Tyrėjai JAV nustatė, kad reguliariai savaitgaliais lankantis bažnyčioje padaugėjo teigiamų ir sumažėjo neigiamų emocijų. Tačiau tų tyrimo dalyvių, kurie lankė bažnyčią nereguliariai, emocinė savijauta nepasikeitė, praneša „The Christian Post“.

Tyrimas pagrįstas duomenimis, surinktais iš 2 869 suaugusių JAV gyventojų naudojant jų išmaniuosius telefonus, ir tiksliai parodo, kas vyksta žmonių emociniame gyvenime po dalyvavimo religinėse apeigose. Tyrimo dalyvių buvo prašoma kasdien dvi savaites pildyti klausimynus, siekiant įvertinti jų dalyvavimą religinėse pamaldose.

Siekdami užfiksuoti dalyvių emocinę būseną po dalyvavimo bažnytinėse pamaldose, tyrėjai į klausimyną, kurį dalyviai gaudavo sekmadienio vakarą, įtraukė tokį klausimą: „Ar praėjusį savaitgalį dalyvavote bažnytinėse pamaldose?“.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo prašoma atsakyti į kelis klausimus apie jų emocinę būseną.

„Kasdienis „SoulPulse“ duomenų rinkimo pobūdis leido mums atlikti du tikrai įdomius palyginimus, - pareiškime sakė pagrindinis tyrimo autorius, Vestmonto koledžo sociologijos profesoriaus asistentas Blake'as Victoras Kentas (Bleikas Viktoras Kentas). - Pirma, galėjome palyginti tuos, kurie tam tikrą savaitgalį dalyvavo religinėse apeigose, su tais, kurie jose nedalyvavo. Antra, paėmę tik tuos, kurie tam tikrą savaitgalį dalyvavo pamaldose, galėjome palyginti tuos, kurie reguliariai lankėsi pamaldose, su tais, kurie jose nedalyvavo.“

Ir tai, ką mokslininkai nustatė, buvo „nepaprasta“, - sakė Kentas.

„Kad lankymasis bažnyčioje turėtų teigiamą emocinį poveikį, reikia ne tik lankyti bažnyčią, bet ir reguliariai joje lankytis. Tikriausiai taip yra todėl, kad, norint gauti naudos, reikia būti susipažinusiam su pamaldų tvarka, stiliumi ir žmonėmis, su kuriais kartu garbinate Dievą“, - aiškino jis. - Priešingu atveju paprasčiausiai negalėsite dalyvauti pamaldose taip pat gerai pažindami jų esmę, o socialiniai ryšiai paprasčiausiai neįvyks. Taigi emocinis poveikis bus menkas arba jo visai nebus."

The post Reguliariai savaitgaliais lankantis bažnyčioje padaugėja teigiamų ir sumažėja neigiamų emocijų - tyrimas appeared first on LAIKMETIS.

Gilioje senovėje, iki krikščioniškųjų laikų, šioje vietoje ant Alkos kalno būta pagoniškos šventvietės ir tai simbolizuojančio akmens. Tarpukariu, 1924-aisiais, Klemenso Alonderio rūpesčiu ant šio kalno buvo pastatyta medinė koplyčia. Altorių ir statulėles sukūrė dievadirbys Juozapas Paulauskas iš Grūšlaukės. Koplyčioje buvo laikomos pamaldos, švenčiamos bažnytinės šventės, pasimelsti susirinkdavo į kariuomenę šaukiami jaunuoliai.

1988-aisiais, lygiai prieš 36 metus, keturiolikos vietinių jaunuolių grupė, išvykstanti tarnauti sovietinėje armijoje, didžiulės eisenos lydima, iš Įpilties centro ant Alkos kalno atnešė Lietuvos trispalvę ir garbingiausioje kalno vietoje, kaip meilės ir ištikimybės savo žemei simbolius, padėjo atsineštus vainikus. Tądien, pasižadėję atlikti vyrišką pareigą ir vėl sugrįžti į gimtąjį kraštą, jaunuoliai pažadą ištesėjo, ir šią gegužės 21-ąją, kaip ir anuomet, prieš 36-erius metus, visi garbingai nešė Lietuvos vėliavą, kuri, visiems susirinkusiesiems giedant šalies himną, suplevėsavo šalia koplyčios.

Šimtametė koplyčia iki šiol yra atvira žmonių maldai ir susibūrimui. Senosios Įpilties bendruomenės pastangomis koplyčia yra restauruota ir prižiūrėta. Ant Alkos kalno bendruomenė susirenka antrą Sekminių dieną ir rugsėjo mėnesį, per Kryžiaus atlaidus, kuomet šv. Mišių laikyti atvyksta Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas Zenonas Degutis. 2000-aisiais metais į Sekminių mišias atvykęs Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta atvežė popiežiaus dekretą, kad šiai koplyčiai yra suteikiamas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo koplyčios vardas, o rugsėjo 14-oji skelbiama titulinių atlaidų diena.

Antradienį susirinkusiuosius prie koplyčios ant Alkos kalno pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, LR Seimo narys, Kretingos rajono Garbės pilietis Antanas Vinkus, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė, Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys.

Minėjime dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius, Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas kanauninkas Zenonas Degutis. Giedojo Aloyzo Žilio vadovaujamas choras „Svaja“.

Tardamas sveikinimo žodį, Senosios Įpilties bendruomenės pirmininkas Edvardas Stalmokas už naujam gyvenimui prikeltos koplyčios remontą, surinktas lėšas statybai gerą žodį skyrė visai bendruomenei, jos darbštiems ir nagingiems vyrams, moterų klubui „Gardenija“.

Pasak Birutės Stalmokienės, šis kalnas ir ant jo pastatyta koplytėlė – visai bendruomenei svarbi ir labai brangi vieta, kuri čia gyvenančių žmonių rūpesčiu gyvuos dar ne vieną šimtą metų.

The post Senojoje Įpiltyje pažymėtas ypatingos medinės koplyčios šimtmetis appeared first on LAIKMETIS.

„Vart Land" pabrėžia, kad pamaldų klausėsi ne tik krikščionys, bet ir tie, kurie ieškojo ir buvo atviri tam, ką pamaldumas atnešė į jų gyvenimą.

Po 92 metų rytinės pamaldos išnyks. Vietoj krikščioniško pamaldumo klausytojai tuomet sulauks naujos programos pavadinimu „Kveldstanker", kurioje bus įvairių gyvenimo požiūrių turinys, praneša „Vart Land".

„Norime, kad kanalai būtų įvairesni", - paaiškino NRK radijo vadovas Bjornas Tore Grøtte. Jis pabrėžė, kad rytinių pamaldų vis dar galima klausytis per kitą kanalą.

„Nenorime, kad abiejose vietose būtų tas pats turinys. Apskritai mūsų naujoji programa suteiks geresnę viešąją pasiūlą, - sakė jis. - Šis pakeitimas taip pat suteikia mums galimybę rajoninėse laidose skirti daugiau dėmesio vietos klausytojams", - pridūrė jis.

„Rytiniam klausytojui labai svarbus vietinis turinys ir naujienos", - pastebi vadovas.

Nepaisant to, kanalas, į kurį bus perkelta paslauga, turi tik ketvirtadalį klausytojų skaičiaus, palyginti su pagrindiniu NRK kanalu. Tačiau radijo vadovas dėl to nesijaudina. Jis įsitikinęs, kad žmonės, norintys klausytis paslaugos, ją ras, jei transliuotojas pakankamai gerai paaiškins apie pokyčius.

Naujoje programoje „Kveldstanker" per pagrindinį kanalą savo mintimis galės dalytis įvairių religijų ir pasaulėžiūrų dalyviai. Manome, kad svarbu parodyti požiūrio į gyvenimą įvairovę", - pabrėžia B. Grøtte.

Ne visi džiaugiasi programos pokyčiais. Buvęs kunigas Geiras Gundersenas pamaldas vedė penkiasdešimt metų, rašo „Vart Land". Jam visada jos patiko, nes pasiekdavo daugybę žmonių, pasakoja jis laikraščiui.

Jis nesutinka su sprendimu panaikinti programą ir ją pakeisti.

„Dabar NRK būtų buvę drąsu daryti ir viena, ir kita: rūpintis ir plėtoti rytines pamaldas, o vakare turėti platų požiūrį į gyvenimą. Dabar tai atrodo kaip kažkas susijusio, kai nauja keičia seną kaip į kažką geresnio".

The post Pagrindiniame Norvegijos transliuotojo kanale nebebus bažnytinių pamaldų appeared first on LAIKMETIS.

Vėliau buvo nustatyta, kad vyras yra Lenkijos pilietis. Jis birželio 1 d. priėjo prie didžiojo altoriaus, kai bazilika jau turėjo būti uždaryta, greitai nusirengė ir užlipo ant altoriaus. Internete paskelbtose nuotraukose matyti ant jo nugaros žymikliu užrašyti žodžiai „Gelbėkite Ukrainos vaikus".

„Vatikano žandarmerijos pareigūnams priartėjus, vyras nesipriešino, bet bendradarbiavo, kai jie nuvedė jį į policijos nuovadą Vatikane", - sakoma „Vatican News" pranešime. Išsiaiškinus jo tapatybę, pagal Italijos ir Šventojo Sosto sutartį vyras buvo perduotas Italijos policijai, buvo išduotas įsakymas išsiųsti vyrą iš šalies, nurodyta kuo skubiau palikti Italijos teritoriją.

Pagrindinis bazilikos altorius, kuriame popiežius švenčia šv. Mišias, vadinamas Išpažinimo altoriumi. Marmurinis altorius, į kurį patenkama užlipus septyniais laipteliais, yra tiesiai virš Šventojo Petro kapo, o jį vainikuoja didelis barokinis Džianlorenzo Berninio bronzinis baldakimas.

Nuodėmė, maitinanti ir karus

Šeštadienio vidurdienį Romos laiku atgailos pamaldoms vadovavo bazilikos arkivyskupas kardinolas Mauro Gambetti (Mauras Gambetis). Per atgailos aktą kardinolas pabrėžė, kad „būtent nuodėmės struktūra sąlygoja žmonių širdis ir protus".

„Ši nuodėmės struktūra yra ta, kuri maitina karus. Ji gyvena mūsų visuomenėje", - pridūrė jis.

Kalbėdamas apie birželio 1 d. įvykdytą altoriaus išniekinimą, kardinolas pabrėžė, kad būtent ši „nuodėmės struktūra" pastūmėjo vyrą „atlikti netinkamą ir apgailėtiną gestą", praneša „ACI Prensa".

„Esame čia tam, kad pasakytume Viešpačiui, jog pripažįstame, kad ši nuodėmės struktūra sąlygoja Dievo žmonių veiksmus. Viešpatie, prašome Tavo atleidimo, apvalyk mus", - sakė arkivyskupas.

Po to, sukalbėjęs Tikėjimo išpažinimo maldą, kardinolas palaimino vandenį, o vėliau pylė jį ant altoriaus kaip apsivalymo ženklą, o dvi vienuolės papuošė altorių staltiese, žvakėmis, gėlėmis ir kryžiumi.

Kanonų teisės kodekse ir Vyskupų apeigyne pateikiamos gairės dėl situacijų, kai paniekinami altoriai ar kitos šventos vietos.

Kanone nr. 1211 teigiama: „Šventos vietos yra išniekinamos jei juose su papiktinimu atliekami sunkiai neteisingi veiksmai, kurie, vietos Ordinaro nuomone, yra tokie sunkūs ir priešingi vietos šventumui, kad nebeleistina juose atlikti kulto, kol neteisybė nebus atitaisyta atgailos apeigomis pagal liturginių knygų normą."

Vyskupų apeigynas (nr. 1070-1092), nurodo, kad nusikaltimai, kuriais gali būti išniekinta bažnyčia, yra tie, kurie „daro didelę nepagarbą Šventiesiems Slėpiniams, ypač eucharistijai, ir yra padaryti siekiant parodyti nepagarbą Bažnyčiai arba yra nusikaltimai, kuriais sunkiai pažeidžiamas asmens ir visuomenės orumas".

Atgailos pamaldos - šv. Mišios arba Žodžio liturgija - turėtų būti atliekamos kuo greičiau po tokio išniekinimo, nurodo normos.

The post Po altoriaus išniekinimo atgailos pamaldoms vadovavęs M. Gambetti: būtent nuodėmės struktūra sąlygoja žmonių širdis ir protus appeared first on LAIKMETIS.

Šventasis Sostas sakė, kad Pranciškus, užuot vadovavęs procesijai su deglais Koliziejuje, stebės ją iš svečių namų, kur gyvena Vatikane.

Jis vis tiek dalyvaus ankstesnėse Viešpaties kančios pamaldose Šventojo Petro bazilikoje, pridūrė Vatikanas. Ten kryžius bus atidengtas prieš pat procesijai einant į Koliziejų.

86-erių Pranciškus šeštadienį buvo išrašytas iš Romos ligoninės, kur buvo gydomas nuo bronchito. Tuo metu Vatikanas pranešė, kad jis atliks visą Didžiosios savaitės programą, įskaitant Kryžiaus kelio eiseną ir Velykų sekmadienio Mišias Šventojo Petro aikštėje.

Ketvirtadienį jis vadovavo Mišioms Šventojo Petro bazilikoje, o vėliau nuplovė ir nušluostė kojas dvylikai Romos nepilnamečių kalinių, atlikdamas nuolankumą simbolizuojantį ritualą.

The post Pranciškus nedalyvaus Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio apmąstyme Koliziejuje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

„Metropolitas priminė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia praėjusio šimtmečio dešimtosios dekados pradžioje ryžtingai parėmė lietuvių tautos kova už laisvę ir nepriklausomybę. Be kita ko, tuometinis Stačiatikių Bažnyčios vadovas, Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas (dabar – metropolitas emeritas) griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos vadovybės veiksmus, kurių ji ėmėsi 1991 metų sausio mėnesį“, – teigia Stačiatikių Bažnyčios atstovai.

Teigiama, jog kruvinų įvykių metu Chrizostomas kartu su kitais stačiatikių dvasininkais kreipėsi į rusakalbius Lietuvos gyventojus, ragindamas „neleisti, kad įvyktų kraujo praliejimas“, taip pat ragino, kad visuomenėje būtų išsaugota vienybė ir taika.

Tuometinis Lietuvos stačiatikių vadovas buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu.

Savo ruožtu metropolitas Inokentijus patvirtino, kad visus metus, praėjusius nuo atmintinų įvykių kovojant už Lietuvos laisvę, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos pozicija lieka nepakitusi.

„Kitaip ir būti negali. Mūsų šventovėse ne tik šią bei kitas atmintinas dienas, bet ir kasdien per pamaldas meldžiamasi už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią ir kariuomenę. Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos“, – sakė metropolitas Inokentijus.

Lietuvos vadovai, tuometiniai parlamento gynėjai ir kiti minėjimų dalyviai, penktadienį pagerbdami žuvusiuosius 1991-ųjų sausio 13-ąją per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, siejo šiuos įvykius ir su Rusijos dabartiniais karo veiksmais Ukrainoje, pabrėždami būtinybę padėti išsaugoti laisvę ukrainiečių tautai. Į susirinkusius Seime kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog Lietuva apgynė „savo istorinį pasirinkimą“, primindamas, kad šiuo metu dėl savo laisvės kovoja ir jo šalis.

Pranešime Ukraina ar Rusija nėra minimos.

Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus pernai birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus.

Jie tvirtina buvę pašalinti už kritiką Rusiją kare palaikančiam Maskvos patriarchui Kirilui. Bažnyčia tai neigia ir sako, jog dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus, kai skaldė bendruomenę ir inicijavo ortodoksų atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, siekiant atkurti  kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchui.

Pati Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia teigia smerkianti karą Ukrainoje, siekia didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau tam nesulaukia pritarimo.

Šiuo metu Lietuvos Stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys ortodoksų bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.

The post Lietuvos ortodoksai rengė Sausio 13-osios pamaldas appeared first on LAIKMETIS.

Po to, kai bažnyčia, pastatyta 1916 m., buvo sugriauta, ispanų architektas Santiago Calatrava (Santjagas Kalatrava) buvo atrinktas suprojektuoti naują bažnyčią, kaip praneša „Architectural Digest". Priduriama, kad jai didelę įtaką padarė Bizantijos architektūra.

Mikalojaus graikų ortodoksų bažnyčioje ir nacionalinėje šventovėje, kuri buvo sugriauta kartu su vienu iš Pasaulio prekybos centro bokštų, praėjusį antradienį, per Švento Mikalojaus šventę, vyko pirmosios pamaldos.

Kaip pasakojama, ceremonija pažymėjo bažnyčios sugrįžimą į „visavertį liturginį ir parapijinį gyvenimą".

„Ši diena mums visiems yra labai jaudinanti, o Niujorkui ir Amerikai - įsimintina ir reikšminga", - pareiškime teigė Švento Mikalojaus draugijos pirmininkas Michaelas Psarosas.

„Šioje atminties ir atsparumo vietoje iš naujo uždegėme šventą tikėjimo ir dvasios liepsną. Kaip nacionalinė institucija, mes tikimės sulaukti milijonų įvairių tikėjimų ir tautybių žmonių iš viso pasaulio, kurie ieškos paguodos prie šventojo Mikalojaus, nes jis iš tiesų yra visų keliaujančiųjų per gyvenimą globėjas."

Projektas finansuojamas Švento Mikalojaus draugijos pastangomis.

Šventovė pastatyta Rugsėjo 11-osios aukoms atminti, žurnalistams sakė M. Psarosas.

Daugiau.

The post Atverta Niujorko bažnyčia, sugriauta Rugsėjo 11-osios įvykių metu appeared first on LAIKMETIS.

Sąrašas yra pildomas, tačiau, jei nerasite savo bažnyčios, kviečiama informacijos ieškoti parapijos puslapyje, socialinių tinklų paskyrose ar skelbimų lentoje.

Vilniaus mieste:

Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje gruodžio 17 d. nuo 15.30 vyks sutaikinimo pamaldos.

Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 16 d. Nuo 15.00 iki 18.00 Adoracija ir išpažinčių klausymas, šv. Mišios 18.00 PL ir 19.00 LT. Sutaikinimo pamaldos – gruodžio 17 d. 8.30 PL ir 10.00 LT.

Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje sutaikinimo pamaldos vyks gruodžio 14 d. 18.00 LT.

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 9–11 d. LT/PL.

Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčioje Sutaitikinimo pamaldos vyks gruodžio 19 d. 17.30 val. kazimiero.lt galima užsiregistruoti į Dvasines pratybas.

Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčioje rekolekcijos ir sutaikinimo pamaldos vyks gruodžio 16–18 d.
Gruodžio 16 d.: nuo 17.00 Adoracija ir išpažinčių klausymas, šv. Mišios 18.00 PL ir 19.00 LT.

Gruodžio 17 d.: nuo 9.00 Adoracija ir išpažinčių klausymas, šv. Mišios 9.30 PL ir 11.00 LT. Nuo 17.00 Adoracija ir išpažinčių klausymas, šv. Mišios 18.00 PL ir 19.00 LT.

Gruodžio 18 d.:  9.30 ir 13.00 PL; 8.00, 11.00, 15.00, 19.00 LT. Išpažinčių pradedama klausyti 30 min. po bažnyčios atidarymo ir klausomos visų šv. Mišių metu.

Kitose Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose:

Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 17 d. 9.00 PL.

Jašiūnų Šv. Onos bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 11 d. 17.00 PL (išpažinčių klausoma nuo 16.30).

Juodšilių Pal. Mykolo Sopočkos bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 19 d. 10.00 LT, 13.00 PL ir 18.00 LT/PL.

Medininkų Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 10 d. 16.00 PL ir gruodžio 11 d. 9.00 PL, 10.30 PL, 12.00 PL.

Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 17 d. 9.00 PL, 10.30 PL, 12.00 LT.

Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 16 d. 17.00 LT ir PL. Sutaikinimo pamaldos vyks: gruodžio 23 d. 17.00 LT ir PL.

Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje rekolekcijos gruodžio 17 d. 10.45 LT ir 12.15 PL. Vaikas ir jaunimui – gruodžio 16 d. 12.00.

Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčioje rekolekcijos vyks gruodžio 16 d. 15.00 PL.

Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje rekolekcijos ir sutaikinimo pamaldos vyks gruodžio 20 d. 17.30 LT, gruodžio 21 d. 17.30 PL/RU ir gruodžio 22 d. 17.30 LT.

The post Vilniaus arkivyskupijoje - advento rekolekcijos ir sutaikinimo pamaldos appeared first on LAIKMETIS.

Piligriminę kelionę ir tarnystes Šiluvoje rengia Kėdainių dekanatas.

Marijos diena prasidės išvakarėse, spalio 12 d. 22 val. nuo Švč. Sakramento adoracijos, kuri tęsis visą naktį.

Prieš pagrindines pamaldas 11 val. katechezė tema „Džiugiai liudyti Evangeliją – darbas ar pašaukimas?“ Katechezę sakys Benedikta Aistė Cylikaitė SF.

11.30 val. - Rožinio malda ir Švč. Mergelės Marijos litanija.

12 val. - iškilmingos šv. Mišios.

Numatomos transliacijos arkivyskupijos, Šiluvos šventovės kanalais, taip pat „Delfi.lt" ir „Marijos radijas“.

Pamaldų tvarka piligriminėje šventovėje spalio 13 d.

The post Šiluvoje - Marijos dienos pamaldos appeared first on LAIKMETIS.

Tyrime pavadinimu „Skaitmeninė religija tarp JAV ir Kanados tūkstantmečio kartos suaugusiųjų" (angl. Digital Religion Among U.S. and Canadian Millennial Adults), neseniai paskelbtame žurnale „Review of Religious Research", nagrinėjamas kai kurių skaitmeninės religijos praktikų paplitimas tarp 18-35 metų amžiaus tūkstantmečio kartos gyventojų JAV ir Kanadoje, remiantis 2019 m. tūkstantmečio karto tendencijų tyrimo duomenimis.

Ataskaitos autorė - Vaterlo universiteto sociologijos profesorė Sarah Wilkins-Laflamme (Sara Vilkins Lefleim).

Tyrime dalyvavo gimusieji 1984-2001 m.

„Jie yra pirmieji Šiaurės Amerikoje tikrieji skaitmeninio pasaulio pradininkai, nes nuo pat vaikystės augo su juo po ranka", - sakė profesorė S. Wilkins-Laflamme.

Skaitmeninė religija tyrime apibrėžiama kaip bendroji sąvoka, kuri atspindi „naują religinės praktikos evoliucijos internete pagrindą" ir „nurodo, kaip skaitmeninė žiniasklaida ir erdvės formuoja religinę praktiką".

Profesorė nustatė, kad skaitmeninę religiją praktikuoja didelė tūkstantmečio kartos gyventojų mažuma. Apie 29 proc. tyrime dalyvavusių Kanados tūkstantmečio kartos žmonių nurodė, kad bent kartą per mėnesį vartoja religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį. Šis skaičius yra daug didesnis JAV, kur 41 proc. tūkstantmečio kartos atstovų teigė, kad bent kartą per mėnesį vartoja religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį.

„Žinome, kad vis daugiau žmonių naudoja į skaitmenines dvasingumo priemones, pavyzdžiui, pokalbių grupes su pastoriais, internetinius pamokslus ir religinį turinį socialinėje žiniasklaidoje", - sakė S. Wilkins-Laflamme'as pranešime leidiniui The Christian Post".

Ji sakė: „Pastebėjome, kad nors skaitmeninė religija nebūtinai pritraukia daug naujų tūkstantmečio kartos žmonių, tačiau praturtina jau dalyvaujančiųjų patirtį."

Tyrime nefiksuojama, kaip COVID-19 pandemija paveikė skaitmeninės religijos vartojimą tarp tūkstantmečio kartos respondentų nuo 2020 m., tačiau iš jo galima spręsti, kad tiek JAV, tiek Kanadoje jau buvo dauguma tūkstantmečio gyventojų, bent kartą per metus vartojančių religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį.

Tyrime taip pat nurodoma: „Kadangi pastaraisiais metais tarp jaunosios kartos atstovų sumažėjo įprastesnių religinių praktikų, tokių kaip asmeninis religinių apeigų lankymas, interneto plėtra mūsų gyvenime reiškia, kad vis didesnė dalis tūkstantmečio kartos respondentų su religija ir dvasingumu šiek tiek reguliariai susiduria internete."

„Yra tik 5 proc. jaunų suaugusiųjų respondentų (16 proc. kas mėnesį ar dažniau vartojančių skaitmeninį turinį), kurie vartoja religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį, kurie nei karto per mėnesį nedalyvauja religinėse apeigose ar bent kartą per mėnesį nepraktikuoja nekrikščioniško dvasingumo", - sakė S. Wilkins-Laflamme.

Apie 11 proc. tyrime dalyvavusių tūkstantmečio kartos jaunuolių nurodė, kad kas mėnesį ar dažniau vartoja skaitmeninį turinį ir dalyvauja religinėse apeigose, o dar 6 proc. teigė, kad kas mėnesį ar dažniau vartoja skaitmeninį turinį ir užsiima nebažnytine dvasine veikla. Apie 10 proc. nurodė, kad bent kartą per mėnesį užsiima visų trijų rūšių veikla.

„Kitaip tariant, 25 proc. tūkstantmečio kartos respondentų abiejose šalyse bent kartą per mėnesį dalyvauja mažiau įprastoje dvasinėje ar religinėje veikloje, o 11 proc. į šią veiklą įtraukia skaitmeninį komponentą. Dar 25 proc. šią dažną mažiau įprastą religinę ir dvasinę veiklą susieja su kas mėnesį ar dažniau vykstančiomis religinėmis apeigomis, tarp kurių beveik visi įtraukia skaitmeninį komponentą", - pažymima tyrime.

Tik 7 proc. respondentų nurodė bent kartą per mėnesį dalyvaujantys įprastinėse religinėse apeigose, tačiau nedalyvaujantys kitose skaitmeninėse ar neskaitmeninėse religinėse ir dvasinėse veiklose.

„Matome, kad skaitmeninio religinio ir dvasinio turinio vartojimas ir religinių pamaldų lankymas tarp respondentų labai sutampa. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad yra nemažai tūkstantmečio kartos respondentų, kurie, regis, skaitmenine religija užsiima ne organizuotos religijos srityje", - priduriama tyrime.

Tyrėja S. Wilkins-Laflamme sako, kad nors skaitmeninė religija yra būdingas reiškinys tarp daugelio tūkstantmečio kartos respondentų, tačiau ji nėra daugumos realybė. Visgi, daugeliui jaunuolių skaitmeninė religija atlieka svarbų papildomą vaidmenį šalia asmeninio tikėjimo praktikavimo."

The post Skaitmeninė religija praturtina tūkstantmečio kartos tikinčiųjų tikėjimo patirtį - JAV tyrimas appeared first on LAIKMETIS.