meilę.

Nerinkčiau ir tų, kurie naikina Konstituciją, o į teismus tiesiai iš Seimo infiltruoja savo partijos ideologus ir vietoj šiandienos problemų sprendimo mums siūlo laukti „Lietuvos 2050“, kurioje... ta pati jų ideologija, tik įvilkta į gražų, blizgantį popieriuką. Visai kaip sovietmečiu – laukti nuostabaus rytojaus, tik... be lietuvių, be mūsų kalbos, be šeimos, be tikrų moterų ir vyrų, nes jie juk gali persigalvoti dėl savo lyties.

Niekada nerinkčiau ir tų, kurie naikina Lietuvą, atimdami jos kalbą, į raidyną įtraukiant nelietuviškas raides, kvailai manipuliuodami, kad pavardė „identifikuoja“ asmenybę! Kiek Lietuvoje Kazlauskų, Petrauskų, Jankauskų ir t. t. Svarstau, kas mane labiau „identifikuoja“ – mergautinė pavardė ar dabartinė, po santuokos? O tų, kurie pasikeitė vardus ir pavardes? Gal jie kaip tik nenorėjo būti „identifikuoti“? Klausimų yra ir daugiau – kodėl norima „identifikuoti“ tik vieną tautinę mažumą? Kaip čia su kitų tautinių mažumų diskriminacija?

Aš nebalsuočiau už tuos, kurie iškart negali atsakyti, kiek yra lyčių. Nebalsuočiau ir už tuos, kurie įstatymais siūlo vaikams kontraceptikus, abortus, narkotikus, alkoholį ir elektronines cigaretes. Nebalsuočiau už tuos, kurie naikina tikėjimą, kartu naikindami viltį ir meilę.

Aš niekada nebalsuočiau už „baidenus“, su visa pagarba jų amžiui, bet jei užlipęs ant scenos neberandi išėjimo... Lygiai taip pat nebalsuočiau už tuos, kuriems dar reikia baigti mokyklas ir universitetus, ir už tuos, kurie šioje kadencijoje siūlo populistinius įstatymo pokyčius, kad nepilnamečiai gali balsuoti savivaldybių rinkimuose. Puikiai suprantu, kad taip mirštančios partijos bet kokia kaina siekia pritraukti sau rinkėjų, o pateikti argumentai, kodėl reikia šio įstatymo, kalba patys už save. Pirmas argumentas – „nieko neatsitiks‘, antrasis – „neatstovaujama ši amžiaus grupė“. O tai kaip su trimečiais, septynmečiais, keturiolikmečiais..?

Nebalsuočiau ir už tuos, kurie negali nieko duoti kitiems, nes patys neturi. Ir tikrai, ne už niekur nedirbusius, nieko nesukūrusius, nieko nepasiekusius. Jie ateina pasiimti. Juos galima pažinti per šventes. Šventes jie švenčia vieni – apsitvėrę barikadomis, policijos „saugomi“ nuo minios, kurios nemaža dalis vėliau turės aiškintis teismuose, kodėl jų tos valdžios nemyli.

Ir žinoma, niekada nebalsuočiau už grupuotę, kuri vadinasi partija, kurioje gerai jaučiasi pedofilai, nes yra iš anksto įspėjami, kad jais domisi prokurorai, kurios narius į Dubajų nemokamai skraidina nacionaline grėsme saugumui esantys „verslininkai“, įsipainioję į kriminalines schemas, o jie patys, turbūt, gali suklastoti ne tik čekučius, bet galimai ir rinkimus.

Už juos aš niekada nebalsuočiau, nes jie nori atimti rinkimus ir demokratiją, šeimą ir valstybę, kalbą ir net mūsų mintis, o juk mūsų Lietuva – mūsų  atsakomybė.

LR Seimo narė ASTA KUBILIENĖ

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos.

The post Asta Kubilienė. Politiko dienoraštis: aš niekada nebalsuočiau už juos appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant pagrindinei Seimo rinkimų dienai. Joje dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.

Penktoje straipsnių ciklo publikacijoje – partijų atsakymai į klausimus, ar jos imtųsi sveikatos sistemos pokyčių ir kokių.

Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Sutelksime ir motyvuosime tiek viešąsias, tiek privačias sveikatos priežiūros įstaigas bendrai veiklai, siekdami kuo geriau patenkinti gyventojų sveikatos priežiūros poreikius, susiejant jų finansavimą su teikiamomis paslaugomis ir pasiektais veiklos rezultatais. 
  
Įdiegsime skaidrią, ekonominiais skaičiavimais pagrįstą sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą, plėsime valstybės laiduojamas – nemokamas – asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios bus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 
 
Užtikrinsime sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams deramą darbo užmokestį, orias darbo sąlygas, peržiūrėsime ir sumažinsime darbuotojams tenkančius darbo krūvius be finansinio nuostolio. Įvesime nulinę toleranciją mobingui sveikatos sektoriuje. 

Laisvės partija

Stiprinsime šeimos gydytojų komandas. Šeimos gydytojo komandos darbas padės didžiajai daliai žmonių išvengti rimtų sveikatos krizių ir patekimų į ligoninę. Ištrauksime psichikos sveikatą iš paraščių Lietuvos biudžete – sieksime psichikos sveikatai tenkančią dalį padvigubinti nuo trijų iki šešių procentų.

Įvesime vakarietiškus standartus sveikatos įstaigų valdyme sumažindami direktorių galią ir sukurdami profesionalias valdybas. Įvykdysime Valstybinės ligonių kasos pertvarką atskirdami fondo administravimo ir paslaugų kontrolės funkcijas.

Stiprinsime mokslu grįstą priklausomybių prevenciją, didinsime paslaugų šeimai ir jaunimui prieinamumą. Atversime naujų ir pažangių vaistų prieinamumą bei retų ligų medikamentinį gydymą, kuris šiandien yra itin ribotas ir brangus.

Liberalų sąjūdis

Imsimės veiksmų užtikrinti realų sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų pasiruošimą karo grėsmei, suteikiant galimybę tiesiogiai kelti kvalifikaciją karo niokojamose valstybėse, sudarysime sąlygas įveiklinti visą sveikatos priežiūros sistemą bei suformuoti vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir kitų būtinų sveikatos sektoriaus prekių atsargas.

Siūlysime atsisakyti poliarizacijos tarp viešojo ir privataus sektoriaus bei liberalizuosime sveikatos draudimo modelį, suteikiant asmeniui savo draudimo lėšų kontrolę ir kartu atsakomybę už jas.

Peržiūrėsime sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, atsižvelgiant į mokslu pagrįstas rekomendacijas bei Europos Sąjungos valstybių patirtį.

Imsimės priemonių, kad iki 2027 metais e.sveikatos sistema pradėtų veikti visavertiškai, sklandžiai ir nuosekliai, o surenkami ir apdorojami duomenys užtikrintų aukštos kokybės individualizuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. 

Lietuvos regionų partija

Sveikatos apsaugos sistemoje, panašiai kaip ir švietimo, matyti aiški privačių ir valstybinių įstaigų priešprieša. Sieksime, kad jos nebeliktų, o medicininių paslaugų teikimo-gavimo sąlygos bei medikų ir kito personalo atlyginimai būtų vienodi.

Lietuvos socialdemokratų partija

Išplėsime privalomojo sveikatos draudimo mokėtojų bazę ir didinsime valstybės įnašą – visos sveikatos paslaugų grandys bus geriau finansuojamos. Nutrauksime gydymo skyrių naikinimą regionuose ir stabdysime sveikatos paslaugų privatizaciją. Mažinsime eiles sveikatos įstaigose pertvarkydami dabar egzistuojančią siuntimų sistemą ir sukurdami efektyvų ryšį tarp šeimos gydytojų ir specialistų. Dėsime visas pastangas, kad pacientai nemokėtų jokių priemokų už sveikatos draudimu garantuotas ir iš biudžeto apmokamas paslaugas.

Didinsime finansavimą sunkių ir retų ligų gydymui skirtiems vaistams  kompensuoti. Užtikrinsime, kad būtų parengiama daugiau medicinos specialistų, ypač slaugytojų, didinsime jų atlyginimus. Skatinsime sveiką gyvenseną ir mitybą bei judėjimą, plėsime elgsenos korekcijos priemones. Investuosime į prevencinių, profilaktinių ir reabilitacijos priemonių prieinamumą bei efektyvumą, plėsime telemedicinos paslaugas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Išsaugosime sveikatos priežiūrą regionuose, sustabdysime sistemos privatizaciją, rūpintumėmės, kad netruktų specialistų. Skirsime didelį dėmesį gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų rengimo sistemai, teikdami jai būtiną finansavimą. Sustabdysime nemokšišką ir į sovietmečio laikus grąžinančią valdančiųjų sveikatos sistemos reformą, kuomet jungiama pirminė sveikatos priežiūra ir stacionarai, panaikinsime su tuo susijusią finansinę diskriminaciją.

Decentralizuosime sveikatos priežiūros paslaugas, kad jos labiau atitiktų vietos poreikius. Pripažinsime šeimos gydytojų trūkumo rajonuose problemą prioritetine, stiprinsime pirminę sveikatos priežiūros grandį regionuose. Išsaugosime pediatrų pareigybes, sudarysime sąlygas į juos kreiptis tiesiai.

Didinsime pirminei sveikatos priežiūrai tenkančią finansavimo proporciją. Ji turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. visai sistemai skirto finansavimo. Įgyvendinsime tyrimams skirto finansinio krepšelio atskyrimą (...).

Pirminė sveikatos priežiūra turi būti maksimaliai arti paciento. Todėl sukursime paskatas šioms paslaugoms išlikti regionuose. Plėsime ambulatorinės slaugos paslaugas. Numatysime didesnį finansavimą psichikos sveikatos priežiūros centrams, kurie yra reikšminga pirminės sveikatos priežiūros institucija, esanti arti gyventojo.

Mažinsime šeimos gydytojo komandai primestą biurokratiją – naikinsime jokios vertės pacientui nekuriantį darbą, atsisakysime perteklinio reguliavimo (...).

Valstybės lygiu skatinsime, kad gyventojai atvyktų į sveikatos patikras, prieš tai įvertinę šių programų naudą išsaugant sveikatą.

Didinsime medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumą vaikams su negalia. Didinsime klinikinio logopedo, ergoterapeuto paslaugų prieinamumą vaikams su raidos sutrikimais virš septynerių metų. Plėsime vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos prieinamumą, tam panaudodami buvusių gydymo įstaigų patalpas (...). 

„Nemuno aušra“

Programoje planuojame stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, atlikti jos auditą ir ištaisyti jo nustatytas klaidas. Įsipareigojame apsispręsti dėl kiekvienai Lietuvos savivaldybei palankios sveikatos priežiūros įstaigų tinklo kūrimo bei valdymo strategijos. Tuo tikslu platesnius įgaliojimus suteiksime regionų plėtros taryboms ir skatinsime savivaldos susitarimus regioniniu lygmeniu. 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Valstybės tikslas yra teikiant gydymo ir visuomenės sveikatos paslaugas, ilginti bendrą ir sveiką gyvenimo trukmę. Kadencijos pradžioje buvo išsikelti ambicingi tikslai – sumažinti išvengiamą mirtingumą nuo 186 (2017 metais) iki 100 (2030 metais), sumažinti gyventojų tenkančias išlaidas sveikatos paslaugoms nuo 32,3 proc. (2019 metais) iki 15 proc. (2030 metais), padidinti e.sveikatos naudojimą gydymo įstaigose iki 98 proc. (2030 metais), taip sujungiant viskas visas gydymo įstaigas į tinklą, padidinant sveikatos paslaugų prieinamumą.

Per šią kadenciją buvo priimti svarbūs sprendimai, kurie neabejotinai prisidės prie išvardintų tikslų pasiekimo. Tai centralizuotas greitosios medicinos pagalbos teikimas, išgrynintos arčiausiai namų gyventojams reikalingos sveikatos paslaugos, kurios teikiamos per sveikatos centrus, konsoliduotos visuomenės sveikatos įstaigos.

Kaip pagrindinius darbus sveikatos sistemoje įvardintume pažangių pertvarkų tęstinumą. Sveikatos centrai per artimiausius dvejus metus sulauks bendrai 122 mln. eurų investicijų, kurios leis regionuose užtikrinti, kad naujų ir esamos sveikatos paslaugų apimtys augs dešimtadaliu. Keičiant paslaugų struktūrą ir toliau bus plečiamos ambulatorinės, slaugos ir dienos paslaugos, taip tenkinant amžėjančios visuomenės poreikį sveikatos paslaugoms. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba atnaujins iškvietimo valdymo sistemą, investuos į darbuotojų kompetencijas, atnaujins autoparką, artinant greitosios medicinos pagalbos paslaugas prie žmonių. Konsoliduotos visuomenės sveikatos institucijos bus efektyvinamos, kad valstybės lėšos visuomenės sveikatai būtų panaudojamos kuo efektyviau ir prasmingiau.

The post Ką partijos siūlo keisti sveikatos sistemoje appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Joje rinkimuose dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.

Trečiojoje straipsnių ciklo publikacijoje partijų klausėme, kiek lėšų gynybai turėtų skirti Lietuva, skaičiuojant nuo BVP. Taip pat domėjomės, ar politinės jėgos tęstų dabartinį ginkluotės įsigijimo planą, ar perdėliotų prioritetus.

Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Mūsų požiūris – labai paprastas: tiek, kiek šiuo metu gynybai reikia, tiek reikia ir skirti. Kalbant apie gynybą, labai svarbus prioritetų klausimas. Gali būti ir taip, kad vienais metais gali reikėti skirti 4,5 proc. (nuo BVP – BNS), o kitais gal bus reikalingi vos 2,5 procento. Tobulinsime ginkluotės įsigijimo planą pasitelkus profesionaliausius žmones, išmanančius gynybos ir nacionalinio saugumo klausimus. 

Laisvės partija

Finansavimas gynybai turėtų siekti bent 4 proc. BVP. Svarbiausi prioritetai – oro gynybos, toliašaudės artilerijos, dronų pajėgumų stiprinimas, profesionalios kariuomenės, savanorių ir šaulių aprūpinimas, Vokietijos brigadai priimti reikalingos infrastruktūros užtikrinimas. 

Liberalų sąjūdis 

Lietuva turi padidinti savo gynybos biudžetą, kad galėtų įsigyti daugiau ginkluotės ir apmokyti daugiau karių, todėl palaikome iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. nuo BVP. Būtina užtikrinti tvarų gynybos finansavimo modelį. Gynybos finansavimas yra ne vien valstybės biudžeto klausimas, siūlome naudoti skirtingus gynybos finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, skolinimąsi iš gyventojų obligacijomis, taupymo lakštais). 

Numatysime finansavimo programas, leidžiančias Lietuvos verslui kurti ir vystyti gynybos ir viešojo saugumo tikslais naudojamus įrenginius ar sprendinius. Sudarysime sąlygas verslui investuoti į karo pramonę, svarstysime suteikti papildomas mokesčių lengvatas. Lietuva turi stiprinti savo kibernetinį saugumą, kad apsigintų nuo Rusijos kibernetinių atakų, todėl investuosime į kibernetinio saugumo infrastruktūrą, darbuotojų mokymą, stiprinsime kibernetinio saugumo incidentų valdymo pajėgumus. 

Lietuvos regionų partija 

Lietuva turėtų skirti ne mažiau procentų nuo BVP, negu sudaro visų Europos Sąjungos šalių skiriamų procentų vidurkis. Prioritetas turėtų būti oro gynyba ir civilinė sauga. Visos kitos ginkluotės pirkimas derinamas su kitomis NATO narėmis. 

Lietuvos socialdemokratų partija

Sprendžiant dėl gynybos finansavimo dydžio itin svarbus yra karinis patarimas – mūsų kaip politikų pareiga yra priimti sprendimus, reikalingus valstybės saugumo užtikrinimui, o tam turime girdėti kariuomenės vertinimą kaip geriausiai atliepti Lietuvos poreikius gynybos srityje. Ir vienas iš svarbiausių akcentų, ką pabrėžia kariškiai bei karybos ekspertai, yra gynybos finansavimo stabilumas. Todėl nustatyti tam tikras grindis yra svarbu ir kariniam planavimui, ir kaip politinės valios išraiška, ir kaip strateginės komunikacijos elementas, parodant sąjungininkams (ir agresoriui) savo įsipareigojimų rimtumą bei atsakomybę. Dėl to ir rengiant paskutinįjį nacionalinį susitarimą dėl gynybos pritarėme prezidento pozicijai dėl būtinybės jame įtvirtinti finansavimo gynybai ambiciją. Laikomės nuostatos, kad gynybos finansavimui turėtų būti skiriama ne mažiau nei 3,5 proc. nuo BVP.

Kalbant apie ginkluotės įsigijimo planus, svarbiausia yra: oro gynybos poreikio atliepimas, kuris yra aktualus viso Aljanso kolektyvinei gynybai, bei išlaidų gynybai dalies ginkluotės ir technikos įsigijimams didinimas. Vystant nacionalinę diviziją, svarbu Vokietijos brigados dislokavimo fone išmintingai derinti sunkiosios technikos ir ginkluotės įsigijimus taip, kad tai geriausiai užtikrintų funkcinį suderinamumą bei stiprintų strateginę partnerystę. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Girdėtume karininkijos lūkesčius, vykdytume NATO bendrus planus. Gynybai skiriamos lėšos turi derėti su konkrečiais poreikiais ir planais.

„Nemuno aušra“ 

Manome, kad yra svarbu kalbėti ne apie procentus ir varžytis, kas pasiūlys didesnius, o priimti sprendimus aiškiai nusistatant prioritetus ir užtikrinti pirmaeilį jų finansavimą, vykdyti skirtų lėšų skaidraus panaudojimo priežiūrą. Dangaus apsaugojimą, Vokietijos brigados buvimą, divizijos išvystymą laikome prioritetais, nes jie – esminiai Lietuvos atgrasymo politikai.  

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Nereikėtų prisirišti prie išvestinių dydžių, o labiau prie konkrečių poreikių vertės eurais, nes, išlaikant tą pačią sumą eurais, jeigu valstybė patirtų ekonomikos nuosmukį – įvyktų paradoksas ir krašto apsaugos finansavimas procentu nuo BVP paaugtų. Svarbu pabrėžti, jog per mūsų kadencijos laikotarpį Krašto apsaugos biudžetas augo 2,4 karto – nuo 1 mlrd. iki 2,4 mlrd. eurų arba iki 3,2 proc. BVP. Už šiuos pinigus jau dabar galime kurti lietuvišką diviziją, stiprinti oro gynybą, įgyvendinti visuotinės gynybos principą.  

Mūsų uždavinys – ne pavieniai procentai, o sėkmingai pradėtų darbų tęsinys. Kalbėdami apie finansavimą gynybai turime ne tik įvertinti, kokią naudą gausime už jau skirtą finansavimą, tačiau ko papildomai Lietuvos saugumui reikia daugiau arba greičiau. Būtent čia yra užprogramuotas natūralus konfliktas, kadangi visuomet galime norėti daugiau ar greičiau, tačiau spartą riboja gamybiniai karinės pramonės pajėgumai, prioritetai, Ukrainos ginkluotės poreikiai ir kitos aplinkybės. Konkretus procentas, šiuo atveju, nebūtų tikslingas pasakyti, tačiau aišku, kad kalbėdami apie Lietuvos gynybos poreikius kalbame apie 3 proc. ir daugiau, tačiau kiek daugiau – priklausys nuo galimybių ir poreikių konkrečiais atskirais momentais.

Dabartinis ginkluotės įsigijimo planas yra suderintas su kariniu patarimu, todėl perdėlioti naujų prioritetų neketiname, nebent, užsitikrinę didesnį finansavimą, galėtume stiprinti esamus pajėgumus ir dėlioti naujus prioritetus, pavyzdžiui, kaip oro gynyba. 

The post Partijų siūlymuose – įvairūs gynybos prioritetai appeared first on LAIKMETIS.