Gruodžio 26 d. vakare nužudytas kunigas Tobias Okonkwo, 41 metų dvasininkas keliavo greitkeliu, kai jį nušovė nežinomi užpuolikai.

T. Okonkwo kunigišką tarnystę ėjo nuo 2015 m. Jis vadovavo slaugytojų ir akušerių mokyklai bei laboratorijai Lurdo Dievo Motinos ligoninėje Ihialos mieste šalies pietryčiuose.

Per pastarąjį dešimtmetį Nigerijoje buvo nužudyta tūkstančiai krikščionių, įskaitant kunigus.

Šalies šiaurėje žudynes dažnai vykdo radikalūs islamistai, o kituose Nigerijos regionuose kunigus dažnai pagrobia vietos banditai, siekiantys išpirkos.

Paskutinę metų dieną įvyko dar vienas mirtinas incidentas: kunigas netyčia nušovė į bažnyčią įsibrovusį chuliganą.

Gruodžio 31 d. vakare keli jaunuoliai įsilaužė į Švento Kolumbano katalikų bažnyčią Amaimo-Ikedru mieste, taip pat pietryčių Nigerijoje.

Chuliganai bažnyčioje pradėjo leisti fejerverkus, po kurių vietos kunigas, kurio pavardė neskelbiama, nusprendė juos išgąsdinti ir išvaikyti. Tuo tikslu jis pasiėmė pistoletą ir pradėjo šaudyti į viršų. Kulkos rikošetu nušovė vieną paauglį ir sužeidė kitą.

Overio arkivyskupija, kurioje įvyko incidentas, išreiškė „gilų apgailestavimą dėl šaudymo Naujųjų metų išvakarėse“ ir užuojautą aukos artimiesiems, užtikrindama maldas už jo sielos ramybę.

Neblaivus žudikas buvo suimtas, vyksta tyrimas.

The post Nigerijoje - du tragiški incidentai, susiję su kunigais appeared first on LAIKMETIS.

Fiesolės (Italija) vyskupas Stefano Manetti, Dvasininkijos ir pašvęstojo gyvenimo komisijos pirmininkas, pasistengė užkirsti kelią įvairioms interpretacijoms pačioje jų užuomazgoje, Italijos vyskupų konferencijos laikraštyje „Avvenire“ paaiškindamas, kad „tai nėra teisingas“ teksto, pavadinto „Kunigų formavimas Italijos bažnyčiose: Gairės ir taisyklės seminarijoms“, paskelbtą sausio 9 d. Dvasininkijos dikasterijos interneto svetainėje, interpretacija.

Minėtas normas Italijos vyskupai iš pradžių patvirtino praėjusių metų lapkritį, susirinkę į visuotinį susirinkimą Asyžiuje. Teksto 44 punkte, be kita ko, teigiama, kad „kandidato į kunigystę ugdymo afektinėje-seksualinėje srityje tikslas yra gebėjimas priimti kaip dovaną, laisvai pasirinkti ir atsakingai gyventi skaistumą celibate“.

Sausio 10 d. straipsnyje šia tema laikraštis „The New York Times“ skelbė, kad „Vatikanas leidžia Italijos homoseksualams mokytis kunigystės, jei jie laikosi celibato“ ir kad „pagal naujas Bažnyčios gaires Italijoje kandidatai į seminariją neturėtų būti diskvalifikuojami dėl seksualinės orientacijos“.

Pasak Manetti, kurio pareiškimai taip pat buvo paskelbti sausio 10 d., toks požiūris „nėra teisingas gairių perskaitymas, nes pastraipos pradžioje pakartojamos magisteriumo normos“.

Pasak „Avvenire“, 44 dokumento punkte „žodis žodin pakartojama tai, kas nustatyta 2016 m. gruodžio 8 d. tuometinės Dvasininkijos kongregacijos išleistame dokumente Nr. 199 Kunigiškojo pašaukimo dovana: Ratio Fundamentalis Institutionis Sacerdotalis„, kuriame savo ruožtu perimtas 2005 m. tuometinės Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos paskelbtos instrukcijos turinys“.

Abiejuose dokumentuose nustatyta, kad į seminarijas negali būti priimami asmenys, turintys „giliai įsišaknijusių“ homoseksualių polinkių.

„Kunigiškojo pašaukimo dovanoje" teigiama, kad ‚homoseksualių polinkių turinčių asmenų, siekiančių patekti į seminariją arba atrandančių tokią situaciją formacijos metu, atžvilgiu, vadovaudamasi savo magisteriumu, Bažnyčia, giliai gerbdama minėtus asmenis, negali priimti į seminariją ar pašventinti tų, kurie praktikuoja homoseksualumą, turi giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių arba remia vadinamąją 'gėjų kultūrą'. Šie asmenys iš tiesų atsiduria tokioje padėtyje, kuri labai trukdo jiems tinkamai bendrauti su vyrais ir moterimis.“

„Avvenire“ atkreipia dėmesį, kad nauja dokumente yra kandidatų „dvasinė įžvalga“, ypač per pirmuosius trejus formacijos metus.

„Mes ketiname pirmenybę teikti asmeniui, padėdami kandidatams į kunigystę išsiaiškinti savyje, per savęs pažinimo palydėjimą, kurio dažnai trūksta jaunajai kartai ir kuris neaplenkia net į seminarijas atvykstančių jaunuolių“, - „Avvenire“ aiškino Manetti.

The post Italijos vyskupas neigia politikos dėl homoseksualų įšventinimo pokyčius appeared first on LAIKMETIS.

Darbus remia parapijiečiai ir savivaldybė

Pasak Darbėnų parapijos klebono Viktoro Dirvonskio, bažnyčios langai yra specifinių formų – arkiniai, o dalis ir su įmontuotais vitražais. Bendras langų plotas be vitražų – 65,45 kv. m. Juos buvo patikėta pagaminti kurmaitiškio verslininko Prano Varkojo įmonei, šios darbininkai dabar ir montuoja langus.

„Ieškant meistrų nulėmė, kad jie turėtų įgūdžių ir patirties, gaminat sudėtingų formų langus, o taip pat tai, kad įmonė įsikūrusi čia pat, kaimynystėje – lengviau susisiekti, derinant darbus, kontaktuoti su meistrais“, – puikiu pasirinkimu džiaugėsi klebonas.

Atkurti vitražinius langus, vaizduojančius įvairias biblines scenas, ėmėsi klaipėdiečio Arūno Skirgailos individuali įmonė. Bažnyčią puošia iš viso 12 vitražinių langų – po 6 kiekvienoje fasado pusėje.

Langų gamyba, patikino klebonas, kainuos per 53 tūkst. eur. „Projektas, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, buvo parengtas dar 2023-ųjų pavasarį. Tačiau reikėjo surinkti būtinų lėšų darbams. Visi darbai mūsų bažnyčioje vykdomi iš esmės už pačių parapijiečių lėšas.

Mūsų žmonės labai supratingi, jiems rūpi savi Dievo namai. Jie mato, kad pastangos nėra bergždžios – pakeistos grindys, po jomis įvestas šildymas. Aukoja, kas gali, – pats didžiausias stebuklas ir yra žmonės. O ir kalėdojant ne vienas sakė: klebone, jūs tik darykit, o mes ateisime į talkas, padėsime“, – parapijiečių parama džiaugėsi V. Dirvonskis.

Kretingos rajono savivaldybė, jau kelerius metus iš rajono biudžeto skirianti rajono parapijoms fiksuotas lėšas – 50 tūkst. eur, Darbėnų bažnyčios langams pakeisti pernai paskyrė 13,8 tūkst. eur.

Liks nesutvarkytų langų

Tačiau dar lieka dalis nepakeistų mažųjų Darbėnų bažnyčios langų – palėpėse ir už altoriaus, jų yra 11. Šiems langams dar reikės apie 10 tūkst. eur, juos numatoma keisti per antrą darbų etapą.

„Šiemet taip pat teiksime paraišką Savivaldybei: kai skirstys paramos lėšas parapijoms, prašysime pinigų, kad galėtume užbaigti langų projektą, arba prisidėtų prie grindų keitimo darbų – bažnyčioje beliko sumontuoti granito dangą“, – būsimus darbus nušvietė Darbėnų klebonu jau 8-tus metus tarnaujantis V. Dirvonskis.

Jam atėjus dirbti į šią parapiją, bažnyčios stogas, šviesaus atminimo tuometinio klebono Arūno Bladžiaus rūpesčiu, jau buvo pakeistas, tačiau vidų remontuoti reikėjo verkiant.

Tad V. Dirvonskis su parapijiečiais pirmiausia atnaujino išorinius laiptus ir įžengė į vidų – ėmėsi grindų. Darbėnų bažnyčios grindų plotas – 475 kv. m. Kadangi grindys, kultūros paveldo specialistų įvertinimu, neturi vertingųjų savybių, darbus vykdyti buvo paprasčiau – nereikėjo derinti projekto pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus.

Klojant grindis, įrengė šildymą

Tačiau buvo iškilę kitokių sunkumų: keičiant grindis, reikėjo išmontuoti du šoninius Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos altorius, nes po jais tiesiog nebuvę grindų – altoriai stovėję ant smėlio pagrindo. Manoma, kad tiedu altoriai buvo perstatyti tarpukariu, po bažnyčią 1935-aisiais nuniokojusio gaisro. Dabartinė Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia buvo pastatyta 1842 m.

Pirminis grindų keitimo – senųjų sovietmečio gamybos plytelių išmontavimo, pamatų apšiltinimo, sistemos oras-vanduo įvedimo ir katilo pastatymo – etapas jau kainavo apie 86 tūkst. eur. Tačiau grindų keitimo darbas neužbaigtas ligi galo – paskiausiai bus klojamas granitas.

„Pagal projektą danga bus dviejų spalvų, ornamentu siekiant išryškinti taką, vedantį pagrindinio altoriaus link. Dangos ieškome, atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį“, – tvirtino pašnekovas.

V. Dirvonskis taip pat aptarnauja ir kaimyninę Tūbausių parapiją, rūpinasi bažnyčios ūkiu. Jo žodžiais, šios bažnyčios vidus buvo perdažytas prieš dvejus metus, tačiau reikėtų pakeisti stogą ir įrengti šildomas grindis.

„Žmonės nori melstis šiltoje, jaukioje bažnyčioje. Tačiau tai – tik gražūs pamąstymai, šioje bažnyčioje didelių ūkinių problemų nėra“, – sakė jis.

The post Darbėnų bažnyčioje - pokyčiai appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusį mėnesį Šventojo Sosto išleistu dekretu gerokai padidintos piniginės sankcijos ir laisvės atėmimo bausmės tiems, kurie pažeidžia griežtas Vatikano miesto saugumo taisykles.

Dokumente, kurį pasirašė kardinolas Fernando Vérguez Alzaga, Popiežiškosios Vatikano Miesto Valstybės komisijos pirmininkas, numatytos piniginės baudos nuo 10 000 iki 25 000 eurų ir laisvės atėmimo bausmės nuo vienerių iki ketverių metų.

Už neteisėtą įsibrovimą nubaustiems asmenims bus uždrausta įvažiuoti į Vatikano teritoriją iki 15 metų. Jei ši sankcija bus pažeista, pažeidėjas gali būti nubaustas laisvės atėmimo bausme nuo vienerių iki penkerių metų.

Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė, joje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 800 gyventojų. Miestas-valstybė užima 0,44 kvadratinių kilometrų plotą.

Vatikano miesto valstybei priklauso laisvai prieinamos teritorijos, pavyzdžiui, Šventojo Petro bazilika arba Vatikano muziejai, į kuriuos patenkant reikia atlikti išankstinį saugumo patikrinimą.

Tačiau yra ir kitų aukštomis sienomis apjuostų įėjimų, pavyzdžiui, Porta Santa Ana, Piazza del Sant'Uffizio arba Porta Perugino, skirtų įgaliotiems darbuotojams arba specialius leidimus turintiems lankytojams.

The post Vatikanas sugriežtino bausmes nelegaliems įsibrovėliams appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo projektas antradienį buvo priimtas 218 balsais prieš 206. Prie respublikonų prisijungė du demokratai, kurie jį palaikė. Tačiau įstatymo projekto likimas Senate lieka neaiškus - kad jis būtų priimtas, kartu su respublikonų balsais jam reikės septynių demokratų paramos.

Dokumentas H.R.28, kuris yra Respublikonų partijos ir būsimos D. Trumpo administracijos prioritetas, uždraustų translyčiams varžytis moterų komandose, lytį nustatant tik pagal reprodukcinę biologiją ir genetiką gimimo metu. Tačiau translyčiai studentai vis tiek galėtų treniruotis moterų komandose, bet nerungtyniautų varžybose.

Įstatymo projektu iš dalies keičiama IX antraštinė dalis - federalinis švietimo įstatymas, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl lyties. Respublikonai teigė, kad įstatymu siekiama apsaugoti lygias moterų ir mergaičių galimybes sporte, argumentuodami, kad translyčių sportininkų dalyvavimas suteikia fizinių pranašumų ir pavojų susižeisti.

„Mergaičių pašalinimas iš sporto komandų dėl biologinių vyrų atima iš jų galimybes“, - sakė Atstovų Rūmų švietimo pirmininkas Timas Walbergas. Jis pabrėžė, kad įstatymas leis moterims ir mergaitėms toliau sportuoti vienodomis sąlygomis.

Demokratai savo ruožtu kritikavo iniciatyvą, vadindami ją diskriminacine ir pavojinga. Jie teigė, kad dalyvavimas sporte yra svarbus socialiniam ir emociniam vystymuisi, o iki šiol NCAA dalyvauja mažiau nei 10 translyčių sportininkų.

The post JAV kongresas uždraudė translyčiams varžytis moterų komandose appeared first on LAIKMETIS.

„Aš kreipsiuosi iniciatyva į jus, į pilietinę visuomenę, žurnalistus, kurie tuo metu fiksavo, žmones, kurie tuo metu buvo: suregistruokime, surašykime visus, kurie tą dieną buvo. Bent jau tą naktį iš sausio 12 į sausio 13, paminėkime tas pavardes (...) ir kuklia lenta prie Seimo rūmų pažymėkime, kad čia buvo taip pat ir ta tauta, tautos dalis, kuri niekur niekur nėra paminėta, nei oficialiuose dokumentuose, rankraščiuose, bet jie buvo“, – sekmadienį, Laisvės gynėjų susitikimo Seime metu sakė S. Skvernelis.

„Tai yra visų mūsų pergalė, kiekvienas tą dieną buvo svarbus“, – pabrėžė Seimo pirmininkas. 

S. Skvernelis pažymėjo, kad ne tik oficialiai pripažinti laisvės gynėjai, bet ir visi pasipriešinime dalyvavę žmonės rizikavo savo gyvybe bei prisidėjo prie Lietuvos laisvės atkūrimo.

„Jūs, šioje salėje, esate laisvės gynėjai. Užregistruoti, įvardinti, bet yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie buvo šituose įvykiuose, stovėjo taip pat pasiryžę mirti jeigu kažkas įvyktų, kurių mes jau nežinome. Todėl norisi, kad 35 metų datos proga mes prisimintume ir surastume kiekvieną, kuris buvo čia, šių įvykių metu“, – teigė Seimo pirmininkas. 

„Laikas bėga, tų žmonių mažėja ir aš manau, kad yra tų užmirštų žmonių, kurie iš ties, gavosi taip, kad kažkur nebuvo paminėti“, – sakė S. Skvernelis. 

Susitikimo metu jis taip pat pakartojo savo siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Penktadienį jis registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas – siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų.

Anot S. Skvernelio, daugiau kaip 30 metų sausio 13-oji yra darbo diena, per kurią institucijos, ugdymo įstaigos gyvą atmintį puoselėja tos dienos rytą uždegdamos languose prisiminimo žvakeles, taip pat vyksta įvairūs renginiai, minėjimai, tų dienų skaudūs įvykiai prisimenami mokyklose, universitetuose.

„Kitais metais, kada minėsime šią pergalės dieną, aš manau, kad mums užteks valios ir diskusijų paskelbti šitą dieną švente valstybine lygiagrečiai kartu su Vasario 16, Kovo 11 ir Liepos 6 diena. (...) Tikiuosi nepradėsim skaičiuoti finansinių rodiklių, nes sprendimą mes rasime, o ši diena, ji turi būti įprasminta“, – sakė Seimo pirmininkas.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

The post Naujas S. Skvernelio pasiūlymas – Sausio 13-osios dalyvius įamžinti atminimo lentoje prie Seimo appeared first on LAIKMETIS.

„Gyvą barikadą sudarė dešimtys tūkstančių patriotiškai nusiteikusių lietuvių, kurie čia suvažiavo iš visų Lietuvos regionų. Tie žmonės buvo nematomo fronto kariai, kurių niekas neregistravo, nefiksavo. Didžioji dalis žmonių, kurie čia buvo, net ir praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams taip ir liko nežinomi nepriklausomybės gyvėjai“, – pirmadienį per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą sakė parlamento vadovas.

„Turime įprasminti šitą savo tautos žygdarbį, – pabrėžė jis. – Turime žinoti savo didvyrius ir jiems padėkoti.“

S. Skvernelis ragino visus, kurie pažįsta ar žino žmones, 1991-aisiais dalyvavusius Sausio 13-osios įvykiuose, pranešti apie juos ar, jei yra galimybė, pakviesti juos kitais metais vėl susirinkti Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje.

„Vėl susitikti ir bent iš dalies pakartoti tą istorinį momentą, primenantį, kaip mūsų vienybė, drąsa, pasiaukojimas ir nenumaldomas laisvės troškimas leido išsaugoti savo tėvynės laisvę“, – siūlė Seimo vadovas.

Jo teigimu, 1991-ųjų sausio 13-ąją būtent tūkstantinės beginklės minios dėka, ištisas paras stovėjusios prie parlamento, televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, iškovota laisvė.

S. Skvernelis taip pat siūlė Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Dabar Laisvės gynėjų diena įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą. Jis penktadienį registravo atitinkamą Darbo kodekso pataisą.

„Ši data turi būti tarp svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, liudijanti apie mūsų tautos valstybingumo gynybą. Sausio 13-oji žymi mūsų šalies istorinį laimėjimą prieš sistemą“, – tvirtino parlamento vadovas.

Jis taip pat priminė, kad minint 34-ąsias Sausio įvykių metines iškovota laisvė „vėl apgaubta nepaprasto trapumo skraiste matant mūsų pašonėje, Ukrainoje, vykstantį brutalų karą“. 

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.

The post S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas Valdas Adamkus šiandien dar lieka Santaros klinikose stebėjimui, jo sveikatos būklė stabili“, – teigia klinikos.

Kaip skelbta anksčiau, prezidentas į Santaros klinikas paguldytas sausio 3 dieną, jis teigia patyręs sumušimus parkritęs namuose.

Klinikos praėjusį pirmadienį informavo, kad V. Adamkus į gydymo įstaigą paguldytas pablogėjus jo kardiologinei sveikatos būklei.

Anksčiau medikai prognozavo, kad 98-erių kadenciją baigęs prezidentas į namus bus išleistas šią savaitę.

The post V. Adamkus dar paliktas Santaros klinikose appeared first on LAIKMETIS.

Ryte prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje bus padėtos gėlės, o šalies mokyklose vyks akcija „Pergalės šviesa“, kurios metu languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, atminties ir pergalės žvakutės.

Vėliau iškilmingo posėdžio Seime metu Laisvės premija bus įteikta sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui.

Jam atiteks simbolinė statulėlė, sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, ir 14 tūkst. eurų.

Sostinės Lukiškių aikštėje bus sodinamos simbolinės neužmirštuolės, o vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyks valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusiųjų atminimas bus pagerbtas ir Antakalnio kapinėse, vakare Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos mišios.

Seimo lankytojų centras kvies gyventojus užsukti ir kartu dideliame ekrane su arbatos puodeliu stebėti Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Centre vaikams taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės, lankytojai bus kviečiami žiūrėti vaizdo medžiagą, kuri leis į sausio įvykius pažvelgti laisvės gynėjų, parlamento darbuotojų, žurnalistų akimis.

Taip pat numatytos atvirų durų valandos Seimo Vitražo ir Laisvės gynėjų galerijose, pavakarę parlamentarai ir ministerijų atstovai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais.

Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pirmadienį pagarbą atiduos laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse. 

Kituose miestuose taip pat vyks Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai, organizuojami minėjimai, koncertai, ekskursijos, parodos.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Minima Laisvės gynėjų diena, kunigui J. Sasnauskui bus įteikta simbolinė statulėlė appeared first on LAIKMETIS.

Pagerbęs šioje mokykloje besimokiusių Sausio 13-osios didvyrių Vido Maciulevičiaus, Rolando Jankausko, Igno Šimulionio atminimą, Prezidentas su mokyklos bendruomene dalyvavo šventinėje istorijos pamokoje.

„Ginkluoti viltimi ir tikėjimu, nepabūgę riaumojančių okupantų tankų, laisvės gynėjai oriai, iki galo, stovėjo laisvės sargyboje. Jų aukos dėka mes išvadavome savo Tėvynę. Tikiu, kad šį kartą laisvę iškovojome amžiams. Ir kuo labiau Sausio 13-oji tolsta laike, tuo labiau mes suprantame jos prasmę. Nes kiekvieną laisvės dieną Lietuva stiebiasi aukštyn – į šviesą, į tiesą, į taiką“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad gerai žinodama laisvės skonį, Lietuva visada bus su tais, kurie kovoja už savo laisvę.

Prezidentas palinkėjo Sausio 13-osios progimnazijos bendruomenei pateisinti garbingąjį savo vardą, nuolat tobulėti ir siekti žinių, būti aktyviais laisvos Tėvynės piliečiais.

The post Gerai žinodama laisvės skonį, Lietuva visada bus su tais, kurie už ją kovoja – G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.