Pastaruosius dvejus metus Airijos Senate svarstytas 2022 m. Smurto ar neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų įstatymo projektas bus tęsiamas, tačiau iš jo bus pašalinti „neapykantos kalbos“ elementai. Pranešama, kad teisingumo ministrė Helen McEntee (Helen Makenti) nusprendė neįgyvendinti šių įstatymo projekto dalių, nors ji vis dar ketina sugriežtinti galiojančius neapykantos kurstymo teisės aktus.

„Dėl neapykantos kurstymo elemento nėra sutarimo, todėl dėl jo bus sprendžiama vėliau“, - kalbėjo ji.

Įstatymo projektui priešinosi krikščionys, įstatymų leidėjai, žodžio laisvės šalininkai ir JAV verslo magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas). „ADF International" (liet. Tarptautinis laisvės gynimo aljansas) džiaugiasi šiuo žingsniu, tačiau įspėja, kad pagal galiojančius įstatymus neapykantos kurstymas Airijoje tebėra neteisėtas.

„Cenzūrą remiantys veikėjai ateityje gali siekti priimti atskirą naują įstatymą, - sakoma organizacijos pranešime spaudai. - Stebint visam pasauliui, Airijos žmonės pasakė „Ne“ valstybinei cenzūrai, ir tai veikia“.

Sakydama, kad tokie įstatymai kelia valstybinės cenzūros ir priespaudos pavojų, teisių gynimo grupė neapykantos kalbos elementus pavadino „vienu iš toliaregiškiausių šiuolaikinės demokratijos žodžio laisvės suvaržymų“.

Jau anksčiau buvo išreikštas susirūpinimas dėl naujojo įstatymo, kuriuo kriminalizuojamas neapykantą „galinčios“ kurstyti medžiagos, pavyzdžiui, memų ir nuotraukų, išsaugotų mobiliuosiuose telefonuose, laikymas, o pažeidėjams siūloma skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. „ADF International" kritikavo, kad nėra aiškaus apibrėžimo, ką reiškia „neapykanta“.

„Užuot saugojęs žodžio laisvę ir visuomenės saugumą, šis įstatymas galėtų sukurti drakonišką netolerancijos precedentą tiems, kurie išreiškia įsitikinimus, nesutampančius su valstybės patvirtinta ortodoksija, - teigė organizacija. - Nepopuliarią kalbą reikia labiausiai apsaugoti, o laisvoje visuomenėje laisvas žodis yra būtinas. Asmenys turėtų turėti galimybę reikšti savo įsitikinimus be baimės ar priespaudos. Airijos vyriausybė nusprendė ginti žodžio laisvę“.

Birželio mėnesį „Christian Daily International“ pranešė apie nacionalinę apklausą, kuri atskleidė kad ketvirtadalis apklaustų Airijos gyventojų nerimauja dėl žodžio laisvės, nes šalyje svarstomi neapykantos kalbos įstatymai. Apklausą, kurioje dalyvavo 1027 suaugusieji, kovo mėnesį atliko bendrovė „Whitestone Insight“.

Airijos evangelikų aljanso vykdomasis direktorius Nickas Parkas (Nikas Parkas) nemato neapykantos nusikaltimų pavojaus evangelikų krikščionims, jei jie gyvena vadovaudamiesi etinėmis savo tikėjimo nuostatomis.

„Evangelikų aljansas Airijoje tiki žodžio laisvės svarba ir tuo, kad krikščionys atsakingai naudojasi šia laisve, kad būtų geri Jėzaus Kristaus atstovai“, - kalbėjo jis „Christian Daily International".

Pasak jo, krikščionims skubiai reikia išmokti kalbėti apie bekompromisę biblinę tiesą taip, kad ji būtų ir teisinga, ir maloninga.

„Airijai siūlomame neapykantos kalbos įstatyme yra daug nuostatų ir išimčių, todėl pagrįstos teologinės ar akademinės diskusijos neturėtų būti kriminalizuojamos, - teigė N. Parkas. - Mano asmenine nuomone, atsižvelgiant į teisės akto formuluotę, sunku suprasti, kaip krikščionys galėtų pakliūti į įstatymo taikymo sritį, jei jie elgiasi ir kalba taip, kaip turėtų elgtis ir kalbėti krikščionys.“

The post Airijos vyriausybė atsisakė planų įtraukti „neapykantos kalbą“ į teisės aktus appeared first on LAIKMETIS.

Naujuoju įstatymu, kuriuo, kaip teigia Škotijos vyriausybė, modernizuojamas ir išplečiamas jau galiojantis įstatymas dėl neapykantos nusikaltimų, sukuriamas naujas nusikaltimas - neapykantos kurstymas prieš bet kurią iš įstatyme numatytų saugomų grupių. Į šį sąrašą įtrauktos šios savybės: rasė, religija, seksualinė orientacija ir translyčių tapatybė.

Rasinės neapykantos kurstymas grasinimais, įžeidžiančiu ar užgauliu elgesiu jau buvo neteisėtas pagal 1986 m. Škotijos Viešosios tvarkos įstatymą, tačiau įstatymo projektu šis įstatymas išplečiamas įtraukiant kitas saugomas kategorijas.

Konkrečiai, įstatymo projekte numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinantį ar įžeidžiantį elgesį dėl asmens amžiaus, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės (įskaitant pilietybę) arba etninės ar nacionalinės kilmės, religijos ar tariamos religinės priklausomybės, seksualinės orientacijos, translyčių tapatybės arba lytinių požymių skirtumų.

Prieštaringai vertinama tai, kad į įstatymo projektą neįtraukta sąvoka „lytis" kaip saugoma savybė. Įstatymo projektą Škotijos parlamentas priėmė 2021 m. kovo 11 d., o įstatymas įsigaliojo 2021 m. balandžio 23 d.

Įstatymo projektas sukėlė nemažai diskusijų, nes Škotijos vyriausybė pirmą kartą neapykantos nusikaltimų ir viešosios tvarkos (Škotija) įstatymo projektą pateikė 2020 m. balandžio mėn. reaguodama į nepriklausomą neapykantos nusikaltimų įstatymų peržiūrą, kuriai vadovavo Alastairas Campbellas, lordas Bracadale'as, į pensiją išėjęs teisėjas. Buvęs Škotijos teisingumo ministras, o vėliau pirmasis ministras Humza Yousafas (Humza Jusafas) vedė įstatymo projektą per parlamentą.

2020 m. liepos 29 d. paskelbtame pareiškime Škotijos katalikų vyskupai teigė, kad įstatymo projektas gali sukelti katalikų mokymo cenzūrą, jei tokie dokumentai kaip Biblija ar Katalikų Bažnyčios katekizmas bus laikomi „kurstančia medžiaga". Vyskupai taip pat pažymėjo, kad katalikų mokymo apie lytį ir lytiškumą skelbimą „kiti gali suvokti kaip piktnaudžiavimą savo, asmenine pasaulėžiūra ir, tikėtina, kurstyti neapykantą".

2021 m. Katalikų parlamento biuras, Škotijos vyskupų viešosios politikos agentūra, pareiškė, kad tebėra „labai susirūpinęs" dėl siūlomų įstatymo projekto dalies, susijusios su saviraiškos laisve, ypač dėl nepakankamos apsaugos krikščioniško požiūrio į lytinę orientaciją ir translytiškumą išraiškos.

„Neturėtų būti jokios grėsmės būti persekiojamam už tai, kad išreiškiate įsitikinimą, jog, pavyzdžiui, yra tik dvi lytys, kad vyras negali tapti moterimi ir atvirkščiai arba kad santuoka gali būti sudaryta tik tarp vieno vyro ir vienos moters", - tuo metu teigė biuras.

Į dabartinį įstatymo projekto tekstą įtraukta nuostata, skirta religijos išraiškos laisvei apsaugoti, kurioje teigiama, kad „elgesys ar medžiaga neturi būti laikomi grėsmingais ar įžeidžiančiais vien dėl to, kad jie apima diskusijas ar kritiką, susijusią su religiniais įsitikinimais ar praktika, arba antipatijos, nemeilės, išjuokimo ar įžeidimo išraišką jų atžvilgiu".

BBC pranešė, kad Škotijos policija įsipareigojo tirti kiekvieną gautą skundą dėl neapykantos nusikaltimų, nors praėjusią savaitę policija pareiškė, kad nebetirs visų „žemo lygio" nusikaltimų Škotijoje, įskaitant kai kuriuos vagysčių atvejus.

Škotijos vyriausybės 2023 m. sausio mėn. ataskaitoje nustatyta, kad beveik pusė visų pranešimų apie neapykantos nusikaltimus dėl religijos (47 proc.) šalyje 2020-21 ir 2021-22 m. buvo nukreipti prieš katalikus.

The post Netrukus įsigalios prieštaringai vertinamas naujas Škotijos įstatymas dėl neapykantos nusikaltimų appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusį mėnesį kunigas Custodio Ballesteris (Kustodijus Balesteris) ir dar du asmenys gavo Ispanijos provincijos teismo šaukimą atsakyti į kaltinimus dėl įtariamo „neapykantos nusikaltimo" už islamo ekstremizmo kritiką.

Jei kunigas bus pripažintas kaltu, jis gali būti priverstas sumokėti daugiau nei 1471 eurų baudą ir kalėti iki trejų metų. Kaltinimai pateikti dar 2020 m., kai Katalonijos teismo prokuratūra apkaltino jį „neapykantos nusikaltimu", remdamasi tuo, ką jis parašė 2016 m. straipsnyje „Neįmanomas dialogas su islamu".

Praėjus ketveriems metams, C. Ballesteris vis dar laukia teismo dėl baudžiamųjų kaltinimų kritikuojant tikybą, kuri, anot jo, siekia „sunaikinti" visus, kurie atsisako pripažinti Mahometą „paskutiniu ir galutiniu Dievo pranašu".

„Pažįstu musulmonų, kurie neįsižeidė ir puikiai suprato, kad kalbu ne apie juos, o apie tuos, kurie islamą išpažįsta karštai ir radikaliai", - sakė jis agentūrai CNA.

Jei kunigas bus pripažintas kaltu, jis gali būti priverstas sumokėti daugiau nei 1471 eurų baudą ir kalėti iki trejų metų.

59 m. C. Ballesteris tarnauja Barselonos arkivyskupijos, kuriai vadovauja vyskupas Juanas José Omella (Chuanas Chosė Omeja), parapijoje. Jis jau seniai žinomas dėl savo aktyvumo pasisakant už gyvybę.

„Ispanijoje buvo sugalvota sąvoka ,neapykantos nusikaltimas', kuri buvo nukreipta prieš bet kokią kalbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su diskriminacija, skatinimu priešiškumui ar smurtui", - kalbėjo kunigas. Anksčiau, pabrėžė jis, baudžiamasis kodeksas buvo nukreiptas į tai, ar kas nors iš tikrųjų ką nors padarė.

Paklaustas, ar yra pasirengęs praleisti trejus metus kalėjime, jei bus nuteistas dėl kaltinimų neapykantos nusikaltimais, C. Ballesteris atsakė: „Neatrodo teisinga būti nuteistam už tai, ką pasakiau, bet Ispanijoje viskas įmanoma. Tačiau jei būsiu nuteistas, tai bus nebe Ispanija, o Pakistanas, kur už piktžodžiavimą prieš Koraną ar Mahometą gali būti nužudytas."

„Ispanijoje nebėra jokios tikros teisės į žodžio laisvę", - sakė kunigas.

C. Ballesteris niekada nevengė kalbėti garsiai, net jei tai reiškė, kad jis prieštarauja savo vyskupo požiūriui. Esė, dėl kurios jis buvo apkaltintas neapykantos nusikaltimu, iš pradžių buvo atsakas į vyskupo pastoracinę žinią „Būtinas dialogas su islamu".

Savo kontroversiškame atsakyme kunigas rašė: „Šis naujas krikščionių ir musulmonų dialogo atgaivinimas, paralyžiuotas tariamų mirusio popiežiaus Benedikto XVI ,neapdairumų', yra labai toli nuo to, kad taptų tikrove. Islamas neleidžia dialogo. Islame svarbiausia arba tu tiki, arba esi netikintis, kurį reikia vienaip ar kitaip reikia sutramdyti."

The post Ispanijos kunigui - nemalonumai „kritikavus islamą" appeared first on LAIKMETIS.

Šis esminis sprendimas buvo būtinas sveiko proto sprendimas, kurį turėtų švęsti visi, įsipareigoję ginti pagrindines laisves. Nors neabejotinai džiugu, kad buvusi Suomijos vidaus reikalų ministrė P. Räsänen buvo išteisinta dėl visų kaltinimų viešai išreiškus savo gilius įsitikinimus santuokos ir lytiškumo klausimais, tačiau iki to niekada neturėjo būti nueita taip toli.

Byla prasidėjo 2019 m., kai Räsänen savo "Twitter" žinute suabejojo savo bažnyčios vadovybės sprendimu remti Helsinkio gėjų paradą. Tai paskatino baudžiamąjį tyrimą, kurio metu policija 13 valandų nagrinėjo jos Biblija pagrįstus įsitikinimus.

Räsänen buvo pateikti trys kaltinimai dėl "agitacijos prieš mažumų grupę" pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jai buvo pateikti kaltinimai dėl pažiūrų, kurias ji išreiškė tviteryje, taip pat 20 metų senumo bažnytinėje brošiūroje, kurią ji parašė. Be to, jai teko dalyvauti dviejuose varginančiuose teismo procesuose, kuriuos stebėjo tarptautinė žiniasklaida.

Kiekvienas, kuris stebi šią perdėtą valstybės institucijų reakciją, turėtų savęs paklausti: o kas būtų, jei tai nutiktų man? Be abejo, baudžiamųjų kaltinimų taikymas už taikų religinių įsitikinimų išreiškimą yra labai neproporcingas ir keliantis nerimą. Taip, Apeliacinis teismas galiausiai stojo žmogaus teisių pusėn ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau Biblijos eilučių rašymas tviteryje nėra nusikaltimas. Ir teismo pareiga niekada nebuvo informuoti mus apie šią esminę tikrovę.

Biblijos eilučių rašymas tviteryje nėra nusikaltimas.

Dėl Räsänen baudžiamojo persekiojimo ji buvo atiduota valstybės institucijų, turinčių beveik neribotus išteklius, malonei. ADF International palaikė jos gynybą, atkreipdama dėmesį į šiurpius žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau šis išbandymas vis tiek pareikalavo didelių asmeninių nuostolių.

Laimei, apeliacinis teismas visiškai atmetė valstybės prokuroro argumentus, palikdamas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir teisinę argumentaciją bei įpareigodamas prokuratūrą sumokėti dešimtis tūkstančių teisinių išlaidų Räsänen išlaidoms padengti.

Tikrovė tokia, kad nė vienas iš mūsų neturėtume šansų, jei visa valstybės galia būtų pasitelkta peržvelgti kiekvieną mūsų išsakytą mintį, kad surastų ką nors, ką kas nors galėtų suprasti kaip įžeidimą. Vargu ar galima suspėti su tokios kultūros tempu. Atrodo, kad nepriimtinų sąvokų ar įsitikinimų sąrašas kas minutę vis ilgėja. Pavyzdys: šiais laikais diskutuojama net dėl pavadinimo "moteris".

Visame pasaulyje, kaip rodo Räsänen atvejis, pastebima tendencija cenzūruoti taikius asmenis, kurie baudžiami už tai, kad išdrįso viešai išsakyti savo nuomonę. Meksikos kongresmenas Gabrielis Quadri buvo nuteistas už tai, kad išreiškė susirūpinimą dėl to, jog vyrai, kurie prisistato moterimis, Meksikos Kongrese užėmė moterims skirtas vietas. Pilietinės visuomenės lyderis ir buvęs Meksikos kongresmenas Rodrigo Ivánas Cortésas taip pat buvo nuteistas už "politinį smurtą lyties pagrindu" už tai, kad pavadino transseksualu save identifikuojantį Kongreso atstovą "vyru, kuris save vadina moterimi".

Žinoma, visa tai mums parduodama kaip būtinybė apsaugoti nuskriaustuosius. Tačiau valdantieji nuolat perrašinėja taisykles, ką galima ir ko negalima sakyti, todėl turėkite omenyje, kad pavojingai neaiškūs ir iš esmės subjektyvūs "neapykantos kalbos" įstatymai pernelyg lengvai pasiduoda teisiniam piktnaudžiavimui, turinčiam labai realių pasekmių.

Šiandien galite turėti teisingą nuomonę, bet po dvidešimties metų policija gali būti prie jūsų durų slenksčio. Visi, kuriems rūpi mūsų demokratinės visuomenės apsauga, turėtų be jokių išlygų ginti žodžio laisvę, net ir tiems, su kuriais nesutinkame, ir ypač tiems, su kuriais nesutinkame. Juk kas gali pasakyti, kas bus cenzūruojama kitą kartą?

The post Sofia Horder. Kodėl buvo teisiama suomių parlamentarė P. Rasanen? appeared first on LAIKMETIS.

Apkaltinti dėl nuomonės už translytiškumą

Rugpjūčio 1 d., antradienį, krikščionių teisinės gynybos grupė „Alliance Defending Freedom International" Jungtinėje Karalystėje surengė diskusiją „Standing Up for Biological Reality" (liet. „Biologinės tikrovės gynimas"), skirtą susirūpinimui dėl žodžio laisvės Meksikoje.

Diskusijoje dalyvavo Meksikos kongresmenas Gabrielis Quadri (Gabrielis Kvadris), pilietinės visuomenės lyderis Rodrigo Ivánas Cortésas (Rodrigas Ivanas Kortesas) ir „ADF International" Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono advokatūros direktorius Tomásas Henríquezas (Tomasas Henrikesas).

Tiek G. Quadri, tiek R. I. Cortésas buvo apkaltinti ir nuteisti už tai, kad socialinėje žiniasklaidoje dalijosi savo nuomone apie translytiškumo ideologiją, o „ADF International" remia juos teisiškai.

Perspėjimas: tai, kas vyksta Meksikoje, gali nutikti ir Jungtinėse Valstijose.

Diskusijos moderatorė Nina Shea, žmogaus teisių advokatė ir konservatyvaus analitinio centro Hudsono instituto Religijos laisvės centro direktorė, perspėjo, kad neapykantos kalbos įstatymai dažnai yra neaiškiai apibrėžti, o tai, kas vyksta Meksikoje, gali nutikti ir Jungtinėse Valstijose, rašo „Christian Post".

Buvęs Meksikos kongresmenas ir politinės propagandos grupės „Frente Nacional por la Familia" (liet. „Nacionalinis šeimos frontas") vadovas papasakojo, kaip 2022 m. po kelių įrašų socialinėje žiniasklaidoje jis buvo apkaltintas „politiniu smurtu dėl lyties".

Tose žinutėse R. I. Cortésas tariamai neteisingai vyru pavadino Salmą Luévano (Salmą Luevano), Meksikos kongreso atstovą, kuris save identifikuoja kaip moterį. Jis įrašus paskelbė reaguodamas į translyčio Meksikos Kongrese pateiktą įstatymo projektą, pagal kurį krikščioniškų pažiūrų į lytiškumą mokymas būtų priskiriamas neapykantos kalbai.

R. I. Cortésas per diskusiją priminė, kad pristatydamas šį įstatymo projektą S. Luévano apsirengė vilkėdamas kostiumą - tai dar vienas kritikos sulaukęs klausimas, kurį jis išsakė savo socialinės žiniasklaidos įrašuose.

Buvęs Meksikos kongresmenas taip pat kreipėsi į R. I. Luévano vartodamas vyriškus terminus, paskatindamas translyčių atstovą pateikti skundą dėl to, kas, jo teigimu, pažeidžia teisę būti pripažintam moterimi ir yra „tapatybės paneigimas".

Nuteisė už tiesą

Meksikos Federalinės teisminės valdžios rinkimų tribunolo specializuota regioninė kolegija nuteisė R. I. Cortésą už politinį smurtą dėl lyties ir skaitmeninį, simbolinį, psichologinį ir seksualinį smurtą prieš S. Luévano.

Buvęs kongresmenas teigė, kad dvigubu nuosprendžiu jis buvo nubaustas už tai, kad sakė tiesą, ir pacitavo frazę apie tai, jog pirmoji auka kare yra tiesa.

Jis taip pat pasidalijo, kad tribunolas apkaltino jį „transizoginija" - šis terminas, jo teigimu, neegzistuoja jokiame Meksikos įstatyme.

Kaip paaiškino R. I. Cortésas, du apygardos teismo nuosprendžiai buvo apskųsti Meksikos Aukštesniesiems rūmams.

„ADF International" parama

T. Henríquezas pridūrė, kad byla buvo atidėta vėlesniam laikui po to, kai „ADF International" pateikė prašymą dėl dviejų teisėjų nušalinimo abejojant jų gebėjimu išlikti nešališkais.

„ADF International" taip pat remia G. Quadri panašioje byloje, nes jis buvo nuteistas kaip „politinis smurtautojas prieš moteris" už tai, kad socialinėje žiniasklaidoje išreiškė nepritarimą vyrams, kurie identifikuojasi kaip moterys tam, kad užimtų biologinėms moterims skirtas vietas Kongrese.

S. Luévano taip pat pateikė skundą prieš G. Quadri, kaltindamas jį „politiniu smurtu dėl lyties".

Per diskusiją G. Quadri pažymėjo, kad jo teisė vėl kandidatuoti į postą buvo apsunkinta, nes jis turėjo užsiregistruoti kaip „translytis engėjas". Meksikos kongresmenas įspėjo, kad „translyčių establišmentas" Meksikoje turi politinę galią.

Nesulaukė Katalikų Bažnyčios paramos, pastebi tendencijas visame pasaulyje

Kalbėdamas apie savo bylą, G. Quadri pažymėjo, kad buvo keista, jog po jam pateiktų kaltinimų ir galiausiai priimto kaltinamojo nuosprendžio jis nesulaukė Katalikų Bažnyčios paramos. Tuomet T. Henríquezas paaiškino, kad dvasininkai Meksikoje negali raginti savo narių nebalsuoti už tam tikrus įstatymų projektus, o Katalikų Bažnyčiai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė už pasisakymus prieš Respublikos įstatymus.

Po diskusijos T. Henríquezas interviu naujienų portalui „The Christian Post" pakartojo diskusijos pradžioje išsakytą N. Shea perspėjimą, tvirtindamas, kad idėjos gali plisti visame pasaulyje. Nors jis pripažino, kad Jungtinėse Valstijose Pirmoji pataisa paprastai veikia kaip kliūtis įstatymams, kurie, atrodo, įtvirtina apsaugą nuo įžeidimų kaip teisę, tačiau žala vis tiek gali būti padaryta, kol tokie įstatymai galiausiai žlugs.

„Ir todėl manau, kad visiems naudinga ir būtina žinoti, kad būtent čia krypsta kultūrinės tendencijos visame pasaulyje, ir nėra jokios priežasties manyti, kad tai nebandys tapti realybe JAV, net jei Aukščiausiasis Teismas galiausiai iš tiesų viską sustabdys", - teigė jis.

Kalbant apie kovą su translytiškumo problema, T. Henríquezas patarė visiems nepamiršti, kur „brėžiamos linijos smėlyje", ir pridūrė, kad Meksikoje ir Lotynų Amerikoje tai gali priklausyti nuo teisinės aplinkos ir nuo to, ar ji gina saviraiškos ir religijos laisvę.

„Šalinantis poveikis yra realus", - sakė T. Henríquezas. „Svarbi mūsų darbo dalis - bandyti užkirsti kelią šiam šalinančiam poveikiui, kad asmenys, šeimos galėtų kalbėti ir formuoti kultūrą taip, kaip jie patys norėtų, o ne būti aukomis, kai kažkas kitas ją formuoja už juos."

The post Meksikos translytis siekia, kad krikščioniškų pažiūrų į lytiškumą mokymas būtų priskirtas neapykantos kalbai appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo projektą „Baudžiamojo teisingumo (smurto ar neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų) įstatymas" (angl. Criminal Justice (Incitement to Violence or Hatred and Hate Offences) Act 2022) rėmėjai pristatė kaip 1989 m. įstatymo atnaujinimą.

Kaip teigiama, remiamasi naujais technologiniais pasiekimais ir naujai išryškėjusiomis mažumomis, pavyzdžiui, skirtingų rasių ir religijų žmonėmis, neįgaliaisiais ir asmenimis, kurie identifikuojasi kaip LGBTQ.

Spalio mėn. įstatymo projekto santraukoje, teisingumo departamento teigimu, daugelis mano, jog 1989 m. įstatymas yra neveiksmingas, nes per pastaruosius 30 metų už jo pažeidimus buvo iškelta tik apie 50 bylų.

Jo manymu, atnaujintas įstatymo projektas saugo „tikrą saviraiškos laisvę". „Neapykantos kalba siekiama nutildyti žmones, priversti juos bijoti pasisakyti, kas jie yra, ir juos pašalinti bei izoliuoti. Čia nėra nieko laisvo, ir, tiesą sakant, mūsų visuomenėje tam nėra vietos."

Balandžio 26 d. įstatymas buvo priimtas Airijos Irachto (air. Dáil Éireann) žemųjų rūmų posėdyje 110-14 balsais. Jis perduodamas svarstyti Senatui.

Reiškiamas susirūpinimas, kad įstatymas gali būti panaudotas katalikišką mokymą viešai išsakantiems šalies kunigams ar katalikams pasauliečiams persekioti.

Įstatyme nustatyta, kad juridinis asmuo gali būti atsakingas už nusikaltimus, o tai reiškia, kad Bažnyčia gali būti kalta dėl atviresnių savo narių pasisakymų.

Kai kurie Airijos įstatymų leidėjai išreiškė kritiką įstatymo projektui.

„Dauguma paprastų žmonių pritartų smurto kurstymo ir smurto dėl neapykantos draudimui. Tačiau tai, ką daro šis įstatymas, yra daug daugiau nei tai", - sakė vienos partijos deputatas debatų metu.

Pavyzdžiui, jis atkreipė dėmesį į ginčą dėl RTÉ radijo pokalbių laidos, kurioje moterys prieštaravo tam, kad vyrai, kurie prisistato translyčiais, būtų įleidžiami į moterų erdves. Tai šalyje sukėlė didelį atgarsį ir kaltinimus transfobija bei neapykantos kalba.

„Tačiau kartais mane stebina, ypač žvelgiant į socialinę žiniasklaidą, kad dažnai matome, jog tie žmonės, kurie prisidengia meilės ir įtraukties spalvomis, dažnai yra tie, kurie dalyvauja užkertant kelią diskusijoms ir stabdant šių idėjų aptarimą", - sakė jis, atkreipdamas dėmesį į priešiškumą ir grasinimus rašytojai J. K. Rowling dėl jos pažiūrų į lytinę tapatybę.

Hario Poterio serijos autorė buvo apkaltinta transfobija už tai, kad pareiškė, jog translytės moterys nėra moterys.

Reiškiamas susirūpinimas dėl atšaukimo arba cenzūros kultūros paplitimo šalyje.

The post Airijoje ketinamas įvesti neapykantos kalbos draudimas - grėsmė ir Bažnyčios mokymo sklaidai? appeared first on LAIKMETIS.

Tai pirmas kartas, kai buvo pakeistas rašytojos A. Kristi romanų turinys, kad būtų „politiškai korektiškas" šiuolaikiniams skaitytojams.

A. Kristi romanų pakeitimai atlikti po to, kai iš Roaldo Dahlo ir Iano Flemingo knygų taip pat buvo pašalintos įžeidžiančios užuominos apie lytį ir rasę, siekiant išsaugoti aktualumą šiuolaikiniams skaitytojams.

Pašalinti galimi įžeidinėjimai ir etninės kilmės užuominos, praneša „The Guardian".

Viena populiariausių detektyvinės literatūros kūrėjų A. Kristi 1920–1975 metais parašė 79 detektyvus, 4 meilės romanus, apie 150 apsakymų, 19 pjesių, taip pat autobiografiją, kuri buvo išleista 1977 m.

Daugelyje romanų veikia ekscentriškas belgas seklys Erkiulis Puaro, kituose – senyva ponia Džeinė Marpl.

Žymių romanų siužetų pagrindas – žmogžudysčių mįslės, kurias uždaroje aplinkoje narplioja nedidelis žmonių ratas. 

„HarperCollins" naujausius leidinius „Puaras" ir „Ponia Marpl" redagavo vadinamieji „jautrūs skaitytojai". 1920-1976 m. parašytose Puaro ir ponios Marpl mįslėse, kurias išleido buvo pakeistos arba išbrauktos tam tikros galimai skaitytojus įžeidžiančios ištraukos.

Iš jų buvo pašalintos kalbos ir aprašymai, kurie šiuolaikinei auditorijai jau atrodo įžeidžiantys.

Ypatingo dėmesio sulaukė tie veikėjai, su kuriais herojai susiduria už Jungtinės Karalystės ribų.

„Jautrūs skaitytojai" atliko redagavimus, kurie matomi skaitmeninėse naujų leidimų versijose, įskaitant visą „Mis Marpl" seriją ir atrinktus Puaro romanus, kuriuos ketinama išleisti arba kurie buvo išleisti nuo 2020 m., teigiama „Telegraph".

Redaguojant knygas buvo išbrauktos nuorodos į etninę priklausomybę, pavyzdžiui, veikėjų apibūdinimai, tokie kaip „juodaodis", „žydas" ar čigonas", moters liemens apibūdinimas „kaip iš juodo marmuro", o teisėjo, kaip turinčio „indišką temperamentą", taip pat išbraukti tokie žodžiai kaip „rytietiškas" ir „juodaodis". Žodis „čiabuvis" taip pat buvo pakeistas žodžiu „vietinis".

Tarp „Telegraph" minimų pakeitimų pavyzdžių yra 1937 m. Puaro romanas „Mirtis ant Nilo", kurio veikėja ponia Alerton skundžiasi, kad grupė vaikų ją vargina, sakydama, kad „jie grįžta ir žiūri, ir žiūri, ir žiūri, ir jų akys tiesiog bjaurios, kaip ir nosys, ir aš netikiu, kad man tikrai patinka vaikai".

Naujajame leidime sakinys buvo sutrumpinta: „Jie grįžta ir žiūri, ir žiūri. Ir aš netikiu, kad man tikrai patinka vaikai".

Naujausiame 1964 m. ponios Marpl romano „Karibų paslaptis" leidime išbraukta detektyvės mėgėjos mintis, kad jai besišypsantis viešbučio darbuotojas turi „tokius gražius baltus dantis".

„Jautrūs skaitytojai" yra palyginti naujas leidybinis reiškinys, kuris per pastaruosius dvejus metus sulaukė didelio dėmesio.

Specialiai nusamdyti skaitytojai tikrina tiek naujus leidinius, tiek senesnius kūrinius, ieškodami galimai įžeidžiančios kalbos ir aprašymų. Taip siekiama didinti leidybos pramonės įvairovę, nors, kaip teigiama, kai kuriems iš jų mokami itin maži atlyginimai.

1939 m. A. Kristi romanas „Ir tada nebeliko nei vieno" anksčiau buvo išleistas kitu pavadinimu, kuriame buvo esą rasistinis terminas, paskutinį kartą pavartotas 1977 m.

„Agatha Christie Limited", bendrovė, kuriai vadovauja rašytojos anūkas Jamesas Prichardas (Džeimsas Pričardas), rūpinasi rašytojos literatūrinių ir kino teisių licencijavimu. Kol kas nėra žinoma, ką jos atstovai mano apie rašytojos kūrinių redagavimą.

The post Redaguoti Agatos Kristi romanai, siekiant pašalinti skaitytojus galimai įžeidžiančius žodžius appeared first on LAIKMETIS.

Skaitmeniniu paslaugų aktu (Digital Services Act, DSA) – didžiulio projekto, skirto technologijų bendrovių veiklai reguliuoti, antrąja dalimi – numatomos griežtesnės bausmės platformoms ir tinklapiams, skelbiančioms įvairų draudžiamą turinį: nuo neapykantą kurstančios kalbos iki dezinformacijos ir vaikų lytinio išnaudojimo vaizdų.

ES pareigūnai ir parlamentarai per šeštadienį Briuselyje vykusias derybas pagaliau pasiekė konsensusą dėl šio įstatymo, kuris buvo rengiamas nuo 2020 metų.

„Taip, pasiekėme susitarimą!“ – per „Twitter“ parašė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„Parengus DSA baigiasi laikai, kai stambios interneto platformos elgėsi taip, tarsi būtų „per didelės, kad joms rūpėtų“. Tai svarbus įvykis ES piliečiams“, – pareiškė Th. Bretonas, anksčiau internetą palyginęs su „Laukiniais Vakarais“.

„Šiandien pasiektas susitarimas dėl DSA yra istorinis“, – „Twitter“ parašė EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Mūsų naujosios taisyklės apsaugos interneto vartotojus, užtikrins saviraiškos laisvę ir galimybes įmonėms. Europos Sąjungoje tai, kas neteisėta realiame gyvenime, iš esmės bus neteisėta ir internete“, – pridūrė ji.

JAV didžiųjų technologijų įmonių lobistinė organizacija CCIA savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad būtina „patikslinti“ tam tikras „svarbias detales“, kad „galutinis teisės aktas leistų visoms bendrovėms, tiek didelėms, tiek mažoms, praktiškai laikytis taisyklių“.

Šeštadienį pasiektą preliminarų susitarimą dar turės formaliai patvirtinti visos 27 bloko valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Naujasis reglamentas papildys Skaitmeninių rinkų aktą (Digital Markets Act, DMA), skirtą pažaboti antikonkurencinę praktiką tarp tokių IT milžinių kaip „Google“ ir „Facebook“. DMA buvo patvirtintas kovo pabaigoje.

Ši ES iniciatyva tapo technologijų įmonių lobistų taikiniu ir pakurstė Bendrijoje karštas diskusijas dėl žodžio laisvės.

Reikalavimai didelėms platformoms

IT milžinės dažnai kaltinamos negebėjimu tinkamai prižiūrėti savo platformas – pavyzdžiui, 2019 metais pasipiktinimą sukėlė „Facebook“ tiesiogiai transliuotas teroristinis išpuolis Naujojoje Zelandijoje, kaip ir pernai JAV Kapitolijuje vykusios riaušės, reklamuotos internete.

Tamsioji interneto pusė taip pat apima elektroninės prekybos platformas, platinančias suklastotus arba defektinius produktus.

Nors didžioji dalis DSA nuostatų bus taikoma visoms įmonėms, akte numatyti specialūs įpareigojimai „labai didelėms platformoms“ – turinčioms Europos Sąjungoje daugiau nei 45 mln. aktyvių vartotojų.

Tokių subjektų sąrašas dar nepaskelbtas, tačiau jame turi atsidurti tokios milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“ bei „Twitter“ ir tikriausiai tokios platformos kaip „TikTok“, „Zalando“ ir „Booking.com“.

Įmonės privalės sparčiai šalinti neteisėtą turinį, kai tik sužinos apie jo egzistavimą, o socialiniai tinklai turės blokuoti vartotojus, dažnai pažeidžiančius įstatymus. Be to, platformos bus įpareigotos laikytis skaidresnės politikos, reglamentuojančios duomenų rinkimą ir algoritmus.

The post Kas neteisėta realiame gyvenime, bus neteisėta ir internete - ES appeared first on LAIKMETIS.

62 metų politikė buvo apkaltinta 2019 m. birželį po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Biblijos eilutę, kurioje teigiama, kad homoseksualumas yra nuodėmė.

Šį įrašą ji patalpino socialiniuose tinkluose atsakydama į Suomijos liuteronų bažnyčios, paramą LGBT renginiui.

Kartu su kitu kaltinimu, susijusiu su brošiūra, kurioje kritikuojamas homoseksualumas, už jos „nusikaltimą“ gresia maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kalbėdama prieš teismą, ji sakė: „Dabar laikas kalbėti. Nes kuo labiau tylime, tuo siaurėja žodžio ir religijos laisvės erdvė. Tikiu, kad visi žmonės yra lygūs ir brangūs. Tiesiog norėjau pasidalinti kuo aš tikiu ir kas, mano nuomone, yra geriausia visiems žmonėms“, - teisme sakė politikė.

Dabar laikas kalbėti. Nes kuo labiau tylime, tuo siaurėja žodžio ir religijos laisvės erdvė

„Šis įsitikinimas kyla iš meilės, o ne iš neapykantos. Jei būsiu nuteista, manau, kad blogiausia pasekmė būtų ne man skirta bauda ar net laisvės atėmimas, o mano pasisakymų cenzūra, kuri parodytų, jog jau draudžiama cituoti net ir Bibliją“.

P. Räsänen yra kaltinama kartu su vyskupu Juhana Pohjola (Juhana Pohiola), parengusiu minėtą brošiūrą, kritikuojančią homoseksualumą. Teismo procesas Helsinkyje sulaukė pasaulinio dėmesio, politikę palaikė JK ir JAV politikai daugybę krikščioniškų organizacijų visame pasaulyje.

Pirmadienį kunigas Andrew Brunsonas, misionierius, Turkijoje kalintas dėl savo tikėjimo, lankėsi teisme, kad parodytų solidarumą su P. Räsänen.

P. Räsänen advokatai įrodinėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis reikš, kad Suomijoje bus neįmanoma skelbti krikščionybės ir kad nėra jokių įrodymų, jog socialiniuose tinkluose ar brošiūroje buvo ketinta ką nors įžeisti.

Prokurorai teigė, kad P. Räsänen nebandė atsiprašyti ar sumažinti kitaip savo įrašo socialiniame tinkle sukeltos žalos, o atsisakydama jį ištrinti ji dar labiau pablogina savo nusikaltimą. Jie ragino politikei skirti dideles baudas.

Religijos laisvės organizacijos ADF International teisinis patarėjas Lorcan Price (Lorkanas Praisas) sakė: „Päivi Räsänen pasisako už tai, kuo tiki ir toliau gina kiekvieno teisę dalytis tais įsitikinimais su kitais“.

„Raginame teismą ginti žodžio ir religijos laisvę pagal Suomijos Konstituciją ir jos tarptautinius įsipareigojimus. Pažiūrų cenzūrai nėra vietos pliuralistinėje visuomenėje."

Galutinio nuosprendžio tikimasi sulaukti kovo viduryje.

The post Suomijos krikščionės politikės Paivi Rasanen byloje sakomos baigiamosios kalbos, verdiktas po mėnesio appeared first on LAIKMETIS.

Taigi mus Europarlamente atstovaujanti moteriškė pareiškė: „Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs – visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą... Kai užaugi tarp alkoholikų, nematei knygų ir mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokai, tai taip ir gaunasi”.

Ne, tai ne neveiksnaus žmogaus žodžiai, tai mūsų (?) atstovo pratrūkęs, jos manymu, tiesos žodis. Gi ji prieš tai su bendražygiais Rasa Juknevičiene, Andriumi Kubiliumi ir kt. Briuselyje paaukojo Lietuvą LGBTQ ideologijai.

 „Tradiciškai" mąstančių žmonių manymu jau pats pasisakymas vertas įstatymų numatytos atsakomybės, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad nėra iš esmės jokios kitus demokratijos tiesų mokančios valdančiųjų reakcijos. Įsivaizduokite, jeigu ką panašaus apie savo oponentus būtų pasakę „Didžiojo šeimų maršo dalyviai". Dabar juk nėra konservatorių lyderių „principingų“ pasmerkimų ar liberalių lyderių triukšmingų kalbų apie pavojų demokratijai.

Kitomis naujienomis smarkiai užsiėmusi armija televizijos ekranuose, internetuose ir radijo imtuvuose nenustojančiai mus, tamsuolius, auklėjančių „moralinių autoritetų" ar save „ekspertais" vadinančių vertintojų. Galų gale tyli ir su smurtu viešoje aplinkoje kovojančios (?) institucijos. Tai akivaizdus dvigubų standartų praktikos Lietuvos viešoje politikoje pavyzdys. Manau, kad turime naują tolerancijos ir neapykantos kurstymo etaloną, prieš kurį nublanksta daugelio viešai pasmerktųjų šnekos.

Kodėl? Todėl, kad jiems visiems patinka kas pasakyta! Žodis ne žvirblis, jis paleistas. Toliau jį galima bus plėtoti, gal šiek tiek padoresne forma, dar vėliau jį naudoti kaip teisybę, o toliau galima perrašyti istoriją bei taisyti įstatymus. Juk ne veltui LGBT ideologiją Gabrielius Landsbergis prilygino Kovo 11 - iosios idealams.

Šis scenarijus nėra kas nors naujo, tai komunizmo puoselėtojams įprasta. Tokiu būdu dažnai buvo perrašoma istorija. Taip mėginamos perkeisti Europos Sąjungos vertybės. Ar dar liko abejonių, kas mūsų laukia, jeigu toliau ši valdžia darys ką nori? Nemanau, kad Lietuvos žmones pasiduos tam.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Naujas tolerancijos ir neapykantos kurstymo etalonas appeared first on LAIKMETIS.