Tai vyks išaugus įtampai su ilgamete Jerevano sąjungininke Maskva.

Pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Maskva atmetė Armėnijos kritiką, kad Rusijos taikos palaikymo pajėgos nesugeba palaikyti tvarkos vieninteliame kelyje, jungiančiame Armėniją su separatistiniu etninių armėnų apgyvendintu Kalnų Karabacho regionu Azerbaidžane. 

Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad 11–20 dienomis Armėnijos Zaro mokymo centre rengiamomis „Eagle Partner 2023“ pratybomis bus siekiama parengti dalinius tarptautinėms taikos palaikymo operacijoms. Nenurodyta, kiek jose dalyvaus karių ir kokia konkrečiai veikla bus vykdoma.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad šis pranešimas kelia susirūpinimą, ir pažadėjo kruopščiai išanalizuoti pratybas.

Išėjimo prie jūros neturinti Armėnija palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija. Armėnija, be kita ko, leidžia savo teritorijoje rusams turėti karinę bazę ir priklauso Maskvos vadovaujamam Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aljansui.

nuo tada, kai 2020 metais įvyko karas su Azerbaidžanu, Armėnija vis labiau Rusija nusivilia

Tačiau nuo tada, kai 2020 metais įvyko karas su Azerbaidžanu, Armėnija vis labiau Rusija nusivilia. Pagal karą užbaigusias paliaubas buvo numatyta, kad rusų taikos palaikymo pajėgos užtikrins pravažiavimą minėtuoju keliu, vadinamu Lačino koridoriumi.

Tačiau Azerbaidžanas nuo gruodžio pabaigos šį kelią blokuoja, o Armėnija ne kartą skundėsi, kad Rusijos pajėgos nieko nedaro, kad jis būtų atidarytas. Dėl kelio blokavimo Kalnų Karabache labai trūksta maisto.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas neseniai pareiškė, kad Maskva nesugeba arba nenori kontroliuoti koridoriaus.

Jo vyriausybė teigia, kad Azerbaidžanas yra uždaręs kelią ir užblokavęs Kalnų Karabachą, o tai, kaip nurodoma, sukėlė humanitarinę krizę armėnų apgyvendintuose miestuose.

N. Pašinianas taip pat pareiškė, kad ilgalaikė Jerevano priklausomybė nuo Rusijos kaip savo saugumo garanto buvo strateginė klaida.

Jo žmona trečiadienį vieši Kyjive, kur vyksta pirmųjų ponių ir ponų susitikimas, ir turėjo pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios įteikti humanitarinę pagalbą.

Šiais metais Armėnija atsisakė leisti savo teritorijoje rengti KSSO pratybas bei nusprendė nesiųsti karių į šiuo metu vykstančias aljanso pratybas Baltarusijoje.

Šią savaitę Maskva pareiškė, kad Rusija vykdo savo įsipareigojimus Armėnijai, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šalis niekur nesitraukia.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Baku ir Jerevano smarkiai išaugo, abiem pusėms kaltinant viena kitą išpuoliais pasienyje.

Nepaisant Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos tarpininkavimo pastangų, joms nepavyksta pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo.

The post Rusija vis labiau nusivilianti Armėnija surengs pratybas su JAV appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis trečiadienį kalbėjo po to, kai išvakarėse NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.

„Mano nuomone, tai visiškai nepakankama, – žurnalistams sakė A. Duda. – Tikiuosi, jog po kelerių metų Ukraina bus pilnateisė mūsų aljanso, NATO, dalis.“

Pasak jo, po antradienį priimtų sprendimų Ukrainos kelias „yra aiškus“.

„Sudaryti tvarkaraštį yra labai sudėtinga ir praktiškai neįmanoma, turint galvoje, kad mums reikia vienybės NATO sprendimams, kalbėti apie pilnateisę Ukrainos narystę dabar“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu tai būtų neįmanoma dėl tebevykstančio karo ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimo Aljanse.

Savo ruožtu Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė, kad antradienį vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo puikus.

„Mes įėjome į kambarį vieningi ir iš jo išėjome vieningi“, – sakė K. Karinis.

Paklaustas apie Aljanso sprendimus dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvų, jis teigė norįs, kad „kai kurie dalykai vyktų sparčiau“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos vieta yra Aljanse.

Savo ruožtu Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė, kad antradienį vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo puikus

„Tai – neišvengiamybė, kuri yra integruota į sistemą“, – sakė Latvijos premjeras.

Jis pabrėžė, kad partneriai įsipareigojo Ukrainą remti iki kol ši laimės karą. Komentuodamas Minsko keliamas grėsmes, jis dar kartą pakartojo, jog Baltarusija „yra Rusijos tęsinys“.

Savo ruožtu Estijos premjere Kaja Kallas teigė suprantanti Kyjivo nusivylimą dėl priimtų sprendimų, tačiau ji akcentavo, kad tai vieningas NATO narių sutarimas.

Politikė taip pat teigė besitikinti, kad šalis galiausia taps Aljanso nare, kai pasibaigs karas ir „atsivers galimybių langas“.

„Gali būti, kad tai bus labai trumpas laikotarpis, kai Ukraina nustums Rusiją atgal į Rusiją ir jie turės galimybę įstoti į NATO, tada turėtume tai padaryti labai greitai, nes tai vienintelė saugumo garantija, kuri yra pigiausia ir atgrasanti Rusiją“, – kalbėjo estų premjerė.

Aljansas antradienį taip pat nusprendė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, nutarė įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.

The post A. Duda: sprendimas dėl Ukrainos nėra pakankamas, tikiuosi, ji po kelerių metų bus NATO appeared first on LAIKMETIS.