Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, buvusi departamento vadovė skundė įsakymus dėl dviejų tarnybinių nusižengimų, dėl vieno iš jų jai skirtas papeikimas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas O. Vėbrienę atleido 2021 metų balandį, nes pretenduodama į šias pareigas ji neatitiko reikalavimo turėti dvejų metų vadovaujamojo darbo patirties.

Pasak teismo, pirmuoju ministro įsakymu ji netinkamai ir neetiškai išsakė nuomonę apie Aplinkos apsaugos agentūros darbą bei kompetenciją, taip pat laiku nepateikė šiai agentūrai išvados apie vieno darbuotojo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

„Dėl šios skundo dalies teismas nusprendė, jog pareiškėja nepaneigė nustatyto tarnybinio pažeidimo fakto“, – nurodė teismas.

Anot pranešimo, toks pareiškėjos padarytas nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, nustatytas nedidelis jos, kaip nusižengusio asmens, kaltės laipsnis, todėl jis vertintinas kaip mažareikšmis.

„Kadangi nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, pripažinus tik paties tarnybinio nusižengimo padarymą, nėra pagrindo panaikinti šį ministro įsakymą“, – teigė teismas.

Antruoju ministro įsakymu jai buvo skirta tarnybinė nuobauda, nes Aplinkos ministerijai atsisakė pateikti duomenis apie jos vadovaujamo departamento darbuotojų budėjimo grafikus, įsakymus dėl priedų ir priemokų skyrimo.

Teismas konstatavo, kad ir antrasis ministro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatavo, kad ir antrasis ministro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas

Anot jo, šis pažeidimas padarytas tyčia nepateikus prašomos informacijos, trukdant atlikti tyrimą dėl gautų pranešimų apie galimai įstaigoje egzistuojančią korupciją. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. 

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų gruodžio 8 dieną jau buvo atmetęs O. Vėbrienės skundą, kuriuo ji siekė panaikinti tarnybinę nuobaudą ir įsakymą dėl atleidimo bei grąžinti ją į pareigas.

Tuomet įvertinęs pareiškėjos turėtą vadovaujamojo darbo patirtį teikiant dokumentus Valstybės tarnybos departamentui dėl dalyvavimo konkurse eiti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas, teismas konstatavo, kad O. Vėbrienė neturėjo reikalingos dvejų metų patirties.

Teismas taip pat teigė nenustatęs, kad Aplinkos ministerija, skirdama O. Vėbrienei tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių būtų galima ją panaikinti.

The post Teismas nesutinka, kad S. Gentvilas neteisėtai atleido buvusią Aplinkos apsaugos departamento vadovę appeared first on LAIKMETIS.

Apie gamtosaugos problemas, kurių nutylėti negalima, ir valdančiųjų požiūrį į aplinkosaugininkų darbą kalbamės su buvusia Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene.

0:00 Intro

1:14 Ar atmestas prezidento veto reiškia, jog atsiranda įstatyminė galimybė netirti aplinkosauginių pažeidimų?

6:43 Kodėl imuniteto tarnyba buvo reikalinga Aplinkos apsaugos departamente ir kodėl minstras Simonas Gentvilas ją naikina?

11:02 Ar ministras kišasi į aplinkosaugos kontrolės darbą?

17:04 Žmonės Lietuvoje dažnai mano, jog verslas, turintis daug pinigų, gali daryti nusikaltimus gamtai ir vis tiek likti nenubaustas. Ar kažkas pasikeitė po „Grigeo“ skandalo šalyje?

26:00 Kodėl Klaipėdoje taip gausu aplinkosauginių pažeidimų?

32:11 Miškų kirtimas Lietuvoje. Ar turėtume plėsti miškų apsaugą, ar žmonių nepasitenkinimas kirtimų normos didinimu buvo pagrįstas?

40:05 Miškų Lietuvoje per daug ar per mažai? Valdžia sako, kad yra pakankamai, prof. Birutė Galdikas tikino, kad miškų Lietuvoje likę yra „šokiruojančiai mažai“.

41:33 Kilmato kaitas, žaliasis kursas ir nauji taršos mokesčiai Lietuvoje. Kaip šiuos politinius procesus vertina Olga Vėbrienė?

53:15 Ar kyla gyventojų sąmoningumas dėl aplinkos apsaugos ir nepakantumas taršai? Ar tai tėra laikinos susirūpinimo bangos?

Mano epizodų galite klausytis „Spotify“ platformoje: https://open.spotify.com/show/0vZPThUAIgnf8DQZ6fAvU5

The post Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime? appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, patvirtinu, kad kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl šio įsakymo neteisėtumo. Tikiu teisingumu ir tikiu, kad laimėsiu“, – išplatintame pranešime rašo O. Vėbrienė.

Ją aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas penktadienį atleido iš pareigų. Kaip pranešė ministerija, S. Gentvilas pasirašė įsakymą „paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų“.

„Tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta“, – teigia ministerija.

Pasak jos, analizuojant O. Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad jos įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas metu.

Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė teigia, kad su ministro įsakymu buvo supažindinta, tačiau motyvų plačiau komentuoti negalinti.

„Tik buvo pateiktas lakoniškas Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 dalies 8 punktas („paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“)“, – rašo O. Vėbrienė.

Negaliu atsakyti, ką suklastojau, – tiksliau, ką suklastojusi esu kaltinama, nes jokios papildomos informacijos negavau.

„Negaliu atsakyti, ką suklastojau, – tiksliau, ką suklastojusi esu kaltinama, nes jokios papildomos informacijos negavau. Tik pabrėšiu, kad dokumentus tikrino ir Valstybės tarnybos departamentas prie VRM, ir Aplinkos ministerijos specialistai. Matyt, per tuos 8 mėn. aritmetika pasikeitė“, – sakė ji.

Viešame pareiškime O. Vėbrienė teigė, jog S. Gentvilas „pademonstravo, kad ne veltui priklauso tėvo partijai ir vadovaujasi šiai partijai nesvetima politikos iš išskaičiavimo ideologija“.

„Šiek tiek gaila, kad nespėjau įgyvendinti visų pokyčių, kurie būtų sustiprinę aplinkosaugą ir patiems aplinkosaugininkams leidę dirbti tokiomis sąlygomis, kurias mums teikia XXI amžius. Vis dėlto tikiu, kad grįšiu ir galėsiu tęsti pradėtą darbą“, – tvirtino O. Vėbrienė.

„Ir niekada nenustosiu Tausoti. Saugoti. Mylėti aplinkosaugą, jūrą, upes, medžius, gyvūnus, augalus ir paukščius“, – sakė ji.

S. Gentvilui praėjusių metų pabaigoje tapus aplinkos ministru netrukus tarp jo ir O. Vėbrienės kilo nesutarimų – trintis atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.

Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S. Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.

O. Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo pernai rugpjūtį. Ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.

Ministerija pabrėžia, kad iki tapdama Aplinkos apsaugos departamento vadove O. Vėbrienė vadovaujamas pareigas ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: 2019 metų vasarį-gruodį dirbo ministerijos kanclere, nuo 2019 metų gruodžio pabaigos iki 2020-ųjų balandžio vidurio – ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove, po to nepilnas dvi savaites vadovavo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupei.

Laikinai eiti Aplinkos apsaugos departamento pareigas ji pradėjo beveik prieš metus – 2020-ųjų balandžio 27-ąją, nuo rugpjūčio 12-osios paskirta į nuolatines vadovės pareigas.

The post Dėl atleidimo iš pareigų Olga Vėbrienė ketina kreiptis į teismą appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių. Ligoninėse gydomas 961 sergantysis iš jų 94 – reanimacijoje. Naujų atvejų per 14 dienų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 416.

* Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyta apie penktadalis abiturientų ir 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Kol jie nėra paskiepyti, mokyklos sako negalinčios atnaujinti gyvų abiturientų konsultacijų.

* Su senjorus globojančiomis organizacijomis bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino savivaldybes ir gyventojus padėti senjorams pasiekti skiepijimosi nuo COVID-19 vietas, pasirūpinti jų informavimu. Senjorai prašo steigti mobiliąsias vakcinavimo komandas ir teigia, kad reikėtų daugiau gydytojų konsultacijų.

* Lietuvoje jau paskiepyta 2,4 tūkst. iš maždaug 8 tūkst. policijos pareigūnų ir tarnautojų. Numačius galimybę skiepyti ir didelių įmonių ar organizacijų darbuotojus, Kaunas sako esantis pasiruošęs ir išnaudojęs tik pusę potencialo, o Klaipėdoje skiepijimo pajėgumai ties išsekimo riba.

* Santaros klinikos prognozuoja, kad į ligonines guldomų COVID-19 pacientų pikas išsilaikys apie dvi savaites. Pastarąsias tris paras Vilniaus regione į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70–80 pacientų.

* Slovakijos farmacijos priežiūros agentūrai pareiškus, kad iš Rusijos gautos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ sudėtis negali būti patvirtinta, Maskva pareikalavo gražinti visas įsigytas preparato dozes.

* Vokietijos valdžia sutarė sugriežtinti nacionalinį COVID-19 įstatymą, suteiksiantį Berlynui daugiau centralizuotų galių.

* Norvegijos premjerei Ernai Solberg skirta 2 tūkst. eurų bauda už karantino taisyklių pažeidimą organizuojant gimtadienio pietus šeimai.

Vėbrienės atleidimas. Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas iš pareigų atleido Aplinkos apsaugos departamento vadovę Olgą Vėbrienę. Sprendimas, pasak ministerijos, priimtas paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų.

Demografiniai rodikliai. Per šių metų kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gimė ir mirė daugiau žmonių. Gimusių vaikų padaugėjo 13,5 proc., o mirusiųjų – 11,6 proc.

Pinigai partijoms. Vyriausioji rinkimų komisija partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų.

Žala „Vilniaus prekybai“. Teismas nusprendė, kad vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius neteisėtai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį, todėl turės atlyginti daugiau kaip 80 mln. eurų žalą. M. Marcinkevičius sprendimą ruošiasi skųsti.

Įtampa Rytų Ukrainoje. Paaštrėjus konfliktui Rytų Ukrainoje, Kijevas pareiškė besiruošiantis galimai karinei konfrontacijai su Rusija. Kremlius savo ruožtu irgi pareiškė, kad Rytų Ukrainoje gali atsinaujinti didelio masto kovos veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, ir pabrėžė, kad toks scenarijus sukeltų grėsmę Rusijai. Baltieji rūmai pareiškė, kad Jungtines Valstijas vis labiau neramina Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų ir kovų tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų suintensyvėjimas Donbase, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mažinti šalia Ukrainos sutelktas pajėgas.

Situacija Šiaurės Airijoje. Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų, Šiaurės Airijoje tęsiasi neramumai: Belfasto gatvėse į teisėsaugos pareigūnus vėl buvo mėtomi Molotovo kokteiliai, šaudomi fejerverkai. Šie neramumai, prasidėję Šiaurės Airijos probritiškoje bendruomenėje, yra vieni didžiausių Jungtinės Karalystės valdomoje provincijoje pastaraisiais metais.

Ginkluotas smurtas. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasiūlė priemones suvaldyti ginkluotam smurtui, kurį pavadino epidemija. Tarp siūlymų – taisyklė, skirta sustabdyti savadarbių ginklų platinimą, didesnė parama su smurtu kovojančioms agentūroms ir įpareigojimas parengti pirmą išsamią ataskaitą apie neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais. Priemonės laikomos gana nuosaikiomis, bet J. Bidenas žada, kad tai – tik pradžia.

Thunberg protestas. Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg pareiškė nedalyvausianti lapkritį Glazge vyksiančioje pasaulinėje klimato konferencijoje. Pasak jos, dėl nevienodų galimybių vykdyti vakcinaciją nuo koronaviruso šalys neturės lygių sąlygų dalyvauti renginyje. 

Gagarino paminėjimas. Rusijos erdvėlaivis „Sojuz“ su trijų žmonių įgula išskrido į Tarptautinę kosminę stotį, taip minėdamas pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi tapusio Sovietų Sąjungos kosmonauto Jurijaus Gagarino skrydžio 60-ąsias metines.

Padėtis Šiaurės Korėjoje. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, jau anksčiau prakalbęs apie šalies ekonominius sunkumus, palygino juos su praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio badmečiu, pareikalavusiu šimtų tūkstančių gyvybių. Anksčiau jis sakė, kad Šiaurės Korėja dėl pandemijos, sankcijų ir stichinių nelaimių yra atsidūrusi blogiausioje per savo istoriją padėtyje.   

Pompeo karjera. Konservatyvios pakraipos Jungtinių Valstijų televizija „Fox News“ pranešė, kad buvęs Donaldo Trampo administracijos valstybės sekretorius Mike'as Pompeo jungiasi prie jos komandos.

The post Svarbiausi balandžio 9 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.