Lapkričio 10 d., sekmadienį, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM kanonine vizitacija lankėsi Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos ir Lukštų Šv. Jono apaštalo ir evangelisto parapijose, kuriose darbuojasi kun. Aivaras Kecorius.

Kunigas detalioje ataskaitoje pristatė Juodupės ir Lukštų parapijų gyvenimą. Priimdamas klebono ataskaitą, vyskupas padėkojo už nuveiktus darbus šiose parapijose ir paragino susirinkusiuosius ir toliau palaikyti bei pagelbėti klebonui rūpintis savo parapija. Šv. Mišias vyskupas, kaip įprasta vizitacijos metu, aukojo už visus gyvus ir mirusius parapijų gyventojus, ten besidarbavusius kunigus, geradarius, kurių netrūksta iki šiol.

Homilijoje ganytojas, komentuodamas sekmadienio Evangeliją (Mk 12,38-44), priminė tikintiesiems, kad iš širdies paaukotas laikas parapijai vienokia ar kitokia tarnyste, taip pat ir auka, pirmiausia praturtina ir gaunantįjį, ir duodantį, nes dėl Jėzaus padaryta auka, niekada nelieka bergždžia. Tas, kuris duoda, ir duoda taip, kad skauda, gauna vidinį džiaugsmą, išsilaisvinimą ir ramybę, kurie žmogų padaro laimingą. L. Vodopjanovas palinkėjo, kad dalinimasis padarytų visus turtingus vidumi: gerumu, atlaidumu, pagarba vieni kitiems bei Dievo malone, be kurios mes negalime net melstis.

The post Panevėžio vyskupas aplankė Lukštų ir Juodupės parapijas appeared first on LAIKMETIS.

„Džiaugiamės gerbiamo dvasininko atvykimu. Po pamaldų gražius sveikinimus mylimam arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui pasakė Domeikavos ir Lapių seniūnijų, mokyklų atstovai bei pastoracinių tarybų nariai. Nuoširdžiai dėkojame arkivyskupui už skirtą laiką mums", - rašo Domeikavos Lietuvos kankinių parapija.

The post Kauno arkivyskupas K. Kėvalas lankė parapijas, bendravo su jų bendruomenėmis appeared first on LAIKMETIS.

Amerikietės Siuzanos Kraus oda pašiurpo, kai Detroito Šv. Hiacinto parapijos rūsyje ji aptiko puošnią karūną, besipuošiančią 12 žvaigždžių.

Kadaise šis brangus vietinės Bažnyčios istorijos fragmentas rytinėje Detroito dalyje esančioje parapijoje buvo laikomas seniai pamiršta parapijos legendos dalimi, - parapijos Nekaltojo Prasidėjimo statulos galvos papuošalu.

„Tai originalus galvos apdangalas iš tų laikų, kai ji buvo prie pagrindinio altoriaus Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje [Detroite]“, - Detroito katalikams aiškinio parapijos zakristijonas. - Ji buvo be jo 40 metų, tad atėjo laikas jį susigrąžinti“.

Karūna buvo sugrąžinta į deramą vietą ant statulos galvos ir gegužės 5 d. po parapijos atidengta parapijiečiams.

Kraus išnaršė parapijai priklausantį rūsį, kur aptiko ir kitų lobių, dabar vėl naudojamų parapijos kasdienybėje.

„Karūna buvo rasta nuošalioje vietoje, - sakė Kraus. - Suprantu, kad kai statulos buvo atvežtos, ši buvo be karūnos. Nežinau, kas padėjo karūną ten, kur ją radau, bet pastaruosius kelis mėnesius rūsyje vis randu daiktų. Neseniai radome ambrą - dėžutę, kurioje laikomi šventieji aliejai, neseniai įrengtą tiesiai už tabernakulio.“

Po Mišių parapijiečiai pasiliko nusifotografuoti prie Nekaltojo Prasidėjimo statulos.

„Žmonėms tai daug ką reiškia, bet man kyla klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta prieš 40 metų, - sakė Kraus. - Esu čia naujoė - prieš šešerius ar septynerius metus atvykau iš Šelbio miestelio - bet žinau, kas priklauso bažnyčiai, ir tinkamą bažnytinių artefaktų etiketą. Labai džiaugiamės, kad karūna buvo restauruota ir sugrąžinta ten, kur jai vieta“.

The post Amerikoje atsirado 44 metus dingusia laikyta Marijos statulos karūna appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog šiemet duomenis iš parapijų, institucijų arkivyskupijos kurija rinko nauju būdu (internetu) ir jie apibendrinti skaitmenizuojant.

2023 m. apžvalgoje konstatuotas padidėjęs gyventojų skaičius arkivyskupijos teritorijoje (dabar daugiau kaip 430 tūkst.). Tačiau, pagal sekmadienio šv. Mišių lankomumą (5 proc. katalikų), pasak arkivyskupo, gerokai atsiliekame net ir nuo Europos valstybių labai sekuliarizuotų visuomenių (jų vidurkis yra 10 proc.) (palyginimui – situacija JAV, kur sekmadienį Mišias lanko apie 30 proc.).

Arkivyskupijoje veikia 93 parapijos bei 7 rektoratai (jų skaičius nesikeitė), bendruomenėms patarnauja 104 kunigai. Padaugėjo diakonų (dabar 7). Šiek tiek sumažėjo kunigų vienuolių bei pašvęstojo gyvenimo seserų.

Pagrindiniai patarnavimai bendruomenėms buvo įkrikščioninimo sakramentų teikimas (Krikštas, Sutvirtinimas, Pirmoji Komunija), Santuokos palaiminimas, Ligonių patepimas bei krikščioniškos laidotuvės. Arkivyskupas ypač padėko kunigams už išaugusį sielovadinį rūpinimąsi lankant sergančius, vyresnio amžiaus žmones ir teikiant Ligonių patepimo sakramentą.

Konferencijoje taip pat apžvelgta parapijų, institucijų, kurijos ekonominė bei sielovadinė padėtis, be to, kunigai supažindinti su nauja pagrindinių kurijos institucijų finansinio išlaikymo tvarka.

The post Kaune pristatyta 2023 m. finansinė ir sielovadinė arkivyskupijos apžvalga appeared first on LAIKMETIS.

Pirmoji tema: „Kodėl parapijoms sekasi?“

G. Leyshonas iš Velso 2022 m. rugpjūčio mėn. vedė Parapijos bendruomeniškumo dvasios atnaujinimo savaitgalį Kretingoje ir kalbėjo aktualiomis temomis: „Kodėl parapijoms sekasi“, „Kaip sukurti įsitraukusią (dalyvaujančią) parapiją“, „Kaip žmonės tampa katalikais“, „Kaip pasiekti katalikus, kurie nebelanko Mišių“, „Kaip pakviesti ir patraukti krikščioniškos patirties neturinčius žmones“.

The post Velso kunigas Garethas Leyshonas. Kodėl parapijoms sekasi? appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Tauragės apskrities policija, nuo penktadienio 16.30 val. iki šeštadienio 10 val. buvo įsilaužta į Versmės gatvėje esančius parapijos namus.

Pavogti maisto produktai bei statybiniai įrankiai. Nuostolis tikslinamas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

The post Apvogti Tauragės parapijos namai appeared first on LAIKMETIS.

59 metų amžiaus kardinolas G. Ryšas Sinodo dalyviams vyskupams, kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams trumpai pristatė savo arkivyskupijos sinodinį kelią.

Lodzės arkivyskupijai priklauso per 1,3 milijono tikinčiųjų, gyvenančių 219 parapijų teritorijose. Sinodiniame kelyje dalyvavo 7000 tūkstančiai asmenų, padalytų į 300 sinodinių grupių. Būtų galima pasakyti, kad 7000 yra nemažas skaičius, bet, palyginus su visu 1 300 000 arkivyskupijos tikinčiųjų, – lašas jūroje. Vis dėlto tai, kas iš tiesų svarbu, nėra skaičiai. Svarbu, kad 7000 arkivyskupijos sinodinio kelio dalyvių iš tiesų susitiko. Būtent todėl buvo nuspręsta, pridūrė lenkų kardinolas, neskelbti klausimynų internete – kad žmonės susitiktų vienas su kitu. Tai nebuvo lengva – dėl pandemijos pirmieji susitikimai vyko virtualiai.

Sinodinės grupės tapo skirtumais turtingos vienybės patirtimi ir vieta: kartu buvo galima pamatyti senosios lotyniškosios liturgijos mylėtojus ir charizminių bendruomenių lyderius. Daug žmonių savo kalbą pradėjo pastaba, jog pirmą kartą savo gyvenime gali kreiptis į visą Bažnyčią ir jausti, kad jų klausomasi. Arba nusprendė paskutinį kartą kažką pasakyti Bažnyčioje, dar kartą žengti pasitikėjimo žingsnį, nors ir be didelių lūkesčių.     

„Girdėdamas šiuos balsus negali nusisukti nuo didžiulės atsakomybės. Apibendrindamas šią pirmąją dalį, noriu pasakyti, kad būtent sinodinio proceso metu atradome naują svarbų Bažnyčios bruožą. Paprastai, norėdami apibūdinti vyskupijos būklę, kalbame apie dominicantes ir communicantes (Mišias lankančių ir Komuniją priimančių procentinę dalį – red.). O dabar vis svarbiau žinoti, koks yra responsabiles – žmonių, kurie ne vien lankosi Bažnyčioje, bet taip pat ją stato, kai yra pakviesti ir padrąsinti tai daryti – skaičius”, – sakė Lodzės arkivyskupas.    

Kardinolas G. Ryšas paminėjo du konkrečius sinodinio kelio momentus, kurie giliai įsirėžė į jo atmintį. Vienas jų susijęs su sinodiškumu ir Bažnyčios hierarchiniu matmeniu. Lenkijoje ir, tikėtina, visur nesunku rasti žmonių, kurie bijo, jog sinodiškumas sugriaus hierarchinę Bažnyčios sąrangą, pakeis ją demokratine lygybe, parlamentiniais debatais ir konsensusu. Remiantys sinodinį kelią yra apibūdinami kaip tie, kurie priešinasi hierarchijai ir jos vadovaujančiam vaidmeniui Bažnyčiai.  

„Todėl noriu pacituoti vieną tikintįjį pasaulietį, kuris sinodiniame susitikime atsistojo ir pasakė: „Mes nebijome hierarchijos, visai jos nebijome. Jaučiame baimę tik tada, kai dvasininkai apleidžia nuolatinę formaciją: kai jie neklauso Dievo žodžio, neina išpažinties, nepriklauso iš tiesų jokiai konkrečiai bendruomenei, vengia rekolekcijų ir pan. Tada taip. Tokiu ir tik tokiu atveju mes tikrai bijome jų ir jų galios Bažnyčioje“, – kalbėjo kardinolas G. Ryšas. Kitas jam įstrigęs momentas: sinodiškumo ir evangelizavimo sąsaja. Be plataus sinodiškumo nėra jokių galimybių šiandienos žmonėms atnešti Evangeliją. Kalbant apie Lodzę, tai 80 procentų populiacijos, kuri nesilanko bažnyčioje.  

Dar vienas neraminantis signalas, tęsė kardinolas, jį pasiekė tuo metu, kai viename arkivyskupijos sinodiniame susitikime buvo kalbama apie šeimos gyvenimą. Kažkas pasakė, jog Dievo vidinis trejybinis gyvenimas yra svarbiausias modelis tikrame šeimos gyvenime... Taip. Bet, pradėjo galvoti arkivyskupas, kas iš tiesų gali suprasti šią idėją? Ką patrauks ir pakvies toks skelbimas? Laimė, dalyvavo ir kelios vadinamojo „nereguliaraus statuso“ šeimos, kurių nariai nebuvo reguliariai praktikuojantys, o kai kurie – ir visai netikintys. Vienas iš jų, prisipažinęs, jog išpažinties nebuvo 20 metų ir retai eina į Mišias, susitikimo pabaigoje atsistojo ir pasakė: „Sėdžiu čia su jumis visą dieną. Kas kartą jūs pabrėžiate, jog norite kreiptis būtent į tokius, kaip aš. Tad štai, turiu pasakyti, jog nesupratau nei vieno žodžio iš to, ką šiandien girdėjau“.

Ir šie žodžiai, pasak lenkų kardinolo, buvo palaiminimas ir pavyzdys, kaip veikia Šventoji Dvasia. Nepakanka pakviesti į Sinodą kad ir šimtus tikinčiųjų, kurie jau įsitraukę į Bažnyčios gyvenimą, ir aptarinėti dalykus su jais. Atstumas tarp jų ir tarp žmonių, kurie, kaip ir jie, pakrikštyti, bet gyvena „pasaulyje“, yra neįtikėtinas. „Be plataus sinodiškumo neturėsime ne tik evangelizavimo instrumentų, bet net ir kalbos, kuria evangelizuoti“, – pabrėžė lenkų ganytojas.

Lodzės arkivyskupas kardinolas G. Ryšas su Sinodo apie sinodiškumą Romoje dalyviais pasidalijo tuo, kas, jo nuomone, yra didžiausias sinodinio kelio jo vyskupijoje vaisius. Visose parapijose rugsėjo viduryje buvo sušaukti „parapiniai sinodai“. Jie veiks du metus. Parapiniam sinodui vadovauja parapijos pastoracinė taryba. Visų pirma ši taryba iškels svarbiausius parapijos bendruomenei klausimus, problemas, iššūkius. Tada parapijos kunigas sukvies visus parapijiečius į dvasinį pokalbį.   

„Žinoma, neturiu jokio supratimo, koks bus rezultatas po dvejų metų, bet šiuo metu galiu bent pasakyti, jog pagaliau kiekvienoje atskiroje parapijoje turiu pastoracinę tarybą. Vien per pastaruosius du mėnesius tarybos buvo įsteigtos 85–90 parapijų”, – sakė kardinolas G. Ryšas, užbaigdamas savo pastabas.

The post Kardinolas Grzegorzas Rysas pasakė kas kuria klerikalizmą appeared first on LAIKMETIS.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius nusprendė nutraukti Vegerių Šv. Jurgio parapijos veiklą.

Kaip pranešama, sprendimas priimtas išklausius Telšių vyskupijos Kunigų tarybos bei Konsultorių kolegijos nuomonės dėl Vegerių Šv. Jurgio parapijos juridinio asmens statuso.

Vegerių Šv. Jurgio parapija per pastaruosius kelis dešimtmečius dėl mažo gyventojų skaičiaus nevykdė intensyvios sielovadinės veiklos, o šv. Mišios parapijos teritorijoje buvo švenčiamos kelis kartus per metus.

Išnykus juridiniam asmeniui Vegerių Šv. Jurgio parapijos teritorija prijungiama prie Naujosios Akmenės Šv. Dvasios atsiuntimo parapijos teritorijos, rašoma vyskupijos pranešime.

The post Apjungiamos Vegerių ir Naujosios Akmenės parapijos appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas Antanas Putramentas atleistas iš Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos vikaro pareigų ir paskirtas Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaru.

Kunigas teol. dr. Ramūnas Norkus paskirtas Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaru bei Dievo Tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus Beatifikacijos bylos bendradarbiu, paliekant anksčiau paskirtą sielovadinio darbo su Norvegijoje gyvenančiais lietuviais pareigą.

Kunigas Raimondas Jonauskas atleistas iš Gardamo Šv. Roko parapijos administratoriaus pareigų bei nuo pareigos esant reikalui padėti Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos pastoracijoje ir paskirtas Gardamo Šv. Roko parapijos klebonu su pareiga padėti Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos pastoracijoje, paliekant Klaipėdos Universiteto ligoninės filialo VšĮ Jūrininkų ligoninė Psichiatrijos klinikos kapeliono pareigas.

The post Paskyrimai Telšių vyskupijoje appeared first on LAIKMETIS.

Konferencijoje dalyvavo Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas, direktoriaus pavaduotoja Milita Žičkutė-Lindžienė, koordinatorė Kristina Bajarūnaitė, Kauno miesto parapijų ir rektoratų klebonai, rektoriai, kunigai.

Po bendros maldos buvo apžvelgta vykdoma karitatyvinė veikla Kauno mieste.

Visų parapijų veikla yra skirtinga ir prisitaikiusi prie bendruomenės poreikių. Iš parapijos vadovų tikimasi dėmesingumo ir reagavimo atsiliepiant į besikeičiančius poreikius. Šiuo metu pastangos skiriamos pasyviai veiklai – labdarai surinkti ir išdalyti, tačiau to nepakanka.

Aptarti ateities planai: telkti karitatyvinę veiklą parapijose, mokyti atsakingus asmenis teikti įvairią pagalbą, motyvuoti atsakomybę prisiimančius žmones atlygiu, skatinti bendradarbiavimą su savivaldybe ir koordinuoti savanorius. Planai aptarti diskusijoje.

The post Kaune aptartos Carito veiklos perspektyvos parapijose appeared first on LAIKMETIS.