Nuo 2020 m. 1 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų sukaupė 63 proc. globalių turtų. Apie tai pranešama naujoje ataskaitoje, paskelbtoje Davose prasidėjusio pasaulinio ekonomikos forumo proga.

Vis labiau didėja ekonominis atotrūkis tarp vargingiausių ir turtingųjų. Į tai kreipiamas dėmesys nevyriausybinių organizacijų, siekiančių mažinti skurdą pasaulyje, federacijos Oxfam ataskaitoje „Nelygybė nepažįsta krizės“, paskelbtoje Davose sausio 16–20 dienomis vykstančio forumo proga.

Pirmą kartą per pastaruosius 25 metus vis labiau didėja atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir labiausiai skurstančių. Pandemijos metu 1 proc. turtingiausių žmonių turtas padidėjo 26 000 milijardų dolerių. Jiems tenka 63 proc. viso pasaulio grynojo turto padidėjimo. Ataskaitoje skelbiama, kad apie 820 milijonų žmonių kenčia nuo bado. Pasak Pasaulio Banko ekspertų, šiuo metu matomas nelygybės ir skurdo didėjimas yra aukščiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Pasak Francesco Petrelli, Oxfam Italijos skyriaus atstovo tarptautiniams ryšiams, ekonominė nelygybė yra tiesioginis visuotinės krizės padarinys, sukeltas ekonominių, socialinių, aplinkos ir klimato faktorių. Ekstremali nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu. Tai du fenomenai, iškilę per pastaruosius 25 metus.

Pernai milijardierių turtai energetikos ir žemės ūkio-maisto pramonės sektoriuose augo kartu su sparčiu jų valdomų įmonių pelno augimu, tai vyko ir pandemijos metu, kai dauguma pasaulio gyventojų buvo priversti susiveržti diržus. 

Oxfam išanalizavo 95 tarptautinių energetikos ir žemės ūkio-maisto pramonės sektorių įmonių veiklą, kurios nuo pandemijos pradžios uždirbo 306 milijardus papildomo pelno, iš kurio 257 milijardai buvo paskirstyti akcininkams. Tai, kad neinvestuojama į įmonę ar darbuotojus, yra esminė problema, kuri gali pakenkti visai pasaulio ekonomikai.

Kokie galimi sprendimai? „Tikimasi, kad Davose vyriausybių atstovai ir patys verslininkai pradės spręsti šią problemą, pradedant nuo teisingesnės mokesčių sistemos", - sako organizacija.

Tiesą sakant, jei 5 proc. didžiausio turto būtų apmokestinti 5 proc. tarifu, būtų galima gauti 1700 milijardų dolerių – sumą, reikalingą kovai su skurdu skurdžiausioje planetos dalyje, sako Oxfam atstovas. Tokiu būdu būtų galima pasiekti kovos su skurdu tikslus, Jungtinių Tautų užsibrėžtus iki 2030 metų.

Oxfam – tai pasauliniu mastu vykstantis judėjimas, kovojantis prieš skurdą ir nelygybę, įkurtas Didžiojoje Britanijoje, vienijantis 21 nevyriausybinę organizaciją.

The post Judėjimas, kovojantis prieš skurdą: nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu appeared first on LAIKMETIS.

„Įsivaizduokime, kad Viešpats ateina į žemę šiandien, – kalbėjo Pranciškus. – Deja, jis pamatytų daug karų, skurdo ir nelygybės. Pamatytų didžiulius technologijų pasiekimus, naujoviškus įrenginius ir žmones, kurie nuolat bėga, niekada nesustoja. Tačiau ar jis rastų žmonių, kurie skiria jam laiko, jį myli ir iškelia į pirmą vietą? O, svarbiausia, paklauskime savęs: ką jis rastų manyje, mano gyvenime, mano širdyje? Kokius prioritetus jis pamatytų?“

Labai dažnai mes sutelkiame dėmesį į tai, nes nėra būtina, rūpinamės ir nerimaujame dėl daugybės antraeilių dalykų ir, galbūt patys to nesuvokdami, apleidžiame tai, kas svarbiausia, leidžiame atvėsti mūsų meilei Dievui. „Šiandien Jėzus mums siūlo vaistą, kuris gali sušildyti drungną tikėjimą. Koks tai vaistas? Tai malda. Taip, – sakė Pranciškus, – malda yra tikėjimo vaistas, sielos atgaiva. Tačiau malda turi būti nuolatinė.“

Popiežius maldą palygino su gydytojo ligoniui skiriamais vaistais.

Popiežius maldą palygino su gydytojo ligoniui skiriamais vaistais. Jei norime pasveikti, turime vartoti vaistus tinkamu būdu ir laiku, nuolat ir reguliariai.

Pasak popiežiaus, savo tikėjimą galime palyginti su namuose auginamu augalu. Reikia jį reguliariai palaistyti, negalime jo perlaistyti, o paskui palikti savaitėmis be vandens. Mūsų tikėjimas nuvys, jei jo reguliariai nelaistysime maldos vandeniu.

Štai kodėl Jėzus savo mokiniams šiandien kalba apie būtinybę visuomet melstis ir nepaliauti. Kas nors galėtų paprieštarauti: argi aš taip galiu? Aš juk negyvenu vienuolyne, neturiu tiek daug laiko maldai!“. Pasak Pranciškaus, čia mums galėtų būti naudinga sena ir išmintinga dvasinė praktika, kurią žinojo mūsų senoliai, ypač močiutės. Tai labai trumpos, lengvai įsimenamos maldos, kurias galime dažnai kartoti dienos eigoje, atlikdami įvairius darbus.

Popiežius pateikė keletą pavyzdžių. Vos pabudę galime sakyti: „Viešpatie, dėkoju tau ir aukoju tau šią dieną“. Prieš pradėdami kokią nors veiklą, galime kartoti: „Ateik, Šventoji Dvasia“, o tarp vieno ir kito darbo galime kreiptis: „Jėzau, pasitikiu tavimi ir myliu tave“. Mes juk dažnai siunčiame trumpąsias žinutes žmonėms, kuriuos mylime. Taip darykime ir su Viešpačiu. Nepamirškime skaityti ir jo mums siunčiamų atsakymų. Kur juos rasti? Evangelijoje, kurią reikia laikyti po ranka ir kasdien atsiversti, perskaityti mums skirtą gyvenimo žodį.

Sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius baigė malda, kad Mergelė Marija savo pavyzdžiu mus mokytų visuomet melstis ir nepaliauti. 

The post Viešpats atėjęs į žemę pamatytų karus, skurdą ir nelygybę - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

„Pandemija gerokai komplikavo vaizdą tiek švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje, bet taip pat ir pajamų nelygybės požymiu situacija, deja, pablogėjo. Tai yra objektyvus veiksnys ir aš manau, kad su juo būtina kovoti ekonominės ir socialinės politikos priemonėmis“, – penktadienį prieš neformalų Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį Portugalijoje sakė G. Nausėda.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija organizavo socialinės politikos prioritetų aptarimui bei įtvirtinimui skirtą konferenciją, taip pat Europos Sąjungos (ES) lyderiai bursis į neformalią EVT, kur patvirtins ES socialinės politikos prioritetus,

Lietuvos prezidentas atvykęs į susitikimą pažymėjo, kad „nelygybės didėjimas įvairiais pjūviais yra tiesioginė pandemijos pasekmė“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga „labai puikiai suvokia realią situaciją, atsakomybę“, ir suteikia šią atsakomybę tiek centrinėms institucijoms, tiek valstybėms.

Europos Sąjunga „labai puikiai suvokia realią situaciją, atsakomybę“.

„Manau, kad reikia pirmiausia nukreipti savo pastangas į tas sritis, kurios reikalauja labiausiai dėmesio, t. y. pirmiausia vienodo starto, vienodų galimybių užtikrinimas, ypatingai tiems žmonėms, kurie turi negalių, vaikams, vyresniems žmonėms, kurie, ko gero, ypatingai jautriai reaguoja į pandemijos pasekmes ir turi ribotų galimybių atsispirti toms pasekmėms. Taip pat svarbu užtikrinti pastangas garantuoti minimalų pajamų standartą ir išvengti skurdo didėjimo“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Prezidentas taip pat sakė, kad socialinis dialogas „neturi būti deklaratyvus“,  o į jį reikėtų įtraukti ir darbdavius, darbuotojų organizacijas į sprendimų priėmimo procesą, pabrėžė lyčių lygybės aspekto svarbą.

„Lyčių lygybės principas socialinėje politikoje yra labai svarbus. Moterys pandemijos pasekmes pajaučia skaudžiau nei vyrai, kadangi jos yra susaistytos įpareigojimų tiek šeimoje, tiek darbe, jos dirba tuose sektoriuose, kurie jautrūs pandemijai, tai švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba, ir dažnai jos darbą praranda greičiau nei vyrai ir šiandien kaip tik svarbu kelti lyčių lygybės klausimą šiuo aspektu“, – sakė G. Nausėda.

The post Prezidentas: nelygybės didėjimas yra tiesioginė pandemijos pasekmė appeared first on LAIKMETIS.