„Nuveškite padėką Lietuvai, kad taip palaiko nelaimėje. Kad galiu parnešti maisto anūkams. Mes, seni, nebeatkursim karo sugriauto gyvenimo, tačiau jiems – viskas priešakyje. Dėl jų turim būti stiprūs. Tikėti, kad kažkada baigsis šita beprotybė, dėl kurios vis daugiau žmonių netenka artimųjų, namų“, – sutiktųjų Caritas-Spes Ukraine virtuvėje mintis įgarsina senyvo amžiaus vyras iš Bachmuto. Kai ir daugelis, čia ateina maisto. Netekęs visko, išskyrus gyvybę ir artimuosius. O tai, kaip jis sako, yra labai labai daug.

Prasidėjus plataus masto agresijai prieš Ukrainą per Žytomyrą, kur lankėmės, judėjo didžiuliai migracijos srautai. Kaip pasakojo Žytomyro Carito vadovas tėvas Olegas Lučka, 2022-ųjų pradžioje Žytomyro Carite dirbo tik jis ir dar vienas žmogus, o rudenį – jau 76. Vaikams draugiškoje Žytomyro Carito erdvėje vaikų skaičius šoktelėjo nuo 280 iki 1046.

Turniketo neuždėsi

Karitiečiai matė, kiek kančios. Todėl buvo svarbu, kad vaikams padėtų ir psichologai. Kaip pasakojo socialinė darbuotoja Vita Stadnik, viena mergaitė neištvėrė. Jos mama labai stengėsi jai padėti, ieškojo visokiariopos pagalbos, tačiau buvo akivaizdu, kad jai pačiai labai blogai. Todėl Caritas ėmė rūpintis ne tik vaikais, bet ir jų tėvais.

„Psichologinės, dvasinės traumos – gilios ir turniketo neuždėsi. Didelė problema, kad iš fronto grįžtantys vyrai į šeimas parneša karą. Moterys sako, kad grįžo nebe jų vyrai, o visai kiti žmonės. Taigi pagalba šeimoms, ypač regionuose, ilgai išliks aktuali“, – neabejoja Vita.

Bažnyčia – slėptuvė ir pagalbos vieta

Iš Baltarusijos prasidėjus Žytomyro puolimui, graikų apeigų katalikų šv. Džiuzepės Moskati bažnyčia virto slėptuve. Parapijiečiai padėjo tūkstančiams karo pabėgėlių, kurie per Žytomyrą plūdo į saugesnes šalis, Ukrainos gilumą. Buvo akivaizdu, kad ypač sudėtinga – šeimų su neįgaliaisiais situacija, tad Žytomyro Caritas savo dėmesį nukreipė būtent į juos.

Julija Melnik iš Žytomyro Carito dėkojo Carito rėmėjams iš įvairių šalių. Austrijos Carito dėka dienos centras neįgaliesiems turi generatorius. Dėl nepaliaujamai griaunamos kritinės infrastruktūros, trečia žiema Ukrainoje išties sunki.

Išpažintys Carito socialinėje virtuvėje

Pagalba maistu išlieka esminė. Į Carito-Spes Ukraine socialinę virtuvę pasiimti maisto kasdien ateina ne tik Žytomyre gyvenantys karo pabėgėliai. Aukotojų dėka apie 400 maisto davinių išvežiojama gyvenantiems 30 kilometrų atstumu, apie 110 davinių – 100 kilometrų atstumu, kur neprieinama būtiniausia pagalba. Čia sulaukėme ypač daug padėkų už paramą, kurias perduodame Lietuvos žmonėms, per Caritą aukojantiems Ukrainai.

Natalija pirmąkart namų neteko 2014 m.

49 metų amžiaus ekonomistė Natalija į Žytomyrą atvyko su tėčiu, kuriam 74-eri. Pirmą kartą 2014 m. netekusi namų, ji iš Donecko persikraustė į tėvų namus Bachmute, iš jo bėgo į Žytomyrą. Į socialinę Carito virtuvę moteris atnešė mėlynių, kurių pririnko miške, ir buvo padrąsinta pati ateiti pasiimti maisto sau ir tėčiui, kurį slaugo, tad negali dirbti. Natalija su ašaromis dėkojo Carito aukotojams už paramą Ukrainos žmonėms sunkiu šaliai metu.

Žmoną ištempė iš „kito pasaulio“

O štai Mykolai – 66-eri. Iš Sloviansko su 14 artimųjų jis išvažiavo 2022 m. balandį, kai aplink viskas degė. Prieš tai kovidu visi sirgo. Uošvę palaidojo, o žmoną, galima sakyti, ištempė iš „kito pasaulio“: į Žytomyrą tiesiai iš reanimacijos vežėsi.

Mykola didžiuojasi gavęs darbą mokykloje ir kad yra geriausias kiemsargis mieste. 31-erius metus Murmanske žvejybiniame laive dirbo. Išėjo į pensiją – prasidėjo karas. Tačiau išmokų negauna, nes „rusai pensiją užblokavo“. Su dukra ir martele, kurioms taip pat pavyko įsidarbinti, išlaiko 14 artimųjų, todėl pagalba maistu – labai svarbi.

Kai kalbėjomės, Mykolos namuose Slovianske buvo apsigyvenę Ukrainiečių kariai. „Vaikinai tvarkingi, skaitiklių duomenis siunčia“, – pasidžiaugė Mykola, tikintis, kad greit baigsis karas. Grįš namo ir tada vyks į Murmanską pensijos ieškoti.

Jei ne Caritas – nebūtų išgyvenę

Liudmila iš Lymano Donecko srityje taip pat norėjo padėkoti Caritui ir geradariams. Namų ji neteko pačioje karo pradžioje. Sūnaus namas taip pat buvo sugriautas. Nebeturi kur grįžti. Kelionė iki Žytomyro su neįgaliu vyru, nėščia marčia, mažu anūku ir mama buvo ilga. Dnipre išsinuomojo būstą, tačiau skelbimas pasirodė melagingas. Nakvoję mašinoje, galop susirado vasarnamį netoli Žytomyro. Negalėjo įsivaizduoti, kaip šildysis, kaip gyvens be maisto, be pinigų. Jei ne socialinė virtuvė – nebūtų išgyvenę. Neišsiverstų ir šiandien, nes reikia ir nuomą mokėti, ir mokesčius, o pajamos labai mažos.

Černobylio vaiko svajonė

Žytomyras – vienas iš miestų, nukentėjusių nuo radiacinės taršos po avarijos Černobylio branduolinėje elektrinėje. Kaip pasakojo Černobylio vaiku save vadinantis Caritas-Spes Ukraine vadovas tėvas Viacheslavas Grynievichius, černobyliečiams skirtame profilaktoriume įkurdinti reabilitacijos centrą vaikams su negalia buvo sena jo svajonė. Rėmėjų dėka pavyko ją įgyvendinti. Prasidėjus plataus masto agresijai prieš Ukrainą pagalba vaikams tapo dar aktualesnė. Čia padedama ne tik vietinių, bet ir pabėgėlių šeimoms, auginančioms vaikus su specialiais poreikiais.

Ramybės oazė

Kaip pasakojo čia sutikta Irina iš Popasnos Luhansko srityje, reabilitacijos centre ji – su judėjimo negalią turinčia dukrele Marina. Miestas, kuriame jos gyveno, – okupuotas, namai sugriauti, tad nuomojasi būstą Kryvy Righe Diepropetrovsko srityje.

„Šitame Carito centre žmonės, galima sakyti, prisikelia. Atrodo nutolsta problemos. Netrikdo sirenos“, – sako Irina, dėkodama žmonėms, kurių dėka neįgaliųjų tėvai su vaikais gali čia būti. Pasak Irinos, karas – baisiausia, kas gali nutikti. Jai jis prasidėjo 2014 metais. Kažkaip išgyveno tą laiką, nes Popasna išliko Ukrainos, tačiau 2022-ieji buvo tikras siaubas. Negali apsakyti, kaip buvo baisu. Teko bėgti.

Mamos gali kažkiek atsigauti

Vyresnių nei 18 metų neįgaliųjų reabilitacijos valstybė nebeapmoka, tad Halina iš Bedyčivo laiminga, kad Carito dėka ji su proto negalią turinčiu 39-erių sūnumi Igoriu gali čia atvykti.

„Čia tarsi perkrauname smegenis. Atgauname gyvenimo džiaugsmą. Čia visi draugauja, vieni kitais džiaugiasi, paskui grįžę į namus vieni kitiems skambina, bendrauja“, – sako Halina. Vaiko su proto negalia negali palikti vieno. Tačiau kai jie užsiėmimuose, ir mamos gali kažkiek pailsėti.

Sutelkė išblaškytus medikus

Kaip pasakojo reabilitacijos terapeutė Natalia Ovcharenko iš okupuotos ir 90 proc. sugriautos Popasnos Luhansko srityje, 2022-ųjų pavasarį apsivertė jos, jos kolegų, vaikų su negalia šeimų gyvenimai. Visiems viską palikus teko bėgti. Popasnos kompleksinės reabilitacijos centro specialistai pabiro kas kur.

„Atsipeikėjus, suvokus, kas atsitiko, ir kad karas greit nesibaigs, teko aktyvuotis. Organizavome nuotolinį palaikymą visur pasklidusioms pacientų šeimoms. Taip pat – vaikams, kurie liko Popasnoje, mat, prasidėjus įnirtingiems mūšiams, žmonės, ypač su fizinę ar psichikos negalią turinčiais vaikais, nebegalėjo išvykti“, – prisimena gydytoja.

„Judantiems tik vežimėliais bet koks keliavimas komplikuotas. O turinčių psichikos sveikatos problemų vaikų elgesys – netipiškas. Daliai visuomenės juos vis dar sunku priimti, todėl ne visi ryžosi išvykti. Stengėmės tokius žmones palaikyti, susitarti, kas juos priims, įtraukdami organizacijas, kurios vietose rūpinasi žmonėmis su negalia, padeda apgyvendinti pacientų šeimas“, – pasakojo reabilitacijos terapeutė Natalia.

Išvykusi ji su kolegomis kurį laiką dirbo kaip savanoriai. Atkūrus centro dokumentus, padėti vaikams važinėjo pagal UNICEF projektą, o paskui buvo pakviesti prisijungti prie Caritas-Spes Ukraine reabilitacijos centro šalia Žytomyro.

Vaikų, kurie net per sporto varžybas nelenktyniauja bet skuba padėti vienas kitam, buvome apdovanoti gerumu. Kaip retoriškai klausė viena mama – ko verta galia, jei tarnauja netiesai? Ir kad iš turinčiųjų negalią, galima pasimokyti žmogiškumo, kurio šiandien taip trūksta pasauliui.

Vien per Lietuvos Caritą likusiems Ukrainoje paaukota per 2,2 mln. eurų

Nuo plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuvos Caritas organizavo 7 paramos rinkimo akcijas Ukrainoje likusiems civiliams ir vieną – bėgantiems nuo karo bei prieglobstį radusiems Moldovoje. Humanitarinė parama renkama ir vežama nuolat. Bendradarbiaujant su Caritas–Spes Ukraine ir Caritas Ukraine 24 krovininės mašinos (vilkikai) reikalingiausių daiktų, pasiekė Severodonecką, Lvivą, Mostyską, Odesą, Kijevą, Poltavą, Mykolajevą, Volynę, Dnieprą ir kitus regionus.

Carito sutelkta Lietuvos žmonių pagalba lėšomis, humanitarine pagalba ir į Ukrainą gabentais daiktais sudarė 2.217.237,56 euro. 

Prisidėti prie paramos Ukrainos žmonėms kviečiame pervedant lėšų į specialią Lietuvos Caritas sąskaitą:

Gavėjas: :Lietuvos Caritas

Sąskaita: LT02 7300 0101 3718 2270

Paskirtis: Ukrainos žmonėms.

Tegu Jums už Jūsų gerumą būna atlyginta šimteriopai!

The post Caritas misija karo nusiaubtoje Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 9 d. pranešta, kad Suomijos vyriausybės nariai, priklausantys partijai „Tikrieji suomiai“, siekia sumažinti pabėgėlių iš musulmoniškų šalių kvotą, o juos pakeisti pabėgėliais iš krikščioniškų šalių.

„Tikriesiems suomiams" atstovaujančios Vidaus reikalų ir Transporto ministerijų vadovės Mari Rantanen ir Lulu Ranne nurodė darbuotojams paskirstyti kvotas taip, kad būtų priimami, pavyzdžiui, ne pabėgėliai iš Afganistano, o iš Venesuelos.

„Lygių teisių kontrolierius mano, kad Vidaus reikalų ministerijos politinės vadovybės nurodymuose dėl pabėgėlių kvotų paskirstymo yra diskriminacijos religiniu pagrindu įrodymų, o tai draudžia Konstitucija ir Lygybės įstatymas“, - sakoma ministerijos pranešime.

Vidaus reikalų ministerija įsipareigoja tinkamu laiku atsakyti į kontrolieriaus paklausimą, teigė ministerija.

Pagal vyriausybės programą pabėgėlių kvotos dydis Suomijoje yra 500 žmonių per metus. Pabėgėliai priimami pagal JT programą.

Galutinį sprendimą priima Suomijos parlamentas gruodžio mėnesį, tvirtindamas kitų metų biudžetą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

The post Suomijoje siekiama pabėgėlius iš musulmoniškų šalių pakeisti pabėgėliais iš krikščioniškų šalių appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu ES yra užregistruota apie 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Dauguma jų prieglobstį rado Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje. 

„Diena iš dienos Rusija terorizuoja Ukrainos žmones savo bombardavimo karu. Tai nėra saugios aplinkybės“, – išplatintame pareiškime nurodė Belgijos valstybės sekretorė prieglobsčio ir migracijos reikalams Nicole de Moor (Nikol de Mur).

„Tie, kurie pabėgo nuo Rusijos agresijos, ir toliau gali tikėtis mūsų solidarumo“, – pridūrė ji.

Belgija iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai. 

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES valstybės narės suteikė ukrainiečiams galimybę likti Bendrijoje iki 2025-ųjų kovo 4-osios. 

Pagal ES taisykles ukrainiečiai visoje Bendrijoje turi teisę gauti leidimą gyventi, dirbti, mokytis, apsirūpinti būstu, gauti medicininę pagalbą, socialinę apsaugą.

The post ES pratęsė pabėgėlių iš Ukrainos teisę pasilikti bloke iki 2026 metų appeared first on LAIKMETIS.

Pamaldų metu, kurios taip pat buvo transliuojamos internetu, jaunas vyras prisiartino prie altoriaus ir keletą kartų smogė prie jo stovėjusiam asirų ortodoksų vyskupui Emanueliui. Jo ginti tuoj pat metėsi šalia stovėję žmonės, kurie pargriovė užpuoliką ir laikė ji tol, kol atvyko policija. Trumpų grumtynių metu buvo sužeisti, be vyskupo, dar trys kiti žmonės. Šioje bažnyčioje rinkosi asirų krikščionys, atvykę iš Irako ir Sirijos, dažnai kaip pabėgėliai.

Pirmadienio vakare policija pranešė, kad, laimei, žuvusių nėra. Asirų vyskupo žaizdos didelės, tačiau jo būklė stabilizuota, kitų trijų nukentėjusių asmenų žaizdos lengvesnės. Kai kas, remdamasis vaizdo įrašu, tvirtina, kad išpuolis Sidnėjaus asirų bažnyčioje buvo džihadistinės ir teroristinės prigimties, tačiau tai dar turi būti oficialiai patvirtinta.

The post Sidnėjuje per pamokslą užpultas asirų vyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Šiame centre apgyvendinus gausiausias karo pabėgėlių šeimas, nenutrūko užsiėmimai vietiniams vyresnio amžiaus žmonėms. Padėdama jiems, Nadia tarsi savaime tapo Carito savanore. Kol nedirbo, savanoriavo ir jos dukra.

Kaip pasakojo ukrainietė, per dvejus karo metus ji su keturių kartų giminės moterimis ir traukėsi nuo karo, ir bandė grįžti, ir štai jau beveik metus gyvena Telšiuose.

Po vienu stogu – keturios kartos: Nadiežda, jos dukra Irina, anūkės Veronika ir Mariam bei Nadieždos proanūkė Darina.

Kiek gali įvykti per vienerius metus

Lietuvoje Nadiežda spėjo apturėti sudėtingą operaciją, neteko dantų ir vėl džiaugiasi naujais, nors nebe savais. Namuose, kur prisiglaudė, lankėsi pirmoji ponia Diana Nausėdienė, o pakviesta į Ukrainos centrą Vilniuje ji susitiko ir su pačiu Ukrainos prezidentu!

„Tai buvo taip netikėta, nežinojome, kad pamatysime prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jis sveikins Carito žmones, pakalbins Lietuvoje gyvenančių karo pabėgėlių vaikus. Labai dėkinga esu šiam žmogui, kad jis, būdamas toks jaunas, prisiėmė atsakomybę už šalį sunkiausiu mums visiems metu“, – sakė Nadiežda.

Vinycios mieste, iš kurio atvyko, buvo pusė milijono gyventojų. Dabar gal perpus mažiau. Daug išvykusių, daug fronte, daug žuvo. Moteriai taip neramu dėl karo niokojamos gimtos šalies.

Neįsivaizduoja, kaip išgyvena netikintys

„Sekame įvykius, visas naujienas, nes daug artimųjų ten likę, tarp kurių ir jaunesnioji anūkė su savo tėčiu – mano žentu. O štai mes pasitraukėm – ne tik dėl dukters sveikatos. Proanūkė labai bijo sirenų, iš karto slepiasi. Kai per Naujuosius fejerverkus šaudė – ir pažiūrėti norėjo, ir gąsdinosi garsų. Gaila vaiko. Ir dukters gaila. Bijojau, kad nepapultų į psichiatrijos ligoninę po sprogimo prie jos namų, kai daug žmonių žuvo. Nervai pašlijo. Gydytojai patarė išvykti iš šalies. Ir iš tiesų – Lietuvoje pagerėjo, jau dirba. Vaikšto pas psichologą, vartoja vaistus. Taisosi, nors, žinoma, išgyvena dėl vyro, dukters, žento, kuris dabar tarnauja. Ačiū Dievui, visi gyvi“, – vilties nepraranda Nadiežda.

Sakė, be tikėjimo neišgyventų. Neįsivaizduoja, kaip išgyvena netikintys.

„Dievas, kuris viską žino, juk mato, kurioje pusėje tiesa. Mes gi nėjome į svetimą žemę. Pas mus atėjo. Ir tenka gintis. Tai visai kas kita, nei gvieštis svetimo. Taip ir Biblijoje parašyta, kad jei peržengei ribą, paėmei svetimą, Dievas už tai nubaus.  Aš tikiu, kas parašyta. Ir tikiu, kad Dievas mums padės“, – viliasi vyriausioji giminės moteris.

Kuo galėdama Nadiežda prisideda prie Carito pagalbos vargstantiems. Norėtų dar daugiau pasitarnauti, tik kad pati turėjo sudėtingą operaciją.

Grįžusi namo rado... pirmą šalies ponią

„Kai išrašė mane iš ligoninės Klaipėdoje ir parvežė su daiktais į Telšius, vos įleido į namus, mat „ne pagal protokolą“, o diena anksčiau grįžau. Prezidento žmona Diana Nausėdienė kaip tik pas mus lankėsi. Tik fotografuoja filmuoja, o aš – visai be dantų dar buvau. Prieš operaciją išklibusius liepė pašalinti. Bet pabendravome, apsikabinome su Dianačka. Tokia graži, gera. Paklausė mano vardo. Atsiprašinėjau dėl išvaizdos, o ji – nieko tokio! Dabar noriu prie jos prieiti ir pasirodyti, kokie mano dantys!“, – drąsiai šypsojosi Nadia, pasidžiaugdama, kad ir protezus ir operaciją Lietuva kompensavo.

Sako, Telšiuose pritapo. Apkabindama Carito bendrystės centro „Saulėtoji užuovėja“ vadovę beria, kiek dėl žmonių Edita padaro: „Jeigu ne ji, nežinau, kaip gyventųsi, tiek suteikia pozityvo, padeda morališkai ir praktiniuose reikaluose! Mūsų Editutė – tiesiog saulutė“, – baigdama lietuviškai surimuoja Nadiežda.

Atvykusieji iš Ukrainos stengiasi paremti vieni kitus. Vien Telšiuose ir apylinkėse Caritas globoja apie 350 prieglobstį gavusių karo pabėgėlių. Pagalbą Ukrainos žmonėms Caritas teikia 33 Lietuvos savivaldybėse: https://www.caritas.lt/page/pagalba-ukrainieciams

The post Po vienu stogu – 4 karo pabėgėlių kartos: kaip promočiutė Nadia tapo Carito savanore appeared first on LAIKMETIS.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, paskirsčiusi tradicinę kasmetinę paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje, Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantonopolio patriarchato egzarchatui numatė po vienodai – 77,6 tūkst. eurų.

Parama bendruomenėms yra skiriama pagal tikinčiųjų skaičių.

Paskutinio 2021 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 105 tūkst. stačiatikių, tačiau Finansų ministerija teigia, kad šis skaičius neatspindi realios padėties, nes ortodoksų bendruomenė reikšmingai išaugo nuo 2022 metų.

„Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje, kuri vienija dalį dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių beveik 84 tūkst. Ukrainos piliečių, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje“, – BNS antradienį pateiktame komentare nurodė ministerija.

„Duomenys apie nuo karo į Lietuvą pabėgusių Ukrainos piliečių išpažįstamą tikėjimą nėra renkami, tačiau ortodoksų (stačiatikių) tikėjimas– dominuojantis Ukrainoje“, – teigė ji.

Anot ministerijos, nesant jokių paneigiančių objektyvių duomenų, manytina, kad dėl Rusijos invazijos į Lietuvą pasitraukę Ukrainos piliečiai savo tikėjimą yra linkę išpažinti karą smerkiančio Konstantinopolio patriarchato, o ne Maskvos patriarchato bendruomenėse.

„Be to, 2022-2023 metais į Lietuvą taip pat atvyko per 23 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurių reikšminga dalis išpažįsta ortodoksų (stačiatikių) tikėjimą“, – teigiama komentare.

Lėšos tradicinėms religinėms bendruomenės finansų ministro įsakymu skiriamos kiekvienų metų pradžioje. Šiemet joms paskirstyta tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – beveik 1,69 mln. eurų.

Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.

Pernai, kai Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija buvo vienintelė ortodoksų bažnyčia Lietuvoje, jai skirta 81,3 tūkst. eurų.

Kadangi skiriamas finansavimas religinėms bendruomenėms nesikeitė, stačiatikiams iš viso paskirta paramos dalis, lyginant su pernai, beveik dvigubai išaugo kitų bendruomenių sąskaita.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija išsamiai sprendimo dėl paramos paskirstymo nekomentavo.

„Esame dėkingi Lietuvos valstybei, kuri kasmet skiria mums finansinę paramą. Kalbant apie paramą kitoms religinėms organizacijoms, manome, kad tai yra atitinkamų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų vidaus reikalas“, – komentare BNS nurodė arkivyskupijos kanceliarija.

Įsakymas patvirtintas praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai, gavusi Teisingumo ministerijos leidimą, Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė įsiregistravo kaip Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje.

Valstybės pripažinimas po Rusijos invazijos į Ukrainą susikūrusiai naujai bažnytinei struktūrai ir suteikė galimybes gauti valstybės finansinę paramą.

The post Valstybė finansinę paramą Konstantinopolio stačiatikiams aiškina ukrainiečiais pabėgėliais appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl karo, persekiojimo, smurto ir žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje perkeltųjų asmenų skaičius rugsėjo pabaigoje tikriausiai viršijo 114 milijonų“, – teigiama JT pabėgėlių agentūros UNHCR pareiškime.

Agentūros teigimu, 2023 metų pirmąjį pusmetį tam daugiausia įtakos turėjo konfliktai Ukrainoje, Sudane, Mianmare ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, užsitęsusi humanitarinė krizė Afganistane ir sausros, potvynių bei nesaugumo derinys Somalyje.

„Dabar pasaulis pagrįstai sutelkia dėmesį į humanitarinę katastrofą Gazos Ruože. Tačiau visame pasaulyje per daug konfliktų plinta arba eskaluojasi, griaudami nekaltų žmonių gyvenimus ir išstumdami juos iš namų“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas išspręsti konfliktų ar užkirsti kelią naujiems skatina gyventojų persikėlimą ir kančias. Privalome pažvelgti giliau, dirbti kartu, kad užbaigtume konfliktus ir leistume pabėgėliams bei kitiems perkeltiems asmenims grįžti namo arba pradėti gyvenimą iš naujo“, – sakoma jo pareiškime.

Savo metų vidurio tendencijų ataskaitoje, kurioje analizuojamas priverstinis perkėlimas per pirmuosius šešis 2023-ųjų mėnesius, UNHCR nurodė, kad iki birželio pabaigos priverstinai iš savo namų iškeldintų žmonių skaičius pasaulyje pasiekė 110 mln. ribą.

naujausias rodiklis – rekordinis skaičius nuo 1975-ųjų, kai agentūra pradėjo rinkti duomenis

Palyginti su 2022-ųjų pabaiga, šis skaičius padidėjo 1,6 milijono.

UNHCR atstovas spaudai patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad naujausias rodiklis – rekordinis skaičius nuo 1975-ųjų, kai agentūra pradėjo rinkti duomenis.

JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA duomenimis, nuo spalio 7 dienos, kai Izraelis, atsakydamas į precedento neturintį palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolį, pradėjo bombarduoti Gazos Ruožą, anklavo viduje perkeltųjų asmenų skaičius pasiekė apie 1,4 milijono.

Daugiau nei pusė visų bėgti priverstų žmonių niekada nekerta tarptautinės sienos, teigė UNHCR.

Agentūros ataskaitoje teigiama, kad pasaulyje beveik trečdalis visų priverstinai perkeltųjų asmenų yra kilę tik iš trijų šalių: Afganistano, Sirijos ir Ukrainos.

„Stebėdami įvykius Gazos Ruože, Sudane ir kitur, galime manyti, kad taikos ir sprendimų pabėgėliams ir kitiems perkeltiesiems gyventojams perspektyva yra tolima, – sakė F. Grandi. – Tačiau negalime pasiduoti. Kartu su savo partneriais ir toliau sieksime sprendimų pabėgėliams ir juos rasime.“

The post JT: šiuo metu pasaulyje perkeltųjų asmenų skaičius siekia 114 mln. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Pradžioje popiežius perskaitė maldą, kurioje prašė Dievo, visų Tėvo, kuriam niekas nėra svetimas ir niekas nėra atskirtas nuo jo tėvystės, su meile saugoti pabėgėlius, tremtinius, segregacijos aukas, apleistus ir beglobius vaikus, kad visi jie surastų namų ir tėvynės šilumą. Dievas tepadaro ir mūsų širdis jautrias ir dosnias vargšams bei engiamiesiems.

Komentuodamas per susitikimą perskaitytą palyginimą apie gerąjį samarietį, popiežius sakė, kad mūsų laikų migracijos keliuose daug brolių ir seserų atsiduria tokioje pačioje padėtyje kaip palyginime minimas keliautojas: jie apiplėšiami ir sumušami, apgaudinėjami nesąžiningų prekeivių žmonėmis, parduodami kaip prekės, pagrobiami, įkalinami, išnaudojami ir pavergiami, žeminami, kankinami ir prievartaujami. Daug migrantų miršta taip ir nepasiekę kelionės tikslo.

Mes, nors visa tai matome, praeiname pro šalį dėl savanaudiškumo, abejingumo ar baimės. Tuo tarpu samariečio laikysena – gailestingumas, kuris yra Dievo ženklas žmogaus širdyje, o jo vaisius – ne tik vienkartinis geras darbas, bet brolybė. „Kaip gerasis samarietis, esame pašaukti tapti visų šiuolaikinių keliautojų artimaisiais, gelbėti jų gyvybes, gydyti jų žaizdas, malšinti jų kančias“, – pabrėžė Pranciškus.

esame pašaukti tapti visų šiuolaikinių keliautojų artimaisiais, gelbėti jų gyvybes, gydyti jų žaizdas, malšinti jų kančias.

Deja, labai dažnai tragiškai baigiasi migrantų kelionės. Dėl to būtina stengtis padaryti migracijos kelius saugesnius, kad šiandienos keliautojai netaptų plėšikų aukomis. Būtina dauginti pastangas kovojant su nusikalstamais tinklais, kurie pelnosi iš migrantų svajonių. Tačiau lygiai taip pat būtina plėsti saugesnius reguliarius migracijos kanalus.

Žiūrint į dabartinę pasaulio padėtį yra akivaizdu, kad būtina suderinti demografinę ir ekonominę politiką su migracijos politika, nes tai būtų naudinga visiems. Taip pat reikia atsiminti, kad dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamiausiems asmenims. Taip pat būtina skatinti bendrą atsakingą požiūrį į migracijos srautų, kurie artimiausiais metais gali didėti, valdymą, pažymėjo popiežius.

The post Popiežius Šv. Petro aikštėje vadovavo maldai už migrantus appeared first on LAIKMETIS.

Pasak "Financial Times", aukštas Egipto pareigūnas pasakė Europos kolegai: "Jūs norite, kad mes priimtume 1 mln. žmonių? Ką gi, aš juos išsiųsiu į Europą. Jūs taip rūpinatės žmogaus teisėmis - gerai, pasiimkite juos".

Izraelio vykdomas Gazos ruožo bombardavimas gali tapti rimta problema Europai, nes šimtai tūkstančių palestiniečių bėga į pietus.

Kitos kaimyninės arabų valstybės, kurių daugelis jau turi nemažai palestiniečių pabėgėlių, pavyzdžiui, Jordanija, taip pat atsisako priimti daugiau palestiniečių pabėgėlių.

"Tai yra raudona linija, - žurnalistams sakė Jordaniją valdantis karalius Abdullah II, Jordanijoje ir Egipte nebus jokių pabėgėlių", - sakė jis.

Ši žinia pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Džo Baidenas perspėjo, kad Izraelis neturėtų okupuoti Gazos ruožo, nes tai sudarytų rimtų kliūčių JAV besąlygiškai remiamam Izraeliui.

J. Baidenas laidai "60 minučių" sakė, kad tai būtų "rimta klaida". Jungtinės Tautos jau apkaltino Izraelį pažeidus tarptautinę teisę dėl bombardavimo kampanijos ir Gazos ruožo apsiausties, dėl kurios 2,2 milijono Palestinos gyventojų neteko maisto, vandens ir elektros energijos.

Vakarų pareigūnai šiuo metu ragina Egiptą leisti palestiniečiams kirsti jo sieną per Rafos perėjimo punktą. Tačiau Egiptas priešinasi ir jo diplomatai pareiškė, kad jis teiks pagalbą, bet neįsileis didelio skaičiaus palestiniečių.

Egiptas priešinasi ir jo diplomatai pareiškė, kad jis teiks pagalbą, bet neįsileis didelio skaičiaus palestiniečių

Viena vertus, nerimaujama, kad Izraelis stumia pabėgėlius iš savo teritorijos, kad galėtų plėstis į Gazą ir ją okupuoti. Tačiau ekonominę krizę išgyvenanti šalis taip pat baiminasi bet kokio vidinio nestabilumo, kurį palestiniečių egzodas galėtų sukelti Egipte, pasižyminčiame politinio nestabilumo ir teroro išpuolių istorija. ISIS jau veikia Sinajaus dykumoje, kuri yra su Gazos ruožu susijusi Egipto teritorija.

Numatomas Izraelio antžeminis puolimas dar net neįvyko, tačiau humanitarinė padėtis Gazos ruože jau dabar yra katastrofiška. Dėl "Hamas" teroro išpuolio prieš Izraelį žuvo 1 400 žmonių, o dėl tebesitęsiančio Gazos ruožo bombardavimo šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, žuvo 2 750 žmonių ir daugiau kaip 10 000 buvo sužeista.

Gazos ruože trūksta medicinos priemonių, elektros energijos ir ligoninės lovų nuolatiniam sužeistųjų srautui.

Izraelis įsakė visiems šiaurinės Gazos gyventojams išsikraustyti ir vykti į pietinę Gazos dalį. Laikraštis "Financial Times" praneša, kad Egiptas įtaria, jog ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu tikisi juos iškeldinti į Egiptą, o Izraelio vyriausybė šį teiginį neigia.

Egipto valstybinė žiniasklaida teigė, kad toks Gazos gyventojų iškeldinimas "užbaigtų svajonę apie Palestinos valstybę" ir atleistų Izraelį nuo teisinės atsakomybės kaip "okupantą".

Tarptautinės krizių grupės analitikas Michaelas Wahidas Hanna taip pat atkreipė dėmesį į palestiniečių pabėgėlių baimes, teigdamas: "Kiek jų bus ir kaip ilgai? Ir net jei tai bus laikina humanitarinė apsauga, po Izraelio puolimo palestiniečiai galbūt neturės į ką grįžti. O gal Izraelis neleis jiems grįžti".

Pasak "Financial Times", "ankstesni palestiniečių perkėlimai tapo nuolatiniai. Palestiniečių pabėgėliai Libane ir Jordanijoje šiose šalyse praleido dešimtmečius be jokių perspektyvų grįžti į savo kaimus ir miestus."

Įvairiose Artimųjų Rytų šalyse jau yra 5 mln. palestiniečių pabėgėlių, kurie dešimtmečius praleido toli nuo savo gimtųjų vietų, dabar okupuotų Izraelio.

The post Egiptas grasina išsiųsti milijoną palestiniečių į Europą appeared first on LAIKMETIS.

„Tik eidami drauge galėsime nueiti toli ir pasiekti bendrą mūsų kelionės tikslą,“ – primena Popiežius Pranciškus savo žinioje 109-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga. Popiežius aptaria biblinius migracijos atvejus, kurie nebuvo laisvo pasirinkimo rezultatas. Ir šiais laikais karai, konfliktai, stichinės nelaimės, persekiojimai ir skurdas milijonus žmonių verčia palikti savo šalį. Laiške popiežius į migrantus ir pabėgėlius ragina žvelgti kaip į ypatingus bendrakeleivius, kuriuos reikia mylėti ir jais rūpintis kaip broliais ir seserimis.

Šventė prasidėjo šv. mišiomis šv. Jonų bažnyčioje. Po mišių bažnyčios kiemelyje dalyvių laukė muzika, šokiai, vaišės ir įdomūs pokalbiai. Puikią nuotaiką užkūrė daugiakultūrė muzikos grupė „Uphill 7“. Tradiciniais šrilankietiškais šokiais ir švelniu varpelių skambėjimu džiugino Sivatharsini Sanmugavel Mathu, šokėja iš Šri Lankos, atlikusi populiarų klasikinį Bharatanatyam šokį, kilusį iš pietų Indijos.

Renginio svečiai galėjo susipažinti su rytietiška piešinių ant kūno tradicija ir išsimarginti rankas natūraliais „chna“ dažais. Išalkę vaišinosi tradiciniais skanėstais, su meile pagamintais Užsieniečių integracijos bendruomenės narių iš Ukrainos, Tadžikistano, Sirijos bei Šri Lankos. Šventėje susirinkę žmonės sukūrė ypatingą atmosferą, kurioje švenčiama kiekvieno kultūra ir asmeninė istorija.

„Sėkminga integracija priklauso ir nuo mūsų,“ – renginio atidaryme kalbėjo Užsieniečių integracijos programos vadovė Eglė Masevičiūtė. „Nesvarbu, apie kokią integraciją kalbėtume – prieglobsčio gavėjų, žmonių su negalia, tautinių mažumų, – integracija priklauso nuo to, kaip atvirai priimame žmones, kurie skiriasi nuo mūsų. Priimkime vieni kitus ir nebijokime kitokio.“

The post Pasaulinė pabėgėlių dienos šventė šv. Jonų bažnyčioje sujungė skirtingas kultūras appeared first on LAIKMETIS.