„Šių metų Nobelio premija skirta dviem mokslininkams už tai, kad jie atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą“, – nurodoma instituto pranešime žiniasklaidai.

Chromosomose saugomą informaciją galima palyginti su visų žmogaus kūno ląstelių instrukcijomis. Kiekvienoje ląstelėje yra tos pačios chromosomos, todėl kiekvienoje ląstelėje yra lygiai tas pats genų rinkinys ir lygiai tas pats instrukcijų rinkinys, aiškinama pranešime.

Tačiau skirtingų tipų ląstelės, pavyzdžiui, raumenų ir nervų ląstelės, pasižymi labai skirtingomis savybėmis. Genų reguliavimas leidžia kiekvienai ląstelei pasirinkti tik atitinkamas instrukcijas. Taip užtikrinama, kad kiekvieno tipo ląstelėse veikia tik tinkamas genų rinkinys, sakoma jame.

Šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai V. Ambrosas ir G. Ruvkunas domėjosi, kaip vystosi įvairių tipų ląstelės. Jie atrado mikro-RNR – naują mažyčių RNR molekulių klasę, kuri atlieka esminį vaidmenį genų reguliavime.

„Jų novatoriškas atradimas atskleidė visiškai naują genų reguliavimo principą, kuris pasirodė esąs labai svarbus daugialąsčiams organizmams, įskaitant žmones. Dabar žinoma, kad žmogaus genome yra daugiau kaip tūkstantis mikro-RNR. Jų netikėtas atradimas atskleidė visiškai naują genų reguliavimo aspektą. Paaiškėjo, kad mikro-RNR yra iš esmės svarbios organizmų vystymuisi ir funkcionavimui“, – pažymima pranešime.

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų).

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.

The post Nobelio medicinos premija skirta už mikro-RNR atradimą appeared first on LAIKMETIS.

Norvegijos Nobelio komitetas potencialius kandidatus laiko paslaptyje. Tačiau tie, kurie turi teisę teikti kandidatūras, kartais savo pasirinkimą paskelbia viešai.

Vienas iš siūlomų kandidatų tikslų – nutraukti karą tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ Gazos Ruože.

Amsterdamo laisvojo universiteto akademikai paskelbė, kad pasiūlė Artimuosiuose Rytuose įsikūrusias organizacijas „EcoPeace“, „Women Wage Peace“ ir „Women of the Sun“ kaip kandidates Nobelio taikos premijai gauti.

„Jos telkia bendruomenes kurti taiką Artimuosiuose Rytuose, ypatingą dėmesį skirdamos moterų vaidmeniui ir klimato teisingumui“, – nurodė universiteto Taikos ir konfliktų studijų departamentas.

Norvegijos įstatymų leidėja Ingvild Wetrhus Thorsvik (Ingvild Vetrus Torsvik) laikraščiui VG sakė, kad ji į kandidatus pasiūlė palestiniečių vaizdo žurnalistą Motazą Azaizą už sąlygų Gazos Ruože dokumentavimą.

Dėl šio prestižinio apdovanojimo paprastai sulaukiama daugiau kaip 300 paraiškų. Jas teikia mokslininkai, užsiimantys taikos studijomis, nacionalinių parlamentų įstatymų leidėjai, buvę laureatai ir kiti asmenys, turintys teisę siūlyti kandidatus.

į kandidatus pasiūlė Rusijos sąžinės prieštaraujančiųjų judėjimą ir Ukrainos pacifistų judėjimą

1910-aisiais Nobelio taikos premiją gavęs Tarptautinis taikos biuras pareiškė, kad į kandidatus pasiūlė Rusijos sąžinės prieštaraujančiųjų judėjimą ir Ukrainos pacifistų judėjimą už jų įsipareigojimą ginti asmenis, nepritariančius smurtiniams ir kariniams veiksmams.

Dėl tos pačios priežasties pasiūlyta ir Lietuvoje veikianti Baltarusijos žmogaus teisių organizacija tremtyje „Mūsų namai“.

Norvegijos Nobelio premijos komitetas surengia kelis posėdžius, kuriuose atrenka pagrindinius nominantus, o spalio mėnesį paskelbia nugalėtoją.

2023-ųjų Nobelio taikos premija paskirta įkalintai iraniečių aktyvistei Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) už kampaniją prieš moterų priespaudą Irane. N. Mohammadi vardu apdovanojimą atsiėmė jos paaugliai vaikai.

Premijos įteikiamos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

The post Baigiasi kandidatūrų teikimas 2024 metų Nobelio taikos premijai gauti appeared first on LAIKMETIS.

J. Fosse 2012 m. tapo kataliku ir tuo metu jis jau buvo plačiai pripažintas rašytojas.

Fosse savo rašymo procesą apibūdino kaip "kelionę į naują vietą". Interviu žurnalui "The New Yorker" jis sakė: "Mano gyvenime įvyko savotiškas religinis posūkis, susijęs su įžengimu į nežinomybę. Buvau ateistas, bet negalėjau paaiškinti, kas vyksta rašant, kaip tiksliai tai vyksta. Iš kur tai atsiranda? Negalėjau atsakyti į šį klausimą. Visada gali paaiškinti smegenų veikimą mokslo požiūriu, bet negali užfiksuoti šviesos ar dvasios juose. Tai kažkas kita."

Jis taip pat išgyveno kovą su alkoholizmu ir nerimu. Viename 2013 m. interviu Fosse sakė, kad "priartėjo prie to, ką mes Norvegijoje vadiname "Motina Bažnyčia" - prie Katalikų Bažnyčios". Jis tiki, kad atsivertimas į katalikybę padėjo jam išsivaduoti iš priklausomybių ir susidoroti su psichologinėmis problemomis.

Kūryboje – amžinos temos

„Iš tiesų J. Fosse galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardinti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas,  baimė, netikrumas … Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta,“ – sakė Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. dr. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas  „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“

Apdovanotas už talentą ir originalias formas

Bandymus priskirti J. Fosse konkrečiai literatūros krypčiai doc. dr. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius, Dagas Solstadas, kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse atveju tai pilnai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“

J. Fosse kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk) apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.

Katalikybė Norvegijoje

Katalikai sudaro tik 5 proc. Norvegijos gyventojų, tačiau Katalikų Bažnyčia yra antroji didžiausia religinė bendruomenė šalyje pagal registruotų narių skaičių. Per pastaruosius 20 metų katalikų skaičius smarkiai išaugo, ir jie atlieka svarbų vaidmenį Norvegijos visuomenėje. Iš Norvegijos kilęs Erikas Vardenas, 2020 m. paskirtas Trondheimo vyskupu, taip pat yra atsivertėlis.

The post Nobelio literatūros premijos laureatas J. Fosse - atsivertęs katalikas appeared first on LAIKMETIS.

„Viasna“ socialiniuose tinkluose teigė, kad teismo posėdžio pradžioje Minsko teismo salėje kaltinamųjų būryje buvo matyti A. Bialiackis ir jo bendražygiai Valiancinas Stefanovičius bei Vladzas Labkovičius.

A. Bialiackis buvo įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kurios kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė laimėjęs rinkimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko suklastotais.

A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

Prasidėjus didelio atgarsio sulaukusiam „Viasna“ teismo procesui, Minskas taip pat planuoja pradėti procesus nepriklausomų žurnalistų bei tremtyje gyvenančios opozicijos veikėjos Sviatlanos Tichanouskajos atžvilgiu. 

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir V. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Iš pradžių jie buvo apkaltinti mokesčių vengimu.

Lapkritį „Viasna“ sakė, kad teisių gynėjai dabar kaltinami kontrabandos būdu į Baltarusiją įvežę „didelę grynųjų pinigų sumą“, kuria esą buvo finansuojama opozicijos veikla.

Jiems gresia 7–12 metų kalėjimo bausmės.

The post Nobelio taikos premijos laureatas A. Bialiackis stojo prieš Baltarusijos teismą appeared first on LAIKMETIS.

„Esu absoliučiai įsitikinusi, kad nėra diplomatinio sprendimo su [Vladimiro] Putino režimu, kol jis vis dar čia“, – sekmadienį Vokietijos Hamburgo mieste sakė I. Ščerbakova.

Tai ji sakė atsiimdama kitą apdovanojimą už savo daugelio metų darbą kataloguojant stalinizmo nusikaltimus ir ginant teises Rusijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) I. Ščerbakovai įteikė Marion Doenhoff (Marion Dėnhof) premiją ir pavadino laureatę sąjungininke kovoje už „taikią, laisvą ir demokratinę Europos ateitį“.

Apdovanojimas įteiktas tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje, tad šie tikslai atrodo esantys toliau nei bet kada.

Tai, kad ji neturi vilčių dėl diplomatinio sprendimo, yra „tragiška žinia“, sakė I. Ščerbakova.

„Sprendimas... dabar bus karinis“, – sakė ji.

Diplomatija galiausiai suvaidins vaidmenį išsprendžiant šį konfliktą, „bet šie sprendimai, ši diplomatija vyks tik tada, kai Ukraina manys, kad laimėjo karą ir gali nustatyti savo sąlygas“, prognozavo ji.

Skuboti raginimai dėl taikos yra „nerimti“, sakė I. Ščerbakova ir pridūrė, kad padėtis niekada nebebus tokia, kokia buvo prieš karą.

„Šis karas apvertė labai daug dalykų, niekada nebebus taip, kaip buvo“, – pabrėžė ji.

„Geresnė ateitis“

Dabar Vokietijoje gyvenanti I. Ščerbakova teigė, kad „šiuo metu labai sudėtingomis aplinkybėmis reikia atlikti daug darbo, kad būtų užfiksuoti nusikaltimai“, įvykdyti per dabartinį karą.

Nors kai kurie jos kolegos iš „Memorial“ taip pat pasitraukė į užsienį, daugelis jų, pasak jos, tebedirba Rusijoje, patirdami „didelį spaudimą“.

ši diplomatija vyks tik tada, kai Ukraina manys, kad laimėjo karą ir gali nustatyti savo sąlygas

„Dabar reikia parodyti žmonėms, kad yra ir kita Rusija, kad ji netyli“, – sakė I. Ščerbakova.

Gruodžio 10 dieną, šeštadienį, Osle Nobelio taikos premija bus įteikta I. Ščerbakovos organizacijai „Memorial“.

Grupė bus apdovanota kartu su kitais aktyvistais – Ukrainos „Pilietinių laisvių centru“ ir Baltarusijos aktyvistu Alesiu Bialiackiu.

Viena svarbiausių Rusijos pilietinių laisvių organizacijų „Memorial“ dešimtmečius stengiasi atskleisti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino epochos baisumus, taip pat renka informaciją apie tebesitęsiančią politinę priespaudą Rusijoje.

1989 metais įkurtą grupę pernai Rusijos teismai priverstinai uždarė, o I. Ščerbakova išvyko iš Maskvos prasidėjus invazijai į Ukrainą.

O. Scholzo teigimu, I. Ščerbakovos pastangos rodo kelią „geresnei Rusijos ateičiai“, nors ši perspektyva „vis dar atrodo mažai tikėtina“.

Karas nesibaigs „Didžiosios Rusijos ekspansionizmo pergale“, sakė O. Scholzas, ne kartą sulaukęs kritikos dėl to, kad nepadarė daugiau Ukrainai paremti.

Pasak Vokietijos kanclerio, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „jau smarkiai nepavyko“ pasiekti savo karo tikslų.

Tačiau, pabrėžė O. Scholzas, pasibaigus karui Rusija „vis dar egzistuos“.

„Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu palaikyti tuos rusus, kurie pasisako už kitokią, geresnę ir šviesesnę Rusiją“, – sakė jis.

The post Ukrainos karas „neturi diplomatinio sprendimo“ – Nobelio premijos laureatė appeared first on LAIKMETIS.

„Jei kas nors sako, kad Dievo nebereikia, nes atradome Didįjį sprogimą (Big Bang), tai labai naivus Dievo vaizdinys. (...) Mane, kaip gamtamokslininką, domina, ar yra klausimų, kurie iš esmės nepriklauso mokslinei metodologijai. Kiekvienas gamtamokslininkas turi pripažinti, kad yra dalykų, kurių neįmanoma paaiškinti. Pavyzdžiui, gamtos dėsniuose pastebima vidinės simetrijos raida. Dėsniai tampa vis paprastesni ir gražesni. Kai kuo daugiau reiškinių galima pavaizduoti kuo mažesniu matematinių formulių skaičiumi, tai vadiname grožiu. Drįsčiau teigti, kad pagal mokslinę metodologiją to neįmanoma paaiškinti. Verifikacijos ir falsifikacijos idėja čia negali būti taikoma“, – viename pokalbyje svarstė austrų fizikas A. Zeilingeris.

„Jei gamtamokslininkai mano, kad iš gamtos mokslų jie negali išvesti Dievo egzistavimo, tai lygiai taip pat negali išvesti ir Dievo neegzistavimo. [...] Gamtos mokslas turi ribas. Na, o kitas žingsnis – sakyti, kad šios ribos reiškia, jog Dievas egzistuoja – yra asmeninio pasirinkimo reikalas“, – tęsė būsimasis fizikos Nobelio premijos laureatas, kuris taip pat yra pažymėjęs, jog mokslo ir religijos konfliktas kyla tada, kai vienas iš jų peržengia savo ribas.

Daug esame girdėję apie tai, kaip religija peržengė savo kompetencijos ribas praėjusiais amžiais, laikėsi nepagrįstų pozicijų, tačiau šiandien tokius pažeidimus dažnai daro mokslas, išjuokdamas ar neigdamas religinę pasaulėžiūrą, nes neapčiuopia Dievo.

Mokslo ir religijos harmonizavimas yra vienas iš didelių ateities uždavinių. 

The post Nobelio premiją gavęs fizikas: tikėjimas Dievo egzistavimu - asmeninis pasirinkimas appeared first on LAIKMETIS.

2018 m. Nobelio premijos laureatė prisidėjo prie ultraintensyvių lazerių technologijos išplėtojimo praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Ši technologija buvo pritaikyta įvairiose srityse, viena iš jų – regos korekcija.  Nobelio premiją mokslininkė pasidalijo su kitais dviem tos pačios srities fizikais. Šių metų rugpjūčio 2 d. Šventojo Sosto spaudos salė pranešė apie popiežiaus potvarkį, kuriuo ji paskirta Popiežiškosios mokslų akademijos nare. 

Neseniai religinių žinių interneto svetainėje ispanų kalba Alfa Omega paskelbtas interviu su Donna Strickland. Kalbėdama apie moterų vaidmenį moksle, Nobelio premijos laureatė atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais savo akademinės formacijos metais ji neturėjo moterų dėstytojų, šiuo metu moterys sudaro  maždaug penktąją jų dalį, o JAV akademinę sritį pasirinkusių merginų skaičius neseniai viršijo vaikinų skaičių. Moterų skaičiaus didėjimas rodo geresnes ir lygesnes lyčių galimybes, mergaitės turi vis daugiau sektinų pavyzdžių. Kita vertus, mokslininkė teigia nepatyrusi diskriminacijos dėl lyties moksliniame darbe.

mokslas ir religija veikia išvien.

Paklausta apie narystę Popiežiškojoje mokslo akademijoje,  Donna Strickland tvirtino, jog svarbu, kad mokslas ir religija darbuotųsi išvien, vienas greta kito. Anot fizikės, mokslas ir religija vienas kitą papildo. Pavyzdžiui, mokslas yra naudingas sąjungininkas kovojant su pandemija ar klimato kaita, o religiniai lyderiai, dalydamiesi mokslo pasiekimais, gali padėti visuomenei būti sąmoningesnei.

Savo, mokslininkės ir Popiežiškosios akademijos narės, vaidmenį ji nusakė taip: padėti Vatikanui geriau suprasti mokslo pasaulio pasiekimus ir susieti juos su pagrindinėmis visuomenės problemomis. 

Galima priminti, kad šių metų rugpjūtį Popiežiškosios mokslų akademijos narėmis tapo dar dvi Nobelio premijos laureatės: profesorės Jennifer Anne Doudna (Dženifer Anė Doudna) ir Emmanuelle Charpentier (Emanuelė Charpentier). Joms abiem už genomo redagavimo metodo (CRISPR-Cas9) išplėtojimą 2020 m. skirta Nobelio premija chemijos srityje.

The post Nobelio premijos laureatė: mokslas ir religija turi bendradarbiauti appeared first on LAIKMETIS.

Paklaustas ar jo neliūdina faktas, jog tiek mažai moterų gauna Nobelio premijas, G.Hansson sakė pritariantis, kad moterų laureačių iš ties yra mažai ir tai susiję su nevienodomis sąlygomis, kurios vyravo istorijoje, tačiau teigė negalintis staiga pakeisti šių faktų ir neplanuojantis dėl to įvesti kvotų.

Anot pirmininko tokia buvo pačio prizo steigėjo Alfredo Nobelio valia. „1894 m. savo testamente Nobelis išdėstė, kad apdovanojimą gali pelnyti tik verčiausi ir daugiausiai pastangų sudėję asmenys“, - sakė jis.

Nuo 1901 m. Nobelio premijas yra pelniusios 59 moterys. Pasipiktinimas žiniasklaidoje kilo po to, kuomet šiais metais tik viena moteris, žurnalistė Maria Ressa iš Filipinų buvo apdovanota Nobelio premija.

The post Nobelio premijų komitetas atmetė pasiūlymą įteisinti kvotas skirtingoms lytims ir rasėms appeared first on LAIKMETIS.

Prezidento kritika. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad mato du kelius dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ateities: arba šis turi pateikti sprendimo būdus, kaip suvaldyti koronaviruso pandemiją, arba pasitraukti. Pats A. Dulkys sako jaučiantis premjerės palaikymą, o koronaviruso pandemiją, pasak jo, galima suvaldyti tik skiepijantis. Prezidentas taip pat sakė, kad priverstiniai metodai valdant COVID-19 plitimą duoda ribotą rezultatą ir teisingai būtų eiti skatinimo keliu.

Migrantų krizė:

* Per praėjusią parą apgręžus vos vieną neteisėtą migrantą, pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas sako, kad toks staigus pokytis kelia nerimą. Pasak jo, Minsko režimas taip gali bandyti sukurti klaidingą vaizdą, jog srautai mažėja, tikintis pasieniečių atsipalaidavimo.

* R. Liubajevas sako, kad Lietuva aiškinasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dėl keliolikos jos pranešimų apie kolektyvinius migrantų išstūmimus. Agentūra tiria mažiausiai 14 pranešimų apie tokio pobūdžio incidentus, tačiau detalių neteikia.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ES tarybos posėdyje Liuksemburge pristatė Lietuvos inicijuotus siūlymus dėl ES išorinės sienos apsaugos. Iš viso dvylika bendrijos šalių ministrų kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami spartinti ES pokyčius išorės sienų apsaugos ir migracijos srityse. Po tarybos posėdžio A. Bilotaitė paskelbė, kad Lietuva turi svarų ES šalių palaikymą dėl fizinio barjero pasienyje finansavimo iš ES lėšų.

* Lietuvą pasiekė pirmoji Europos Komisijos finansinės paramos dalis migracijos krizei suvaldyti – beveik 30 mln. iš numatytų 37 mln. eurų.

Nacionalinis stadionas. Švietimo ministerijos, Vilniaus savivaldybės ir investicijų bendrovės „BaltCap“ atstovai pasirašė apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį. Joje numatyta iki 2024 metų pabaigos pastatyti UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną Šeškinės mikrorajone su daugiafunkciu sporto kompleksu.

Žurnalistų pareiškimas. Žurnalistų bendruomenė išreiškė solidarumą su Klaipėdos naujienų portalu „Atvira Klaipėda“ ir ragina apginti teisę į informaciją, teismui atmetus skundą dėl nepalankaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, susijusio su asmens duomenų apsauga ir viešojo asmens sąvoka.

„Orlen“ investicijos“. Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ paskelbė, kad jos investicijos Mažeikių rajone esančios „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamyklos modernizavimui per artimiausius penkerius metus sieks 641 mln. eurų.

Teisėjo atleidimas. Teisėjų taryba pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui atleisti kyšininkavimu įtariamą Kauno teisėją Rimantą Grigą, šiam pažeminus teisėjo vardą.

Taikos premija. Nobelio taikos premija atiteko Filipinų žurnalistei Mariai Ressai ir Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ įkūrėjui Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje. Pasak premijos komiteto, jie atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis. D. Muratovą su laimėjimu pasveikino Kremlius, pavadinęs jį drąsiu ir talentingu.

EK prieš Lenkiją. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija. Šis sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir kelti klausimų dėl jos narystės bloke. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo tvirtai ginti Europos Sąjungos teisės viršenybę. Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis savo ruožtu patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje.

JAV sprendimas. Jungtinių Valstijų Senatas nubalsavo laikinai padidinti šalies skolinimosi limitą ir kol kas išvengti nemokumo krizės, galėjusios sukelti recesiją ir smarkiai smogti pasaulio rinkoms.

Indijos atsivėrimas. Indija nuo spalio 15 dienos vėl įsileis turistus. Šalis vizų išdavimą užsieniečiams sustabdė pernai kovą, kai prasidėjo COVID-19 pandemija.

Sprogimas mečetėje. Skelbiama, jog Afganistano šiaurinio Kundūzo mieste po sprogimo mečetėje žuvo mažiausiai 50, o nukentėjo dar 90 žmonių.

The post Svarbiausi spalio 8-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Gražulio byla. Seimo nario Petro Gražulio piktnaudžiavimo byloje pagarsinti slapta pareigūnų įrašyti parlamentaro pokalbiai. Jie atskleidė, kad parlamentaras bendrovės „Judex“ reikalais rūpinosi nuolat. Su tuometiniu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Jonu Miliumi jis tarėsi, ką vežti dovanų Karaliaučiaus maisto saugos pareigūnams. Byloje liudijęs bendrovės savininkas teigė, kad politikas jam padėdavo po to, kai sustreikavo sveikata, nors to daryti neprašęs.

NPD. Finansų ministerija siūlo nuo 2022 metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 60 eurų iki 460 eurų. Visgi pakeitus jo apskaičiavimo formulę darbo pajamos „į rankas“ didėtų tik žmonėms, uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, šiuo metu siekiančio 1566 eurų.

Smūgis žiniasklaidai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja. Žurnalistų bendruomenė teigia, kad tokiu sprendimu jiems užkertamas kelias pranešti apie skaidrumo problemas viešuosiuose pirkimuose.

„SpaceX“ Lietuvoje. Su „SpaceX“ atstovais JAV susitikęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, kad šios astronautikos bendrovės padalinys „Starlink Lithuania“ palydovinio interneto paslaugas Lietuvoje ketina pradėti teikti kitų metų pradžioje.

Migrantų krizė. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas ataskaitoje pareiškė, kad šiemet neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui. Vidaus reikalų ministerija teigia, jog ataskaitoje pateikta informacija apie migrantų apgyvendinimo sąlygas yra pasenusi.

Nobelio premija. Šių metu Nobelio literatūros premija paskirta prozininkui Abdulrazakui Gurnah „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.

Drebėjimas Pakistane. Pakistano Beludžistano provincijoje apie 20 žmonių žuvo ir dar per 200 buvo sužeisti per 5,7 balo žemės drebėjimą.

Byla Tut.by. Didžiausio baltarusių nepriklausomo naujienų portalo Tut.by darbuotojams iškelta baudžiamoji byla dėl socialinės nesantaikos kurstymo.

Nepaprastoji padėtis. Latvija įvedė nepaprastąją padėtį sveikatos apsaugos sistemoje. Tai leis gydymo įstaigoms laisviau disponuoti savo ištekliais, kad užtikrintų pagalbos teikimą tiek COVID-19 pacientams, tiek kitiems sunkiems ligoniams.   

Parlamento vadovas. Ukrainos Aukščiausioji Rada atšaukė iš pareigų parlamento pirmininką Dmytro Razumkovą, anksčiau vadovavusį prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“. Pats politikas tvirtino, kad vertybiniai principai, su kuriais partija „Liaudies tarnas“ atėjo į valdžią po 2019 metų rinkimų, pasikeitė, o šiandien parlamente esama „labai daug purvo“.

Atimtos akreditacijos. NATO atšaukė aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių akreditacijas, gavus duomenų, kad jie buvo po priedanga veikiantys žvalgybos pareigūnai. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO stebi suaktyvėjusią žalingą Rusijos veiklą, todėl turi veikti.

Nepageidaujamas poveikis. Suomija dėl pranešimų apie retus nepageidaujamo poveikio atvejus sustabdė jaunesnių nei 30 metų vyrų skiepijimą „Moderna“ vakcina nuo COVID-19.

The post Svarbiausi spalio 7-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.