„G. Nausėda labai aiškiai pasakė, kad esame labai nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. JK premjeras pradėjo savo kalbą nuo to, jog atsiprašė Baltijos šalių vadovų, pasakydamas, jog kitąsyk tokių dalykų bus išvengta“, – LRT radijui kalbėjo patarėja užsienio politikos klausimais.

JK premjeras su Baltijos šalių lyderiais nuotoliu pasikalbėjo prieš susitikimą veiksmams dėl Ukrainos aptarti.

K. Starmeris šią savaitę Vašingtone susitiko su Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Pasak A. Skaisgirytės, pagrindinis susitikimo tikslas turėjo būti K. Starmerio vizito santrauka, tačiau prioritetu tapo penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykęs D. Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčas.

„K. Starmerio nuomone, ir negalim nesutikti, reikia kuo greičiau, kad šis pokalbis būtų pratęstas. Kad Zelenskis susitiktų su Trumpu“, – teigė prezidento patarėja.

Prieš Europos lyderių susitikimą K. Starmeris pareiškė, kad britai ir prancūzai kartu su Ukraina rengia planus, kaip nutraukti kovas su Rusija.

„JK galvoja apie norinčiųjų, galinčiųjų koaliciją, supranta, kad nevisos Europos Sąjungos šalys yra viename puslapyje dėl tokios koalicijos, bet mano, kad tokia koalicija susidarytų. Kokios tos būtų kontribucijos? Labai įvairios, kalbėtume ne tik apie karius, bet ir laivus dronus, žvalgybinė informaciją, yra įvairūs būdai dalyvauti tokioje koalicijoje“, – sakė A. Skaisgirytė.

JK ir Prancūzija jau anksčiau siūlė dislokuoti taikdarių pajėgas Ukrainoje, tačiau siekia JAV garantijų dėl pagalbos, įskaitant oro ir palydovinį stebėjimą bei galimą aviacijos paramą.  

Lietuvos vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad iniciatyvos, susijusios su galimu taikdarių siuntimu į Ukrainą, būtų įmanomos tik sudarius paliaubas dėl ugnies nutraukimo.

Prezidentūros sekmadienį išplatintame pranešime teigta, jog Baltijos šalių lyderių ir K. Starmerio pokalbio metu G. Nausėda akcentavo rytinio NATO flango saugumo svarbą, ragino Europos šalis didinti finansavimą gynybai.

The post JK premjeras atsiprašė Baltijos šalių appeared first on LAIKMETIS.

Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 79-ojoje sesijoje Niujorke, Gitanas Nausėda pabrėžė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija kėsinasi į visą tarptautinę tvarką, paremtą suverenitetu, teritoriniu vientisumu ir sienų neliečiamumu.

„Mes nesugebėjome sustabdyti šios beprotybės. Nesugebėjome priversti Rusijos persigalvoti dėl savo pavojingų veiksmų. Nesugebėjome jos patraukti atsakomybėn už daugybę Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimų!“ – antradienį teigė Lietuvos vadovas.

„Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad iki šiol agresorius slepiasi po Saugumo Tarybos nuolatinės narės priedanga. Pasislėpęs tiesiog plika akimi matomoje vietoje. Tyčiojasi iš kiekvieno iš mūsų, turėdamas neribotą veto teisę.  Tai baisus smūgis pačiam Jungtinių Tautų sistemos patikimumui“, – iš tribūnos kitų šalių vadovams kalbėjo G. Nausėda.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dalis ekspertų ir politikų kritikavo JT dėl nepakankamo atsako į Kremliaus agresiją bei ragino jas reformuoti.

Maskva, naudodamasi savo, kaip vienos iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, padėtimi, reguliariai blokuoja pastangas priversti Rusiją atsakyti už karinius veiksmus kaimyninėje šalyje.

„Kiekviena Jungtinių Tautų narė – kiekviena suvereni valstybė – taip pat turi daug ką prarasti. (...) Jei bet kuriai suvereniai valstybei gresia visiškas sunaikinimas, jokia šalis nebėra išties saugi. Jei tarptautinė bendruomenė nusigręš nuo nemalonios tiesos ir ją ignoruos nė viena šalis nebebus iš tiesų saugi. Ir jei masinės žudynės, deportacijos ir tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus taps nauja norma, nė viena šalis nebebus iš tiesų saugi“, – pažymėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, Ukraina šiandien kovoja gina visų šalių, kurios tiki JT Chartija ir jos principais, ateitį, todėl kolektyvinis atsakas iki šiol buvo nepakankamas.

Ragina kvartetą nebetiekti ginklų

Lietuvos prezidentas savo kalboje ragino šalis, tarp jų Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją ir Kiniją, nustoti teikti Rusijai karinę paramą, įskaitant dvejopos paskirties medžiagų perdavimą.

„Daugiau ginklų Rusijai – tai daugiau civilių aukų. Daugiau sunaikintos civilinės infrastruktūros. Daugiau chaoso“, – teigė prezidentas.

Jis pažymėjo, jog dėl nuolatinių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjanti žiema bus itin sunki ukrainiečiams, todėl pagalba prieš agresiją kovojančiai šaliai turėtų būti greita ir sutelkta į energetikos sektorių.   

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado daugiau kaip du trečdalius savo elektros gamybos pajėgumų. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, jog trečioji karo žiema bus didžiausias išbandymas Ukrainos energetinei sistemai.

„Ukraina nenori Rusijos teritorijų. Ji tesiekia išlaisvinti savo žmones – ne Rusijos. Ji tenori, kad būtų grąžinti karo belaisviai ir pagrobti tūkstančiai pagrobtų vaikų. Ji tenori, kad pagaliau liautųsi nuolatinis tyčinis civilinės infrastruktūros, daugybės mokyklų, ligoninių ir elektrinių bombardavimas“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, jog tik Ukraina turi teisę nustatyti taikos sąlygas. Anot prezidento, Lietuva ragina visas „taiką mylinčias šalis“ prisidėti prie  teisingos ir ilgalaikės Ukrainos taikos formulės.

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pristatyti „pergalės planą“, kuriame pateikiama aiški vizija, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką. Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, tarp jų yra kvietimas Kyjivui prisijungti prie NATO.

„JT Saugumo Taryboje Rusijai nebėra vietos“

Nuo plataus masto invazijos 2022-ųjų metų vasarį pradžios tarptautinėje bendruomenėje kalbama apie siekį įkurti Specialųjį tarptautinį tribunolą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Idėją steigti tokį teismą aktyviai remia Lietuva. 

„Turės būti vykdomas teisingumas. Rusija turės išpirkti daugybę savo nusikaltimų ir atlyginti žalą. Pagrindiniai agresijos karo ir daugybės karo nusikaltimų vykdytojai turės stoti prieš teismą“, – sakė prezidentas.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jau yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl vaikų deportacijos ir neteisėto jų išgabenimo. Rugsėjo pradžioje jis lankėsi Tarptautinio baudžiamojo teismo narėje Mongolijoje. Minėtas orderis reiškia, kad Kremliaus šeimininkas turėtų būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje šalyje, tačiau Ulan Batoras tai ignoravo.

G. Nausėda taip pat ragino užšaldytą Rusijos užsienio turtą panaudoti atlyginant Ukrainai padarytą žalą bei pažymėjo, jog Lietuva nesiliaus reikalauti, kad Rusija nutrauktų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus okupuotose Ukrainos teritorijose ir teiks prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos. 

„Galiausiai, visi turime suvienyti jėgas ir siekti visapusiškos Saugumo Tarybos reformos. Saugumo Taryboje, kuri buvo sukurta tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti, Rusijai tiesiog nebėra vietos“, – akcentavo šalies vadovas.

„Raginame visas Jungtinių Tautų Organizacijos valstybes nares susivienyti siekiant užtikrinti geresnę ateitį visiems. Ateitį, kurioje kiekviena suvereni šalis yra apsaugota nuo imperializmo, o kiekvienas žmogus – nuo savavališko smurto ir karo. Kurkime saugesnę ateitį kartu!“, – kalbą baigė prezidentas.

The post Agresorius slepiasi po Saugumo Tarybos nuolatinės narės priedanga - G. Nausėda Niujorke appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, tai rodo, kad ekonomikos augimas ir tinkamas požiūris į gynybą kaip prioritetinę sritį „duoda savo efektą“.

„Nuo 2019 metų mūsų makroekonomika pasikeitė ir mes auginome ekonomiką ir žiūrėkite, 2024 metais perskirstymas aukščiausias per visą istoriją, sieks 33 proc. BVP, ir ši kryptis ekonomikos augimo turėtų būti vienas iš pagrindų“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Patarėjos teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijų skatinimui, stiprinti ir spartinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą.

„Reikėtų daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas, nes investicijos augina ekonomiką ir mes turime daug neišnaudotų resursų, tokių kaip infrastruktūros projektus, stiprinti, spartinti ES lėšas, panaudoti kitus instrumentus“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo. 

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai

Finansų ministerija yra paskelbusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kariuomenės plėtros planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Gynybai šiemetiniame biudžete iš viso yra skirta 2 mlrd. 91,7 mln. eurų., įskaitant 134,8 mln. eurų. solidarumo įnašo lėšas.

The post Lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą, sako prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

Pastarąjį kartą šalies politikai šį klausimą aptarė prieš savaitę. Antrojo susitikimo išvakarėse žurnalistams G. Landsbergis teigė besitikintis „konstruktyvumo ir išsisprendimo“.

Diplomatijos vadovas šią savaitę buvo susitikęs su konsultacijoms iškviestu ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Eitvydu Bajarūnu, tačiau ar diplomatas galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone, nekomentavo. Tai ministras ketina padaryti po susitikimo su prezidentu.  

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su G. Landsbergiu prezidentas teigė, kad skirta laiko „šiek tiek pagalvoti ties labai konkrečiomis kandidatūromis“.  

Institucijų nuomonės anksčiau išsiskyrė dėl E. Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus dar vienus metus.

Kaip anksčiau pranešė ministro atstovė, G. Landsbergio ir G. Nausėdos susitikimo metu ketinama pratęsti bendrų sprendimų paieškas dėl ambasados Londone tolesnės veiklos ir „kitų kompleksinių Lietuvos diplomatinio korpuso paskyrimų“.

G. Landsbergio ir G. Nausėdos susitikimo metu ketinama pratęsti bendrų sprendimų paieškas dėl ambasados Londone tolesnės veiklos

Užsienio reikalų ministras ragina E. Bajarūną atsistatydinti nuo pernai po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir vidinio tyrimo, kurio metu nustatyta pažeidimų.

Ministerija diplomato atžvilgiu taip pat atlieka tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras po šiam nepalankios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados.

Sausį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą, bet jie to nepripažįsta, o E. Bajarūnas svarsto sprendimą skųsti teismui.

The post Stringant ambasadorių skyrimui, G. Nausėda antrąkart susitiks su G. Landsbergiu appeared first on LAIKMETIS.

„Vienintelė institucija, kuri abejojo baltarusiškų sankcijų trąšoms įvedimo tikslingumu, buvo prezidento patarėjų asmenyje Prezidentūra“, – pirmadienį Seimo laikinajai tyrimo komisijai liudijo J. Survila.

Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys

J. Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

„2021 metų birželio viduryje matyti, kad buvo institucijų, kurios konkrečiai trąšų sektoriui tų sankcijų nenorėjo įvesti, bandė daryti poveikį ir teikti tokius siūlymus Lietuvos diplomatams ir pareigūnams“, – teigė J. Survila.

Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!“, – viename iš 2021 metų birželio mėnesiu datuojamų laiškų cituojama prezidento Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, –  kitą prezidento patarėją Skirmantę Straigienę citavo J. Survila.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.

Svarstys, ar kviesti G. Nausėdą, I. Šimonytę

Seimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas po posėdžio žurnalistams sakė, kad toliau aiškinantis sankcijų trąšoms klausimą, taip pat ir kitus, liudyti komisijai gali būti kviečiamas ir prezidentas G. Nausėda.

„Šiandien nuskambėjęs teiginys viceministro, kad baltarusiškų trąšų sankcijų įvedimo klausimas buvo svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT), komisija stengsis tai išsiaiškinti. Jei mes negausime protokolų, mes kviesimės VGT narius, tarp kurių yra ir ponas Nausėda, ir ponia Šimonytė“, – sakė v. Bakas.

Anot jo, komisija siekia visus norimus apklausti asmenis kviesti gyvai, ir raštu klausimai būtų užduodami tik atsisakius atvykti.

„Komisija orientuojasi į tai, kad kiekvieną asmenį apklausti žodžiu – tai ir komisijos, ir visuomenės interesas, galima užduoti patikslinančius klausimus, išvengti ilgo susirašinėjimo. Tai aš manyčiau, jei jau būti visiškai teisingiems, visiems turi būti vienodos sąlygos ir postai neturėtų būti indulgencija išvengti tiesioginių apklausų. Jei tiesioginė apklausa neįvyks, žmonės atsisako dalyvauti, be abejo, tuomet užduosime raštu“, – kalbėjo V. Bakas.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad į komisijos klausimus pasiruošęs atsakyti raštu.

V. Bakas taip pat tvirtino, kad komisija gali baigti darbą iki nustatytos datos, kovo 10 dienos, tačiau dalis kviečiamų liudyti asmenų vengia apklausų ir dėl to gali tekti prašyti darbą pratęsti.

„Jeigu buvę prezidento komandos nariai, kalbu apie buvusią kanclerę Algę Budrytę, kur vaidino didelį vaidmenį šioje istorijoje, ateis, kiti prezidento komandos atstovai, mes galėsime iš esmės užbaigti šį tyrimą. Problema ta, kad aš matau didelį vengimą, išsisukinėjimą. Tikėtina, kad mes galime tęsti komisijos veiklą ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl kai kurių asmenų nenoro ir vengimo pateikti komisijai svarbią informaciją“, – tvirtino komisijos pirmininkas.

The post Konservatoriai: Prezidentūra abejojo sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu appeared first on LAIKMETIS.

Komisija nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.

„Pagrindinės aplinkybės yra tokios, kad 2023 metų balandžio 25 dieną Prezidentūra kreipėsi į ambasadą su prašymu, cituoju: Vakare būtų gerai koks nors kultūrinis elementas prezidentui su ponia“, – žurnalistams sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Pasak jo, tuomet ambasada pateikė kelis variantus, tarp jų ir „Operos Fantomą“, kuriame galiausiai šalies vadovas ir apsilankė.

„Komisija (...) nustatė, kad šis renginys buvo privataus pobūdžio, jame nevyko jokie oficialūs susitikimai su kitų šalių atstovais ar vadovais. Tai reiškia, kad už tokius renginius reikia apsimokėti asmeninėmis lėšomis“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

VTEK vadovas pabrėžė, kad už tokį pažeidimą konkrečios atsakomybės nėra numatyta prezidentui ir Seimo nariams.

Tuo metu E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas

„Ambasadorius pagal įvairius teisės aktus privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos nebūtų naudojamos asmeniniams tikslams ir neturi leisti naudotis tomis lėšomis kitiems asmenims. To jis nepadarė, todėl buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas“, – teigė VTEK vadovas.

Anot jo, dėl šio pažeidimo ambasadorius vienus metus negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas.

„Šitą nuostatą turi užtikrinti užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

Šiuo metu E. Bajarūnas yra grąžintas į Vilnių konsultacijoms.

VTEK savo tyrime vertino, ar dalyvavimas renginyje pernai pavasarį buvo tiesiogiai susijęs su prezidento ir ambasadoriaus tarnybinių pareigų atlikimu.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus. Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų.

Pats šalies vadovas anksčiau antradienį teigė nemanantis, jog supainiojo interesus. 

„Ar aš turėčiau prieš eidamas į kiekvieną renginį klausti, kas kviečia, iš kokių šaltinių ir paduoti visą klausimų sąrašą ir tik tada nuspręsti? Žinote, aš neturiu šitiek laiko ir kartais esu kviečiamas spontaniškai“, – sakė jis.

Tuo metu G. Sakalauskas tvirtino, kad išties G. Nausėda „neturi domėtis kiekviena detale, bet yra komanda, kuri jam padeda ir turėtų išaiškinti visas aplinkybes“.

BNS su E. Bajarūnu kol kas nepavyko susisiekti.

Bilietus už ambasados pinigus pirkęs diplomatas anksčiau yra tvirtinęs, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija teigia, kad VTEK sprendimą dėl ambasadoriaus dar turės įvertinti.

„Išsinagrinėsime sprendimą ir susijusią medžiagą, gerbiame VTEK sprendimą ir keliame aukščiausius skaidrumo standartus“, – BNS teigė ministro atstovė Paulina Levickytė.

Etikos sargų sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

The post VTEK: miuzikle už ambasados lėšas lankęsi G. Nausėda ir E. Bajarūnas supainiojo interesus appeared first on LAIKMETIS.

„Normalūs tie santykiai. Kartais jūs darote visokias išvadas – jis lankėsi Valstybės gynimo taryboje, po jos šiek tiek pakalbėjome. Jeigu bus poreikis, susitiksime, telefonu pasikalbėsime“, – antradienį po Rytų Europos studijų centro diskusijos žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jis taip pat ragino nedaryti išvadų „iš kažkokių politinių įvykių“. 

„Mes tikrai suprantame savo atsakomybę prieš šalį. Bet, kita vertus, sutikite, politinis procesas tai nėra, kuomet žmogus su antspaudu sėdi prie stalo ir deda antspaudą ant bet ko, ką jam pakiša. Aš tikrai toks nebūsiu, atleiskite, jeigu norima notarą surasti, notarų Lietuvoje ir Vilniuje yra ne vienas“, – teigė prezidentas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį pranešė, kad žada rengti įstatymo pataisas nustatant aiškiai apibrėžtą ambasadorių skyrimo tvarką.

Pastaruoju metu tęsiantis dviejų institucijų ginčui šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas

Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad pataisos reikalingos norint išvengti panašių situacijų, kai dėl institucijų nesutarimo naujų ambasadorių skyrimas įstringa.

Pastaruoju metu tęsiantis dviejų institucijų ginčui šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Anot Ž. Paviliono, į įstatymą būtų perkelta iki šiol vidiniuose URM teisės aktuose ir URK tvarkoje aprašytas atrankos procesas, ambasadorių paskyrimo terminai.

Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.

The post Prezidentas santykius su G. Landsbergiu vadina normaliais, esant poreikiui pasiskambintų appeared first on LAIKMETIS.

VTEK vertino, ar dalyvavimas renginyje pernai pavasarį buvo tiesiogiai susijęs su prezidento ir ambasadoriaus tarnybinių pareigų atlikimu.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į „Operos Fantomą“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus. Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų.

Užsienio reikalų ministerija pernai spalio viduryje sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas bei iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms

Į etikos sargus dėl šalies vadovo ir diplomato apsilankymo operoje pernai spalį kreipėsi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Matas Maldeikis.

Užsienio reikalų ministerija pernai spalio viduryje sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas bei iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Tai padaryta po to, kai diplomatas sulaukė anoniminių kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų. Skundų tyrimą atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų bei pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

E. Bajarūnas yra paprašęs nepriklausomo tyrimo, jis tvirtina patiriantis URM psichologinį smurtą, nes nutekinant informaciją kenkiama jo reputacijai. Prezidentūra yra pareiškusi, kad sprendimo dėl ambasadoriaus likimo G. Nausėda nepriims, kol negaus nepriklausomo tyrimo išvadų.

The post VTEK spręs, ar G. Nausėda ir E. Bajarūnas nesupainiojo interesų lankydamiesi operoje appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva tikisi, kad derybų procesas prasidės jau kovą, dar iki Europos Parlamento rinkimų, tačiau iki tol Moldova turi mobilizuotis vykdydama reformas ir atlikti likusius namų darbus“, – sakė prezidentas.

Moldovos derybų dėl narystės ES perspektyvas Lietuvos vadovas su D. Receanu aptarė susitikęs Davose, kur dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume.

Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda pokalbio metu pabrėžė, kad kvietimas Moldovai pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje yra didžiulis valstybės padarytos pažangos įvertinimas, o kartu – užduotis artimiausiems mėnesiams ir metams.

kvietimas Moldovai pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje yra didžiulis valstybės padarytos pažangos įvertinimas

„Ukraina šiandien yra įgyvendinusi visas Europos Komisijos rekomendacijas, tad Moldova neturėtų atsilikti procese ir įgyvendinti likusias rekomendacijas pačiu artimiausiu metu“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad derybos dėl narystės ES reikalauja didžiulių žmogiškųjų išteklių ir administracinių bei institucinių galimybių, ir pasiūlė Lietuvos pagalbą.

„Lietuva gali padėti Moldovai daugelyje sričių – nuo dalinimosi patirtimi, kaip organizuoti derybų procesą, iki kovos su dezinformacija“, – pažymėjo prezidentas.

Gruodžio viduryje Europos Sąjungos vadovai sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova.

The post G. Nausėda: Lietuva tikisi, kad derybų procesas dėl Moldovos narystės ES prasidės kovą appeared first on LAIKMETIS.

„Jie nuleidžia rankas dėl šito klausimo, tai yra spjūvis jiems į veidą abiem“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Vytautas Jasutis.

„Prezidentas kalba apie kažkokį spaudimą. Tu ir esi prezidentas, tu esi išrinktas tvarkyti visus šituos reikalus. Mes spaudimą darysime ir dar didesnį – ir tada darėme ir dar darysime, jeigu mes apsispręsime“, – pridūrė jis.

A. Reed su partneriu Sauliumi Ambrulevičiumi savaitgalį Europos dailiojo čiuožimo čempionate Kaune iškovojo bronzos medalį.

Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė parengė kreipimąsi į G. Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo amerikietei A. Reed. Kreipimesi, pasirašytame 34 parlamentarų, siūloma Lietuvos pilietybę sportininkei suteikti už nuopelnus išimties tvarka.

„Tai yra didžiulė gėda, kad mes negalime savo sportininko finansuoti ir niekas apie tai nekalba“, –  sakė LČF prezidentas.

žada spręsti, ar trečią kartą prašyti G. Nausėdos išimties tvarka jai suteikti Lietuvos pilietybę

A. Reed BNS pirmadienį teigė šiuo metu visą dėmesį skirianti artėjančiam pasaulio čempionatui Monrealyje ir po jo žada spręsti, ar trečią kartą prašyti G. Nausėdos išimties tvarka jai suteikti Lietuvos pilietybę.

Prezidentūra BNS informavo, kad prašymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo A. Reed būtų vertinamas jį gavus.

G. Nausėda du kartus – pernai ir užpernai – atmetė A. Reed prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Tuomet teigta, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka dailiojo čiuožimo atstovei nesuteikta neįrodžius ypatingų nuopelnų Lietuvai.

The post V. Jasutis pilietybės A. Reed nesuteikimą vadino „spjūviu į veidą“, žada spausti prezidentą appeared first on LAIKMETIS.