Ateinančiomis dienomis Sinodo tėvai ir motinos kviečiami apmąstyti, grupėse ir asamblėjoje pasidalyti įžvalgomis Instrumentum laboris antrosios dalies (modulio B2) tema: „Bendra atsakomybė misijoje. Kaip dalytis tarnystės Evangelijai dovanomis ir užduotimis?“.

Penktadienio rytą, prieš VIII Generalinės kongregacijos (GK – visų Sinodo dalyvių asamblėja) pradžią, sinodo tėvai ir motinos dalyvavo Mišiose Šv. Petro bazilikoje, kurioms vadovavo kardinolas Fridolinas Ambongo, Kinšasos arkivyskupas (Kongo DR). Pagrindinis asamblėjos pranešėjas kardinolas J.-C. Hollerichas asamblėjos VIII GK-os dalyviams, dalyvaujant popiežiui Pranciškui, pristatė modulio B2 temą.

Sinodo tėvai ir motinos pratęs diskusijas darbo grupėse. Kitos GK-os, IX ir X įvyks pirmadienį, spalio 16 d. 

Bažnyčia gražiausia ta, kurios durys atvertos ir kur yra vietos visiems

Susitikimo su žurnalistais metu, kurį koordinavo Informacijos komisijos pirmininkas Paolo Ruffini, buvo pristatyta naujausios žinios apie mažesniųjų grupių darbą antrajame darbinio dokumento, „Instrumentum Laboris“ aptarimo etape (modulyje). Komunikacijos prefektas pabrėžė, kad mažesnėse grupėse Sinodo nariai turėjo daugiau galimybių pasisakyti, aktyviai dalijasi įžvalgomis.

Amerikietis kardinolas J. Tobinas kalbėjo apie skirtingų patirčių ir kultūrų palyginimo turtingumą, kolumbietė sesuo vienuolė G. Echeverri - apie kvietimą išgirsti vargšų šauksmą.

Tikrasis Katalikų Bažnyčios grožis „išryškėja, kai jos durys yra atviros ir joje laukiami žmonės. Tikimės, kad Sinodas padės mums jas dar labiau atverti“. Taip kardinolas Josephas Tobinas (Džozefas Tobinas), Niuarko (Naujasis Džersis) arkivyskupas, apibūdino antrojo Instrumentum laboris modulio temą „Spinduliuojanti bendrystė. Kaip galime būti dar visapusiškiau vienybės su Dievu ir žmonijos vienybės ženklas ir įrankis?“, – kalbėdamas susitikime su žurnalistais.

Susitikime su žurnalistais dalyvavo ir sesuo Gloria Liliana Franco Echeverri, Marijos Dievo Motinos brolijos vienuolė iš Kolumbijos, Lotynų Amerikos vienuolių konfederacijos pirmininkė, Sinodinio proceso liudininkė. Vienuolė iš Kolumbijos pabrėžė, kad  XVI eilinės Vyskupų Sinodo visuotinės asamblėjos dalyviai trokšta gyventi kaip Jėzus, kuris humanizuoja, kuris suteikia orumą, kuris įtraukia, kuris atveria duris kitiems.

„Procese, kuris mato kitokį metodą, pradedant nuo atsivertimo Dvasioje, savo mažesnėse grupėse mes pripažįstame būtent šį bendrą orumą, kylantį iš pagarbos, bendrystės, abipusio pripažinimo, mūsų širdyse skamba raginimas išgirsti vargšų šauksmą. Vargšų veidas, migracija, prekyba žmonėmis, socialinė atskirtis priemiesčiuose – šios temos skambėjo prie mūsų stalo“, – kalbėjo s. Echeverri.

Tai pačiai grupei priklausantis amerikiečių kardinolas džiaugėsi galimybe dalintis mintimis su labai skirtingų patirčių, kultūrų žmonėmis. Jis pats užaugo daugiakultūrinėje aplinkoje Detroite, o kaip kunigas 45 metus gyveno kultūrose, kurios buvo kitokios, nei ta, kur užaugo jis. Kardinolas Sinode dalyvauja septintą kartą, ir šį Sinodą apibūdina, kaip „įvairiausią“.

Kardinolas Tobinas taip pat pasidalijo konkrečia pastoracine patirtimi apie Niuarko katedroje priimtą piligriminę grupę žmonių, kurie jautė atskirtį dėl savo lytinės orientacijos. Pasak jo, tai buvo atviros Bažnyčios patirtis, Bažnyčios, kaip kad jo vyskupija, kuriai rūpi pasiekti visus tuos, kurie Katalikų Bažnyčioje nesijaučia kaip namuose.

Kardinolas Tobinas apibendrino, kad pasaulyje, kuriam būdingas fundamentalistinis nacionalizmas, ksenofobija, kuriame yra lyderių, pasiryžusių statyti sienas, Bažnyčios pasirinkimas yra brolystė, sinodiškumas, kurie leidžia mums suprasti, kad visi esame broliai ir seserys. Bažnyčioje, kurioje žiūrime vienas į kitą kaip į brolius ir seseris, yra vietos visiems.

The post Kardinolas Tobinas: Bažnyčios pasirinkimas yra brolystė ir sinodiškumas appeared first on LAIKMETIS.

Komunikacijos dikasterijos prefektas sakė, kad technologijos dabar padarė įmanomais dalykus, kokių vos prieš kelis dešimtmečius negalėjome net įsivaizduoti, pavyzdžiui, nuotolinės chirurginės operacijos, nuotolinės konferencijos, elektroninė prekyba. Tačiau kartu suprantame, kad žmogaus gyvenime yra ir bus dalykų, kurių technologijos niekada nepakeis. Tai laisvė, meilė, susitikimo džiaugsmas, nuostaba, atsivertimas, kūrybiškumas, neatlyginamas dovanojimas. Kas mėgina apmąstyti šiuos dalykus, tuoj pat pastebi bene didžiausią mūsų laikų paradoksą: esame tarpusavyje labai susiję ir tuo pat metu labai vieniši. Čia ir glūdi mūsų epochos problema, sakė P. Ruffini, kad žmonės užmezga tarpusavio ryšį, bet nesugeba užmegzti bendravimo.

Apmąstydami šiuolaikinę komunikaciją turime kelti klausimus: kaip įmanoma, kad esame susieti, o tuo pat metu ir siaubingai vieniši? Ko trūksta mūsų ryšiui, kad jis galėtų įveikti vienatvę ir būtų pakankamai stiprus, kad išliktų ilgą laiką? Pasak P. Ruffini, ieškant atsakymų reikia pradėti nuo paprasto dalyko – blaiviai ir pragmatiškai žiūrėti į pačias technologijas.

Apmąstydami šiuolaikinę komunikaciją turime kelti klausimus: kaip įmanoma, kad esame susieti, o tuo pat metu ir siaubingai vieniši?

Atsakyti į naujųjų technologijų metamus iššūkius – tai visų pirma nelaikyti jų stabu. Tačiau taip pat nereikia jų ir nuvertinti. Nereikia manyti, kad technologijų užduotis – išgelbėti žmoniją, bet taip pat nereikia manyti, kad jos veda į pražūtį.

Savo kalboje SIGNIS kongreso dalyviams Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vadovas paminėjo ir kitą su šiuolaikine komunikacija susijusį iššūkį, kurį dažnai, ypač bendraudamas su jaunimu, mini popiežius Pranciškus. Komunikacija neturi būti vartotojiškumo kurstymo kanalas.

Vartotojiškumas, kalbėjo Paolo Ruffini, painioja trumpalaikį pasitenkinimą su gilesne ir ilgalaike laime. Žmogus nėra tik vartotojas. Juo labiau žmogus negali būti suvokiamas kaip vartojimo objektas, kaip prekė.

Žmogui reikia autentiško santykio su kitu žmogumi, reikia meile pagrįsto ryšio, nes tik toks ryšys padeda jam įveikti vienatvę ir gali jam dovanoti ilgalaikę laimę. O meilė, pridūrė Komunikacijos dikasterijos prefektas, apima ir troškimą mylėti, ir norą būti mylimam. Meilė – tai dovanoti save ir būti apdovanotam. Čia ir glūdi tikro bendravimo šaknys. Čia glūdi priežastis, kodėl vien ryšio nepakanka.

The post Paradoksas, kad dėl technologijų esame labai susiję, bet ir labai vieniši - P. Ruffini appeared first on LAIKMETIS.