Valdžios institucijų sprendimas uždaryti mokyklas paliečia iki 2 500 vaikų aštuoniose katalikiškose mokyklose vien jo vyskupijoje. Pasak vyskupo, šiuo metu Katsinos, Kano, Kebbi ir Bauchi valstijose šimtai tūkstančių mokinių negali mokytis.

Valdžios institucijų pranešimas buvo paskelbtas labai greitai ir tai buvo pirmas toks atvejis. „Pranešimas uždaryti mokyklas mums buvo visiška staigmena“, – sakė Musa. Mokiniai, tėvai ir mokytojai taip pat buvo „šokiruoti“. „Reikia aiškiai pasakyti, kad švietimas ir religiniai įsipareigojimai vienas kitam neprieštarauja. Jie eina koja kojon. Į šį klausimą reikėtų žvelgti logiškai, dialogo ir išminties principu.“

Skubotas ir pirmą kartą priimtas sprendimas.

Vyskupas prisiminė, kaip jis ir jo bendraamžiai iš skirtingų religinių sluoksnių vaikystėje ėjo į mokyklą Ramadano ir kitų religinių pasninkų metu. Tai „precedento neturintis atvejis“, kad šitaip nukentėjo švietimas.

Nigerijos katalikų vyskupų konferencija laiške kritikavo keturių federalinių valstijų gubernatorių sprendimą. Mokyklų uždarymas ilgesniam laikui kenkia žmogaus teisei į mokslą ir kelia pavojų milijonų Nigerijos vaikų ateičiai. Šis sprendimas kelia „rimtų klausimų dėl mūsų šalies pasaulietinio pobūdžio ir visų piliečių teisių“.

„Raginame atitinkamų valstijų gubernatorius persvarstyti šį sprendimą ir apsvarstyti alternatyvius susitarimus, kuriais būtų gerbiamos visų piliečių teisės ir laisvės“, – sakė vyskupai.

Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu Nigerijoje daugiau nei dešimt milijonų vaikų nelanko mokyklos, t. y. daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.

The post Bažnyčią Nigerijoje sukrėtė pirmą kartą per Ramadaną uždarytos mokyklos appeared first on LAIKMETIS.

Auchi vyskupijos komunikacijos direktorius tėvas Peteris Egielewa patvirtino, kad tėvas Philipas Ekweli saugiai paleistas į laisvę.

"Dabar jam teikiama tinkama medicininė pagalba", - sakė Egielewa.

"Deja, tačiau pagrobėjai žiauriai nužudė kartu su tėvu Ekveliu pagrobtą 21 metų vyresnįjį klieriką Endriu Peterį", - tęsė Egielewa. Jis išreiškė Nigerijos episkopato "nuoširdžią užuojautą Andrew Peterio šeimos nariams, melsdamas Dievą suteikti jiems paguodos ir stiprybės šiuo sunkiu metu. Tegul jo siela ilsisi ramybėje".

Ekweli ir Andrew Peteris buvo pagrobti iš Švento Petro katalikų bažnyčios Iviukhua-Agenebode rektorato, Etsako rytinės Edo valstijos vietinės valdžios rajone (LGA), kai ginkluoti asmenys užpuolė ir rektoratą, ir bažnyčią, išdaužė duris bei langus ir nuvedė juos į aplinkinį mišką.

Vyskupas Gabriel Ghiakhomo Dunia padėkojo Edo valstijos vyriausybei už "nuoširdžias pastangas išgelbėti aukas", tačiau išreiškė nepasitenkinimą ypač policijos reakcija į gelbėjimo darbus ir paragino ją imtis geresnių priemonių pagrobtoms aukoms gelbėti, o ne palikti visus gelbėjimo darbus tik pagrobtų aukų šeimos narių, draugų ir pažįstamų rankose.

The post Nigerijoje nužudytas pagrobtas klierikas; kunigas paleistas po 10 dienų nelaisvės appeared first on LAIKMETIS.

Pastorius Bala Galadima buvo nušautas savo namuose apie pirmą valandą nakties. Vietinės bažnyčios parapijiečių teigimu, ginkluoti žmonės, vilkintys juodais drabužiais, įsiveržė į jo rezidenciją bažnyčios teritorijoje Luboje ir nušovė jį, kai jis miegojo.

Teroristai įžengė į miestą, šaudydami į orą, siekdami atbaidyti galimus liudininkus. Iš pradžių jie suklydo ir nuėjo į kitą namą, kur ginklo grasinimu privertė nurodyti kelią į pastoriaus namus.

„Mums sunku, nes po mūsų pastoriaus nužudymo likome vieni šiame sudėtingame pasaulyje“, – sakė bažnyčios parapijietė Lami Sabo.

Kaimyninėje Bornu valstijoje sausio mėnesį kovotojai taip pat surengė atakas, nužudę mažiausiai du krikščionis ir sužeidę dar du. Jie taip pat sudegino penkis bažnyčių pastatus ir 74 namus.

Sausio 30 d. Nigerijos vyriausybė paleido 5000 „Boko Haram“* kovotojų, kurie buvo suimti per karines operacijas, teigdama, kad jie buvo deradikalizuoti ir atgailavo. Tačiau tą pačią dieną kovotojai užpuolė Kaoutlamos kaimą, sudegino bažnyčią ir pagrobė gyvulius.

Pagal organizacijos Open Doors duomenis, Nigerija išlieka viena iš pavojingiausių šalių krikščionims. Iš 4476 krikščionių, nužudytų dėl tikėjimo visame pasaulyje 2024 metais, 3100 (69 proc.) buvo nužudyti būtent Nigerijoje.

Šalis užima septintą vietą sąraše iš 50 šalių, kuriose krikščionys patiria didžiausią persekiojimą.

The post Nigerijoje islamistai nužudė pastorių ir du krikščionis appeared first on LAIKMETIS.

Žmogaus teisių aktyvistai nerimauja dėl pastoviai didelio krikščionių persekiojimo Šiaurės Korėjoje ir Somalyje, taip pat dėl smarkiai išaugusio persekiojimo Centrinėje Azijoje, rašoma „Open Doors“ interneto svetainėje.

„Open Doors“ ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Korėjoje krikščionims gali būti įvykdyta mirties bausmė arba jie gali būti išsiųsti į darbo stovyklas, jei bus atskleistas jų tikėjimas. Tačiau, nepaisant kryptingo persekiojimo, apie 400 000 tikinčiųjų Šiaurės Korėjoje ir toliau liudija Kristaus meilę.

Pasak „Open Doors“, Kirgizija pirmą kartą nuo 2013 m. pateko į 50 blogiausių krikščionims šalių sąrašą. Persekiojimo indeksas kaimyniniame Kazachstane padidėjo trimis punktais, o tik keturiose šalyse užfiksuotas žymesnis padidėjimas.

„Nei vienoje iš 50-ies šalių indeksas nepadidėjo labiau nei Kirgizijoje“, - pažymima Pasaulinės kovos už laisvę organizacijos ataskaitoje.

WWL teigia, kad 380 mln. persekiojamų krikščionių visame pasaulyje, palyginti su 365 mln. ankstesniais metais.

„Nors skaičiai ir reitingai pasako tik dalį istorijos, jie padeda atkreipti pasaulio dėmesį į 380 milijonų tikinčiųjų, kenčiančių dėl savo tikėjimo“, - sakė ‚Open Doors US‘ generalinis direktorius Ryanas Brownas.

Afrikoje krikščionių persekiojimo lygis nuolat aukštas, ten gyvena daugiau krikščionių nei bet kuriame kitame žemyne. Ataskaitoje teigiama, kad Afrikos krikščionių persekiojimas ir toliau didėja.

Nigerija išliko viena pavojingiausių vietų žemėje krikščionims. Iš 4 476 krikščionių, nužudytų dėl tikėjimo visame pasaulyje per ataskaitinį laikotarpį, 3 100 buvo nužudyti Nigerijoje, teigia WWL.

Ataskaitoje teigiama, kad islamo ekstremistai iš fulanių genties puldinėjo ūkininkų bendruomenes šalies šiaurės centrinėje zonoje, kur krikščionys gyvena tankiau nei šiaurės rytuose ar šiaurės vakaruose, ir nužudė šimtus žmonių, daugiausia krikščionių.

Tarp kitų šalių, išstūmusių Bažnyčią į pogrindį, yra Afganistanas, kuris sąraše užėmė 10 vietą. Kadangi Talibanas taiko griežtą islamo teisės aiškinimą, už atsivertimą iš islamo į krikščionybę baudžiama mirtimi.

Krikščionys taip pat baudžiami arba baiminamasi, kad jie bus nužudyti savo šeimos, klano ar genties rankomis, jei išsižadės islamo.

Žmogaus teisių aktyvistai paragino pasaulio bendruomenę spręsti krikščionių persekiojimo problemą ir religijos laisvei teikti prioritetą.

The post Pasaulyje su persekiojimu susiduria 380 mln. krikščionių, teigia ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Gruodžio 26 d. vakare nužudytas kunigas Tobias Okonkwo, 41 metų dvasininkas keliavo greitkeliu, kai jį nušovė nežinomi užpuolikai.

T. Okonkwo kunigišką tarnystę ėjo nuo 2015 m. Jis vadovavo slaugytojų ir akušerių mokyklai bei laboratorijai Lurdo Dievo Motinos ligoninėje Ihialos mieste šalies pietryčiuose.

Per pastarąjį dešimtmetį Nigerijoje buvo nužudyta tūkstančiai krikščionių, įskaitant kunigus.

Šalies šiaurėje žudynes dažnai vykdo radikalūs islamistai, o kituose Nigerijos regionuose kunigus dažnai pagrobia vietos banditai, siekiantys išpirkos.

Paskutinę metų dieną įvyko dar vienas mirtinas incidentas: kunigas netyčia nušovė į bažnyčią įsibrovusį chuliganą.

Gruodžio 31 d. vakare keli jaunuoliai įsilaužė į Švento Kolumbano katalikų bažnyčią Amaimo-Ikedru mieste, taip pat pietryčių Nigerijoje.

Chuliganai bažnyčioje pradėjo leisti fejerverkus, po kurių vietos kunigas, kurio pavardė neskelbiama, nusprendė juos išgąsdinti ir išvaikyti. Tuo tikslu jis pasiėmė pistoletą ir pradėjo šaudyti į viršų. Kulkos rikošetu nušovė vieną paauglį ir sužeidė kitą.

Overio arkivyskupija, kurioje įvyko incidentas, išreiškė „gilų apgailestavimą dėl šaudymo Naujųjų metų išvakarėse“ ir užuojautą aukos artimiesiems, užtikrindama maldas už jo sielos ramybę.

Neblaivus žudikas buvo suimtas, vyksta tyrimas.

The post Nigerijoje - du tragiški incidentai, susiję su kunigais appeared first on LAIKMETIS.

Šis išpuolis buvo naujausias iš virtinės išpuolių prieš irigve gentį šalies šiaurės centriniame regione.

Užpuolimas įvyko praėjusį sekmadienį evangelikų bažnyčioje „Winning All“, praneša „The Christian Post“.

Bendruomenėje prie bažnyčios gyvena apie 1 000 krikščionių. Vietos lyderis Vuna Gado teigė, kad netoliese esančiame kontrolės punkte perspėjo kariškius apie neįprastą veiklą, tačiau į jo perspėjimus nebuvo atsižvelgta.

Per išpuolį žuvo ištisos šeimos, įvyko masinės laidotuvės. Tarp aukų buvo vienerių metų mergaitė ir jos motina Mary Stephen.

Daugiausia krikščionių gyvenama irigvių gentis nuolat susiduria su sunkumais, įskaitant fulanių kovotojų smurtą ir iškeldinimą. Nuo 2016 m. nužudyta daugiau kaip 2 000 irigvių krikščionių.

Naujausias nusikaltimas papildo išpuolių, kurie dažnai sutampa su svarbiomis krikščionių šventėmis, istoriją, pažymi „International Christian Concern“.

Remiantis Religijos laisvės stebėjimo centro Afrikoje surinktais duomenimis, 2019-2023 m. Nigerijoje nužudyta daugiau kaip 16 000 krikščionių.

The post Nigerijoje 14 krikščionių, įskaitant vienerių metų vaiką, nužudyti po Kalėdų pamaldų appeared first on LAIKMETIS.

Po užpuolimo Ivhianokpodi vietovėje, Edo valstijoje, užpuolėjai pasitraukė į krūmynus ir kartu išsivedė kun. Thomą Oyode, Auchi vyskupijos kunigų seminarijos rektorių.

Dėl nesaugumo situacijos evakuoti visi kunigų seminarijos bendruomenės nariai, įskaitant vicerektorių. Auchi vyskupija komunikate apgailestavo, kad nepavyko susiekti su pagrobėjais. Vyskupijos atstovai apie tai, kas nutiko, pranešė teisėsaugos pareigūnams ir išsakė viltį, kad jų pastangos padės išlaisvinti pagrobtą dvasininką.

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo mažoji kunigų seminarija įsteigta 2006 metais būsimų kunigų formacijai. Nuo tada seminarija parengė daugiau kaip 500 absolventų. Auchi vyskupija paprašė geros valios žmonių prisidėti prie vyskupijos tikinčiųjų maldos, kad pagrobėjai kun. T. Oyode paleistų sveiką.

The post Nigerijoje pagrobtas kunigų seminarijos rektorius appeared first on LAIKMETIS.

Kaimiškose Vakarų Afrikos šalies dalyse sekmadieninėse Mišiose dalyvaujančių jaunuolių skaičius smarkiai sumažėjo ir toliau mažėja, nes daugelis jų atsigręžia į pagonybę.

Šiame regione tarnaujantis kunigas Vitalis Anaehobi sakė, kad daugumą jaunuolių, su kuriais jam teko bendrauti, slegia „gyvenimo sunkumai“, tokie kaip skurdas, nedarbas ir „Bažnyčios nesugebėjimas jų apsaugoti“, nes šalyje, kurioje persekiojimas dėl religijos yra vienas didžiausių pasaulyje, tęsiasi išpuoliai prieš krikščionis.

Interviu „ACI Africa", CNA naujienų partneriui Afrikoje, dvasininkas pasakojo, kad nerimauja dėl privačių tarnysčių, siejančių save su Katalikų Bažnyčia Nigerijoje, augimo: „Mūsų nejaudina šių tarnybų įtaka. Didžiausią baimę mums kelia tai, kad jaunimas, ypač pietryčių Nigerijoje, kur esu įsikūręs, grįžta prie tradicinės religijos.“

Jis sakė, kad Nigerijos kaimuose jaunimas eina ne į sekmininkų bažnyčias, bet gręžiasi į religijas, kurių jų protėviai atsisakė priėmę krikščionybę.

„Mūsų jaunimas grįžta prie pagonybės, - kalbėjo V. Anaehobi „ACI Africa". - Ši besiformuojanti tendencija niekur nefigūruoja socialiniuose tinkluose, tačiau mums čia tai kelia didžiausią nerimą. Labai jauni berniukai ir mergaitės grįžta prie šių praktikų“.

„Egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad dabartinio nesaugumo regione akivaizdoje krikščionybė negali nieko apsaugoti. [Jaunimas] tiki, kad su tradicine religija jie gali gauti tam tikrą būdą apsisaugoti, - atskleidė jis. - Mūsų jaunimo nuomone, krikščionybė nėra tokia praktiška kaip tradicinė religija. Kai nueinate į bažnyčias mūsų kaimuose, ten nerasite jaunų žmonių. Jie ten praktikuoja tradicinę religiją“.

Kunigas sakė, kad dėl skurdo ir darbo trūkumo jaunimas, ypač kaimo vietovėse, vengia lankytis Bažnyčioje, kur jiems sakoma: „Eikite į priekį ir atiduokite tai, ką turite, kad gautumėte palaiminimą“.

Jie sako, kad tradicinėje religijoje niekam neleidžiama daug duoti, - kalbėdamas su „ACI Africa" dalijosi V. Anaehobi ir pridūrė, kad afrikietiškas religines praktikas puoselėjantys jaunuoliai vietoj to „susitinka, skerdžia gyvulius, atlieka ritualus, šoka ir grįžta namo pilnais pilvais“.

Šiuo metu šią tendenciją galima pastebėti tik kaimo kaimuose.

„Mes nesijaudiname dėl miestų, nes ten Bažnyčia pilna jaunų žmonių, - sakė dvasininkas. - Labiausiai nerimaujame dėl savo kaimų“.

Norėdamas paskatinti kaimo jaunuolius likti Bažnyčioje, kunigas pasiūlė Bažnyčiai Nigerijoje permąstyti savo vaidmenį ir ieškoti praktinių būdų, kaip įgalinti šalies jaunimą.

„Mokydami ir suteikdami viltį, turime išeiti ir susitikti su šiais jaunais žmonėmis ten, kur jie yra. Jie ten ieško sprendimų, kaip išspręsti savo skurdo ir nedarbo problemas, - aiškino dvasininkas. - Bažnyčia gal ir neturi priemonių, kad mūsų jaunuoliai įsidarbintų, tačiau galime jiems organizuoti mentorystės programas ir palengvinti jų ryšį su potencialiais įdarbintojais.“

Rugsėjo 4 d. interviu „ACI Africa" Ojo vyskupas Emmanuelis Adetoyese Badejo taip pat sakė pastebėjęs, kad šalyje vis labiau plinta pagonybė.

The post Nigerijos jaunimas grįžta prie pagonybės, ypač kaimuose appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę „ACI Africa" pateiktame pareiškime Ibadano arkivyskupijos Vakarų Nigerijoje vyskupai smerkė „liūdną“ spektaklį, kuris, anot jų, „menkina olimpinių žaidynių statusą ir paneigia visas pretenzijas į išliekantį civilizuotumą ir pagarbą religijos laisvei Vakaruose“.

„Kaip afrikiečiai, mes labai gerbiame dieviškumą ir religinius jausmus“, - sakė jie. Ceremonija buvo dalis „sąmoningų nuolatinių bandymų Europoje ir Amerikoje perkurti ir pažeminti krikščioniškas temas, neatsižvelgiant į taiką mylinčius krikščionis, kurie taikiai praktikuoja ir išpažįsta savo religiją“.

Ibadano katalikų arkivyskupiją prižiūri 77 metų arkivyskupas metropolitas Gabrielis 'Leke Abegunrinas, kurį 2013 m. į šias pareigas paskyrė popiežius Pranciškus.

Kaip jau anksčiau rašė „LifeSiteNews“, 2015 m. balandį Abegunrinas peikė Vakarus už tai, kad jie Nigerijos žmonėms primeta abortus, homoseksualumą ir lyčių supainiojimą. 2016 m. jis pasirašė pareiškimą, kuriame įspėjo šalies sveikatos apsaugos ministrą dėl šimtmečio senumo gyvybę ginančio įstatymo panaikinimo.

Ibadano arkivyskupija ribojasi su Afrikos Atlanto vandenyno pakrante. Ji prižiūri Ekiti, Ilorino, Ondo, Osogbo ir Ojo vyskupijas. Nigerijoje iš viso yra devynios lotynų apeigų provincijos, vadovaujančios 44 sufraganinėms šalies vyskupijoms. Ojo valstijoje esantis Ibadano miestas yra trečias pagal gyventojų skaičių šalies miestas, kuriame gyvena apie 3,6 mln. žmonių.

Remiantis Tarptautinės pilietinių laisvių ir teisinės valstybės draugijos 2024 m. vasario mėn. paskelbta ataskaita, 2023 m. Nigerijoje buvo kruviniausi užfiksuoti islamo išpuoliai prieš krikščionis: daugiau kaip 8 000 žmonių žuvo, dar tūkstančiai buvo pagrobti ir priverstinai perkelti, tarp jų ir kunigai.

Maža to, apie 40 religijos laisvės ekspertų ir ne pelno organizacijų grupė sausio mėn. išsiuntė laišką JAV valstybės sekretoriui Anthony Blinkenui (Entoniui Blinkenui), ragindama jį liudyti Kongrese, kodėl Valstybės departamentas neįtraukė Nigerijos į sąrašą šalių, kuriose vyksta šiurkštūs religijos laisvės pažeidimai. Laiške primenama, kad nuo 2009 m. šalyje nužudyta daugiau kaip 50 000 krikščionių, taip pat buvo pasikėsinta į 18 000 bažnyčių ir 2 500 krikščioniškų mokyklų.

Ibadano vyskupai Ondo vyskupijoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame aptarė vidaus problemas šalyje, kurioje vyksta protestai dėl politinės korupcijos ir blogo išrinktų pareigūnų valdymo. Savo pareiškime vyskupai pabrėžė nepalaužiamo tikėjimo svarbą.

„Kad ir ką išgyventume kaip afrikiečiai, niekada negalime sau leisti negerbti ar trypti religinių simbolių ir jausmų, kurie paliečia giliausius žmonių būties lygmenis. Taip elgtis - tai išmesti mūsų humanizuojančias ir dvasines vertybes bei idealus į šuns dienas“, - sakė jie.

The post Nigerijos vyskupai mano, kad ceremonijoje Paryžiuje krikščionių tikėjimas buvo pažemintas sąmoningai appeared first on LAIKMETIS.

Birželio pabaigoje JAV valstybės departamentas paskelbė metinę ataskaitą apie tarptautinės religijos laisvės padėtį, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pastebėjo, kad ataskaita „skatina mūsų ateities viziją, kurioje kiekvienas gali pasirinkti ir praktikuoti savo įsitikinimus, įskaitant teisę netikėti ar netikėti".

„Pagarba religijos laisvei sustiprina kitas teises, pavyzdžiui, teisę laisvai kalbėti, taikiai susirinkti, ar teisę dalyvauti politikoje", - kalbėjo A. Blinkenas. Šalia jo stovėjo JAV ambasadorius tarptautinei religijos laisvei Rashadas Hussainas (Rašadas Huseinas). „Šios visuotinės teisės apsauga suteikia žmonėms galimybę išreikšti save, išnaudoti visą savo potencialą ir visapusiškai prisidėti prie savo bendruomenės."

Ataskaita, kasmet teikiama JAV Kongresui pagal 1998 m. Tarptautinės religinės laisvės aktą, apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Naujausioje ataskaitoje 12 šalių - Birma (Mianmaras), Kinijos Liaudies Respublika, Kuba, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Iranas, Nikaragva, Pakistanas, Rusija, Saudo Arabija, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas - įvardijamos kaip ypatingą susirūpinimą keliančios šalys. Šis pavadinimas reiškia, kad šalis vykdo arba toleruoja „ypač šiurkščius religijos laisvės pažeidimus".

Kai kurie stebėtojai teigė, kad į sąrašą turėjo būti įtraukta dar viena šalis - Nigerija.

Štai keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių 12 šalių pateko į sąrašą:

Birma (Mianmaras)

Mianmaro, kurį JAV Valstybės departamentas vadina Birma, konstitucija garantuoja „teisę laisvai išpažinti ir praktikuoti religiją, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai, moralei ar sveikatai ir kitoms šios konstitucijos nuostatoms".

Tačiau 2023 m. pasirodė pranešimų apie grasinimus, sulaikymus ir smurtą, nukreiptą prieš religinių ir etninių mažumų grupes.

Kinijos Liaudies Respublika

Nors Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad piliečiai „naudojasi religinių įsitikinimų laisve", pamaldas leidžiama rengti tik religinėms grupėms, priklausančioms vienai iš penkių valstybės sankcionuotų „patriotinių religinių asociacijų", atstovaujančių oficialioms religijoms.

Taisyklėse reikalaujama, kad dvasininkai įsipareigotų būti ištikimi Kinijos komunistų partijai ir socializmui bei „priešintis neteisėtai religinei veiklai ir religinei ekstremistinei ideologijai, taip pat priešintis užsienio jėgų infiltracijai naudojant religiją".

2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos administracinės priemonės, pagal kurias vienuolynai, bažnyčios, mečetės, šventyklos ir kitos „religinės veiklos vietos" privalo remti partijos vadovavimą, įgyvendinti „Xi Jinpingo mintį apie socializmą su Kinijos bruožais" ir skatinti religijos sinizaciją. Priemonėse taip pat nustatyta, kad pamokslų turinys turėtų atspindėti „socialistines pagrindines vertybes" ir būti integruotas į „tradicinę kinų kultūrą". Kai kurios žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) pranešė, kad, nepaisant laikino Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimo dėl vyskupų skyrimo, vyriausybė toliau persekiojo, sulaikė, pradangino, areštavo, įkalino, o kai kuriais atvejais išbarė katalikų kunigus, kurie neprisijungė prie valstybės sankcionuotos Kinijos katalikų patriotinės asociacijos.

Kuba

Kubos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos dėl religijos laisvės ir draudžiama diskriminacija dėl religijos, tačiau baudžiamojo ir administracinio kodeksų nuostatos prieštarauja šiai apsaugai. Joje skelbiama, kad šalis yra pasaulietinė valstybė, ir numatomas religinių institucijų ir valstybės atskyrimas, tačiau Kubos komunistų partija per savo Religinių reikalų biurą ir Teisingumo ministeriją reguliuoja religinę praktiką. Pagal įstatymą visos religinės grupės turi kreiptis į biurą dėl oficialios registracijos.

Daugelis religinių grupių ir toliau teigė, kad, nepaisant konstitucinių nuostatų dėl sąžinės ir religijos laisvės, bei diskriminacijos dėl religijos draudimo, vyriausybė naudojo grasinimus, sulaikymus, smurtą ir kitas prievartos taktikas, kad apribotų kai kurių religinių grupių, vadovų ir pasekėjų veiklą, įskaitant kalinių teisę laisvai praktikuoti religiją. Šaltiniai minėjo nuolatinį valdžios stebėjimą, bauginimą ir kunigų, pasisakančių apie žmogaus teises, tardymą, taip pat valdžios spaudimą katalikų vadovybei, kad ši nutildytų atvirai kalbančius kunigus.

Šiaurės Korėja

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos Konstitucijoje numatyta religinių įsitikinimų laisvė. Tačiau 2022 m. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitoje teigiama, kad „teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę ... ir toliau yra paneigiama, o valdžios institucijos netoleruoja jokių alternatyvių tikėjimo sistemų".

Valstybės departamento ataskaitoje apie religijos laisvę teigiama: „Keli šaltiniai nurodė, kad padėtis iš esmės nepasikeitė nuo 2014 m., kai buvo paskelbta JT Tyrimo komisijos ataskaita dėl žmogaus teisių šalyje. Ji atskleidžia, kad valdžios institucijos beveik visiškai paneigė teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir nustatė, kad vyriausybė daugeliu atvejų vykdė žmogaus teisių pažeidimus, kurie laikytini nusikaltimais žmoniškumui. Pranešama, kad vyriausybė ir toliau vykdė mirties bausmes, kankino, suiminėjo ar fiziškai smurtavo prieš asmenis už jų religinę veiklą."

Eritrėja

Eritrėjos įstatymai ir Konstitucija, kuri vis dar nėra įgyvendinta, draudžia diskriminaciją dėl religinių priežasčių ir numato minties, sąžinės ir tikėjimo laisvę, taip pat laisvę praktikuoti bet kurią religiją. Vyriausybė pripažįsta keturias oficialiai įregistruotas religines grupes: Eritrėjos Stačiatikių Tevahedų Bažnyčią, sunitų islamą, Katalikų Bažnyčią ir Eritrėjos Evangelikų Liuteronų Bažnyčią.

Tačiau 2023 m. ataskaitoje teigiama, kad Eritrėjos vyriausybė areštavo asmenis dėl religijos. Krikščionių nevyriausybinė organizacija „Release International" pranešė, kad sausio-balandžio mėn. buvo suimti 177 neregistruotų krikščionių grupių nariai, susirinkę privačiuose namuose melstis ar įrašinėti garbinimo muziką. Liepos mėn. krikščionių NVO „Kankinių balsas Kanadoje" pranešė, kad du pastoriai nuo 2004 m. tebėra sulaikyti nepateikus kaltinimų. Informacijos apie šių sulaikytųjų laikymo sąlygas ar jiems pateiktus kaltinimus, jei tokių buvo, nėra. Nevyriausybinės organizacijos teigė, kad anksčiau valdžios institucijos kai kuriuos sulaikytus krikščionis laikė jūriniuose konteineriuose, mušė ir kankino, bandydamos priversti atsisakyti tikėjimo.

Vyriausybė toliau valdė anksčiau katalikams, stačiatikiams ir musulmonams priklausiusias mokyklas, kurios buvo konfiskuotos pagal Proklamacijos 73/1995 draudimą religinėms institucijoms teikti socialines paslaugas, įskaitant švietimą.

Iranas

Irano Konstitucijoje šalis apibrėžiama kaip islamo respublika, o oficiali valstybinė religija - dviejų atšakų Džafaro šiitų islamas. Joje teigiama, kad visi įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti grindžiami „islamo kriterijais" ir oficialiu šariato aiškinimu. Konstitucijoje teigiama, kad piliečiai naudojasi žmogaus, politinėmis, ekonominėmis ir kitomis teisėmis pagal islamo kriterijus". Baudžiamajame kodekse numatytos šariato numatytos bausmės, įskaitant amputaciją, nuplakimą ir užmėtymą akmenimis. Jame nurodyta mirties bausmė už „moharebeh" („priešiškumą Dievui") ir „sabb al-nabi" ("Pranašo įžeidimą"). Už kitų religijų, išskyrus islamą, skelbimą baudžiama iki 10 metų kalėjimo.

Nikaragva

Nikaragvos Konstitucija draudžia diskriminaciją dėl religijos, numato tikėjimo, religijos ir kulto laisvę ir teigia, kad niekas „negali būti verčiamas prievartos priemonėmis deklaruoti savo ideologiją ar įsitikinimus".

Tačiau, remiantis daugeliu žiniasklaidos, NVO ir tarptautinių organizacijų pranešimų, vyriausybė paspartino išpuolius prieš Katalikų Bažnyčią ir evangelikų krikščionių grupes. Per metus policija suėmė 27 katalikų kunigus ir du katalikų seminaristus, daugelį kitų katalikų kunigų trumpam sulaikė tardymo tikslais, iš šalies išsiuntė 18 Nikaragvos ir tris užsienio šalių kunigus.

Vasario mėn. teisėjas be teismo nuteisė vyskupą Rolando Alvarezą 26 metams kalėjimo ir panaikino jo pilietybę už išdavystę ir kibernetinius nusikaltimus. Tą patį mėnesį vyriausybė išsiuntė į Jungtines Valstijas 222 politinius kalinius, kuriems buvo priimtas humanitarinis lygtinis paleidimas, įskaitant šešis katalikų kunigus ir penkis kitus su Katalikų Bažnyčia susijusius asmenis. Buvusiems politiniams kaliniams atvykus į Jungtines Valstijas, Managvos apeliacinis teismas paskelbė šiuos asmenis „išdavikais" ir pareiškė, kad vyriausybė atėmė iš jų pilietybę.

Taip pat vasario mėn. apeliacinis teismas dar 94 Nikaragvos piliečius, įskaitant 10 katalikų kunigų, paskelbė „išdavikais" už „sąmokslą, kuriuo siekiama pakenkti nacionaliniam vientisumui" ir „melagingų žinių skleidimą", atėmė iš jų pilietybę ir nurodė konfiskuoti jų turtą. Kovo mėnesį Šventasis Sostas uždarė savo nunciatūrą Managvoje po to, kai Nikaragvos vyriausybė „sustabdė" diplomatinius santykius, reaguodama į tai, kad popiežius Pranciškus palygino Ortegos administraciją su nacių Hitlerio diktatūra.

Balandžio mėnesį prezidentas Danielis Ortega šalies katalikų hierarchus pavadino „šėtono vyskupais". Rugpjūčio mėn. vyriausybė uždarė jėzuitų valdomą Centrinės Amerikos universitetą, teigdama, kad jis yra terorizmo centras.

Pakistanas

Pakistano Konstitucijoje islamas įtvirtintas kaip valstybinė religija ir reikalaujama, kad visos įstatymų nuostatos atitiktų islamą. Konstitucijoje teigiama: „Laikantis įstatymų, viešosios tvarkos ir moralės, kiekvienas pilietis turi teisę išpažinti, praktikuoti ir propaguoti savo religiją." Baudžiamajame kodekse nustatytos bausmės už šventvagystę - nuo 10 metų kalėjimo iki mirties bausmės, nors vyriausybė dar niekam nėra įvykdžiusi už ją mirties bausmės.

Žiniasklaidos pranešimais, policija kartais nužudydavo religinių mažumų atstovus arba fiziškai prieš juos smurtaudavo, arba nesugebėjo apsaugoti asmenų nuo smurto, susijusio su religija. Dažnai policija, kaltinama piktnaudžiavimu, švelniai nubausdavo arba iš viso nebausdavo. Vienu atveju policija nesugebėjo apsaugoti suimtojo, kuriam buvo pateikti kaltinimai piktžodžiavimu Pendžabo Nankana Sahabo rajone; vasario 11 d. minia įsiveržė į policijos nuovadą ir jį nulinčiavo.

Rusija

Rusijos Konstitucijoje skelbiama, kad valstybė yra pasaulietinė, ir garantuojama religijos laisvė, lygios teisės nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, teisė garbinti ir išpažinti savo religiją. Įstatyme teigiama, kad valdžios pareigūnai gali uždrausti religinės asociacijos veiklą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ar užsiėmimo „ekstremistine veikla". Įstatymas leidžia vyriausybei kriminalizuoti platų spektrą veiklos kaip ekstremistinę, tačiau tiksliai neapibrėžia ekstremizmo. 2022 m. priimtu įstatymu leidžiama sukurti konfidencialią ekstremistine laikomos medžiagos duomenų bazę ir „vieningą registrą" asmenų, priklausančių teroristinėmis ar ekstremistinėmis laikomoms organizacijoms. Kitu 2022 m. įstatymu reikalaujama, kad tam tikros organizacijos, įskaitant religines grupes ir pavienius asmenis, viešai prisistatytų kaip užsienio agentai, o kritikai teigia, kad taip siekiama jas diskredituoti. Įstatyme krikščionybė, islamas, judaizmas ir budizmas įvardijami kaip keturios „tradicinės" šalies religijos ir pripažįstamas ypatingas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vaidmuo.

Rusijos karas prieš Ukrainą iškėlė daug religijos laisvės klausimų, ypač Rusijos pajėgų okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Šiose vietose Rusija neleido Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios, Ukrainos graikų apeigų katalikų, Krymo totorių musulmonų, Jehovos liudytojų, evangelikų, baptistų ir kt.

Saudo Arabija

Pagal 1992 m. Pagrindinį valdymo įstatymą oficiali Saudo Arabijos religija yra islamas, o Konstitucija - Koranas ir Suna (tradicijos ir praktika, pagrįsta pranašo Mahometo gyvenimu). Teisinė sistema daugiausia grindžiama šariatu, kaip jį aiškina sunitų islamo jurisprudencijos Hanbalio mokykla. Įstatymai nenumato religijos laisvės. Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę „kiekvienam, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai meta iššūkį karaliaus ar kronprinco religijai ar teisingumui". Įstatymas draudžia „bet kokios formos ateistinių ideologijų propagavimą", „bet kokius bandymus sukelti abejonių dėl islamo pagrindų", publikacijas, kurios „prieštarauja islamo teisės nuostatoms", ir kitus veiksmus, įskaitant neislamiškas viešas pamaldas, viešą neislamiškų religinių simbolių demonstravimą, musulmono atsivertimą į kitą religiją ir ne musulmono prozelitizmą.

Turkmėnistanas

Turkmėnistano Konstitucija nustato, kad respublika yra pasaulietinė valstybė, bei numato religijos laisvę bei asmenų teisę pasirinkti religiją, reikšti ir skleisti savo religinius įsitikinimus, dalyvauti religinėse apeigose ir ceremonijose. Konstitucija atskiria valdžios ir religijos vaidmenis ir nustato, kad religinėms organizacijoms draudžiama „kištis" į valstybės reikalus. Konstitucijoje numatyta piliečių lygybė prieš įstatymą, nepaisant jų religinių įsitikinimų.

Rugpjūčio 30 d. opozicinė žiniasklaida pranešė, kad Rusija deportavo Turkmėnijos pilietį Aširbajų Bekijevą į Turkmėnistaną už Rusijos migracijos įstatymų pažeidimą. Žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad Dašoguzo regioninis teismas nuteisė A. Bekijevą 23 metams kalėjimo dėl „sufabrikuotų kaltinimų" islamo ekstremizmu. Jehovos liudytojai pranešė apie 14 tokių atvejų, kai saugumo pareigūnai sulaikydavo jų narius, iškviesdavo juos atvykti į teisėsaugos institucijas, kelias valandas apklausdavo ir paleisdavo. Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo Turkmėnistano tarnyba pranešė, kad rugpjūčio viduryje Balkanų provincijoje policija surengė reidus į musulmonų namus ir konfiskavo religinę literatūrą

2023 m. metinėje ataskaitoje krikščionių nevyriausybinė organizacija „Open Doors" pažymėjo: „Musulmonų kilmės krikščionys patiria spaudimą tiek iš valstybės, tiek iš savo šeimos ir bendruomenės, kuri gali taikyti jiems namų areštą, priverstines santuokas ir mušimą, kad priverstų juos grįžti į islamą."

„Open Doors" taip pat pranešė, kad „musulmonų kilmės atsivertę krikščionys yra labiausiai pažeidžiami persekiojimo, ypač kaimo vietovėse. Jie gali patirti spaudimą, o kartais ir fizinį smurtą iš savo šeimų, draugų ir vietos bendruomenės, kad būtų priversti grįžti į islamą. Kai kuriuos atsivertėlius jų šeimos ilgam uždaro, muša ir galiausiai gali išvaryti iš bendruomenės. Vietos imamai skelbia prieš juos nukreiptus pamokslus ir taip dar labiau didina spaudimą. Dėl to atsivertėliai daro viską, kad nuslėptų savo tikėjimą - jie tampa slaptais tikinčiaisiais."

Kai kurios religinės grupės pranešė, kad per pastaruosius 30 metų šalyje padaugėjo to, ką vienas katalikų lyderis pavadino „religiniu smalsumu" - didesniu susidomėjimu religiniais klausimais. Vadovas teigė, kad požiūris į religiją pasikeitė dėl to, kad žmonės domėjosi krikščionybe, o kiti norėjo atkurti ryšius su savo šeimos protėviais, kurie buvo religingi. Religiniai vadovai sakė, kad jie nevykdė prozelitizmo, o atvirkščiai - atvėrė duris visiems žmonėms.

O kaip Nigerija?

Be šių šalių, ataskaitoje Alžyras, Azerbaidžanas, Centrinės Afrikos Respublika, Komorosas ir Vietnamas yra įtraukti į specialųjį stebėjimo sąrašą dėl to, kad šiurkščiai pažeidinėja arba netoleruoja religijos laisvės.

Tačiau nė viename iš šių sąrašų nėra Nigerijos, ir nemažai žmonių, įskaitant nigeriečius, toliau klausia, kodėl. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF), nepriklausoma, dviejų partijų JAV federalinės vyriausybės agentūra, įsteigta 1998 m. Tarptautinės religijos laisvės įstatymu, nurodė, kad Nigerija ne kartą atitiko teisinius reikalavimus, kad JAV būtų įtraukta į sąrašą.

„Skaudu girdėti, kad Bideno administracija vėl nutylėjo apie persekiojamą Bažnyčią Nigerijoje", - anksčiau šį mėnesį „Crux" sakė tėvas Moses Lorapuu, Makurio vyskupijos Nigerijoje, Benue valstijoje, komunikacijos direktorius ir generalinis vikaras.

The post Dvylika šalių, kuriose sąlygos religijos laisvei yra pačios blogiausios appeared first on LAIKMETIS.