Šiandien daugiau kaip 360 milijonų krikščionių patiria didelio masto persekiojimą ir diskriminaciją, teigiama evangelikų krikščionių organizacijos „Open Doors" paviešintoje ataskaitoje „Persekiojimų pasaulyje sąrašas 2023“.

Visame pasaulyje kas septintas krikščionis yra persekiojamas ar diskriminuojamas dėl savo tikėjimo.

„Afrikoje šis skaičius yra vienas iš penkių [krikščionių], Azijoje – du iš penkių, Lotynų Amerikoje – vienas iš penkiolikos“, - teigia organizacijos „Open Doors" direktorius Ispanijoje Tedas Blake'as (Tedas Bleikas).

Kita svarbi tyrimo išvada – į pietus nuo Sacharos esanti Afrikos dalis susiduria su didžiule humanitarine katastrofa – religinio smurto banga, kurios epicentras Nigerijoje ir kuri išplito visame regione ir yra nukreipta prieš krikščionių gyventojus.

„Jau 30 metų kasmet pateikiame šį Pasaulinį persekiojimo sąrašą, ir niekada anksčiau nebuvo tokio aukšto persekiojimo lygio kaip dabar“, - sakė T. Blake'as.

Šiaurės Korėja užima pirmąją vietą pagal krikščionių persekiojimą, o jos persekiojimo mastas yra didžiausias per visą istoriją. Šį padidėjimą lėmė nauja areštų banga, kilusi dėl neseniai priimto „Įstatymo prieš maištingą galvoseną“ (angl. Law Against Reactionary Thought). Kitos šalys, užimančios pirmąsias vietas ataskaitoje, yra šios: Somalis, Jemenas, Eritrėja, Libija, Nigerija, Pakistanas, Iranas, Afganistanas ir Sudanas.

Didelė dalis krikščionių praranda viltį

„Open Doors" duomenimis, krikščionių Artimuosiuose Rytuose ir toliau mažėja. Po Islamo valstybės suklestėjimo krikščionybė nesugebėjo atsigauti, nepaisant to, kad nužudytų krikščionių skaičius šiek tiek sumažėjo (išskyrus Siriją, kuri patyrė smurtinių incidentų bangą).

„Tai krikščionybės lopšys, o didelė dalis Bažnyčios praranda viltį: diskriminacijos ir skurdo lygis yra ypač didelis, nepakeliamas, kad jį ištvertų, ypač jauni žmonės, kurie nemato čia tikinčiųjų ateities“, - teigia Rami Abedas al-Masihas (Ramis Abedas al Masihas), „Open Doors" teisinės gynybos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono direktorius.

Nikaragva – dar viena Lotynų Amerikos šalis, patekusi į šį sąrašą. Organizuotas nusikalstamumas įsitvirtina ypač kaimo vietovėse, kur krikščionys smerkia kartelių veiklą. Tuo tarpu valdžios vykdoma tiesioginė krikščionių, laikomų opozicijos balsu, priespauda plačiai paplitusi Nikaragvoje, Venesueloje ir Kuboje – šalyse, kur evangelikų krikščionių lyderiai buvo įkalinti be teismo už dalyvavimą praėjusių metų protestuose.

Teikiantys vilties duomenys

Bendras dėl tikėjimo nužudytų krikščionių skaičius šiek tiek sumažėjo nuo 5 898 atvejų (2022 m. ataskaitos leidime) iki 5 621, išskyrus, kaip jau minėta, Afriką į pietus nuo Sacharos.

Bendras užpultų bažnyčių skaičius sumažėjo nuo 5 110 (2022 m.) iki 2 110 užregistruotų atvejų (2023 m.). Pasauliui po pandemijos tam tikra prasme grįžtant „į normalų gyvenimą“, atrodo, kad smurto mastas stabilizuojasi, nors tiksli to priežastis yra diskusijų objektas ir nėra tikėtina, kad tokia tendencija išliks ilgam.

Kai kuriose Persijos įlankos šalyse skatinama didesnė tolerancija. Persekiojimų sumažėjo Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Egipte. Katare persekiojimas šiais metais taip pat sumažėjo, nors tai gali būti susiję su masiniu bažnyčių uždarymu 2022 m., kurios uždarinėjamos ir2023 metais, bet tiesiog jau yra likę mažiau, ką uždaryti.

The post Net 360 milijonų krikščionių pasaulyje patiria didelio masto persekiojimą appeared first on LAIKMETIS.

Tikrasis mirusiojo vardas - Anne van der Bijl, tačiau jis buvo meiliai pravardžiuojamas „Dievo kontrabandininku", nes mėlynu „Volkswagen Beetle" automobiliu gabeno Bibliją per geležinę uždangą. Biblijos kontrabanda buvo brolio Andrew darbo persekiojamos Bažnyčios labui bruožas, kuris neabejotinai kėlė nerimą Sovietų Sąjungai. Ne veltui KGB ataskaitos apie brolį sudarė net 150 puslapių.

Įspūdinga Andrew drąsos istorija pasakojama jo autobiografijoje „Dievo kontrabandininkas", kuri buvo parduota 10 milijonų egzempliorių tiražu ir išversta į 35 kalbas.

Viena didžiausių Biblijos kontrabandos operacijų buvo įvykdyta 1981 m. birželį, kai dvidešimties žmonių komanda prisidengdama tamsa specialiai pastatyta barža kontrabanda gabeno Bibliją į Kiniją.

Milijonas Biblijos egzempliorių buvo nuplukdyti paplūdimyje laukiantiems Kinijos krikščionims, kurie juos pasiėmė, o kopijos pasiekė visus Kinijos kampelius.

Žlugus geležinei uždangai, brolis Andrew atkreipė dėmesį į islamo pasaulį. Spartus islamo plitimas kelia didžiausią iššūkį pasaulinei krikščionybei, manė jis.

Andrew pastangos buvo įvertintos 1993 m., kai savo gimtuosiuose Nyderlanduose karalienė Beatričė jį įšventino į riterius, ir 1997 m., kai jis gavo Pasaulio evangelikų aljanso Religinės laisvės apdovanojimą.

2018 m. jį pagyrė tuometinis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy'is Huntas (Džeremis Hantas), kuris parašė broliui Andrew ir padėkojo už jo darbą.

The post Mirė plačiai žinomos krikščioniškos žmogaus teisių organizacijos įkūrėjas appeared first on LAIKMETIS.

Persekiojamus krikščionis remianti labdaros organizacija naujoje ataskaitoje teigia, kad milijonai žmonių visame pasaulyje kentės, jei demokratinės vyriausybės nesiims skubių veiksmų.

Ataskaita paskelbta tuo metu, kai vyriausybių ir tikinčiųjų atstovai iš viso pasaulio rengiasi šią savaitę Londone susitikti dviejų dienų Jungtinės Karalystės vyriausybės ministrų susitikime religijos laisvės klausimais.

Organizacijos ataskaitoje, kuri bus pristatyta ministrų susitikime, Kinija išskiriama kaip šalis, kurioje pastaraisiais metais suintensyvėjo persekiojimas kibernetinėje erdvėje. Šioje šalyje kibernetinė kova ypač naudojama prieš uigūrų mažumą.

„Įspūdingas Sindziango pavyzdys rodo specializuoto religinio persekiojimo automatizavimo galimybes", - ataskaitos įžangoje rašo buvęs JAV ambasadorius ypatingiems pavedimams tarptautinės religijos laisvės klausimais Samas Brownbackas (Semas Braunbekas). - Kinijos komunistų partija visą regioną pavertė laboratorija, kurioje tobulinamos veiksmingiausios technologinės priespaudos priemonės."

Toliau jis dėstė: „Uigūrai iš tikrųjų tapo rinkodaros priemone šioms technologijoms parduoti visame pasaulyje: virtualios policinės valstybės beta bandymu. Ši ataskaita rodo, kad be aiškaus ir suderinto atsako Kinijos sekimo technologijos bus eksportuojamos į visą pasaulį, skatinant skaitmeninio autoritarizmo ir cenzūros plėtrą."

Ataskaitoje aprašoma, kaip stebėjimo kameras, duomenų rinkimą, šnipinėjimo programas ir socialinės žiniasklaidos stebėjimą valstybės naudoja religinėms mažumoms sekti. Tai savo ruožtu paskatino cenzūrą, kai blokuojamos interneto svetainės, ryšiai ir internetiniai pranešimai, o žmonės baudžiami arba nutildomi už apsilankymą tam tikrose interneto svetainėse.

žmonės baudžiami arba nutildomi už apsilankymą tam tikrose interneto svetainėse.

„Laikui bėgant cenzūra keičia gyventojų požiūrį, - rašoma ataskaitoje. Kinijos komunistų partija vis sėkmingiau indoktrinuoja jaunąją interneto ir socialinės žiniasklaidos naudotojų kartą, paprasčiausiai uždarydama nefiltruotas naujienas ir tiekdama ideologinį turinį, dažnai su stipriu nacionalistiniu atspalviu."

„Open Doors" teigia, kad Kinijoje vis sunkiau nusipirkti krikščioniškos medžiagos internete, o krikščioniškos Biblijos programėlės buvo pašalintos iš Kinijos internetinių programėlių parduotuvių, įskaitant „Google" ir „Apple" programėlių parduotuves.

Nors Kinija buvo šios technologijos „pradininkė", ji plinta Afrikoje ir Indijoje.

Persekiojimo karštuosiuose taškuose visame pasaulyje socialinė žiniasklaida naudojama dezinformacijai ir netikroms naujienoms apie religinių mažumų bendruomenes skleisti, todėl jos „demonizuojamos" siekiant kurstyti smurtą arba įteisinti priespaudą".

„Tai buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs minios smurtą prieš krikščionių ir musulmonų mažumas, pavyzdžiui, keliose Indijos valstijose", - teigė „Open Doors".

Kitas pavyzdys - Mianmare internete pasklido kaltinimai, kad krikščionys yra atsakingi už COVID-19 įvežimą į šalį.

Dr. Davidas Landrumas (Davidas Lendramas), „Open Doors" JK ir Airijos advokatūros ir žiniasklaidos direktorius, sakė: „Stebime, kaip visame pasaulyje minios ir teroristų grupuotės naudojasi skaitmeninėmis platformomis, kad sustiprintų savo kontrolę religinėms mažumoms. Labiausiai šokiruoja tai, kad vyriausybės į tai žiūri pro pirštus arba net aktyviai skatina smurtinę priespaudą."

Ataskaitoje JK vyriausybė raginama pripažinti skaitmeninį persekiojimą ir skubiai spręsti šio reiškinio problemą. Kitose rekomendacijose skaitmeninių technologijų bendrovių prašoma priešintis autoritarinių režimų reikalavimams cenzūruoti jų paslaugas. Ataskaitoje taip pat rekomenduojama nustatyti tarptautinį standartą, susijusį su stebėjimo technologijų kūrimu ir eksportu, kad būtų apsaugotos religinių mažumų teisės.

Socialinės žiniasklaidos platformos raginamos kovoti su dezinformacija ir šalinti neapykantos religinėms mažumoms kurstymus.

„Labai svarbu, kad vyriausybės ir technologijų bendrovės suvoktų padėties rimtumą, - pridūrė D. Landrumas. Visų formų skaitmeninis persekiojimas auga bauginančiu greičiu".

Dviejų Kolumbijos mokslininkų žodžiais tariant: „Šiandien įveikę skaitmeninį persekiojimą pasaulio Pietuose, rytoj išgelbėtume keturis milijardus žmonių nuo rimtų sunkumų".

The post Technologijos tampa ginklu prieš religines mažumas appeared first on LAIKMETIS.