„Prieš kelis mėnesius su mumis susisiekė Paryžiaus žaidynių organizacinis komitetas, norėdamas sužinoti, ar mus domintų toks Notre Dame varpas“, - žiniasklaidai sakė katedros rektorius-arkikunigas Olivier Ribadeau Dumas (Olivjė Ribado Diuma). „Ir mes priėmėme šį pasiūlymą.“

Varpą, sveriantį 500 kilogramus, olimpinių žaidynių proga pagamino „paskutiniais Prancūzijos varpų gamintojais“ vadinama Cornille Havard liejykla, įsikūrusi Normandijoje.

Liejykloje gaminami varpai didžiausioms Prancūzijos bažnyčioms ir katedroms. 2013 m. ji pagamino devynis naujus varpus Notre Dame katedrai 850-ųjų metinių proga. Įrengti Notre Dame šiauriniame bokšte, jie turėjo skambinti per kasdienes katedros pamaldas. Ta pati bendrovė buvo atsakinga už aštuonių iš šių devynių varpų restauravimą po to, kai jie buvo apgadinti per 2019 m. balandžio 15 d. gaisrą.

„Olimpinių žaidynių varpui nelemta prisijungti prie dviejų katedros bokštų varpų“, - paaiškino Ribadeau Dumas. „Jis prisijungs prie kitų dviejų varpų, naujai nulietų tos pačios įmonės, kurie bus įrengti katedros viduje, galerijoje, netoli vargonų. Šie trys varpai skambės kartu per Mišias, konsekracijos metu. Jie pakeis varpus, kurie buvo naudojami šiam tikslui transeptų sankryžoje prieš gaisrą, visiškai sunaikinusį tą vietą.“

Ribadeau Dumas patvirtino, kad katedros varpai neskambėjo per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, priešingai nei teigiama žiniasklaidos pranešimuose. Jis nenorėjo grįžti prie prieštaringai vertinamos ceremonijos, kurioje buvo parodijuojama „Paskutinė vakarienė“, akimirkų. „Svarbu tai, kad šios dvi žaidynių savaitės buvo stiprus brolybės ir vienybės momentas“, - tvirtino jis. „Ši brolybė yra labai brangi.“

„Šiose žaidynėse buvo švenčiamas gyvenimas ir… santykiai“, - sakė Ribadeau Dumas. „Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas rugpjūčio 4 d. aikštėje priešais Notre Dame kalbėjo apie ryšius, kuriuos galima sukurti tarp sporto ir religijos. Būtent tai turime prisiminti“, - pabrėžė jis.

Ribadeau Dumas sakė, kad užuot sutelkęs dėmesį į neigiamus komentarus, jis mieliau sveikino šimtų baleto šokėjų ir ugniagesių, kurie buvo dislokuoti kitoje atidarymo ceremonijos dalyje, Paryžiaus krantinėse ir ant stogų, choreografiją.

„Šia seka pagerbti dailidės ir akmens skulptoriai, kurie atgaivino Notre Dame. Ji bylojo apie stiprią brolybės ir vienybės dvasią, kuri vyravo ir per Notre Dame restauravimo projektą. Tai buvo didinga“, - sakė jis.

„Dabar turime prisiminti, kad Notre Dame nėra tik paveldo dalis“, - sakė rektorius, likus keliems mėnesiams iki labai laukiamo katedros atidarymo gruodžio 8 d.

„Pirmiausia tai yra dvasinė garbinimo vieta. Žinoma, neketiname iš Notre Dame projekto ištrinti kultūrinio aspekto. Tačiau dabar laukiame to laiko, kai katalikų tikintieji galės įžengti, kai čia bus atnaujintos pamaldos. Tai yra svarbiausia.“

The post Paryžiaus olimpinių žaidynių varpas skambės Notre Dame katedroje appeared first on LAIKMETIS.

The post Dr. Vytautas Sinica. Apie skandalus olimpiadoje appeared first on LAIKMETIS.

Savo tinklaraštyje leidinio „Zdroj“ puslapiuose jis teigė, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės kartu su 1936 m. Berlyno olimpinėmis žaidynėmis ir 1980 m. Maskvos olimpinėmis žaidynėmis simbolizuoja ideologinį smurtą prieš sportininkus ir nukrypimą nuo tikrųjų olimpinių principų.

Jis rašė, kad per Paryžiaus olimpines žaidynes sportininkai buvo išnaudojami „nacizmo, komunizmo ir naujų ideologijų, kurios iš esmės mums sako, kad nėra žmogaus tapatybės“, tikslams.

Kardinolas priminė, kad senovės Graikijoje olimpinės žaidynės vykdavo taikos metu ir „simbolizavo kovą už savo šeimą, namus, tėvynę“.

„Tai įstatymai, saugantys žmogų ir jo orumą. Tai įstatymai, saugantys šeimą, įstatymai, saugantys mano tautą, mano tėvynę. Olimpinės žaidynės nebuvo pasaulinės žaidynės, tai buvo Helaso žaidynės, atskirų helenų genčių ir valstybių žaidynės, kuriose ne tik norėjo karinės penkiakovės, bet žinojo, kad karas vyksta ne dėl karo, bet dėl taikos“, - rašė kardinolas.

Jis pabrėžė, kad 1896 m. atgaivinus olimpines žaidynes, „jos prasidėjo Atėnų lygumoje, pievoje, kur tėvas Henri Didonas su Graikijos karaliumi šventė Eucharistiją, t. y. šventąsias Mišias“.

Nuo tada, sako Dominikas Duka, „olimpinės žaidynės remiasi ne tik žmogaus dvasios grožiu, jo kultūra ir menu, bet ir tikra draugyste“, o „krikščionybė į olimpinių žaidynių atgaivinimą įnešė šį elementą“.

Kritikuodamas šventvagiškas aliuzijas į Leonardo da Vinčio „Paskutinę vakarienę“ per olimpiados atidarymo ceremoniją, kardinolas palygino Paryžiaus olimpinių žaidynių ideologines manipuliacijas su 1936 m. nacistinėje Vokietijoje ir 1980 m. Sovietų Sąjungoje vykusiomis manipuliacijomis ir išreiškė susirūpinimą dėl sporto ateities ir jo vaidmens visuomenėje.

Jis taip pat mano, kad Paryžiaus žaidynių negalima apibūdinti kaip tokių, kuriose kalbama apie teisę, taiką ir draugystę. „Vyras, nugalėjęs moterį bokso sporto šakoje, yra to įrodymas. Klausiu: kur yra Stambulo konvencija, kur jos gynėjai?“ - suglumęs reziumavo kardinolas.

The post Čekų kardinolas olimpines žaidynes Paryžiuje prilygino nacistinėms ir sovietinėms appeared first on LAIKMETIS.

Kad tokiais atvejais yra pažeidžiamos moterų teisės, jau keletą metų kalbama JAV ir kitose Vakarų šalyse. Merginos tokioms transmoterims pralaimi lengvojoje atletikoje, plaukime, dviračių sporte – o taip pat ir kovos menuose. Pavyzdžiui, daug kalbama apie save moterimi laikančio Fallon Fox pergalės prieš moteris dažniausiai jau pirmame kovos raunde. Prieš transmoterų dalyvavimą moterų sporte yra pasisakiusios ir tokios įžymios feministės kaip Hario Poterio autorė J. K. Rowling ir Sussex‘o Universiteto profesorė Kathleen Stock.

Jei tikrai Imane Khelif būtų transmoteris, pasipiktinimas jos pergale būtų suprantamas. Tačiau neužilgo po šio bokso mačo Tarptautinis olimpinio komiteto prezidentas pareiškė, kad Khelil yra moteris nuo pat gimimo. Rusijos paveikiama Tarptautinė bokso federacija teigė 2022 ir 2023 metais nustačiusi, jog Imane Khelif, o taip pat Taivanio boksininkė Lin Yu-Tin turi XY, t.y. vyrams būdingas chromosomas bei aukštesnį nei moterys testosterono lygį. Šį organizmo savybė suteikia pranašumą prieš moteris, ir todėl varžytis su jomis jai buvo uždrausta. Tad kaip gi čia yra? Ar galima tikėti Tarptautinės bokso federacijos teiginiais? O jei galima, tai ar moteris gali turėti XY chromosomas?

Atsakymas į ši klausimą yra toks: moteris gali turėti XY chromosomas, jei ji kenčia nuo tam tikros „seksualinio vystymosi sutrikimo“ („Disorder of Sexual Development“) formos, vadinamos „nejautrumo androgenams sindromu“ (androgenai yra vyriškumą įtakojantys hormonai, kurių svarbiausias yra testosteronas). Tokiu atveju dėl genetinio sutrikimo kūno ląstelės nereaguoja į testosteroną ir XY chromosomas turintis kūdikis vystosi kaip mergaitė. Jos gimties (lyties) organai atrodo moteriški  (yra makštis, varpa neegzistuoja, nors ją kiek primena padidėjęs klitoris), o paauglystės metais išsivysto krūtys ir kiti moters kūno bruožai. Tačiau taip pat paaiškėja, kad nėra menstruacijų, o ištyrus nerandamos ir kiaušidės. Mūsų dienomis kylant abejonių dėl gimties organų išvaizdos, kūdikiui gimus šis sindromas dažniausiai nustatomas iškart. Sunkiau pasakyti apie situaciją Alžyre prieš du dešimtmečius.

Kodėl Alžyro boksininkė atrodo kaip vyras? Vyriška išvaizda šio Nejautrumo androgenams sindromo paliestiems asmenims yra būdinga tuo atveju, kada nejautrumas yra ne pilnas, o dalinis. Kaip ir pilno nejautrumo androgenams atveju, kūdikis turi moteriškus išorinius gimties organus, tačiau kadangi kūno ląstelės dalinai reaguoja į testosteroną, pastarojo poveikyje tokia mergaitė ir vėliau moteris atrodo kaip vyras. Ji gali turėti ir aukštesnį testosterono koncentracijos lygį negu moterys – tad ir pranašesnė įvairiose sporto rungtyse. Testosteroną tiek pilno, tiek dalinio nejautrumo androgenams atveju gamina šių asmenų kūne esančios sėklidės. Jos išoriškai nėra matomos, kadangi intrauterininio vystymosi eigoje nenusileidžia žemyn, tačiau lieka pilvo ertmėje arba kirkšnyje.

Klausimas ar gali žmogus, turintis XY chromosomas laikyti save moterimi iš esmės yra nekorektiškas. Pilno nejautrumo androgenams paliestos moterys dažniausiai nekvestionuoja savo moteriškos tapatybės ir nenori keisti gimties į vyrišką. To daryti nenori, kaip pažymima amerikiečių diagnostiniame žinyne DSM 5, ne tik turintys nejautrumo androgenams, bet ir kitas seksualinio vystymosi sutrikimo formas išgyvenantys žmonės (pvz. Kleinefelterio, Turnerio sindromus, Įgimtą antinksčių hiperplaziją etc.) Tuo tarpu didžioji dauguma transgender  asmenų, dabar pas mus vadinamų translyčiais, skirtingai nuo patiriančių seksualinio vystymosi sutrikimą, yra fiziškai sveiki vyrai arba moterys.

Tiesa, tam tikrų klausimų dėl Imane Khelif varžymosi su moterimis išlieka. Dėl sėklidžių veiklos testosterono lygis jos organizme gali būti panašus į tą, kuris yra būdingas vyrams. Tačiau laikyti jos vyru nėra galima, ir klausimas, kokia testosterono koncentracija yra leistina moterų sportininkių organizme tenka sporto organizacijų kompetencijai. Jis nėra paprastas, kadangi yra ir kitų seksualinio vystymosi sutrikimų – kaip, pavyzdžiui, įgimta antinksčių hiperplazija – kurių metu mergaitės turi aukštesnį testosterono lygį.

Beje, Tarptautinis olimpinis komitetas padarė žingsnį, kurio rezultate transmoterys – t.y vyrai, galvojantys, jog jie yra moterys – olimpiadoje varžytis su moterimis negali. Komitetas šiuo klausimu suteikė sprendimo teisę tarptautinėms įvairių sporto šakų organizacijoms: lengvosios atletikos, plaukimo. Visos jos pasisakė prieš „transmoterų“ varžymąsi su moterimis. Tai reiškia, kad Tarptautinis olimpinis komitetas apgynė moterų teises. Tad Paryžiaus olimpiadoje matome požiūrių išsiskyrimą: nors olimpiados organizatoriai atidarymo ceremonijoje propagavo „nebinarinės“ bei kitokias seksualines tapatybes, sporto valdžia vyrams varžytis su moterimis neleido.

Į LRT aktualijų studiją praeitą savaitę buvo pakviesti tie pasipiktinę moterų teisių pažeidimu pašnekovai, kurie iš pradžių galvojo, jog Imane Khelif yra „transmoteris.“ Jie buvo sugėdinti dėl  patikėjimo šia melagiena. Melagiena buvo skleidžiama Rusijos įtakojamos Tarptautinės bokso federacijos, tad buvo keliamas klausimas, kaip jie ir kiti žinomi žmonės buvo tokie naivūs. Kaip žinia, Rusija aršiai pasisako prieš transgender teises ir vaizduojasi esanti pasaulio moralės gelbėtoja. Tačiau nėra teisinga manyti, kad moterų teisių pažeidimas, kada jos priverstos varžytis su transmoterimis yra „rusiškas“ argumentas. Rusija nesukuria, tačiau tik naudojasi Vakarų susiskaldymu šioje srityje. Vargu ar moterų teisių atstovės J.K. Rowling, K. Stock, seksologė Debra Soh ir kitos ginančios tiesą, kad žmogaus gimtį nulemia ne jo nuomonė, bet biologija, yra rusų propagandos aukos. Arba tokios yra tos homoseksualios orientacijos moterys, kurios nesutinka seksualiai santykiauti su vyriškas genitalijas išsaugojusiomis „transmoterimis“, kurios mano dabar tapusios lesbietėmis. Tačiau klausant laidą susidarė įspūdis – labai prašau atleisti, jei klystu - kad  aštri kritika pasisakiusiems už moterų teises  buvo skiriama ne tiek dėl to, kad jie patikėjo, jog Imane Khelif yra „transmoteris“, tačiau labiausiai todėl,  kad jie pasisakė prieš „įvairovę“.

Tačiau nėra teisinga manyti, kad moterų teisių pažeidimas, kada jos priverstos varžytis su transmoterimis yra „rusiškas“ argumentas.

Juk olimpiados atidaryme triumfavo DEI – „dievų“ ideologija (akronimas DEI anglų kalboje aiškinamas kaip „diversity, equity, inclusion“ – „įvairovė, lygybė, įtraukumas“, o lotyniškai, kaip žinia  – „dievai“). Bakchas ir panašūs taip lėbavo prie Paskutinės vakarienės stalo, kad net Friedrichas Nietsche, niekinęs racionaliąją Vakarų tradicijos dalį ir apdainavęs bakchanalijų didybę, matyt, vartėsi karste iš džiaugsmo. Sporto federacijoms tyliai neleidus olimpiadoje transmoterims varžytis su moterimis, nors kai ką mėginta priskirti „įvairovės“ kategorijai. Pavyzdžiui, amerikiečių bėgikę Nikki Hiltz, kuri skelbiasi esanti „nebinarinė“ ir „transgender“. Geriau pagalvojus, šios dvi sąvokos viena kitai prieštarauja, o bent jau iš to, ką galima sužinoti, Nikki Hiltz yra homoseksualios orientacijos moteris. „Tik“...

„Aktualijų“ laidoje buvo ir kitų įdomių dalykų. Biomokslų specialistas paaiškino, jog XY chromosomos dar nereiškia, kad žmogus turi būti vyras. Mat jei genas, nulemiantis gimtį, iš Y chromosomos sudėtingų biologinių procesų metu pereina į X chromosomą, kūdikis motinos įsčiose vystosi kaip mergaitė. Tad laidoje iškilo klausimas, kad gal ir joje dalyvaujančios moterys turi XY chromosomas? Į tai mokslininkas atsakė, kad visko gali būti. Įspūdinga žinia! Vadinasi tie, kurie rėmėsi genetika kaip paskutiniu argumentu, kad ne žmogaus savijauta, o biologija nulemia jo arba jos gimtį, klysta! Genai nelabai ką nulemia, ir triumfuoja „įvairovė“ – moterys, turinčios XX chromosomas, kitos – XY chromosomas, vyrai, turintys XX chromosomas...

Mitas, kad „gimtis (lytis) yra spektras“ – t.y. kad yra daugybė žmonių, kurie yra nei vyrai, nei moterys, arba ir vyrai, ir moterys, arba „nebinariniai“ etc. – jau yra paveikęs ir dalies mokslininkų pažiūras. Tokia pažiūra yra gender  ideologijos svajonė: gimtis, kaip sako šios ideologijos grandė Judith Butler, yra tapsmas ar niekada nesustabarėjanti  transformacija. Šią idėją mėginama įrodyti ir pasitelkiant žinias apie intersex asmenis. Mokslinis jų būklę aprašantis terminas yra mūsų aukščiau paminėtas „seksualinio vystymosi sutrikimas“. Dalis šių sutrikimų, tai tiesa,  apima net tas būkles, kuriose XY chromosomos nenulemia vyriškumo. Tačiau ideologijos teiginiai nepamini dviejų problemų: viena jų yra tokia, kad šios būklės yra rimti sveikatos sutrikimai, kurie reikalingi gydymo hormonais arba chirurginėmis operacijomis (pavyzdžiui, iš XY moterims reikalinga pašalinti nenusileidžiusias sėklides, kurios yra linkusios suvėžėti); antroji – tokios būklės yra ypatingai retos, nes 99.98 procentai žmonių seksualinio vystymosi sutrikimų nėra paliesti. Tad Lietuvos ir kitų šalių damos (atleiskite už tokį „seksistinį“ terminą...) gali nusiraminti (o gal kai kas nuliūsti?...): išskyrus labai retomis ligomis sergančiąsias, jų 23-oji chromosomų pora yra XX. Biologija ideologijos puolimą atlaiko. Net jei Imane Khelif nėra„trans“moteris.

The post Dr. Gintautas Vaitoška. Ar Imane Khelif yra vyras? Medicininių subtilybių mėgėjams appeared first on LAIKMETIS.

Po pietų vyras be marškinėlių buvo pastebėtas kopiantis į 330 m aukščio bokštą. Neaišku, nuo kurios vietos jis pradėjo kopti, tačiau jis buvo pastebėtas tiesiai virš olimpinių žiedų, puošiančių paminklą, šiek tiek aukščiau pirmosios apžvalgos aikštelės.

Policija išlydėjo lankytojus iš teritorijos apie 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Daliai lankytojų, trumpam uždarytų antrame aukšte, buvo leista išeiti maždaug po pusvalandžio.

„14 val. 45 min. asmuo pradėjo kopti į Eiffelio bokštą, įsikišo policija ir asmuo buvo sulaikytas“, – sakė vienas Paryžiaus policijos pareigūnas naujienų agentūrai AP. Jis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kadangi incidentas tebetiriamas.

Eiffelio bokštas buvo svarbus olimpiados atidarymo ceremonijos akcentas: vienoje iš jo apžvalgos aikštelių dainavo Celine Dion (Selin Dijon).

Incidentas įvyko baigiantis olimpiados varžyboms, o saugumo tarnybos Paryžiuje daugiausia dėmesio skiria žaidynių uždarymo ceremonijai.

Paryžiaus olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija planuojama nuo 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku „Stade de France“ stadione Sen Deni rajone, esančiame gerokai toliau nuo Eiffelio bokšto.

Daugiau nei 30 tūkst. policijos pareigūnų dislokuoti visame Paryžiuje ir kitur, kad prižiūrėtų paskutinius olimpinių žaidynių renginius ir sekmadienį vyksiančią uždarymo ceremoniją.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) sakė, kad apie 3 tūkst. policijos pareigūnų bus sutelkta aplink „Stade de France“ stadioną, o 20 tūkst. policininkų, karių ir kitų saugumo darbuotojų Paryžiuje ir Sen Deni rajone darbuosis iki vėlyvo vakaro, kad užtikrintų saugumą paskutinę olimpinių žaidynių dieną.

The post Pareigūnams dėl kopiančio vyro teko evakuoti Eiffelio bokštą appeared first on LAIKMETIS.

Paryžiaus olimpinės žaidynės jau dabar vadinamos vienomis sėkmingiausių istorijoje.

Sekmadienį olimpiadą vainikavo įspūdinga uždarymo ceremonija, kurios kulminacija tapo Holivudo žvaigždės Tomo Cruise'o (Tomo Kruzo) nusileidimas nuo „Stade de France“ stadiono stogo 71,5 tūkst. žiūrovų akivaizdoje. 

Filmų „Neįmanoma misija“ (Mission: Impossible) žvaigždė, parodžiusi, ko pasaulis gali tikėtis, kai 2028 metais žaidynės vyks Los Andžele, įlipo į lėktuvą ir nusileido su parašiutu Kalifornijoje, o tada olimpiniais žiedais papuošė kultinį Holivudo ženklą.

Tuo tarpu pasirodys Los Andželo paplūdimyje surengė grupė „Red Hot Chili Peppers“, dainininkė Billie Eilish (Bili Ailiš) ir reperiai Snoop Dogg (Snupas Dogas) ir Dr. Dre (Daktaras Drė). 

Finaliniu pasirodymu prasidėjo ketverius metus truksiantis Los Andželo žaidynių laukimas. Olimpinė vėliava buvo perduota Los Andželo merei Karen Bass (Karen Bas), o prie jos prisijungė amerikiečių gimnastikos ikona Simone Biles (Simon Bails). 

Uždarymo ceremonijos metu Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) teigė, kad Paryžiaus žaidynėse buvo „geriausias sportas“.

„Tai buvo sensacingos olimpinės žaidynės nuo pradžios iki pabaigos, – sakė jis ir, naudodamasis proga, pajuokavo apie atidarymo ceremoniją Senos upėje. 

„Brangūs draugai prancūzai, jūs įsimylėjote olimpines žaidynes. O mes įsimylėjome jus visus“, – pridūrė Th. Bachas. 

Apie 9 tūkst. sportininkų suplūdo į stadioną, kur jų laukė 270 atlikėjų ir menininkų pasirodymai, o ceremonija buvo pavadinta žmoniją ir sportą vienijančios jėgos švente.

„Žinojome, kad būsite puikūs, bet jūs buvote stebuklingi, – sportininkams sakė vyriausiasis Paryžiaus žaidynių organizatorius Tony Estanguet (Tonis Estangė). – Jūs padarėte mus laimingus, privertėte mus pasijusti gyvais – pasauliui taip reikėjo šios akimirkos“.

Sekmadienį uždarymo ceremonija įvyko po 17 dienų trukusių neretai kvapą gniaužiančių sporto varžybų, surengtų garsiausių Paryžiaus objektų – nuo Eiffelio (Eifelio) bokšto iki Versalio rūmų – fone.

Bendroje medalių lentelėje pirmąją vietą užėmė JAV su 126 medaliais, o antroje vietoje liko Kinija su 91 medaliu. 

The post Paryžiuje baigėsi vasaros olimpinės žaidynės appeared first on LAIKMETIS.

„Brody yra toks tvirtas ir toks neįtikėtinas žmogus, - Johnas Malone'as (Džonas Melonas ) kalbėjo agentūrai CNA. - Kaip tėvai esame pašaukti auginti gerus, produktyvius žmones. Būdami krikščionys, esate mokomi auklėti savo vaiką kaip mylintį, rūpestingą ir malonų žmogų, o [Brody] yra absoliutus to įkūnijimas. Tai yra jis trumpai tariant, ir aš tikrai noriu, kad visi tai matytų."

Būdamas Paryžiuje ir stebėdamas sūnaus varžybas, J. Malone'as ir visas pasaulis matė, kaip JAV vyrų gimnastikos komanda įsirašė į istoriją ir iškovojo pirmąjį komandinį medalį olimpinėse žaidynėse nuo 2008 m. Kartu su komandos draugais liepos 29 d. Brody iškovojo bronzą, nusileidę tik Japonijai ir Kinijai.

„[Komanda] įdėjo neįtikėtinai daug darbo ir matyti, kaip visas tas sunkus darbas virsta vaisiais, yra tiesiog neįtikėtina, - kalbėjo tėvas. - Ypač mano sūnus, žinau, kaip sunkiai jis dirbo, žinau, kiek valandų jis skyrė. Kalbame apie treniruotes šešias dienas per savaitę ir paprastai penkias šešias valandas per dieną. Buvo tiesiog nuostabu, kad jie atstovavo mūsų šaliai ir taip gerai pasirodė."

J. Malone'as išreiškė, kaip „neįtikėtina" buvo matyti, kaip Brody ir visų gimnastų „sunkus darbas pasiteisino", kartu pripažindamas, kad jo sūnaus kelionė į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes nebuvo lengva.

Susidūręs su daugybe iššūkių tiek sportinėje karjeroje, tiek už jos ribų, įskaitant motinos Tracy (Treisės) netektį dėl vėžio 2012 m., 24 metų gimnazistas kiek daugiau nei prieš metus patyrė beveik karjerą nutraukusią traumą.

2023 m. kovo mėn. Vokietijoje vykusiose DTB taurės varžybose Brody rankos nuslydo nuo aukštos štangos, kai jis bandė atsispirti, ir jis nusileido keistoje padėtyje, išsukdamas kelį.

Po kelių savaičių atlikus magnetinio rezonanso tyrimą paaiškėjo, kad Brody plyšo keli kelio raiščiai ir lūžo dalis blauzdikaulio, todėl jam teko atlikti tris operacijas ir daugiau nei metus intensyviai treniruotis bei reabilituotis, įskaitant mokymąsi iš naujo vaikščioti.

Daugelis tuo metu abejojo, ar Brody, kuris dalyvavo 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet medalio nelaimėjo, galės vėl varžytis 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Aprašydamas akimirką, kai išgirdo apie šį sužalojimą, jo tėvas dalijosi savo pradiniu nerimu ir kančia dėl to, kad buvo taip toli nuo sūnaus, kai pajuto, kad Dievas jam sako: „Nusiramink, aš turiu tai padaryti, aš kažką darau."

„Tikriausiai praėjus maždaug 30 minučių, kai Brody paskambino man važiuojant greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę. Mes kalbėjomės, ir aš pasakiau: „Mielasis, dėl to esu ramus". Pasakiau: „Tiesiog leisk Dievui tuo pasinaudoti. Nežinau, ką jis planuoja daryti, bet leisk jam, - dalijosi jis. - Jis man pasakė, kad tai beprotiška, sakydamas, kad jį apėmė lygiai toks pat jausmas."

„Buvo gana neįtikėtina patirti tą ramybę, kurią Dievas tą akimirką įdėjo į mūsų abiejų širdis. Žinote, tikrai manau, kad Brody istorija yra liudijimas, galintis padėti kitiems. Jo tikėjimas gyvenime suvaidino didžiulį vaidmenį reabilitacijoje ir sveikime", - žurnalistams liudijo Brody tėvas.

Pasak Brody tėvo, sūnaus tikėjimas kilo nuo pat mažens, jis prisiminė akimirką, kai 10-metis atsiliepė į altoriaus kvietimą - galimybę žmonėms per pamaldas ateiti į bažnyčios priekį ir melstis, kad Viešpats ateitų į jų gyvenimą.

„Brody priėmė tokį sprendimą, nes tuo metu tai (Dievas, - red. past.) buvo jo širdyje, - dalijosi jis. - Manau, kad vaikai dažnai nesupranta, ką daro, kai atiduoda savo gyvenimą Dievui, bet jis tai puikiai suvokė. Jis turėjo tai, ką Dievas į jį įdėjo nuo pat mažens".

Nuo to laiko Brody ir toliau praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą ir dalijasi juo su kitais; netgi kartu su savo kambario draugu pradėjo teikti Biblijos studijas jaunesniems vaikinams savo EVO gimnastikos salėje Sarasotoje, Floridos valstijoje.

„[Brody ir jo kambario draugas] kartą per savaitę kviečia vaikinus į Biblijos studijas. Aš, kaip tėvas, didžiuojuosi (stengiuosi nevartoti žodžio „didžiuojuosi", nes žinau, kad tai gali būti spąstai), bet tai man teikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir jo laimėtas medalis, - sakė J. Malone'as. - Tėvai man rašo žinutes, o jei kur nors mane pamato, jie iš tiesų yra labai dėkingi, kad tai daro su savo sūnumis. Taigi, tuo didžiuojasi tėtis, ir tai reiškia tiek pat, kiek bet koks medalis, kurį jis galėtų laimėti."

Brody, kuris vaikystėje su mama pasidalino svajone vykti į olimpines žaidynes, interviu NBC dėkojo Dievui po to, kai liepos pradžioje buvo oficialiai paskirtas JAV vyrų gimnastikos komandos nariu.

„Tiesiog turiu atiduoti visą šlovę Dievui. Visa tai (padarė, - red. past.) Jis, visa tai Dievas, - sakė jis. - Noriu jam už tai padėkoti."

The post JAV olimpinio gimnasto tėvas liudija tikėjimo svarbą laimėjus bronzos medalį appeared first on LAIKMETIS.

Štai, pavyzdžiui, Brazilijos gimnastė Rebeca Andrade iškovojo aukso medalį moterų laisvųjų pratimų finale. Ji iškovojo savo antrą olimpinį aukso medalį bei iš viso šeštą medalį, tapdama geriausia savo šalies sportininke.

Varžybose ji aplenkė daugiausiai medalių iškovojusią olimpinę gimnastę amerikietę Simone Biles. Duodama interviu „CazéTV", R. Andrade dėkojo Dievui: „Jis suteikė man galimybę laimėti. Aš išgyvenau viską, ką turėjau: dirbau, prakaitavau, verkiau, stengiausi, juokiausi, linksminausi, keliavau. Taigi jaučiu, kad ir aš padariau tai įmanoma, o Jis visada buvo šalia, laimino mane, saugojo ir didžiavosi manimi, žinodamas, kad jo tarnaitė atiduoda visas jėgas."

Stendinio šaudymo rungtyje gvatemaliečiai Adriana Ruano ir Jeanas Pierre'as Broll'as savo šaliai iškovojo medalius. Pirmąjį aukso medalį Gvatemalai iškovojusi A. Ruano mišrioje rungtyje taip pat dėkojo Dievui: „Jis buvo svarbiausias šiame procese; Jis suteikė man jėgų ir pasitikėjimo, kad galėčiau atlikti šį darbą". Po pergalės ji keliavo į Vatikaną, kur popiežius Pranciškus palaimino jos medalį. Bronzą iškovojęs Jeanas Pierre'as Brollas kalbėjo: „Jis davė man tai, ir štai aš čia, štai rezultatas. Taigi, ačiū Jam už tai."

16-metė Brazilijos riedlentininkė Rayssa Leal ne tik iškovojo bronzos medalį, bet ir pasinaudojo savo akimirka ant pakylos, kad pademonstruotų tikėjimą. Atsiimdama medalį ji gestų kalba pareiškė, kad „Jėzus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas". Tą patį gestą pakartojo ir jos tautietis Kajus Bonfimas, atsiimdamas sidabro medalį už sportinį ėjimą, rodydamas į dangų ir taip pademonstruodamas savo atsidavimą Jėzui.

Liepos 28 d. brazilų dziudo atstovė Larisa Pimenta 52 kilogramų svorio kategorijoje iškovojo bronzą, įveikusi savo draugę italę Odette Giuffrida. Ji interviu pasidalijo, kad O. Giuffrida per ją pažino Dievą. Po pralaimėjimo italė priminė savo draugei: „Visa garbė ir šlovė turi atitekti Jam". Abi savo instagramo paskyrose pasidalijo padėkos Dievui žinutėmis.

Banglentininkas Gabrielis Medina, 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių Taityje bronzos medalio laimėtojas, nusifotografavo viename ikoniškiausių renginio vaizdų. Pakėlęs rodomąjį pirštą pergalės ženklu ore, G. Medina pasidalijo nuotrauka savo instagrame, cituodamas Bibliją: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina." (Fil 4, 13).

Pietų Afrikos Respublikos plaukikė Tatjana Schoenmaker laimėjo aukso medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Norėdama išreikšti savo dėkingumą, ji vilkėjo specialius marškinėlius su ją palaikančių asmenų vardais, kurių priešakyje - Dievas, Jėzus ir Šventoji Dvasia.

Sidabro medalį 800 m bėgimo rungtyje iškovojusi etiopė Tsige Duguma parodė, kad ant jos varžybų palaidinės nugaros užrašyta „Jėzus yra Viešpats". Taip pat Ekvadoro imtynininkė Lucia Yepez, 53 kilogramų svorio kategorijos imtynininkė, laisvųjų imtynių sidabro medalį iškovojo su užrašu „Dievas" ant dešinės rankos. Duodama interviu ji teigė: „Jis yra mano kelyje į pergalę. Aš visada tikiu."

Britė Andrea Spendolini-Sirieix, iškovojusi bronzos medalį 3 metrų sinchroninio šuolio į vandenį su tramplinu rungtyje, BBC sakė, kad, nepaisant patirtų sunkumų, „tai buvo tik Dievo būdas pasakyti mums, kad dar turime daug nuveikti", ir visą šlovę ji atiduoda Dievui.

Plaukimo rungtyje amerikietė Katie Ledecky tapo daugiausiai aukso medalių olimpinių žaidynių istorijoje laimėjusia plaukike - po pergalės 800 m laisvuoju stiliumi ji iš viso laimėjo devynis aukso medalius. 2016 m. interviu leidiniui „National Catholic Register" sportininkė atskleidė, kad prieš kiekvienas varžybas meldžiasi „Sveika, Marija". Ji pasakojo: „Malda labiau už viską man padeda susikaupti ir pamiršti dalykus, kurie tą akimirką nėra svarbūs. Ji suteikia man ramybę, nes žinau, kad esu gerose rankose." Plaukikė taip pat gyrė pamaldumą Marijai, pažymėdama, kad „katalikybėje jai tenka šventas vaidmuo, o jos stiprus tikėjimas ir nuolankumas yra dalykai, iš kurių galime pasimokyti".

The post Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sportininkai liudijo savo tikėjimą appeared first on LAIKMETIS.

Jei būčiau griežtas ir laikyčiausi taisyklių, tai sakyčiau, kad nežinau ir žinoti nenoriu, kiek medalių olimpiadoje gavo Kinija ar Lietuva; sakyčiau, kad nėra čia ko džiaugtis, kad lietuviai laimėjo ženkliai daugiau nei latviai ir estai kartu paėmus. Tai nesiskaito.

Pagal formaliai galiojančią chartiją olimpinės žaidynės yra sporto renginys, kuriame varžosi atletai, norintys ir gebantys garbingose varžybose parodyti savo išskirtinius sugebėjimus. Varžosi ne valstybės, ne vėliavos, ne regionai, o tiesiog sportininkai. Tačiau niekas taip neintriguoja, kaip vis dar neoficialia vadinama valstybių suvestinė pagal gautų medalių skaičių. Ir medalio laimėtojas būtinai bėgioja su savo valstybės vėliava… Iš esmės tai niekis ir visai ne sportas, valstybės labai nevienodos savo dydžiu bei tradicijomis, valstybės šiandien sporto žvaigždes gali pirkti ir parduoti, kaitalioti pilietybes bei lytis, sportininkai neretai treniruojasi ir finansinę paramą gauna labai toli nuo formaliosios tėvynės (nugirdau, kad lietuviškoji olimpinė komanda ir jos „stafas“ kalba net septyniomis kalbomis…). Taigi, toks tas sportas, jame vis daugiau lytinių ir politinių nesusipratimų, organizatorių ir dalyvių elgesys kelia visokius kultūrinius ir ideologinius šokus, apie kuriuos ir „Laikmetis“ netylėjo.

Taigi, nors olimpiadose dalyvauja sportininkai, jų vyksmą didele dalimi organizuoja politikai. Rusai visai ne pirmi, baudžiami olimpinėmis bausmėmis. 1916 metais olimpiada turėjo vykti Berlyne, tačiau nevyko, nes prasidėjo karas. 1920 metų olimpiada buvo numatyta Budapešte, tačiau Vengrija, kaip kare pralaimėjusi šalis, buvo nubausta – žaidynės perkeltos į Belgijos Antverpeną. Dar daugiau – Vokietijai, Austrijai, Vengrijai, Bulgarijai ir Turkijai iš viso uždrausta dalyvauti iki 1925 metų. Po Antro pasaulinio karo Japonijai ir Vokietijai uždrausta varžytis 1948 metų olimpiadoje. Atmintinos 1936 metų Berlyno žaidynės vyko nacizmo pakilimo ženkle, nors nutarimas rengti olimpiadą Berlyne priimtas dar prieš Hitleriui ateinant į valdžią. Beje, pats JAV olimpinis komitetas pašalino iš komandos ir kelis žydų kilmės atletus, idant nenervuoti vokiečių, o Prancūzijos sportininkai sveikino žiūrovus “romėnišku” gestu labai primenančiu kanoninį nacių pasisveikinimą. Rasiniai klausimai palietė ir Afrikos šalis: dėl apartheido politikos 1972 metais „raudoną kortelę“ gavo Pietų Rodezija, o Pietų Afrika nedalyvavo olimpiadose iki pat 1996 metų.

Sporte, kaip ir politikoje, yra toks populiarus žodis – boikotas. Pirmą kartą bandyta boikotuoti minėtas 1936 metų Berlyno žaidynes dėl jau minėtos nacistinės politikos - Ispanijos kairioji vyriausybė sportininkų nesiuntė, boikoto galimybę svarstė ir amerikiečiai bei prancūzai, tačiau galiausiai nutarė “atskirti” sportą nuo politikos ir dalyvauti. Maskvos olimpiadą siūlyta boikotuoti dėl SSSR bandymo „tvarkyti“ Afganistaną. Manoji kartą gerai prisimena, kad su ta Maskva ne viskas buvo taip „švariai“. Daugelis Vakarų valstybių, neva, nedalyvavo, bet leido savo sportininkams rungtis, prisidengiant tautinių olimpinių komitetų vėliavomis. Kokie nors belgai ar skandinavai formaliai neatstovavo savo šalių, realiai juk buvo jų finansuojami ir gavo valstybines premijas. Galiausiai šiandieninėse istorinėse medalių suvestinėse, jų gautieji apdovanojimai įskaitomi į šalies pasiekimus, tad ta balta vėliava ne tokia ir balta, visai teisūs sakantys, kad individualūs rusų/gudų dalyviai olimpiadoje vis tiek yra tikri rusai ar gudai

1956 metais olimpiadą boikotavo Egiptas, Irakas bei Libanas dėl karo Sueco kanalo zonoje, o Nyderlandai, Ispanija bei Šveicarija dėl Sovietų invazijos į Vengriją. Beje, Sovietų Sąjungai tai buvo pirmasis pasirydymas žaidynėse. Anksčiau SSSR net ir kviečiama, atsisakydavo dalyvauti, tad iš esmės boikotuodavo olimpiadą, oficialiai žaidynes laikydami buržuazine atgyvena. Sovietinė spartakiada (beje ne nuo žodžio sportas, o nuo žodžio – Spartakas – vergų sukilimo vado) kur kas svarbiau nei buržuazinis Olimpo kalno dievų minėjimas. 1964 metais Tokijuje dėl regiono politinių priežasčių atsisakė dalyvauti Indonezija ir Šiaurės Korėja, 1976 metais 22 Afrikos valstybės atsakė dalyvauti todėl, kad Naujosios Zelandijos regbininkai, lankėsi ir žaidė Pietų Afrikoje.

Pokario dešimtmečiais žaidynėse buvo bandomas spręsti ir Kinijos reikalus - kas yra tikra, o kas – netikra Kinija. 1972 metu Monrealio olimpiadą boikotavo ne tik KLR, bet ir Taivanas, nes Kanada nenorėjo Taivano pripažinti Kinijos Respublikos vardu. Taivaniečiams siūlyta dalyvauti ne Kinijos, o kažkokio sunkiai suvokiamo “kinietiško Taipėjaus” pavadinimu. Tačiau noras gauti medalį nugalėjo. Tiek to, tebūnie kinietiškas Taipėjus, toks jis yra ir šiandien. Kinijos klausimai tuo nesibaigė. Prieš Pekino olimpiadą bandyta pagrobti ar užgesinti olimpinį deglą, o kaip kurių didžiųjų valstybių vadovai atsisakė dalyvauti žaidynių atidaryme, nors pačios olimpiados ir neboikotavo. Tai jau ne Taivano, o Tibeto reikalai… Būta ir teroro aktų ir dar daug ko, tad Paryžiaus olimpiados organizatoriams rūpesčių nestigo. O dar ir visokie meniniai/nemeniniai nesusipratimai. Tad visa ta „nemedalinė“ olimpiadų istorija išties įdomi, ir viso čia į trumpą tekstą nesudėsi. Pridursiu kuklų pastebėjimą, kad nedemokratiškos šalys (naciai, sovietai jugoslavai… kinai bei rusai), kuriam laikui praėjus, patiria didelius politinius sukrėtimus. Čia toks penas refleksijai…

O jei jau neoficialiai, tai džiaugiuosi lietuvių pasiekimais, ir net labai. Pasakysiu, esame labai sportiška šalis. Jei nepatingėsite paskaičiuoti, kiek olimpinių medalių vidutiniškai tenka, pvz., milijonui gyventojų, pamatysite, kad mūsų nepilni „trys milijonai“ yra sportiškiausių šalių elite. Tad, sveikinu.

O tas Paryžius… kaip sakė, tikrai vertas Mišių. Tik gal su gailestingumo elementais.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Olimpo dievų kaprizai ir nemedalinė olimpiada appeared first on LAIKMETIS.

Gausi alžyriečių minia garsiajame „Roland-Garros" stadione ją sveikino skanduodama „allez Imane" (liet. pirmyn Imane) ir „1, 2, 3 Algérie!".

„Esu labai laiminga, Dievas taip padarė, tai mano svajonė!" - I. Khelif džiaugėsi praėjus kelioms akimirkoms po kovos.

Apie Tarptautinę bokso asociaciją, kuri ją diskvalifikavo dėl netinkamumo dalyvauti moterų varžybose, testui per praėjusių metų pasaulio čempionatą parodžius vyrišką jos lytį, ji sakė: „Jie manęs nekenčia, ir aš nežinau kodėl, - žurnalistams sakė alžyrietė laimėtoja. - Šiuo aukso medaliu pasiunčiau jiems vienintelę žinutę, o mano orumas ir garbė yra aukščiau visko". Jos pasas rodo moterišką lytį, tačiau vyriška išvaizda ir apsirengimas vis tiek kelia klausimų dėl lyties (interlytiškumo ar translytiškumo).

Boksininkė šlovės akimirką prieš kameras iškėlė aukso medalį, jį bučiavo. Ji pabrėžė, kad tai buvo aštuonerių metų darbo kulminacija: „Tegyvuoja Alžyras. Jis nusipelnė daugiau nei tik medalio, - sakė ji. - Aš vadinu tai garbės medaliu. Tai garbės medalis. Ačiū Dievui už viską. Skiriu jį visam arabų pasauliui".

Imane BBC teigė, kad išpuoliai dėl jos lyties suteikė jai „ypatingą skonį" po to, kai ji iškovojo olimpinį moterų bokso aukso medalį. Ji prisimena, kad praėjo tik metai po to, kai ji buvo diskvalifikuota iš pasaulio čempionato. Alžyrietei tuomet buvo uždrausta dalyvauti varžybose, nes ji neišlaikė lyties tinkamumo testų, tačiau, gavusi leidimą varžytis Paryžiuje, vienbalsiu sprendimu per penkis raundus ji įveikė pasaulio čempionę kinę Yang Liu ir laimėjo vidutinio svorio kategorijos auksą.

„Esu visiškai tinkamas dalyvauti šiose varžybose, - tikino 25 metų alžyrietė. - Esu moteris, kaip ir bet kuri kita moteris. Aš gimiau moterimi. Gyvenau kaip moteris. Rungtyniavau kaip moteris - dėl to nėra jokių abejonių".

I. Khelif ir kita boksininkė, vidutinio svorio boksininkė Lin Yu-Ting iš Taipėjaus, Prancūzijoje kovojo aptemdytos po alžyrietės pergalės prieš Angela Carini (Andželą Karini), kuri iš kovos pasitraukė su ašaromis po 46 sekundžių.

Visos kovos metu buvo girdėti, kaip Alžyro sirgaliai I. Khelif palaiko. Sportininkė sakė, kad savo gerbėjus girdėjo ir stadione: „Noriu padėkoti visiems čia esantiems žmonėms, - sakė ji rodydama į tribūnas, - ir Alžyro žmonėms, kurie atėjo palaikyti manęs, mano trenerio ir Alžyro komandos."

The post Alžyrietė Imane Khelif, sukėlusi klausimų dėl lyties, penktadienį iškovojo aukso medalį appeared first on LAIKMETIS.