R. Budbergytė teigia, kad pasiūlymas teikiamas skubotai, būtina išnagrinėti visas kylančias rizikas.

„Mūsų frakcija apsisprendė balsuoti laisvai šiuo atveju, nes suprantame, kad bet kokia reklamos draudimo kampanija duoda savo vaisių ir tuo metu, kai turime grėsmingus skaičius, kad yra labai daug prasilošusių žmonių, auga pelnas biznio šioje sferoje, yra narių, kurie galvoja, kad draudimas, koks pasiūlytas šiuo metu, galbūt prisidėtų prie žmonių apsaugos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamentarė. 

Anot jos, dalis frakcijos narių mano, kad tokios įstatymo pataisos turi būti svarstomos kompleksiškai. 

Mūsų frakcija skilo nuomonėmis per pusę, tikriausiai ir daugiau bus tokių, kurie nepalaikys

„Tas skubotumas, kaip šiandien per seniūnų sueigą nuspręsta, kad galbūt (Seimo – BNS) kanceliarijos Teisės departamentas gali pateikti jau išvadas dėl projektų, kurie registruoti atskirų Seimo narių, kuriuos įtraukti į rezervinius klausimus, rodo tam tikrą skubotumą“, – teigė parlamentarė.

„Mūsų frakcija skilo nuomonėmis per pusę, tikriausiai ir daugiau bus tokių, kurie nepalaikys, nes šitas klausimas turi būti svarstomas neskubant, kompleksiškai išnagrinėjant visas rizikas, kurios kyla, o jų yra pakankamai“, – pridūrė ji. 

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos. Jomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. 

The post R. Budbergytė: socialdemokratai nesutaria dėl lošimų reklamos draudimo appeared first on LAIKMETIS.

Už tokį beveik pusšimčio opozicinių parlamentarų pateiktą pasiūlymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 41 parlamentaras. Kitu balsavimu, vieno balso persvara, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Opozicijos atstovai siūlė rinkėjų klausti, ar šie pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

„Jūs deklaruojate norą girdėti visuomenės nuomonę. Lietuva yra viena labiausiai plynus kirtimus vykdanti valstybė Europoje, jūs visiškai neatsižvelgiate į tai, ko prašo visuomenė, ko prašo mokslininkai. Mes galėjome diskutuoti, kaip saugoti miškus, o dabar tiesiog spjovėte į veidą žmonėms“, – po balsavimo sakė demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Konservatorius Jurgis Razma teigė, jog siūlydami rengti konsultacinį referendumą dėl miškų opozicijos atstovai siekė padidinti savo rėmėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose, nes žmonių nuomonė šiuo klausimu ir taip akivaizdi.

„Nereikia skambių kalbų, jūs siūlote patariamąjį referendumą dėl plynųjų kirtimų, klausite žmonių nuomonės, o jums neaiški žmonių nuomonė? Galvojate, kad jie už plynus kirtimus? Jei norėjote konkretaus rezultato, reikėjo ne patariamąjį , o konkretų, su konkrečiu rezultatu, tada būtų rezultatas, o čia – tik noras sutelkti rinkėjus EP rinkimams“, – kalbėjo J. Razma.

Nereikia skambių kalbų, jūs siūlote patariamąjį referendumą dėl plynųjų kirtimų, klausite žmonių nuomonės, o jums neaiški žmonių nuomonė? Galvojate, kad jie už plynus kirtimus?

Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija. 

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad tvirtinant miškotvarkos projektus reikia įvertinti kirtimo poveikį „Natura 2000“ teritorijoms.

Teismas paskelbė, kad Valstybinės miškų tarnybos  direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

Po šio teismo sprendimo Valstybinė miškų urėdija antradienį paskelbė stabdanti kirtimus jose visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lapkritį ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti. 

Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjams nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

The post Seimas nepritarė siūlymui rengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimų appeared first on LAIKMETIS.

„Komitetas griežtai nesutinka su siūlymu likviduoti Lietuvos švietimo tarybą ir pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba, kaip ekspertinė, nuo politinės valdžios nepriklausoma institucija, yra labai svarbi ir reikalinga siekiant kokybiškų ir laiku pateiktų pastabų bei siūlymų dėl su švietimu ir mokslu susijusių teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai priimtame komiteto nutarime.

Jame pabrėžiama būtinybė Lietuvos švietimo tarybą palikti kaip atskirą Seimui atskaitingą instituciją, atliekančią nepriklausomą ekspertinį vertinimą ir konsultavimą strateginiais švietimo plėtros klausimais.

Švietimo ir mokslo komiteto teigimu, jau anksčiau priimti sprendimai dėl su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklos optimizavimo – panaikinta Aukštojo mokslo taryba, Lietuvos mokslo taryba reorganizuota į Vyriausybei atskaitingą įstaigą.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs. Šiemet kanceliarija sumokėjo 2500 eurų įmoką už tarybos narystę tarptautinėje asociacijoje.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen parengė parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją – ji siūlo Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Pagal koncepciją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Anot parlamento vadovės, šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas.

The post Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritaria Švietimo tarybos likvidavimui appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos policijos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų vadovai teigia, kad šis žingsnis bus žalingas abiem tarnyboms.

„Reformai nepritariame, nes iki šiol neišgirdome nė vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą sujungimas duos pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei?“ – pranešime spaudai klausė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos.

VST pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu. 

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, siekis VST prijungti prie policijos – neapgalvotas ir pavojingas.

„Viešojo saugumo tarnyba vykdo specifines svarbias valstybei funkcijas. Ji ne tik saugo strateginius valstybės objektus tokius, kaip Suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė, radioaktyvių atliekų aikštelė, bet vykdo ir kitas svarbias funkcijas. Viešojo saugumo tarnyba yra ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl jos silpninimas, o prijungus prie policijos taip ir nutiks, žalingas valstybei“, – tvirtino jis.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, dėl šios reformos tarnyba gali prarasti dalį gerai pasiruošusių, apmokytų pareigūnų.

Anot R. Katinienės, jeigu tikimasi, kad prie policijos prijungus 855 VST pareigūnus situacija policijoje pagerės, klystama.

„Tai situacijos policijoje neišgelbės, o jos nesuvaldžius, kai prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, nukentės ir VST funkcijų vykdymas, nes dalis jų bus perduotos policijai, dalis – Kalėjimų tarnybai, kuri ir pati po reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovų, negalima eksperimentuoti saugumu.

Balandžio pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, jog ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet teigė, kad esamos VST struktūros pagrindu būtų suformuotas specializuotas policijos padalinys, užtikrinant šios tarnybos nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Peržiūrėti VST statusą ministeriją paskatino tarp jos vadovybės ir tuometinio tarnybos vado kilę nesutarimai. Ričardas Pocius pareigas paliko šalių susitarimu pernai spalį.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

The post Trys pareigūnų profsąjungos nepritaria policijos ir Viešojo saugumo tarnybos jungimui appeared first on LAIKMETIS.

Už tai siūlymą Seimui atmesti tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo septyni komiteto nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė. 

„Valstietis“ Aurelijus Veryga prieš balsavimą parlamentarus kvietė „galvoti sveikatos kontekste, o su sveikata šitie dalykai nesusiję“. Tačiau konservatorius Linas Slušnys klausė, kas kontroliuos samanės gamintojus, jeigu jos gamyba būtų įteisinta.  

„Už kiekvieno kampo savo reikmėms ir savo ūkiui pasigamins ar ten pribėgiosime testuoti, žiūrėti, kokio laipsniškumo. Gal mes čia turime tokias kariuomenės pajėgas, kurios gali tai prižiūrėti? – svarstė L. Slušnys. 

Alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas lobistas Mantas Zakarka priekaištavo, kad samanės gamintojams nenumatomos jokios ekonominės sankcijos.  

Liberalizuoti iki 65 laipsnių stiprumo naminukės gamybą dar 2021 metų gruodį pasiūlė grupė Seimo narių. Jų pataisoms yra pritarusi Vyriausybė. 

Pataisos autoriai teigia, kad legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą. 

Kritikai sako, kad tai didins alkoholio prieinamumą, o namų sąlygomis gaminamas alkoholis gali būti dar pavojingesnis sveikatai

Kritikai sako, kad tai didins alkoholio prieinamumą, o namų sąlygomis gaminamas alkoholis gali būti dar pavojingesnis sveikatai.

Naminę bei kitus tradicinius gėrimus – iki 1 tūkst. litrų per metus – būtų leista gaminti tik kaimo turizmo sodybų savininkams ūkininkams. Tokių Lietuvoje yra apie 70, o sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų – apie 300. 

Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo. 

Seimas įvairias pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo svarsto daugiau negu dešimtmetį. 

The post Sveikatos reikalų komitetas – prieš samanės gamybą kaimo turizmo sodybose appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, Seimo liepos pradžioje priimtam sprendimui visiškai nepritaria 48 proc. apklaustųjų, dar 12 proc. teigė tam greičiau nepritariantys.

Beveik 12 proc. respondentų sprendimą visiškai palaiko, dar per 14 proc. tvirtino tam greičiau pritariantys.

Apklausa parodė, kad V. Landsbergio pripažinimą valstybės vadovu labiau palaiko moterys, nei vyrai, taip pat įgijusieji aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pajamas gaunantys tarnautojai bei specialistai, didmiesčių, ypač Vilniaus, gyventojai.

Liepos pradžioje Seimas priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui. Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.  

Šią iniciatyvą palaikė 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai. Įstatymą pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šią iniciatyvą palaikė 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai

Valdantieji laikosi pozicijos, kad taip konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų iniciatyvą vadino siekiu perrašyti istoriją bei žadėjo kreiptis dėl įstatymo į Konstitucinį Teismą.

Palankiau žiūri moterys, turintys išsilavinimą

Sprendimui prilyginti V. Landsbergį valstybės vadovui pritaria beveik 28 proc. moterų ir 24 vyrų, atitinkamai nepritaria 57 ir 67 procentai. Sprendimą labiausiai palaiko jaunesni, iki 29 metų, bei vyresni nei 70-ies gyventojai – atitinkamai šiose amžiaus grupėse pritariančiųjų dalis siekia maždaug po 31 procentą, nepritariančiųjų jaunų žmonių dalis siekia beveik 47, vyresniųjų grupėje – 61 procentas. 

Skeptiškiausi šiuo klausimu yra 40-49 metų respondentai (beveik 22 proc. pritariančiųjų ir beveik 66 proc. nepritariančiųjų).

Sprendimą daugiausiai palaiko vilniečiai (41 proc. pritaria, beveik 39 proc. nepritaria), taip pat kitų didmiesčių gyventojai (atitinkamai 30 ir 50 proc.), prieš jį daugiausiai nusistatę kaimo gyventojai (atitinkamai beveik 15 proc. palaikančiųjų ir 76 proc. nepalaikančiųjų).

Apklausos duomenimis, gausiausias V. Landsbergio palaikytojų ratas yra tarp valdančiųjų Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio rinkėjų.

Opozicinių partijų rinkėjai laikosi priešingos nuomonės, o daugiausiai tarp tokio sprendimo kritikų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rėmėjai.

Politologai: demonstruojamas revanšizmas

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad dalies visuomenės nepritarimas V. Landsbergio, kaip valstybės vadovo, statusui nėra racionalus, nes jį vadovu pripažino ir Vakarų valstybės.

Pasak jo, skepsis gali būti paaiškinamas tik asmeniniu nusistatymu prieš šį politiką.

„Visi laikė Landsbergį Lietuvos vadovu, vyriausiu Lietuvos žmogumi, ir tai yra absoliučiai akivaizdu. Kodėl žmonės to nenori pripažinti net praėjus trisdešimčiai metų, manau, rodo, kad kažkodėl su savo pasisakymais apie šunaują ir kitomis pastabomis Landsbergis yra supykdęs labai daug žmonių ir jie nėra pasiryžę jam atleisti“, – BNS sakė K. Girnius.

Jo nuomone, tai rodo dalies gyventojų „ savotišką jų provincializmą“, o priešiškumą V. Landsbergiui, anot jo, iš dalies skatina ir kai kurių opozicinių politikų pasisakymai.

„Manau, kad politikų kalbos irgi prie to prisideda, pavyzdžiui, „valstiečiai-žalieji“, Karbauskis ir kai kurie kiti tai „varo“ kiekviena proga, netgi ir tokie racionalūs, kaip socdemai, kurie, vietoje to, kad susitaikytų, kas buvo, irgi priešinasi“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

„Tai yra revanšizmas ir kai kurių partijų nesubrendimas“, – pridūrė apžvalgininkas.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė tvirtina, kad rezultatai nestebina, kadangi V. Landsbergis, kaip buvęs TS-LKD vadovas, siejamas su konservatoriais, šios partijos reitingai sistemingai mažėjo nuo 2020-ųjų rinkimų, ji turi ir itin tvirtų priešininkų stovyklą. 

„Problema yra ne tik tai, kad partijos neturi didelio palaikymo, konservatorių partija – taip pat, nors ir gali girtis vienu didesnių palaikymų žiūrint į trejetuką. Bet yra kita problema, kad tie, kurie nebalsuoja už konservatorių partija, jie neretai yra gana radikaliai prieš ją nusiteikę, kitaip tariant, nėra taip, kad vertina neutraliai ar „man vis tiek“ – daugiau yra netgi emocinio labai stipraus krūvio“ – kalbėjo politologė.

„Tai labai stipriai susigeneruoja ir į Landsbergio asmenybę, ta asmenybė yra vertinama, kaip stebime daugelį metų, gana kontraversiškai“, – pridūrė ji.

R. Urbonaitė pabrėžė, kad gyventojai klausimą, ar V. Landsbergį galima vadinti valstybės vadovu, labiau vertina ne remdamiesi aiškiais istoriniais argumentais, bet emociškai.

„Tikrai negalime pasakyti, kad šie atsakymai yra visiškai racionalūs, įsigilinus į faktinius-mokslinius argumentus, čia ta dedamoji emocinė yra, manau, yra labai stipri ir būtent ji nulemia tokį atsakymų pasiskirstymą, kuris mūsų neturėtų labai stebinti“, – sakė ji.

Politologė neabejojo, kad politikai, kvestionuojantys V. Landsbergio statusą, gali tuo manipuliuoti sakydami, kad „žmonės to nenori“.

„Bet istorija rodo, kad žmonės kažkada nenorėjo, kad ir moterys turėtų teisę balsuoti“, – kalbėjo R. Urbonaitė. 

Reprezentatyvią apklausą BNS užsakymu „Vilmorus“ atliko liepos 15-23 dienomis, iš viso apklausti 1003 respondentai.

The post Apklausa: 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria V. Landsbergio pripažinimui šalies vadovu appeared first on LAIKMETIS.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei. 

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.

The post Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO: skandinavų šalys yra teroristų prieglaudos appeared first on LAIKMETIS.