Neurochirurgė Jocelyn Bloch (Žoselin Bloš) ir neurologas Grégoire'as Courtinas (Greguaras Kurtenas) susirinkusiesiems pristatė savo kūrinį, leidžiantį žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų traumas, dėl kurių jie atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį, vėl atsistoti ant kojų.

Mokslininkų sukurtas „skaitmeninis tiltas tarp galvos ir nugaros smegenų“ padės pacientams, kurių pažeista nugaros smegenų dalis, atsakinga už kojų funkciją, valdyti apatines galūnes.

Minčių galia paremtas kūrinys gali būti panaudotas ir kariniais tikslais, o tai kelia nerimą ne tik mokslininkams, bet ir JT Saugumo Tarybos nariams.

Profesorius G. Courtinas pažymėjo, kad per ateinančius 10 metų šiais pasiekimais galės naudotis sunkių traumų eismo įvykiuose patyrusios aukos, sužeidimų patyrę kariškiai, taip pat traumas patyrę sportininkai.

„Žinoma, šios naujovės taip pat kelia etinių ir saugumo klausimų“, - perspėjo profesorius Courtinas. - „Smegenims suteikėme naują skaitmeninį komunikacijos kanalą, turintį milžiniškas pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, mūsų pacientai savo mintimis gali valdyti droną. Todėl turime numatyti momentą, kai smegenų ir mašinų sąsajų pažanga leis sveikiems žmonėms naudoti šią naują bendravimo formą ne vien gydymo, o net kariniais tikslais“, - sakė mokslininkas.

JT Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) direktorius Robinas Geissas (Robinas Geissas) priminė susirinkusiesiems, kad šiuolaikiniame pasaulyje inovatyvioms technologijoms būdingas beprecedentiškai trumpas laiko tarpas nuo sukūrimo iki įdiegimo.

„Prireikė pusės amžiaus, kad 1880 m. sukurta elektros tinklų sistema pasiektų 100 mln. namų visame pasaulyje. 2022 m. ChatGPT tą patį rezultatą pasiekė vos per du mėnesius“, - pažymėjo mokslininkas.

JT Saugumo Tarybos nariai padarė išvadą, kad siekiant apsaugoti žmoniją nuo pasekmių, prie kurių gali privesti dirbtinio intelekto naudojimas kariniais tikslais, būtina plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Sėkmingai veikiant bendradarbiavimo inovatyvių technologijų srityje sistemai, mokslininkai galės įvertinti riziką ir užkirsti kelią pavojingiausiems scenarijams.

The post Mokslininkai pristatė naujus išradimus JT ir perspėjo apie jų poveikį žmonijai appeared first on LAIKMETIS.

Prieinamumas, mokymas, teologinės įžvalgos, aktyvus dalyvavimas Bažnyčios sielovadiniame gyvenime. Tai yra keturios veiksmų sritys, kuriomis siekiama sustiprinti tikinčiųjų su negalia bendrą atsakomybę, jos pristatomos Pasauliečių, šeimos ir gyvenimo dikasterijos paskelbtame dokumente „Džiaugsmas be ribų“. Tekste apibendrinami pranešimai, surinkti per dikasterijos sinodinio klausymosi sesiją, į kurią dikasterija pakvietė grupę žmonių su negalia.

Pirma iniciatyva buvo „Bažnyčia – mūsų namai“, kuria siekiama „pasiūlyti pakeisti mentalitetą, kai kuriose pasaulio vietose tai jau vyksta arba turi tam tikrą pagrindą keistis, tačiau kitur tai kaip kalnas, į kurį dar reikia įkopti.“

Naujame leidinyje „Džiaugsmas be ribų“ pabrėžiama, kad „įtraukianti Bažnyčia, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, skirta „visiems, visiems“, kviečia kiekvieną krikščionį, taip pat ir turinčius negalią, prisiimti atsakomybę pašaukimo ir misijos kelionėje, kuri mums visiems buvo dovanota per krikštą.

Šio sinodinio proceso dalyviai pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnę prieigą prie erdvių, liturgijos ir dokumentų, todėl ragina šalinti architektūrines kliūtis, dėl kurių bažnyčios daugeliu atvejų tampa jiems neprieinamos, versti liturginius tekstus į nacionalines gestų kalbas, rengti Bažnyčios dokumentus Brailio raštu. „Būtų prasminga tai pradėti nuo Šventojo Tėvo vadovaujamos liturgijos tekstų ir Šventojo Sosto dokumentų.“ Kiekviena atskira Bažnyčia turėtų skirti ir reikiamus finansinius išteklius, kad tai užtikrintų.

Dokumente pažymima, kad ganytojai ir sielovados darbuotojai turėtų būti mokomi suprasti, kas yra negalia, kaip ji veikia žmones socialiniu ir bažnytiniu lygmeniu, bei iššūkius, su kuriais susiduria tikintieji su negalia. Siekdami kovoti su kultūriniais stereotipais, dokumento rengėjai siūlo susipažinti su įvairiomis negalios formomis, pažinti ir mokytis apie kasdienius žmonių su negalia poreikius, išklausyti žmonių su negalia liudijimus, kviesti juos dalyvauti darbo grupėse.

Dokumente taip pat rekomenduojama mokyti bendruomenę keisti požiūrį į žmones su negalia, žvelgiant į jų potencialą, o ne į ribas. „Džiaugsmas be ribų“ pabrėžia, kad svarbu mokyti šeimas, kurių nariai turi negalią, kad jos suvoktų savo teisę ir pareigą visapusiškai dalyvauti Bažnyčios gyvenime, mokytųsi evangelizuoti, kad būtų misionieriais, kurie skelbia Dievo žodį, patarnauja liturgijos metu ir per šventes.

Teologinių svarstymų lygmenyje dokumento rengėjai primena, kaip svarbu pripažinti, kad negalia nėra susijusi su nuodėme (prigimtine ar kitokia) ir kad ribotumas yra žmogaus prigimties, nors jis sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą (Pr 1, 26–27), savybė. Visus šiuos ribotumus prisiėmė ir atpirko gailestingasis Dievas, įsikūnijęs ir prisiėmęs mūsų žmoniškumą.

The post Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija paskelbė dokumentą apie žmones su negalia Bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

Pagalvojau, ar ne Sodoma ir Gomora tinkamiausiai iliustruoja dabartinę Lietuvos valdžią ir jos politiką? Atrodo, kad taip. Sutinku ir su kitais šios konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų komjaunuoliškos valdžios įvertinimais: nekompetentinga, be atsakomybės, be empatijos, neadekvati valstybės poreikiams ir žmonių gyvenimams, neadekvati situacijų ir savo pačios veiksmų vertinimui.

Ir visgi, dabartinės valdžios veiklų ir veiksmų pobūdį bei stilių labiausiai ir tiksliausiai atspindi biblinės sodomijos ir gomorijos ypatybės. Kodėl? Vien jau todėl, kad ši valdžia skelbia, jog yra septyniasdešimt trys lytys. O septyniasdešimt trys lytys, įvertinus vien matematiškai, gali sukelti tūkstančius ištvirkavimo būdų ir formų, kad ir tokių: ištvirkęs potraukis valdžiai, postams, pinigams, turtams, nusavinimams, užgrobimams, tai ir svetimturtystė, svetimžemystė ir t. t. ir pan.

Deja, visgi, privalau atsiprašyti mielų skaitytojų. Tikrai atsiprašau, nes aukščiau rašydamas suklydau – ne sodomija ir gomorija tinkamiausiai apibūdina konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų valdžią. Pasirodo, į valdžios olimpą vėl besiveržianti reitingų lyderė, beveik aštuonerius metus badaujanti be įtakingesnių postų LSDP, kurios iškaba seniai nieko bendro neturi su turiniu, skelbiasi, kad jie taps sodomiečiais.

Pagalvojau, ar ne Sodoma ir Gomora tinkamiausiai iliustruoja dabartinę Lietuvos valdžią ir jos politiką?

Žinant šią partiją, nieko stebėtino nėra, nes Biblijoje teigiama, jog Sodomos žemės buvo laikomos labai turtingomis ir ten gyventi buvo prestižas. Taigi, dabartinei komjaunimo valdžiai belieka tik gomorija. Ir vėlgi, nieko stebėtino, prisimenant po Nepriklausomybės paskelbimo valdžių pasikeitimus iliustravusį švytuoklės principą. Brazauską keitė Landsbergis, Landsbergį keitė Brazauskas, po to vėl Landsbergis ir t. t. Buvo Brazauskas – Landsbergis, dabar sodomija ir gomorija.

Kiti, bet ne kitokie. Rudąjį liberalizmą keičia raudonasis. Tikriausiai eilinį kartą a. a. Algirdas Mykolas pakartotų - „vsio zakonno“ (lietuviškai - viskas teisėta), nes esmė ir turinys gi nesikeičia. Ir septyniasdešimt trys lytys lieka su tūkstančiais ištvirkavimo galimybių.

Tiesa, būtina paminėti dar vieną politinį veikėją, dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą. Prisiminkime 2019-ųjų prezidento rinkimus. G. Nausėda konservatorių stovykloje buvo svarstomas kaip vienas iš trijų galimų kandidatų į šalies vadovo postą. Dabar gi jis oficialus LSDP kandidatas į LR prezidentus. Tikėkimės, kad po tokio kūlversčio Nausėda nebus paskelbtas septyniasdešimt ketvirtąją lytimi, o tai tiesiog liks tik dar vienu faktu, jog konservatoriai ir LSDP yra broliai dvyniai. Sodoma ir Gomora.

Ir dar tikėkimės, kad dėl valdžių sodomiškumo ir gomoriškumo Lietuva netaps pasmerktąja žeme ir nebus nušluota nuo žemės paviršiaus taip, kaip atsitiko Sodomai ir Gomorai. Todėl pats laikas dabar jau pakalbėti apie apsaugos priemones, trumpai aptarti bent keletą jų, nuo valdžių „Sodomos ir Gomoros“.

Neminėsiu Seimo ir jo narių, nes jie gauna pačios tautos tiesioginį mandatą. Tai atskira tema. Vyriausybė, keturiolika ministerijų, kurią bepaimsi, bepaminėsi ten problemos, nesusipratimai, nekompetencija, finansinės, ūkinės ir kitokio pobūdžio machinacijos. Valstybės tarnyba išdarkyta, praktiškai baigiama naikinti, o ministrai, viceministrai, skirtingai nuo Seimo narių, tiesioginio tautos mandato juk neturi. Štai sodomečių, kodiniu pavadinimu LSDP, vadovų galvose jau dėliojasi būsimos valdžios kontūrai.

Tačiau... Nori būti ministru ar viceministru, privalai atlikti prievolę – pasitikrinti gebėjimus ir prieš savo kandidatūros tvirtinimą turi pateikti kompetencijų pažymą. Jos esmė – kandidatas turi būti išlaikęs bendrųjų gebėjimų testą ir vadovavimo gebėjimų vertinimą. Aišku, nepakenktų ir psichologinis testas bei patikra melo detektoriumi. Ir nesvarbu, kad tu turi bakalauro, o gal net magistro diplomus. Neabejoju, kad tokios patikros įteisinimas ženkliai prisidėtų prie valdžių kompetencijos ir atsakomybės.

Štai sodomečių, kodiniu pavadinimu LSDP, vadovų galvose jau dėliojasi būsimos valdžios kontūrai.

Trumpai paaiškinsiu konkursinių testų ir vertinimų esmę bei priminsiu, kad jie vienu metu net buvo privalomi. Tačiau privalomi buvo tik pretenduojantiems į valstybės tarnybą, o ministrų, viceministrų pareigoms netaikomi, kadangi tai yra politinio pasitikėjimo postai.

Taigi, pirmiausia tekdavo laikyti bendrųjų gebėjimų testą. Jis būdavo dviejų dalių – pirma dalis pagrinde loginio mąstymo ir matematinių gebėjimų, ją įveikęs, patekdavai į antrą dalį, kurioje klausimai būdavo formuojami LR Konstitucijos ir įstatymų pagrindu. Išlaikęs ir šią dalį trejus metus turėdavai galimybę dalyvauti konkursuose į valstybės tarnybą. Jei norėdavai pretenduoti į vadovaujančius postus, tai papildomai dar privalėdavai įveikti ir vadovavimo gebėjimų vertinimą.

Šie gebėjimai buvo tikrinami ir vertinami Valstybės tarnybos departamente, o konkrečiame konkurse į konkrečias pareigas dar privalu būdavo raštu išlaikyti šimto klausimų testą, kuriame septyniasdešimt jų būdavo suformuoti LR Konstitucijos ir teisės aktų pagrindu, o trisdešimt būdavo specialieji, profesinių žinių patikrinimui. Juos išlaikius, dar žodžiu egzaminuodavo specialiai konkursui sudaryta komisija ir tik tuomet būdavo sumuojami ir skelbiami galutiniai rezultatai.

Tai įsivaizduokite, praėję visą šį testų maratoną patenki ministro, tą sritį kuruojančio viceministro žinion, kuriam tie testai ir gebėjimai neprivalomi, o vadovauti gali imtis ir tie, kurių neaiškios nei žinios, nei gebėjimai ar kompetencijos. Ar tai normalu? Net neabejoju, kad tai yra nenormalu ir neteisinga, ir net nesąžininga.

Tiesa, būtina pažymėti, jog paskutiniu metu testai, gebėjimų vertinimai tapo nebūtini. Dabar pagrinde liko subjektyvi žodinė apklausa ir pokalbiai. Neatsitiktinai vis dažniau girdime barbarizmą – nepotizmas, kas lietuviškai reikštų tarnybinės padėties naudojimą giminėms ar draugams proteguoti. Konkursuose dabar gi dominuoja subjektyvūs komisijų vertinimai, subjektyvi atranka ir subjektyvūs galutiniai pasirinkimai.

Todėl būtina grąžinti aukščiau minėtą konkursų tvarką, o būsimiems ministrams ir viceministrams taip pat turi būti privalu įveikti bendrųjų gebėjimų testą ir vadovavimo gebėjimų vertinimą. To nesugebėję, neturėtų teisės užimti šių postų. Labai įdomu, kiek iš šios vyriausybės kabineto narių tai sugebėtų?

Ši valdžia mėgsta girtis, kaip ji geba vadovautis praktika. Nesvarbu nei Konstitucija, nei įstatymai, nes praktika, paremta dar ministrų fantazijomis ar įsakymais, pasirodo, yra viršesnė prieš bet kokius įstatymus. Visgi, vieną praktiką, beje, ne valdžių proteguojamą, aš siūlyčiau paversti norma. Juolab, kad tai atitinka ir teisės aktams. Tai regreso tvarka išreikalauti iš buvusių ministrų grąžinti valstybei lėšas dėl biudžetui padarytų nuostolių už neteisėtus veiksmus. Schema labai paprasta. Tiesiog ieškinys, esant pagrįstiems įtarimams, kreipiantis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo, kad būtų išaiškinta ar yra padaryta nusikalstama veika.

Praktika šiokia tokia yra. Prisiminkime prieš dvylika metų buvusio VRM ministro Raimundo Palaičio istoriją, pasirašant įsakymą dėl Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš FNTT vadovų pareigų. Neabejoju, kad atsakomybės regreso tvarka įtvirtinimas taptų tam tikru apynasriu esamų valdžių savivalėms ir egzaminu būsimų valdžių politinei moralei ir atsakomybei.

Pavyzdžiui, Aplinkos ministro atveju – kas matoma akivaizdžiai, tereikėtų tuos kelis šimtus aplinkosaugos pareigūnų, kurie dabar keliuose ruošiasi vertinti automobilių technines apžiūras nukreipti į buvusių miškų teritorijas suskaičiuoti kelmus, įvertinti išduotus leidimus ir viskas bus aišku, kokią pinigų sumą tektų į biudžetą įnešti ministrui ar jo pavaldiniams. Dar prasmingiau būtų, kad tie aplinkosaugos pareigūnai geriau saugotų miškus nuo piktavalių biznierių kirtimų.

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministrės Monikos Navickienės atveju tektų paskaičiuoti kokia žala, pavyzdžiui, padaryta neįgaliesiems, naikinant socialines įmones, kokius nuostolius neįgalieji patyrė prarasdami darbą socialinėse įmonėse, tas sumas išskaičiuoti iš ministrės ir grąžinti neįgaliesiems. Papildomai galimas ir politinės moralės veiksmas – atimti iš „Ignitis“ M. Navickienės įteiktus socialiai atsakingos įmonės apdovanojimus. Tai tik keli pavyzdžiai iš šios vyriausybės ir jos keturiolikos ministerijų neteisingų, galimai neteisėtų veikų, kurioms būtinas teisinis įvertinimas.

Tikriausiai skaitytojams kils klausimas – kas tai ir taip padarys, kas sukurs tas apsaugos priemones. Pabūsiu sufleriu. Jūs, mieli Lietuvos žmonės. Kaip? Jeigu valdžia, jos veiksmais ir sprendimais nepatenkintų Lietuvoje yra apie milijoną, tai teisėtas kelias yra referendumas. Milijonui įveikti net ir šimtatūkstantines referendumų karteles neturėtų būti sudėtinga. Juolab, kad 2024 – ieji yra labai patogūs tam metai. Referendumas kartu su 2024- ųjų spalį vyksiančiais Seimo rinkimais.

Svarbiausia nepasiduoti, nenuleisti rankų, o teisėtai pakovoti už save, savo tėvus, savo vaikus, jų ateitį ir likimus. Kad nepasiduodant galima laimėti, pasiremsiu savo asmenine patirtimi. Štai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Lietuvos Respublikos vardu, 2024 m. vasario 7 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Atsakovo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Taigi, pusantrų metų trukęs teismas su ministerija, kaip supratote, baigėsi visiška ir galutine mano pergale. Kartu šis teismo procesas tik dar kartą parodė ministrės M. Navickienės ir jos vadovaujamos SADM nekompetenciją, o ministerijų mes turime, kaip minėjau – keturiolika. Tačiau daugiau komentarų tikriausiai jau nebereikia.

Tik trumpai paaiškinsiu šio teismo proceso istoriją. Ginčų komisijos puolimas ir siekis nubausti mane, jos vadovą, prasidėjo prieš porą metų. Ministrės kerštas labai aiškioje vietoje padėjo kablelį – bausti, negalima pasigailėti. Tautos išmintis sako, jei nori mušti, lazdą visuomet surasi. Kerštauta dėl to, kad Ginčų komisija nepritarė ydingai ir neįgaliesiems žalingai socialinei reformai, kad objektyviai ir teisingai vertino neįgaliųjų skundus dėl jų sveikatos būklės ir funkcinių gebėjimų (tenkinta virš 70 procentų skundų), bet taip, anot SADM atstovių, buvo gadinama statistika ir, kad Ginčų komisija vadovaujasi LR Konstitucija (o jos 5 straipsnio 3 punktas aiškiai apibrėžia: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“) ir įstatymais, o ne ministerijos sukurta, nesuprantama, nepaaiškinama ir teisės aktams prieštaraujančia praktika.

Taigi, teko gintis teismuose. Jų sprendimą jau žinote. Teismai aiškiai pasakė, kad įstatymai yra aukščiau bet kokių ministerijos praktikų. Tik vargu, ar ši ministrė ir SADM vadovybė tai įsisąmonins, nes kerštaujant buvo nutarta panaikinti Ginčų komisiją. Sakoma, kad parlamentas yra tautos veidrodis. Taigi, jei nenorime, kad valdžia būtų lovys, nerinkime į ją kiaulių.

The post Arvydas Akstinavičius. Apsaugos priemonės nuo valdžios „Sodomos ir Gomoros“ appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį derybininkai pasiekė susitarimą dėl priemonių, kurios, Europos Sąjungos nuomone, palengvins 87 mln. negalią turinčių asmenų ir jų šeimų gyvenimą.

Susitarime taip pat numatyta užtikrinti, kad asmenims su negalia skirtos automobilio statymo kortelės būtų pripažįstamos visoje ES.

Briuselis atitinkamo teisės akto pasiūlymą pateikė pernai, atsižvelgęs į tai, kad kai žmonės, turintys asmens su negalia kortelę, keliauja į kitas ES šalis, kitos valstybės narės ne visada pripažįsta jų korteles.

Tai reiškia, kad kartais jie negali gauti pirmenybinės prieigos, lengvatinių tarifų ir specialios pagalbos.

„Pasiekėme susitarimą dėl labai svarbaus teisės akto, kurio negalią turintys asmenys laukė kone dešimtmetį“, – pareiškė Parlamento užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Dragosas Pislaru (Dragošas Pislaru).

„Tai padės jiems būti nepriklausomiems ir turėti lygias sąlygas, kadangi kortelės netrukus taps tikrove visose ES šalyse. Tai labai padės jiems keliaujant į kitas valstybes nares“, – sakė jis.

Susitarimas taps įstatymu po to, kai jį oficialiai patvirtins valstybės narės ir parlamentas.

The post ES susitarė dėl asmens su negalia kortelės įvedimo bloke appeared first on LAIKMETIS.

Kai likviduojamas juridinis asmuo yra biudžetinė įstaiga, likvidavimo procedūra reguliuojama ne tik LR Civilinio kodekso normomis, bet ir specialiosiomis specialaus įstatymo – LR Biudžetinių įstaigų įstatymo normomis. LR Biudžetinių įstaigų įstatymo (BĮĮ) 25 str.  3 dalyje nustatyta, kad sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priėmusi jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba teismas privalo paskirti likvidatorių arba sudaryti likvidacinę komisiją. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad likvidatoriumi arba likvidacinės komisijos pirmininku paprastai skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas. Jei likvidatoriumi biudžetinės įstaigos savininkas (Ministerija) nuspendžia skirti kitą asmenį, biudžetinė įstaiga apie tokį sprendimą turi būti informuota per protingą terminą, taip pat biudžetinės įstaigos vadovui, kuris iki biudžetinės įstaigos likvidavimo pradžios yra biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas pagal įstatymą, turi būti aiškiai žinoma, kas yra paskirtas įstaigos likvidatoriumi, nes tik įstatymų nustatyta tvarka paskirtam įstaigos likvidatoriui arba likvidavimo komisijos pirmininkui įstaigos vadovas turi teisę perduoti įstaigos spaudą, materialines vertybes, dokumentus ir kt. turtą. Kitokiems subjektams ar asmenims, nei numatytiems įstatyme, įstaigos vadovas vertybių ir dokumentų perduoti neturi teisės.

Nepaisant labai aiškaus įstatyminio reguliavimo, Ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vadovė D. Zabarauskienė Komisijos pirmininkui A. Akstinavičiui elektroniniu paštu pateikė reikalavimą vasario 1 d.  8.30 val. Ginčų  komisijos dokumentus ir turtą perduoti Ministrės įsakymu sudarytai Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ūkinių reikalų, dokumentų ir materialinių vertybių perėmimo komisijai. Neaišku, koks yra minimos Ministerijos sudarytos komisijos teisinis statusas, iš kokių norminių teisės aktų yra kildinamos Ministrės sudarytos komisijos teisės ir pareigos? Nors Ginčų komisija geranoriškai raštu paaiškino Ministerijai įstatymų reikalavimus, į ką reaguodama ministrė M. Navickienė operatyviai pakeitė savo įstatymą, tačiau ir pakoreguotas Ministrės įsakymas neatitinka pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, nes Ministrės Įsakymas negali pakeisti iš Įstatymo kylančios Ministerijos pareigos paskirti Ginčų komisijos likvidatorių.

BĮĮ 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpio ir nepaskiria likvidatoriaus arba nesudaro likvidacinės komisijos, biudžetinės įstaigos vadovas ar Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad jis paskirtų biudžetinės įstaigos likvidatorių arba sudarytų likvidacinę komisiją.

Ginčų komisijos pirmininkas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas paskirti biudžetinės įstaigos Ginčų komisijos prie SADM likvidatorių.

Ginčų komisija vertybių, dokumentų ir kt. turto perdavimą įstaigos likvidatoriui vykdys įstatymų nustatyta tvarka.

The post Ginčų komisija prie SADM nutraukia savo veiklą appeared first on LAIKMETIS.

Taip buvo praėjusią savaitę, taip buvo 2022-ųjų rudenį ir dar kelis kartus metų bėgyje. Būtent 2022-ųjų rudenį šnektelėjom ilgėliau, kalbėjomės ir apie socialinę politiką, ministrės Monikos Navickienės vykdomas reformas, taip pat ir apie ruošiamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas. Pasidalinau savo nuogąstavimais ir kritika dėl šios rengiamos reformos. Tuomet išsiskiriant, Andrius tarstelėjo: ”Gerai, pakalbėsiu su Monika”. Nežinau ar kalbėjosi, o jei taip, tai ką sukalbėjo, nes susitikus praėjusią savaitę, kalbėti apie vadinamas Monikos reformas jau nebebuvo prasmės. 2022-12-20 Seime prastumtas “Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas” sudarkė viską, net ir tai, kas pagal senąjį “Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą” daug metų funkcionavo pakankamai sėkmingai. Noriu priminti, kad prieš metus ši reforma buvo prastumta tik po trečio bandymo, užsiregistravus 72 Seimo nariams, 69 balsavus “Už”, 1 susilaikius. Pirmi du balsavimai buvo nesėkmingi, priimti pataisas pritrūkdavo balsų, nes reikia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys. Nežiūrint to, kad Seime net ir balsuojant trečią kartą neįgaliųjų socialinė reforma nesurinko daugumos balsų (69 iš 141) LR Prezidentas palaikė šias valdančiųjų pataisas ir jas pasirašė.

Tačiau A. Kubilių prisiminiau ne todėl, kad neseniai susitikome, o dėl jo komentaro 2018-10-10 apie “Tep lep” valdžią. Išties, negalima nesižavėti Andriaus politinėmis įžvalgomis ir politiniu toliaregiškumu, nes viskas, kas jo komentare rašyta prieš daugiau kaip penkerius metus, labai tinka ir dabartinei konservatorių valdžiai. Tuo galima įsitikinti, cituojant jo 2018 m. spalio mėn. 10 d. komentarą: “Kai maži anūkai kažką bando gero nuveikti virtuvėje ar su močiute darže, kartais jų darbus tenka pavadinti “tep lep”. Lietuviai žino, ką tai reiškia: pradėjo – nepabaigė; skubėdami kažkaip užbaigė, bet iš to tik chaosas išėjo; jeigu pabari dėl pridarytos netvarkos – tai supyksta … ir t. t., ir t. t. … Žymiai didesnė problema, kai apie šiandieninę valdžią gali pasakyti tik tiek, kad tai taip pat yra tik “tep lep” valdžia. Tiek vienu metu užgriuvusio valdžios sukurto chaoso, nepagalvotų tariamų reformų, prastumtų buldozeriu su visiškai neapskaičiuotomis pasekmėmis, pykčio ant visų, kurie tokį “tep lep” valdžios darbą teisingai kritikuoja – seniai nesu bematęs”.

Tekstas tikrai originalus, net ir anūkai į temą. Keisk ministerijų pavadinimus, ministrų pavardes ir, kaip byloja liaudies išmintis, vis vien “iš dainos žodžių neišmesi”. Andrius savo komentare nemini socialinės politikos, socialinių reformų, tačiau jame prie “Geriausių pavyzdžių…” įrašius Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei jos ministrę Moniką Navickienę, viskas labai tinka: “Tep lep” reforma – ministrė, kaip mažas vaikas puolė kažką daryti, pati nelabai suprasdama ką nori padaryti, dabar visur chaosas. Ir aišku – visi aplinkui kalti”. Kad viskas būtent taip, galima pasitikrinti ir įsitikinti, pasiklausius M. Navickienės atsakymų į Seimo narių klausimus “Vyriausybės valandos” metu Seimo plenarinuose posėdžiuose, diskusijų socialinių reformų tema Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ar Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžiuose.

Dabar dar kartą detaliai nagrinėti neįgaliųjų socialinės reformos keliamus pavojus jau nebėra prasmės, nes tuo – nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančiu įstatymu, netrukus įsitikins patys neįgalieji ir jų aplinkos asmenys. O rimta problema taps ne tik ydingas “Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas”, bet ir negebėjimas pasiruošti tai pačiai neįgaliesiems žalingai pertvarkai. Čia vėl belieka dar kartą pacituoti A. Kubilių: “skubėdami kažkaip užbaigė, bet iš to tik chaosas išėjo”. Chaosas garantuotas, kaip minimum, o su “kažkaip užbaigė” dar problematiškiau ir pabaigos nesimato, nors viskas prasideda nuo 2024-01-01. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau šios “tep lep” pertvarkos pavojai akivaizdūs jau dabar: didėsianti korupcijos rizika, savižudybių ir neapskaitytų mirčių skaičiaus augimas, o dėl prarastų (visų ar dalies) išmokų ir socialinių garantijų nukentės virš 70 000 žmonių su negalia, taip pat ir jų artimieji.

O kad poreforminė statistika atrodytų mažiau siaubinga, veiksmų neįgaliųjų skaičiaus mažinimui imtasi jau šiemet. Tą pastebi ne tik dirbantieji šioje srityje (nekalbu apie pačius jau nukentėjusius nuo ruošiamos pertvarkos neįgaliuosius), bet apie mažėjantį žmonių su negalia ir didėjantį bedarbių , turinčių negalią, skaičių konstatavo ir SADM atstovės prieš mėnesį vykusiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje. Tai, kad “tep lep” reformos nukreiptos prieš neįgaliuosius, patvirtina verslo užsakymu vykdytas socialinių įmonių naikinimas. Tame pačiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje konstatuota, jog per dešimt 2023 m. mėnesių (lyginant su 2022 m. pabaiga) dėl to atleista 29 procentai (1156 asmenys) dirbusių žmonių su negalia.

Apgailėtina, kad su tokia neįgaliuosius žlugdančia politika taikstėsi ir taikstosi (tylėjimas taip pat yra taikstymasis) arba net ją palaikė Prezidentas ir nemaža dalis Seimo narių. Politikams neužkliuvo ir pastaruoju metu žiniasklaidoje gausi reklama apie prasidėsiantį puikų neįgaliųjų gyvenimo etapą nuo kitų metų pradžios. Ir net ne dėl to, kad ji klaidina visuomenę, o dėl švaistomų lėšų, kurias būtų galima prasmingai panaudoti žmonių su negalia poreikiams. Juk tokia reklama brangiai kainuoja ir ji apmokama ne iš ministrės kišenės, o biudžeto lėšomis, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais.

Žurnalo “Reitingai” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas prieš porą mėnesių išreiškė abejones dėl švietimo lėšų  naudojimo skaidrumo. Jo vertinimu tuos pinigus galima įsisavinti kaip ir kur nori – jokios atsakomybės. Gaila, kad niekas neatlieka analizės dėl socialinės srities biudžeto lėšų naudojimo skaidrumo. Jei G. Sarafino vertinimu, švietimo srityje “į šoną” nuklysta beveik pusė milijardo eurų, įvertinus tai, kad SADM disponuoja keliskart didesnėmis biudžeto lėšomis, galimybė “į šoną” nuklysti ženkliai didesnėms sumoms yra labai tikėtina. Juolab, kad girdime ir matome ne tik gausią reklamą reformoms, bet ir SADM vadovybės savireklamą, be to, kad būtų palaikoma ministerijos vadovybės politika daugkartinėmis šimtatūkstantinėmis sumomis remiamos eilė nevyriausybinių organizacijų, aišku, prisidengiant projektų vykdymu.

Politikams neužkliuvo ir pastaruoju metu žiniasklaidoje gausi reklama apie prasidėsiantį puikų neįgaliųjų gyvenimo etapą nuo kitų metų pradžios.

Prezidentūrai ar Seimo nariams susirinkti išsamią informaciją šia tema problemų neturėtų būti. Tereikia tik noro ir politinės valios. Ką Prezidentas ir politikai operatyviai pademonstravo dėl vaiko paėmimo. Tik labai keista, jog šįkart audringai reaguota į vaiko poėmį, o štai į vaikų žūtis sureaguota vangiai ar net išvis nereaguota. Lyg SADM vadovybė būtų “ne prie ko”. Ir net kuomet 2023-11-22 SADM išplatino “Pranešimą spaudai” po dar vienos dėl smurto užgesusios vaiko gyvybės su ministrės M. Navickienės “ašara prie akies” - “veriantis skausmas liudyti tokią blogio pergalę prieš žmogiškumą”, tinkamai politiniame lygmenyje nebuvo reaguota ir vertinta ministerijos veikla. Šio pranešimo pabaigoje rasime pastraipą, primenančią tarybinių laikų penkmečio planus: “2018 m. inicijuota vaiko teisių apsaugos sistemos petrvarka duoda rezultatą – kasmet pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus daugėja, jei pirmaisiais po reformos metais jų buvo daugiau kaip 30 tūkst., 2022 šis skaičius pasiekė 45 tūkst., o šiemet, laukiama, perkopos 50 tūkst. atvejų”. Na ir kas? Smurtinių veiksmų prieš vaikus ir vaikų žūčių nemažėja. Keistai dabartinė ministrė giria buvusio ministro vykdytą nuo 2018-07-01 įsigaliojusio “Vaiko teisių apsaugos įstatymo” (visuomenėje vadinto Matuko vardu) vaiko teisių apsaugos pertvarką. Galbūt neatsitiktinai 2018 m. spalio 10 d. komentare socialinės politikos nekritikavo ir A. Kubilius. Tačiau, jei net po 5-6 metų skaičiai tik didėja, reiškia pertvarkos rezultatas yra prastas. Blogą rezultatą liudija ir konkretūs įvykiai.

Apskritai socialinei sričiai Lietuvos politikoje skiriama mažai dėmesio. Nebent tragiškų ir skandalingų įvykių metu. Ar dabartinis vaiko poėmis, kiti tragiški įvykiai plačiau atvers politikų akis į SADM vadovybės veiklą, ar po jų bus imtasi konkrečių politinių veiksmų, kontrolės? Abejoju, nes empatijos likimo nuskriaustiesiems labai pasigendu.

Tad belieka laukti, kaip ir ką į tai atsakys pati visuomenė.

The post Arvydas Akstinavičius. Andriau, Tu teisus! Arba „tep-lep” valdžia - 2 appeared first on LAIKMETIS.

„Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos tikslas – atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškais. Grupinio gyvenimo namai būtent ir suteikia šias galimybes“, – sako M. Navickienė.

Pasak SADM, ministrė pabrėžia, jog grupinių gyvenimo namų kūrimas yra „vienas svarbiausių institucinės globos pertvarkos žingsnių, garantuojančių ne tik žmonių su negalia teisių užtikrinimą, bet ir gyvenimo kokybės bei įtraukties sėkmę“.

Nijolės Genytės socialinės globos namų ES bei valstybės lėšomis pastatytuose grupinio gyvenimo namuose nuo spalio mėnesio gyvena 10 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia. Jų statyba ir įrengimas kainavo beveik 800 tūkst. eurų.

Iš viso Lietuvoje jau veikia 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 462 asmenys. 

N. Genytės socialinės globos namai yra vienintelė vaikų ir jaunimo bei suaugusių žmonių su negalia pertvarkoma įstaiga Vilniaus regione, kuri dalyvauja institucinės globos pertvarkos procese Vilniaus regiono mastu.

Šie globos namai jau turi du veikiančius grupinio gyvenimo namus, kuriuose gyvena 14 suaugusių žmonių su negalia ir  bendruomeninius vaikų globos namus vaikams su negalia.

Per vizitą Švenčionių rajone ministrė M. Navickienė taip pat aplankė savivaldybės Švenčionėliuose įkurtus bendruomeninius vaikų globos namus, veiklą pradėjusius rugsėjo mėnesį. Juose gyvena aštuoni vaikai, netekę tėvų globos. Bendruomeninių vaikų globos namų Švenčionėliuose statyboms ir įrengimui išleista 310 tūkst. eurų ES lėšų.

Kaip skelbia ministerija, žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Dar vienas privalumas – gyvenant bendruomenėse, ugdomas žmonių su negalia savarankiškumas.

Viena iš šio proceso krypčių – su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.

Kita kryptis apima paslaugų plėtrą, susijusią su asmenų savarankiškumo įgūdžių ugdymu ir kasdienių poreikių tenkinimu teikiant asmeninės pagalbos – asmeninio asistento, pagalbos priimant sprendimus, įdarbinimo su pagalba, socialinių dirbtuvių paslaugas.

The post M. Navickienė pabrėžia grupinių gyvenimo namų kūrimo žmonėms su negalia svarbą appeared first on LAIKMETIS.

„Melskimės, kad žmonės su negalia atsidurtų visuomenės dėmesio centre, o institucijos skatintų integracijos programas, kuriose būtų vertinamas jų aktyvus dalyvavimas", - ragina popiežius.

„Vieni iš pažeidžiamiausiųjų yra žmonės su negalia. Kai kurie iš jų atstumiami dėl išankstinių nuostatų ar šių žmonių jų padėties neišmanymo. Pilietinės institucijos turi juos remti, suteikdamos galimybę mokytis, įsidarbinti ir reikšti savo kūrybiškumą. Reikia programų ir iniciatyvų, kurios skatintų įtrauktį", - sakoma vaizdo pranešime.

Jame taip pat paaiškinama, kas svarbiausia: „Tačiau svarbiausia – reikia mylinčių širdžių, kurios norėtų juos palydėti. Reikia šiek tiek pakeisti savo mąstyseną, kad sugebėtume vertinti šių skirtingus gebėjimus turinčių žmonių indėlį ir talentus tiek visuomenės, tiek Bažnyčios gyvenime. Tad ir sukurti visiškai įtraukią parapiją reiškia ne tik pašalinti fizines kliūtis, bet ir suprasti, kad turime nustoti kalbėti apie „juos“ ir pradėti kalbėti apie „mus“.

The post Popiežius gruodį kviečia melstis už neįgaliuosius appeared first on LAIKMETIS.

Remiantis „The New York Times“ lapkričio 25 d. pranešimu, pasitaiko neįgaliųjų, kurie yra sterilizuojami be jų sutikimo. Sarah Hurtes, kuri daugiau nei mėnesį praleido Islandijoje, dirbdama su tyrimu teigia: „Priverstinė sterilizacija, turinti rasizmo ir eugenikos istoriją, yra uždrausta pagal daugybę tarptautinių sutarčių. Trisdešimt septynios Europos valstybės ir Europos Sąjunga ratifikavo Stambulo konvenciją, kurioje be išimties skelbiama, kad sterilizacija be sutikimo yra žmogaus teisių pažeidimas. Tačiau „New York Times“ tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis tų šalių padarė išimtis, žmonėms, kuriuos vyriausybė laiko pernelyg neįgaliais, kad galėtų duoti sutikimą. Kai kurios šalys uždraudė tokią praktiką, bet už tokius veiksmus nenustatė baudžiamosios atsakomybės."

Dauguma tų, kurie sterilizuojami be jų sutikimo, yra moterys, o gydytojai, kalbėję su Hurtes, teigė manantys, kad tokia praktika yra reta, tačiau tai sunku nustatyti dėl nepatikimų duomenų. Buvusi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neįgaliųjų teisių klausimais Catalina Devandas Aguilar pastebėjo, kad šeimoms ar globos institucijoms sterilizacija dažnai atrodo patogi ir tvirtina, kad tai labiausiai atitinka neįgaliojo interesus. Hurtes cituoja vieną pavyzdį, kai motina sutiko, jog jos 20-metei dukrai, turinčiai pažinimo sutrikimų, būtų pašalinta gimda dėl menstruacijų, kurios gali trukti iki šešių savaičių; Islandijos įstatymas „taikomas tik kiaušintakių perrišimui“. Hurtes taip pat pateikia kitus pavyzdžius bei teigia, kad yra atvejų, kai tėvai ir gydytojai spaudžia neįgalias moteris sutikti su tokiomis intervencijomis.

Prancūzijoje leidžiama sterilizuoti „žmones su sunkia psichikos negalia tam tikromis aplinkybėmis“, nors tai nutinka retai. Belgijoje tai „paprastai neteisėta“, bet vis tiek vyksta, „jei tėvai to prašo, o gydytojai, pasikonsultavę su ligoninės psichologais, mano, kad tai atitinka moters interesus“. Yra neabejotinai sudėtingų situacijų, kai tėvai tikrai mano, kad sterilizacija geriausiai atitinka jų neįgalaus vaiko interesus, tačiau Katrina Langensiepen, Vokietijos politikė, kuri turi „regėjimo negalią“, pasisako už „griežtą uždraudimą visoje Europoje sterilizuoti be sutikimo“. Ji pažymėjo, kad dauguma eugenikos praktikų buvo ginama remiantis tuo, kad tai geriausiai atitinka neįgaliųjų, į kuriuos jos buvo nukreiptos, interesus. Daugelis, kaip ir Langensiepen, abejoja, ar neįgalieji apskritai gali duoti sutikimą.

Hurtes ataskaita baigiama istorija apie Kristiną Smith, islandę, sergančią Dauno sindromu. Kai jai buvo dvidešimt, mama pasirūpino, kad jauna mergina būtų sterilizuota kiaušintakių perrišimu. Kai Kristin paklausė mamos apie vaikų gimimą, jai buvo pasakyta, kad tai „bus per sunku“. Ji sutiko su operacija. Tačiau 2020 m. ji susitiko su Sigurduru Haukuru Vilhjalmssonu, kuris taip pat turi Dauno sindromą, ir jie įsimylėjo. Jaunuoliai susižadėjo, o dabar kartu gyvena Husavike vieno miegamojo bute, skirtame žmonėms su negalia. Hurtes rašo:

Ponia Smith ir ponas Vilhjalmssonas yra nepriklausomiausi pastato nuomininkai ir vienintelė jame gyvenanti pora. Ji plauna indus restorane. Jis dirba ligoninės virtuvėje. M. Smith susitiko su Sigurduru Haukuru Vilhjalmssonu neįgalių suaugusiųjų vasaros stovykloje. Jie mėgsta keliones, maisto gaminimą ir muziką. Ponas Vilhjalmssonas groja būgnais... Jie renkasi vestuvių datą. Sekmadieniais jie susikibę rankomis vaikšto po uostą. Jie kalba apie savo ateitį. Ponas Vilhjalmssonas nori vaikų. M. Smith daug metų sakydavo, kad niekada to nedarė, kad jos motinos sprendimas buvo geriausias. Dabar pokalbis ne toks abstraktus. Ar ji nori būti mama? „Aš norėjau“, - sakė ji. Merginos akys apsiblausė. Ji nutilo, susitvardė. „Aš vis dar noriu.“

Hurtes ataskaita atskleidžia, kad praėjus dešimtmečiams po to, kai eugenika buvo atskleista kaip bene didžiausias dvidešimtojo amžiaus medicinos skandalas, ji vis dar praktikuojama kitomis formomis. Mes matome tai masiniame vaikų, sergančių Dauno sindromu, naikinime įsčiose, dėl kurių šie gražūs žmonės beveik išnyko Islandijoje (95 % vaikų, tokių kaip Kristina ir Sigurdur, yra abortuojami); matome, kad Kanadoje Trudeau vyriausybė atsisako paisyti neįgaliųjų bendruomenės, nes toliau plečia Kanados eutanazijos režimą; mes tai matome šaltakraujiškuose garsių intelektualų, tokių kaip Richardas Dawkinsas, pareiškimuose, kad „amoralu“ neabortuoti kūdikių su Dauno sindromu. Katrina Langensiepen yra teisi: užsitęsusi sterilizacija be sutikimo turėtų būti visiškai uždrausta.

The post Kai kuriose Europos šalyse neįgalieji sterilizuojami be jų sutikimo appeared first on LAIKMETIS.

Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės teigimu, nuo sausio iki lapkričio atleista 29 proc. 2022 metų pabaigoje dirbusių tokių darbuotojų.   

„Didžiausią atleidimų iš buvusių socialinių įmonių skaičių turėjome metų pradžioje, sausio mėnesį, tada atleista daugiau nei 150 darbuotojų ir taip pat birželį – 234, kai pasibaigė įdarbinimo subsidijuojant priemonės taikymas lengviausią negalią turintiems darbuotojus, kurių darbingumas siekia 45–55 procentus“, – Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje šią savaitę teigė V. Kamandulienė. 

„Šie skaičiai pailiustruoja, kad tai faktas, kad kai kurios buvusios socialinės įmonės darbuotojus atleido po statuso turėjimo pabaigos, nes, matyt, socialinės įmonės dažniau neįgaliųjų skaičių išlaikė dėl statuso turėjimo, tai nebūtinai buvo susiję su socialine atsakomybe“, – pridūrė Užimtumo tarnybos atstovė. 

Pasak jos, daugiausia taip pasielgė valymo paslaugų įmonės: „Jos atleido ženklų darbuotojų skaičių“. 

V. Kamandulienės teigimu, lapkričio 1 dieną bedarbio statusą turėjo 11,37 tūkst. gyventojų su negalia – 800 (7,4 proc.) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, bet 2,7 tūkst. (19,3 proc.) mažiau nei prieš dvejus metus. Iš jų 2,8 tūkst., arba 24,7 proc. žmonių yra ilgalaikiai bedarbiai.   

V. Kamandulienė sako, kad bedarbių, turinčių negalią, skaičius šiemet yra didžiausias per pastaruosius 10 metų.  

„Greičiausiai tam įtakos visgi galėjo turėti atleidimai, vykę nuo sausio, iš buvusių socialinių įmonių“, – komisijoje tvirtino tarnybos atstovė.  

Kita priežastis – aktyvesnis neįgaliųjų bedarbių bandymas susirasti darbą. Kas antras toks žmogus yra vyresnis nei 55 metų, kas ketvirtas – be profesinio pasirengimo kas penktas – ilgalaikis bedarbis. 

2020 metais Užimtumo tarnyboje buvo registruotas rekordinis neįgalių bedarbių skaičius – 17,696 tūkst.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė sako, kad darbo neturinčių neįgaliųjų mažėja, nes apskritai mažėja tokių asmenų. 

„Ta tendencija būtų kaip ir nelabai gera, bet jeigu žiūrėtume, kokia dalis darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba, įsidarbinimo lygis išlieka stabilus. Natūralu, kad mažėjant bendram žmonių su negalia skaičiui, mažėja ir dirbančiųjų dalis“, – sakė ministerijos atstovė.     

Pernai darbą turėjo 44,5 tūkst. neįgaliųjų, arba 31,1 proc. darbingų neįgalių žmonių – 0,3 proc. daugiau nei užpernai.  

D. Liugienės teigimu, po profesinės reabilitacijos, kurios metu vertinami neįgaliųjų profesiniai gebėjimai, vyksta jų mokymas, apie 80 proc. žmonių per šešis mėnesius įsilieja į darbo rinką

„Daugiau kaip pusę tų žmonių yra pradėję individualią veiklą, tačiau po metų jų labai ryškiai sumažėja“, – teigė D. Liugienė. 

Seimas 2022 metų liepą patvirtino neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką – panaikino socialinių įmonių statusą ir privilegijas, visoms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, leido pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu, darbo užmokesčio subsidija ir kitais būtinais dalykais.   

Seimas nustatė, kad vidutinio neįgalumo – 30–40 proc. darbingumo – žmones įdarbinusiems darbdaviams iš valstybės biudžeto 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidija mokama trejus metus. Sunkiausią negalią turintiems – iki 25 proc. darbingiems žmonėms – neterminuotai ir siekia 75 proc. algos. Šešis mėnesius subsidija skiriama lengvą negalią turintiems ir 40–55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.  

The post Pertvarkius socialines įmones - darbuotojų atleidimai appeared first on LAIKMETIS.