„Mano supratimu vis tiek reikėjo tą įspėjimą padaryti, nepaisant to, kiek žmonės patys seka orų prognozes, kiek patys matė, kad yra ir didelė liūtis, ir vėjas nemažas“, – teigė premjerė. 

„Žinoma, kad dėl tų žinučių nei medžiai nebūtų nevirtę, nei nuošliauža nebūtų neatsiradusi Gedimino kalne, (...) bet galbūt kažkas būtų priėmęs sprendimus prisirišti savo daiktus, kad jie neskraidytų ar padaryti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams sekmadienį neišsiųstų perspėjimo pranešimų apie gresiančią audrą.

Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.

Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Sudėtinga situacija

Elektros po audros vis dar neturi apie 30 tūkst. vartotojų, blogiausia situacija – Vilniaus rajone ir Panevėžyje, sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė.

„Apie 29 tūkstančiai vartotojų, bet svyruoja, tai galima sakyti, kad apie 30 tūkstančių (vartotojų be elektros – BNS). (...) Blogiausia situacija Vilniaus rajone, Trakuose, Širvintose dar liko, Panevėžys. Vilniaus rajonas ir Panevėžys“, – ketvirtadienio rytą BNS sakė R. Juodkienė.

Anot jos, situacija – sudėtinga.

„Sekasi ir sudėtingai, ir gerai, nes per praeitą parą pajungėm, labai didelį skaičių gražinom elektros energijos vartotojų, bet tinklas vis dar išdraskytas, kai kur ištisos linijos yra be laidų, tie visi laidai yra visi ant žemės, juos reikia pajungti, atstatyti atramas“, – teigė ESO atstovė. 

ESO vadovas Renaldas Radvila ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad kompensacijos vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei tris paras, bus pradėtos skaičiuoti pašalinus visus gedimus. 

„Skaičiavimą pradėsime ir vertinimą pradėsime tada, kai turėsime galutinius rezultatus, tai šiandieną nenorėčiau spekuliuoti ir įvardinti, koks tai skaičius galėtų būti. Ką galiu užtikrinti, tai kad klientams nereikės kreiptis ir patiems skaičiuoti valandų, kiek truko sutrikimo šalinimas ir ar reikia kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“, – sakė R. Radvila. 

„Per pusantro mėnesio mes visus klientus, kurie gali pretenduoti į šį kompensavimą, mes informuosime ir pateiksime instrukciją, kokių mums duomenų reikia tam, kad galėtume mes tas kompensacijas pervesti“, – pabrėžė jis.

Kompensacijas ESO skaičiuos kartu su energetikos rinkos reguliuotoju – Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Jos pirmininkas Renatas Pocius LRT radijui teigė, kad vartotojai galės kreiptis ir tada, kai žalą patirs kitokiomis formomis, pavyzdžiui, jei neturėdami elektros pirko kurą jos generatoriui. 

Jis taip pat pridūrė, kad vartotojai kompensacijos galės prašyti ir internetu. 

„Pirmiausia „Energijos skirstymo operatorius“ informuoja vartotoją apie tokią galimybę. Ką vartotojui reikia padaryti, tai tik pateikti prašymą nurodant tam tikrus rekvizitus. Tikrai turbūt nesudarys labai didelių kaštų pateikti tokią informaciją (...) tuo labiau, kad tai galima padaryti elektroniniu paštu, savitarnoje, niekur neišeinant iš namų“, – aiškino VERT pirmininkas.

ESO trečiadienį priminė, jog VERT patvirtinus avarijos faktą ir teritoriją, kompensacijos būtų mokamos tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei tris paras.

Bendrovės skaičiavimais, vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.

The post I. Šimonytė apie gyventojams neišsiųstus pranešimus laukiant audros: buvo geriau įspėti negu neįspėti appeared first on LAIKMETIS.

2022 metais per devynis mėnesius gaisruose žuvo 47 žmonės. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6382 gaisrai.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 6863 gaisrai, šiemet jų kilo 7 proc. mažiau. Tai mažiausias devynių mėnesių gaisrų skaičius per du dešimtmečius.

1495 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, tai sudaro maždaug ketvirtadienį visų gaisrų, juose žuvo 53 gyventojai.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1652 gaisrai ir žuvo 39 žmonės, gaisrų skaičius čia sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tačiau žuvusių šiemet yra gerokai daugiau.

Ypač išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų gaisruose žuvusių žmonių skaičius, čia gaisras tragiškai baigėsi 11 gyventojų daugiau.

Šiemet kilo vienas gaisras, per kurį žuvo trys gyventojai (per gaisrą liepos pradžioje daugiabučiame name Šiauliuose žuvo mergina ir du vyrai), keturi gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 55 gaisrai pasiglemžė po vieną gyvybę.

Miestuose gaisruose žuvo 31 gyventojas (47 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 35 (53 proc.).

14 gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų septyni – Vilniaus mieste) apskrityje, po dešimt – Šiaulių (iš jų keturi – Šiaulių mieste) ir Kauno apskrityse, aštuoni – Klaipėdos apskrityje, septyni – Utenos apskrityje, šeši – Alytaus apskrityje, po keturis – Telšių ir Marijampolės apskrityse, du – Panevėžio apskrityje ir vienas – Tauragės apskrityje.

Pasak ugniagesių, daugiausia žmonių gaisruose žūsta sekmadieniais, antroje mėnesio pusės.

Gaisruose žuvo 54 vyrai ir dešimt moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai.

Dažniausia gaisrų priežastis lieka neatsargus rūkymas, neatsargaus elgesys su ugnimi, kiek rečiau gaisrai kyla dėl elektros įrenginių, instaliacijos gedimų, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, dar rečiau – dėl padegimų.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu.

Pernai vien nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 25 žmonės. 

The post Žuvusiųjų per gaisrus padaugėjo et 40 proc. appeared first on LAIKMETIS.

„Gaisras lokalizuotas, o likvidacijos dar nėra, dirba ugniagesiai, devynios autocisternos, vandenvežis, vyksta gesinimo darbai“, – BNS sekmadienio rytą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje.

Pasak PAGD atstovo, buvo bandyta atidaryti eismą Gariūnų gatve, bet paaiškėjus, kad eismas vis dėlto trukdo gesinimo darbams, gatvė vėl uždaryta.

Šeštadienio rytą kilęs didelis gaisras buvo suvaldytas šeštadienį popiet, tačiau PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius spaudos konferencijoje įvykio vietoje teigė, kad dėl objekto dydžio gesinimo darbai užtruks, kol gaisras bus visiškai likviduotas.

Sostinės ugniagesių vadovas V. Kerševičius patvirtino, kad pranešimas apie gaisrą buvo gautas šeštadienį 10.23 val., jį gesino didelės ugniagesių pajėgos, bent dešimt autocisternų. Miestas dėl dūmų smarkiai nenukentėjo, nes vėjas juos nešė į kitą pusę. Nukentėjusių žmonių nebuvo.

Gaisro vietoje dirbo aplinkos apsaugos specialistai, anot jų, taršos mastas, aplinkai padaryta žala, taip pat ir tai, ar bendrovė laikėsi saugumo reikalavimų, paaiškės po tyrimų.

„Ecoservice“ Gamybos padalinio vadovas Mindaugas Šeštokas šeštadienį pranešė, kad bendrovei priklausančiame rūšiavimo centre užsidegė nepavojingos atliekos. 

The post Ugniagesiai jau beveik parą gesina „Ecoservice“ kilusį gaisrą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak PAGD per gaisrą pastatas sudegė visiškai. Maždaug po 40 min. gaisrą ugniagesiams pavyko likviduoti.

Preliminari gaisro priežastis – padegimas. „Ir stresas, ir baimė, ir rūpestis nuo ko viskas galėjo būti, kadangi ten nei elektros yra, nei kažkokio kad židinys ar žvakės ten nieko tokio nebūna. Turėtų būti tik padegimas, nes nėra ugnies židinio negali būti nei iš kur“, – portalui lrt.lt teigė Skriaudžių Šv. Lauryno parapijos klebonas Antanas Mickevičius.

Parapija priklauso Vilkaviškio vyskupijai.

The post Sudegė Skriaudžių koplyčia, klebonas įtaria padegimą appeared first on LAIKMETIS.