Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų.

Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, įskaičiuojant laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 metų turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, iki 2030 metų suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.

Nurodoma, kad kuriant diviziją reikia įsigyti tinkamos ginkluotės, įskaitant tankus, reaktyvines salvinės ugnies sistemas, tolimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

Anot programos projekto, esminis Lietuvos saugumo garantas tebėra NATO, tačiau būtina plėtoti bei praktiškai įgyvendinti ir savo visuotinės gynybos modelį, sutelkiant civilinius bei karinius valstybės išteklius atgrasymui ir gynybai.

esminis Lietuvos saugumo garantas tebėra NATO, tačiau būtina plėtoti bei praktiškai įgyvendinti ir savo visuotinės gynybos modelį

„Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, būtina priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius“, – teigiama dokumente.

Jame pažymima, kad dar taikos metu būtina sukurti karo komendantūrų sistemą savivaldybėse. Esant karo padėčiai, jos atliktų ginkluotąsias pajėgas remiančias užduotis, užtikrintų ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą, sąveiką tarp kariuomenės ir savivaldybės institucijų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad stiprinant Karines oro pajėgas, reikia pakeisti techniškai pasenusią įrangą naujomis, NATO reikalavimus atitinkančiomis sistemomis. Be to, artėja esamų karo laivų eksploatacijos ciklo pabaiga, todėl būtina užtikrinti karo laivų flotilės modernizavimą.

Dokumente kalbama ir apie karinės infrastruktūros plėtrą, karinio mobilumo gerinimą, kt.

Seimui priėmus šią programą Vyriausybė privalėtų per tris mėnesius parengti, su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu suderinti bei patvirtinti septynerių metų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą.

Politikai, verslo atstovai, ekspertai toliau tęsia diskusijas, siekiant nuo kitų krašto apsaugai skirti bent 3 proc. BVP.  Tarp minimų siūlymų – pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimas, skolinimasis, lengvatų peržiūrėjimas.

The post Parlamentarai balsuos dėl siekio nuo kitų metų gynybai skirti 3 proc. BVP appeared first on LAIKMETIS.

Prieš kelis mėnesius prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad pritaria teisės į abortą įtvirtinimui konstitucijoje, ir parlamento nariams buvo pateiktas vyriausybės inicijuotas įstatymo projektas. Jis parengtas po ankstesnių įstatymų projektų, kuriuos iš pradžių pateikė kairiojo sparno parlamento nariai, siekiantys pateikti Prancūzijos atsaką į Roe vs Wade sprendimą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kairieji pasinaudojo šio Amerikos įvykio suteikta galimybe teigti, kad Prancūzijoje abortų praktikavimui irgi "gresia pavojus" ir kad geriausias atsakas - įtvirtinti jį konstitucijoje. Tariamas abortų "pavojus" Prancūzijoje iš tiesų yra tik pretekstas, nes naujausi statistiniai duomenys rodo, kad abortų skaičius Prancūzijoje jau kelerius metus nuolat auga.

Kairieji pasinaudojo šio Amerikos įvykio suteikta galimybe teigti, kad Prancūzijoje abortų praktikavimui irgi "gresia pavojus"

Likus kelioms dienoms iki balsavimo Nacionalinėje asamblėjoje, Senato pirmininkas Gérard'as Larcher'is, centro dešiniosios Les Républicains partijos narys, pareiškė, kad nepritaria abortų įtraukimui į Konstituciją, motyvuodamas tuo, kad Konstitucija yra pamatinis dokumentas, apibrėžiantis valdžios įgyvendinimo taisykles, ir kad ji neturi tapti "socialinių ir visuomeninių teisių katalogu". Jo autoriteto žodžiai neturėjo jokios įtakos parlamento nariams, kurie antradienį, sausio 30 d., didele balsų dauguma balsavo už įstatymo projektą.

Iš viso 493 Prancūzijos parlamentarai patvirtino, kad į Konstituciją būtų įtraukta "moterims garantuojama laisvė pasinaudoti savanorišku nėštumo nutraukimu", oficialiais žodžiais tariant. "Laisvės", o ne "teisės" idėja - tai diskusijų, vykusių nagrinėjant ankstesnius įstatymų projektus, rezultatas. Senatoriams pavyko primesti sąvoką "laisvė", kuri, jų nuomone, buvo moraliai priimtinesnė nei "teisė" į abortą. Vyriausybės parengtame konstitucinės reformos projekte ši formuluotė išliko.

Tarp 493 deputatų buvo visi kairieji: socialistai, žalieji, taip pat E. Macrono Renesanso frakcijos nariai, kurie balsavo vienbalsiai. Dešiniųjų parlamentinės frakcijos buvo susiskaldžiusios. Prieš įstatymo projektą balsavo tik 30 parlamentarų iš Les Républicains (15 parlamentarų), Marine Le Pen Nacionalinio susivienijimo (12 parlamentarų) ir nepriklausomų parlamentarų gretų. Kai kurie dešiniųjų veikėjai nusprendė susilaikyti, tarp jų - suverenistas Nicolas Dupont-Aignan ir 14 RN parlamentarų.

Verta pažymėti, kad už jį balsavo žymūs LR ir RN partijų veikėjai: Éric Ciotti, dabartinis Les Républicains partijos pirmininkas, kuris niekada neslėpė, kad pritaria abortams kaip "pagrindinei moterų teisei", ir Marine Le Pen, RN parlamento narių lyderė. Šiuo balsavimu ji aiškiai parodė savo norą įsilieti į dominuojančią vertybių sistemą, o susilaikymas galėjo parodyti bent jau nepritarimą abortų įtvirtinimo Konstitucijoje principui, jei ne labiau poleminį pasipriešinimą abortams. Būtent šiuo klausimu Les Républicains, pasisakydami Gérard'o Larcherio pareiškimu, bus parodę daugiau lankstumo ir išminties, o Emmanueliui Macronui pasiuntę signalą, kad politiškai ne viskas įmanoma.

Marine Le Pen nusprendė suteikti savo parlamentinei frakcijai laisvą balsavimą tokiu jautriu klausimu. Todėl antradienio, sausio 30 d., balsavimas aiškiai atskleidė progresyvųjį Nacionalinio susivienijimo sparną ir konservatyvųjį sparną, kuriam priklauso keletas veikėjų iš Prancūzijos pietų, pavyzdžiui, Marie-France Lorho arba Hervé de Lépinau-Marion Maréchal buvęs kandidatas į deputatus 2012 m., kai pastarasis buvo išrinktas Nacionalinio fronto deputatu.

sausio 30 d., balsavimas aiškiai atskleidė progresyvųjį Nacionalinio susivienijimo sparną ir konservatyvųjį sparną

Kitas etapas - senatoriai nagrinės konstitucinės reformos projektą. Sausio 23 d. pareiškime Senato pirmininkas Žeraras Larcheras (Gérard Larcher) paragino savo kolegas Les Républicains senatorius blokuoti įstatymo projektą. Taip jie pademonstruotų savo priešiškumą Emanueliui Makronui ir jo partijai, ypač po to, kai Rachida Dati pasitraukė iš LR gretų ir prisijungė prie Attalio vyriausybės, o tai sukėlė didelį pasipiktinimą šalies viduje.

Dar neaišku, ar bus laikomasi Larcherio ir Retailleau nurodytos krypties. Jei Senatas atsidurtų aklavietėje, Emmanuelis Macronas negalėtų sušaukti abejų Kongreso rūmų, kad galutinai patvirtintų konstitucinę reformą.

The post Prancūzijoje parlamentarai teisę į abortą įtraukė į Konstituciją appeared first on LAIKMETIS.

Jo grasinimas gali kelti problemų keliems parlamento nariams, nes didžiosios opozicinės partijos išreiškė paramą dabartinio abortų draudimo panaikinimui. Dauguma partijų lyderių yra praktikuojantys katalikai, praneša "Notes from Poland".

Poznanės arkivyskupas ir Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas Stanislavas Gądeckis (Stanislaw Gądecki) kalba aiškiai. "Žmogaus gyvybė yra šventa ir neliečiama visais aspektais ir bet kokiomis sąlygomis", - sakė jis praėjusią savaitę per kasmetinį Gyvybės ir šeimos žygį.

Pasak Gądeckio, pagarba "kiekvienai nekaltai žmogaus gyvybei reikalauja įžvelgti teisę pagal sąžinę nesutikti su abortais ir eutanazija". Todėl jis paragino medicinos personalą niekada nevykdyti tokio prašymo, rašo Wpoznaniu.

jie turi drąsiai stoti gyvybės pusėje, ypač teisinio reguliavimo srityje. Tokia yra deputatų ir senatorių užduotis; tokia yra ir Seimo užduotis

Jis pabrėžė, kad už šią pagarbą žmogaus gyvybei yra atsakingi valdantieji. "Pašauktieji tarnauti žmogui, bendrajam gėriui, jie turi drąsiai stoti gyvybės pusėje, ypač teisinio reguliavimo srityje. Tokia yra deputatų ir senatorių užduotis; tokia yra ir Seimo užduotis. Tai užduotis visų tų, kurie naudojasi didesne visuomenės parama ir todėl taip pat turėtų rodyti didesnę pagarbą gyvybei.

Įstatymas, pažeidžiantis prigimtinę vaiko teisę į gyvybę, yra neteisingas. Kiekvienas parlamento narys, kuris balsuoja prieš gyvybę, daro sunkią nuodėmę ir negali priimti Šventosios Komunijos", - kalbėjo arkivyskupas.

Šiemet Poznanėje vykusio žygio už gyvybę šūkis buvo "Kartu už gyvybę". Tikėtasi, kad eisenoje dalyvaus apie 2000 žmonių, rašė "Wiadomosci Gazeta". Be arkivyskupo Gądeckio, eisenoje dalyvavo Poznanės metropolitas ir Didžiosios Lenkijos vaivada.

2020 m. Lenkijos Konstitucinis Teismas sugriežtino šalies abortų įstatymą. Nutraukti nėštumą dabar leidžiama tik retais atvejais, o įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje.

Romos katalikų bažnyčia palaikė šį griežtą abortų įstatymą. Tačiau opozicinės partijos bandė jį atšaukti. Didžiausios opozicinės partijos lyderis Donaldas Tuskas nori įvesti abortus iki 12 nėštumo savaitės.

The post Lenkijos vyskupai: politikai, balsuojantys už abortų įstatymus, negali priimti Komunijos appeared first on LAIKMETIS.

Jis BNS sakė dokumentą pateikęs Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriatui.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.

Šiuo metu Seimo plenariniai posėdžiai nevyksta, jie prasidės kovo 10-ąją. Seimo pirmininkė pirmadienį žurnalistams sakė, kad dėl šio klausimo šaukti neeilinės parlamento sesijos neverta.

Seimo pirmininkė pirmadienį žurnalistams sakė, kad dėl šio klausimo šaukti neeilinės parlamento sesijos neverta

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Konstatavus tokį pažeidimą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

The post Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą parėmė 46 parlamentarai appeared first on LAIKMETIS.

Seimo nariai teigia, kad, esant nepalankiai ekonominei situacijai, šeimoms dažnai nebepakanka pajamų patenkinti būtinus vaikų poreikius. Skiriami vaiko pinigai esant aukštai infliacijai tiesiog prarado didelę dalį savo vertės.

„Šeimos, auginančios vaikus, patiria didesnes išlaidas, tad natūralu, kad joms turime padėti papildomai. Nors gyventojų pajamos vis dar auga, tačiau paskutiniai duomenys rodo, kad infliacijos neaplenkia. Deja, ir artimiausios ateities perspektyvos gana miglotos: ekonomikai balansuojant ties recesijos riba, labai tikėtina, kad atlyginimų augimas gali prislopti, o valdžios padarytos klaidos energetikos sektoriuje lems tolesnį aukštą infliacijos lygį. Todėl turime imtis pasiūlymų ir didinti realias šeimų pajamas“, – projekto svarbą nusakė parlamentaras V. Gapšys.

Projekte siūloma įsigaliojimo datą numatyti nuo kitų metų sausio 1-osios. Šis projektas nekeistų dabar galiojančios vaiko pinigų skyrimo tvarkos, bet ją papildytų ir užtikrintų didesnes pajamas į rankas

Projekte siūloma įsigaliojimo datą numatyti nuo kitų metų sausio 1-osios. Šis projektas nekeistų dabar galiojančios vaiko pinigų skyrimo tvarkos, bet ją papildytų ir užtikrintų didesnes pajamas į rankas. „Toks projektas yra pirma iš priemonių, kurias siūlysime priimti kartu su ateinančių metų biudžetu, bet ne vienintelė. Valdančioji koalicija per dvejus metus neparengė mokesčių reformos, nekreipė dėmesio į vis besikaupiančius debesis virš šalies ūkio, todėl Seimo nariai tiesiog privalo reaguoti“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.

The post Parlamentarai siūlo grąžinti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaikus appeared first on LAIKMETIS.

„Galime pasidžiaugti, kad vakar dienos duomenimis, kuriuos gavome dienos pabaigoje, jau 90 Seimo narių jau pateikė reikiamus dokumentus, jie galės patekti į Seimą įprasta tvarka“, – LRT ketvirtadienį teigė Modestas Gelbūda.

Pasak kanclerio, absoliuti dauguma pateikusių dokumentus yra pasiskiepiję.

Seimas gruodžio pabaigoje priėmė Seimo statuto pataisas, kad nuo sausio į parlamentą Seimo narys galės įeiti tik pateikęs dokumentą, patvirtinantį, jog yra pasiskiepijęs nuo COVID-19 arba persirgęs šia liga. 

Kancleris taip pat pabrėžė, kad Seimo nariai prieš įeidami į Seimą turi galimybę pateikti ir galiojantį neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Seimo nariai prieš įeidami į Seimą turi galimybę pateikti ir galiojantį neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Pagal nustatytą tvarką, parlamentarai kanceliarijai turi iki sausio 6 dienos pateikti reikalingus dokumentus, o iki sausio 10 dienos – neigiamą COVID-19 testą. To nepadarius, jų kortelės nuo sausio 11 dienos bus deaktyvuotos ir jie negalės patekti į Seimą.

M. Gelbūda sako, kad likę Seimo nariai dar turi laiko pateikti dokumentus.

„Tikrai dar laikas, kurio gerbiami Seimo nariai turi, jo dar yra daug ir aš tikiu, kad absoliuti dauguma tuos duomenis pateiks ir galės atlikti tą darbą, kuriam Lietuvos Respublikos piliečiai juos rinko“, – tvirtino kancleris. 

Jis pripažino, kad dėl šios tvarkos „gali būti tų veiksmų ar provokacijų“, tačiau tam Vadovybės apsaugos tarnyba yra pasiruošusi „reaguoti į Seimo narių veiksmus, kurie skirsis nuo nustatytos tvarkos“.

Nauja tvarka numato, kad minėti reikalavimai bus taikomi ir Seimo narių į susitikimus uždarose parlamento patalpose kviečiamiems asmenims.

Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams ir žurnalistams, kanceliarijos darbuotojai, pateikę dokumentus dėl imuniteto, įeina automatiškai su darbuotojo kortele.

The post Dauguma parlamentarų jau pateikė dokumentus apie skiepus, kad galėtų patekti į Seimą appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad tai yra natūralus sprendimas, jeigu mes jau reikalaujam galimybių paso įeinant į įvairias vietas, kur žmonės susiburia, būtų labai etiška, jei pats parlamentas tokius sprendimus priima“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat priminė, kad panaši tvarka nustatyta kaimyninėje Latvijoje. 

„Tarkime, Latvijoje, kur buvo nustatyta pareiga tam tikrų profesijų žmonėms skiepytis, Latvijos parlamentas priėmė sprendimą savo pačių atžvilgiu, kad žmonės, kurie neskiepyti, neturi galimybės dalyvauti parlamento posėdžiuose“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pažymėjo, kad sprendimus dėl koronaviruso pandemijos valdymo priimanti Vyriausybė negali nustatyti reikalavimų Seimo nariams.

„Vyriausybė negali nustatyti reikalavimų Seimo atžvilgiu, tai būtų nekonstituciška“, – konstatavo I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad balsuos už reikalavimą įvesti galimybių pasą Seimo nariams, tačiau sutinka, kad tiek politikų, tiek teisininkų nuomonės, ar toks reikalavimas neprieštarautų Konstitucijai, išsiskiria.

Šiandien Seimas apsispręs, aš balsuosiu „už“.

„Šiandien Seimas apsispręs, aš balsuosiu „už“, nes manau, kad Seimo nariai turi rodyti pavyzdį“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Seimo statuto pataisos, kad per koronaviruso pandemiją parlamentarai į Seimo rūmus būtų įleidžiami tik su galimybių pasu.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma siūlo nustatyti, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės arba paskelbus karantiną, Seimo narys gali įeiti į Seimo rūmus Seimo valdybos nustatyta tvarka pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams.

Jeigu tokio dokumento neturintis parlamentaras nedalyvautų Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, būtų laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

Taip pat pandemijos metu Seimo narys rinkėjus į susitikimus uždarose patalpose galėtų kviesti tik tuo atveju, jeigu turi tokį dokumentą.

Seimo vicepirmininkas J. Razma sako, kad ši pataisa padėtų Seimui išvengti kritikos, jog paprastiems piliečiams nustatomos vienos taisyklės, o parlamentarams – kitos.

Vyriausybės sprendimu tam tikrų profesijų atstovai, jeigu nėra pasiskiepiję nuo COVID-19, privalo reguliariai testuotis. Nuo gruodžio valstybė atsisakė mokėti už jų testus, tai turi daryti patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jei sutinka. Nesitestuojantys asmenys nušalinami nuo darbo.

Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams, žurnalistams ir kanceliarijos darbuotojams.

Seimo valdyba dar vasarą svarstydama tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ar darbuotojų, aptarė ir galimybę reikalauti jo iš parlamentarų. Vis dėlto tąkart konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka gali būti patvirtinta Seimo statuto pakeitimais.

The post Galimybių paso taikymas Seimo nariams būtų etiškas sprendimas - premjerė appeared first on LAIKMETIS.

Parlamento narys buvo mirtinai subadytas per susitikimą su savo apygardos rinkėjais praėjusią savaitę.

Pasak pareigūnų, 25 metų britas Ali Harbi Ali (Ali Harbis Ali), kilęs iš Somalio, buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje Pajūrio Li miestelyje, esančiame į rytus nuo Londono. Jam taip pat gresia atskiras kaltinimas rengus teroro aktus.

Karališkoji prokuratūros tarnyba nurodė, kad ji „teismui teigs, jog ši žmogžudystė yra susijusi su terorizmu, tai yra ji buvo įvykdyta tiek dėl religinių, tiek dėl ideologinių motyvų“.

Pasak JK prokuratūros specialiojo nusikalstamumo ir kovos su terorizmu skyriaus vadovas Nicko Price'o (Niko Praiso), taip nuspręsta „peržiūrėjus Londono policijos tyrimo metu surinktus įrodymus“.

Londono policijos specialiųjų operacijų komisaro padėjėjas Mattas Jukesas (Metas Džiuksas) žurnalistams sakė, kad tyrimas dar tęsiamas.

„Žiniasklaidoje buvo daug spekuliacijų dėl kaltinamojo kilmės, istorijos ir motyvų, – sakoma jo pranešime. – Suprantu didžiulį visuomenės susidomėjimą šia byla.“

„Bet dabar, kai jau pareikšti kaltinimai, labai svarbu, kad visi komentuojantys ką nors viešai būtų santūrūs, kad ateityje tai kaip nors nepakenktų teisminėms procedūroms“, – perspėjo M. Jukesas.

Vėliau ketvirtadienį kaltinamasis turėtų stoti prieš teisėjus Londone.

Beveik 40 metų parlamente dirbusio ir karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) 2015 metais į riterius įšventinto D. Amesso mirtis sukrėtė visą Britaniją, bet ypač jos politikus, kurie visad didžiuojasi esą lengvai pasiekiami savo rinkėjams. Ji taip pat paskatino diskusijas aukščiausiuose politikos sluoksniuose, kaip šalis saugo savo lyderius ir tvarkosi su ekstremizmu šalies viduje.

D. Amessas buvo nužudytas praėjus kiek daugiau nei penkeriems metams po to, kai ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas nužudė leiboristų parlamentarę Jo Cox (Džo Koks). Ji buvo pirmoji nužudyta JK įstatymų leidėja nuo tada, kai beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytas taikos susitarimas nutraukė smurtą Šiaurės Airijoje.

69 metų D. Amessas, penkių vaikų tėvas, buvo padurtas per susitikimą su savo rinkėjais bažnyčios salėje.

The post Somaliečiui pareikšti kaltinimai nužudžius britų parlamentarą D. Amessą appeared first on LAIKMETIS.

„Nelabai įsivaizduoju vakarietiškoje, demokratiškoje valstybėje atšaukimo mechanizmo. Mes turime labai aiškius mechanizmus – turime Seimo narių apkaltą, kurios procedūra yra ir naudota ne vieną kartą, ir yra aišku, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma, bet svarbiausias mechanizmas yra rinkimai“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Taip ji komentavo Prezidentūros užsakymu atliktą visuomenės nuomonės apklausą dėl Seimo narių atšaukimo.

Apklausoje teirautasi, ar piliečiams turėtų būti suteikta teisė atšaukti iš Seimo išrinktus narius. Į šį klausimą 82,2 proc. respondentų atsakė teigiamai, 7 proc. – neigiamai, o 10,8 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad apklausos rezultatų dar nėra mačiusi, tačiau pridūrė, kad jau šiuo metu „turime labai aiškius demokratinius įrankius, kokie ir turėtų būti vakarietiškoje, civilizuotoje, demokratinėje valstybėje“.

Pasak jos, būtent rinkimai sudaro geriausias sąlygas žmonėms nerinkti tų politikų, kurie netinkamai atstovo jų interesams.

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus.

BNS paprašius visų šios apklausos rezultatų, prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis pirmadienį pateikė 14 apklausos klausimų ir atsakymų į juos, nurodęs, jog apklausoje užduota „keliolika klausimų“.

Vėliau perklaustas jis patvirtino, kad klausimų buvo daugiau, šešiolika, tačiau likusių dviejų Prezidentūra iš pradžių viešinti nesutiko.

Vis dėlto, po kelių BNS užklausų Prezidentūra galiausiai pateikė pilną klausimyną. Paaiškėjo, kad tarp apklausos klausimų, kurių Prezidentūra nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą.

The post Parlamentarų atšaukimas demokratinėse valstybėse neįsivaizduojamas – Seimo pirmininkė appeared first on LAIKMETIS.