„Pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą patekimą, o tik paskui kreipėsi sankcijos“, – sakė advokatas Ruslanas Boiko. Jis trečiadienį tęsė savo ginamąją kalbą Lietuvos apeliaciniame teisme, „MG Baltic“, pakeitusios pavadinimą į „MG grupė“ politinės korupcijos byloje.

Prokuratūra laikosi pozicijos, kad 2016 metų gegužę tuometinis politikas E. Masiulis minėtus pinigus gavo iš koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio kaip kyšį, kaltintojas siekia už tai nuteisti ir E. Masiulį, ir R. Kurlianskį.

„Neproporcingai taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, todėl šiais duomenimis negalima remtis nuosprendyje“, – per posėdį sakė advokatas R. Boiko.

Jis teigė, kad pareigūnai leidimą sekti Seimo narį gavo iš Šiaulių apygardos teismo.

Pasak jo, kreipdamiesi į teismą, pareigūnai nurodė, kad tyrimo metu gauta informacijos, jog 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskis E. Masiuliui galimai duos kyšį, jis gali būti užmaskuotas, gavęs kyšį, E. Masiulis tikriausiai negrįš į darbą ir pinigus paliks mašinoje.

„Iš kur pareigūnai gavo informacijos, kad kyšis bus užmaskuotas butelyje ar dėžutėje? Iš kur žinojo būsimą susitikimo vietą? Juk ir butelis gali būti kyšis“, – kalbėjo advokatas. 

„Atlikę neteisėtą sekimą tik paskui kreipėsi sankcijos“, – sakė R. Boiko, pridūręs, kad neteisėtai buvo klausytasi išteisintųjų pokalbių, jie neteisėtai buvo sekami kavinėse.

Jis sako, kad STT pareigūnai į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“ 2016 metų gegužę pateko du kartus –  iš pradžių jie ant galinės sėdynės rado 16 tūkst. eurų, vėliau bagažinėje rado 90 tūkst. eurų.

Advokatas teigė, kad pareigūnų surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes gauti ne įstatymo tvarka

Advokatas teigė, kad pareigūnų surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes gauti ne įstatymo tvarka, teisėsaugininkai šiurkščiai pažeidė išteisintųjų teises, veikė tendencingai ir šališkai bei selektyviai atrinko duomenis.

Pasak R. Boiko, pas E. Masiulį rastų pinigų skaičiavimas ir žymėjimas neatitiko teismų praktikos.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Pasak bylos, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje. 

Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

Po šių per kratą rastų pinigų ir surinkus kitus įrodymus E. Masiulis, R. Kurlianskis ir kiti žinomi politiniai veikėjai sulaukė įtarimų korupcija.  

E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Prokuratūra su šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė.

Anksčiau kalbėdamas prokuroras Justas Laucius sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.

Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.

Prokuroras tvirtina, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.

J. Laucius teigė, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.

Kadenciją baigęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus anksčiau yra sakęs, kad „MG Baltic“ byla „yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti, tai žinutė mums visiems, žinutė privačiam, viešajam sektoriui, bus galima įsivaizduoti, kokia maksimali bausmė skiriama už korupcinį nusikaltimą“.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

The post E. Masiulio advokatas: STT sekimas buvo neteisėtas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip antradienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis, Finansinių nusikaltimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tiria stambaus masto sukčiavimą, piktnaudžiavimą, kyšininkavimą, papirkimą.

„Sukčiavimas, kaip įtariama, pasireiškė tuo, kad gydytojai išrašydavo receptus tam tikriems preparatams, dalis jų pacientų nepasiekė, nors buvo sumokėta valstybės lėšomis“, – sakė D. Blinstrubis.

„Pacientams medicinos priemonės nebuvo reikalingos“, – pridūrė jis.

Toks sukčiavimas, anot prokuroro, galėjo trukti mažiausiai dvejus metus, šiuo metu įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų

Toks sukčiavimas, anot prokuroro, galėjo trukti mažiausiai dvejus metus, šiuo metu įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų, tarp jų – bendrosios praktikos gydytoja, dirbanti Klaipėdos pavaldumo valstybinėje įstaigoje.

„Schema buvo tokia, kada šeimos gydytojas kartu su vienos farmacijos įstaigos vadybininku išrašydavo receptus be pagrindo arba fiktyvius. Išrašius receptą, vadybininkas pranešdavo arba paskambindavo vienos Klaipėdos vaistinės direktorei, kuri iš šito vadybininko gaudavo duomenis apie šitą asmenį, paprastai tariant, vaistininkė iš karto išrašydavo pardavimą ir įformindavo e.sveikatoje – „užgesindavo“ receptą“, – kalbėjo D. Blinstrubis.

„Vaistai buvo šimtu procentu kompensuojami, nereikėjo pinigų įnešti į kasą, tokiu būdu asmuo nežinodavo, kad receptas išrašytas, būdavo suforminta, kad pleistrai parduoti. Po to pateikiama kompensuojamų vaistų sąskaitą ir už tai gaunamos tas pajamos“, – pridūrė jis.

Anot prokuroro, didžiausia nauda iš sukčiavimo – įmonei, kuri prekiaudavo pleistrais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „visos grandys“ iš to turėjo naudos.

The post Įtariama iš Ligonių kasų neteisėtai pasisavinus 350 tūkst. eurų, gydytojai išrašinėjo fiktyvius receptus appeared first on LAIKMETIS.